Ozonas Nr. 5/2008 M. (9)

PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS

Kiekvieną dieną į kiekvienus namus...

ISSN 1822-6191

Saulė, vėjas, vanduo – tai energija 3-7 psl.

Virtuali paroda AltEnergija 2008

Nuo automobilių reikia gydytis 8-9 psl.

Ekologiškos kultūros gidas / Ecological Initiatives Guide

GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

12 psl.

www.ozonas.lt

www.ekologija.lt

2008/5 (9)

Pasak naujienų portalo zuokas.lt, savaitraštis „Newsweek“ skelbia studiją, kuri numeravo valstybes pagal žalumą/ekologiškumą. Šiame Top200 – pasididžiuokite – 4-toje vietoje randame vieną.. drąsią šalį: Lietuvą. T.y., valstybę, kuri neturi jokios ekologiškų produktų ar technologijų rinkos, ir kurioje vietoj dviračių takų stovi juodi „BMW“ (atsiprašau už reklamą). Lietuva už savęs paliko net Latviją, o jas abi pralenkė tik Švedija, Šveicarija ir Norvegija. Estija atsidūrė 31-oje vietoje. Jeilio ir Kolumbijos universitetų specialistai, rėmęsi tokiais rodikliais, kaip šiltnamio dujų efektas, vandens kokybė ir natūralios gamtos apsauga, akivaizdžiai nebuvo girdėję, kiek Lietuvos šulinių užteršti nitratais, kaip čia žaibiškai plečiamos alternatyvios energetikos plantacijos, kovojama su atliekomis ir ypač plastikiniais maišeliais, sparčiai ekologizuojamas transportas ir taip audringai varžomasi, kas daugiau surūšiuos, kad gyventojai priversti nusiplėšti nuo savęs paskutinius rūbus (beje, gal žinote, kur juos priduoti?) Tuo tarpu jau šiek tiek naujesnė, bet šiuo metu suimta Vilniaus savivaldybė netikėtai susiruošė iš panagių peržiūrėti į minėtos sostinės senamiestį įvažiuojančio transporto ekologiškumą: rodos, vieni automobiliai bus įleidžiami, o kitiems taikomas mokestis, kažkuriuos iš jų atleidžiant nuo stovėjimo mokesčio.. Neapsisprendžiama, kuo matuoti benzininių ir dyzelinių technikos stebuklų ekologiškumą: ar pagal transporto priemonės aukštį, ar ilgį, ar svorį, o gal kvapą? Tvarka ir teisingumas nesiruošia nei patys domėtis ekologiniais standartais (ar CO2 emisijų rodikliais, kuriuos dabar pateikia visi gamintojai), nei kviesti aplinkosaugos specialistų, ekspertų ar entuziastų, - tiesiog ragina Visuomenę diskutuoti su nežinomais pareigūnais nežinomoje vietoje nežinomu laiku. Laukiam nesulaukiam.

Nuotr. Darius Stanevičius

„Debesų fabrikas” (Kanarų salose - Fuerteventuroje). Dažnai regime kitokius fabrikus pučiant visai kitokius debesis ir kitokiomis apimtimis. Energijos iš atsinaujinančių šaltinių - šio numerio tema - propagavimas Lietuvoje - tai vis dar kova su vėjo malūnais (nors kitur - priešingai: prieš juos nebepapūsi). O juk prieš kelis šimtus metų tokie „amžinieji varikliai” nuveikdavo didžiausius darbus. Ar tikrai dar nėra praktiškų technologijų, kurias pasitelkus galima panaudoti saulę, vėją, tekantį vandenį? Žr. Ozono viduje. Būkime atviri, žemė jau niekada neatsikratys randų, linksmų nuotykių, kuriuos joje išskaptavo nesiliaujanti žmonijos techninė ir vartojimo pažanga, įvairiausi ekonominiai ir urbanistiniai pasiekimai, apdovanojimus skinantys išradimai, branduoliniai bandymai ir įgyvendinimai, juodojo aukso ir anglies deginimo dangoraižiai. Turbūt dauguma – vieni graudžiau, kiti euforiškiau, su ugnele aky – jau Partneriai:

suprato, kad nepavyks išsaugoti šios nelabai reikalingos planetos ir tokios, kokia ji yra dabar: smogo dūmelis, Amazonės miškų uodegikaulis, ir atidundantys ledynmečių atitirpsmo cunamiai.. Tačiau gal vis dėlto dar įmanoma išsaugoti ją apskritai? Viena iš priemonių – tai alternatyvios, atsinaujinančios, ekologiškos energijos gavybos technologijos ir produk-

tai – šio Ozono tema. Bandysime pateikti kuo išsamesnį šių stringančių rinkos „naujovių“ peizažą. Kol Lietuvoje tai suvokiama kaip egzotiška neaišku-ar-tikėti magija, - svetur jau senokai – nesiliaujanti augti inovacijų, investicijų, verslo ir laimės rinka. O prieš atsiverčiant, dar vienas retorinis klausimas: kas čia per mitas, kad alternatyvi energetika brangi, jei dar brangesnes NEEKOLOGIŠKAS ir bjaurias jėgaines visais laikais pastatydavo valstybė?

OK let’s be honest, the Earth will never get rid of the scars, that have been carved out in it’s face by the endless advantages of the humanity’s attempted improvements; various economic and urban developments, nuclear tests, black gold and coal burning towers. Probably most, some sadly and some happily, understand, that it is not possible to save this useless planet as it is now: a foggy cloud; the tail bone of Amazon forests, and the hoarse sounding of melting ice tsunamis. But is it possible to save it at all? One of the ways - is the alternative, renewable, ecological - energy producing technologies - the subject of this Ozonas’ issue. We will try to present the most complete report of this complicated market. While in Lithuania this is taken as some exotic, unbelievable almost magic like thing, in other countries for a long time, it has been a growing innovative business market, involving both luck and trade. And before starting, one more rhetoric question: what kind of myth is it, that the alternative energy is expensive, if the more expensive ENVIRONMENTALLY UNFRIENDLY and disgusting power stations in all times were constructed by the government?

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Britų Taryba skelbia visaeuropinę iniciatyvą, ieškančią „klimato advokatų“ – jaunų aktyvistų, kurie savo aktyviais, aktyviais protais padės surasti papildomai-naujus lozungus klimato kaitos raktažodžiams spręsti. Aišku, išgirsti apie tokį skelbimą ypač sunku, kadangi šiai iniciatyvai/programai ekoleidiniai yra visiškai neįdomūs, ji remiasi vienos Lietuvoje veikiančios banko investicinės grupės laikraščių puokštele. Žinoma, iniciatyva ir pijaras gerai idėjai – visad nuostabu. Tačiau dar nuostabiau bus žiūrėti, kaip masinių medijų jūroj su užmaršties, nepastebimumo ir abejingumo ciklonais kovos šie naujieji klimato Advokatai, aplinkosaugos hariai poteriai, mokantys ir norintys pildyti ilgąsias „nelik nuošaly, pareikšk savo nuomonę!“ anketas, - o realios ekologinės problemos toliau nuotaikingai dulkės ministrų pirmininkų žiovulio stalčiuose. Pasaulį krečiant maisto ir visų kitų kainų krizei, o žymiausioms maisto žaliavų, kaip antai ryžiai, šalims-gamintojoms tampant importuotojomis, girdėti vis daugiau raginimų problemą spręsti toliau genetiškai-modifikuojant žemės ūkio augalus ir didinant jų tręšimo intensyvumą. Jei turite žinių apie genus, kurie kažkodėl verčia augalus gaminti Ribotą derlių, praneškite mums į [email protected]. Reikia juos su šaknimis išrauti, su laboratoriniais kauptukais išakėti. Kodėl tie prakeikti ryžiai negalėtų užaugti sulig baobabais? Per mėnesį? Apsileidimas kažkoks. Nors užvis geriausia tai būtų tiesiog išvesti Buratino medį-ant-kurio-auga-pinigai. Ir nors, pavyzdžiui, Olandijoje daržovės jau užauga be vitaminų – dėl trąšų išsekinto dirvožemio – panašu, kad achemoms ateina dar geresnės dienos, negu ligi šiol. Neįtikėtina, bet kyla ir naftos kainos, o paskui jas ir benzino bei dyzelino – kvapniausių dievo kūrinių. Kur tai matyta? Visų šalių proletarai (išskyrus Baltarusiją ir Saudo Arabiją) vairuotojai per visas televizijas nuo Amerikos iki Lietuvos susiėmę galvas: juk dar neišrastas kitas kuras, prilygstantis naftos injekcijai iš ryto; išmirė tokios transporto rūšys kaip traukiniai, autobusai, kojos, pedalai, aliejumi, elektra ar alkoholiu varomi monstrai. Tiesa, CNN rodė reporterę, prisijungiančią prie gaivališkai besiorganizuojančių JAV didmiesčių dviratininkų. O viena Lietuvos šeima dalyvauja kvapą gniaužiančiame eksperimente: nuo šiol VIENĄ SAVAITĘ ji iš namų Užupyje iki darbo Gedimino prospekte važiuos nebe automobiliu, o dviračiu. Nepakeliamas išbandymas.

2 / redakcija

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį! Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje. Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidauja-

Nuotr. Thomas Andrijauskas

OZONAS 9 / alternatyvi energetika Redaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, [email protected] Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, [email protected] Projekto vadovas Mindaugas Galiauskas, 8 614 68 145, [email protected] Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, [email protected] “EkoDaiktas” Miglė Anušauskaitė Virtuali paroda “AltEnergija 2008” Dalia Gončiauskaitė 8 673 56631, [email protected] Vertimai Skirmantė Gough, Kristina Bugelskytė Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“ Akvilė Rėklaitytė, 8 610 08 285, [email protected] Maketas Vilija Diglienė, 8 652 07523 Leidėjas VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Buveinė Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5919, [email protected] Internete www.ekologija.lt ISSN 1822-6191 Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

O TAIP PAT: kitose vietose Vilniuje The Body Shop „Akropolyje“, Ozo g. 25 „Cozy“, Dominikonų g. 10 „Balti drambliai“, Vilniaus g. 41 Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3 VšĮ „Kultūros idėjų institutas“, Konstitucijos pr. 23C-618 IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16; „Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2 „Šeškinė“, Šeškinės g. 32 Kaune IKI parduotuvėse: „Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60 „Lituanica“, Jonavos g. 3 The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėdoje IKI parduotuvėse: „Bigas“, Taikos pr. 139 „Universitetas“, Herkaus Manto g. 84 The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61 Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3 Šiauliuose IKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2 The Body Shop „Saulės mieste“, Tilžės g. 109 Panevėžyje IKI parduotuvėje „Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18 BEI ekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

te, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.). Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba reklama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite

su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime! Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už 2006 metus – už jūsų skirtas lėšas apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:

Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569 Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

saulė / 3

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Ar saulė išgelbės žmoniją (?) Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą? Jei taip, tai kuo greičiau kelkitės ir pasiruoškite ją panaudoti geriems tikslams – kol tas svietas nesugriuvo. Nes nuo devynioliktojo amžiaus visokie slunkiai, savo reikmėms naudodami organinį kurą, palaipsniui taip priteršė mūsų mažą planetą, kad trauktis nebėra kur. Nuodingojo CO2 atmosferoje priviso 25 proc. daugiau nei prieš šimtą metų, pranašystėms apie klimato atšilimą, ekologinę katastrofą ir svieto pabaigą šiandien nėra jokių ribų. Visi tik panikuoja ir nieko nedaro? Ne visai taip. Dienos šviesą išvysta vis daugiau prietelių, kurie siūlo išeitį – kuo plačiau naudoti saulės elektrą. Na ir kas, kad Žemė priima tik tris ketvirtadalius saulės šviesos: užteks ir tiek, ir dar atsargai liks. Bet apie viską nuo pradžių. Simonas Bendžius [email protected]

Nepaklusni jėga Pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Žemėje yra saulės spindulinė energija. Mokslininkai apskaičiavo, kad teorinis metinis pasaulio saulės energijos potencialas sudaro 900 000 000 TWh ir yra apie 60 kartų didesnis už teorinį metinį pasaulio vėjo energijos potencialą, apie 2 200 kartų didesnis už teorinį metinį geoterminės energijos potencialą, apie 4 500 kartų – už biomasės ir apie... 36 000 kartų – už hidroenergijos teorinius metinius pasaulio potencialus. Skaičiai atrodo įspūdingi, tačiau saulės energijos potencialas

Saulės baterijų panelius įmontavus į privačių namų stogus arba fasadus galima apsirūpinti bent jau šiltu vandeniu. Tai įmanoma tiek privačiuose, tiek daugiabučiuose namuose. Nuotr. www.sxc.hu

elektrai ir šilumai gaminti pasaulyje kol kas naudojamas mažiausiai. Kodėl? Taip yra dėl kelių priežasčių: pati saulės energija ir jos spinduliai nešviečia lyg lazeris – ji plačiai išsisklaidžiusi, silpnai koncentruota, o jos parametrai kinta plačiose ribose priklausomai nuo paros ir metų laiko, atitinkamų klimato sąlygų. Tad anksčiau nesusidarė galimybių saulės energiją efektyviai naudoti netgi šilumos gaminimui. Tačiau laikai keitėsi ir vis dar keičiasi.

Saulė = elektra Dabar du pagrindiniai saulės energijos panaudojimo būdai – elektros ir šilumos gavyba. Kad būtų galima saulės spindulinę energiją pradėti efektyviai naudoti elektrai gaminti tiesiogiai (naudojant tik vieną energijos konversijos pakopą), mokslas ir technologijos metams bėgant turėjo kaip reikiant paplušėti, kol buvo pasiektas pakankamai aukštas lygis. To rezultatas – atrastas fotoelektros reiškinys. Fotoelektra – elektros energija, gaunama tiesiogiai iš šviesos (saulės) energijos naudojant fotoelektrinius keitiklius. Fotoelektrai išgauti sukurtos pakankamai efektyvios technologijos, užtikrinančios stabilų elektros tiekimą bet kuriuo paros metu. Sudėtingi fotoelektriniai keitikliai, išrasti 1954 m., savo pajėgumu iš pradžių atrodė labai blankiai prieš paprastesnes, bet tūkstantmečiais naudotas technologijas – biomasės kuro deginimą, vėjo ir vandens energijos panaudojimą. Tačiau per tuos 50 metų fotoelektros šalininkai nesnaudė, ir fotoelektriniai keitikliai buvo smarkiai patobulinti, padidėjo jų naudingumo koeficientai. Augančiam vartotojų būriui svarbu ir tai, kad daug kartų atpigo kurtos technologijos. Būtent savikaina visada būdavo pats didžiausias saulės energijos tiekėjų galvos skausmas. Saulės elementams reikalingas silicis, kurio dabar trūksta dėl pramoninio stygiaus. Elementai talpinami ant stiklinio paviršiaus, dėl ko jie visais atžvilgiais tampa Dievo rykšte – yra labai sunkūs, pavojingi montuotojams, brangiai transportuojami ir sudėtingai instaliuojami. Maža to, jų gamybos metu prarandama apie 70 proc. viso sunaudoto silicio. Viską susumavus, saulės energija mažiausiai tris kartus brangesnė už įprastą energiją, gaunamą naudojant anglį kaip kurą elektrinėse. Ir vis dėlto, saulės energijos gamybos procesas sparčiai, nesvyruodamas auga, ir mokslininkai neabejoja, kad energijos savikainos srityje saulės elektrinės greit konku-

ruos su mažosiomis hidroelektrinėmis. Naujausi mokslo pasiekimai rodo, kad Fotoelektrinio modulio naudingumo koeficientas nanotechnologijų dėka jau netolimoje ateityje gali būti dar didesnis ir siekti bent jau 50 proc. Saulės elementų efektyvumas priklauso nuo daugelio priežasčių, iš kurių viena svarbiausių yra kuo didesnis saulės šviesos spektro panaudojimas.

Saulė Lietuvoje Fotoelektra Lietuvoje išgyvena paauglystės laikotarpį – ji pradėta naudoti tik nuo 1996 metų. Jos poreikis augantis. Fotoelektros šaltinius net ir mūsų šalyje galima panaudoti įvairiose srityse. Keletas jų: įvairių radijo ryšio priemonių (taip pat mobiliųjų telefonų) akumuliatorių įkrovimas; videokamerų maitinimas ekspedicijose, medicininiuose tyrimuose; nuo elektros tinklo nutolusių objektų apsaugos sistemos maitinimas; jachtos, autotreileriai, sklandytuvai; elektros piemenų maitinimas žemės ūkyje ir t. t. Jau naudojamos saulės mikroelektrinės minimaliems privačių namų, sodybų gyventojų poreikiams tenkinti. Galia – nuo 50 iki 500 Wp. Fotoelektros šaltiniai Lietuvoje sudomina vis daugiau piliečių, nors kol kas tėra tik viena įmonė besispecializuojanti fotoelektros šaltinių įrengimo srityje. Tai UAB „Saulės energija”, įsikūrusi Kaune. Ją, kaip galimybę realiai įgyvendinti daugiamečius tyrimus, 1991 m. įsteigė Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijos kolektyvas. Pagrindinis įmonės gamybos objektas – saulės elementai, kurių vidutinis efektyvumas – 13 proc. Galingiausia šalyje saulės mikroelektrinė įrengta Vilniaus Gedimino technikos universitete 2001 m. Jos nominalioji fotoelektrinių modulių galia sudaro 0,6 kWp. Alantos

technologijos ir verslo mokykloje 2003 m. įrengta 0,2 kWp saulės mikroelektrinė. Panašios galios saulės mikroelektrinė tais pačiais metais įrengta Kauno technologijos universiteto Atsinaujinančiųjų šaltinių energijos technologijų centre, kur jos galia 2004 m. padidinta iki 0,32 kWp. Šiaulių universitete 2004 m. buvo įrengta 0,15 kWp saulės mikroelektrinė. KTU Elektrotechnikos ir automatikos fakulteto Elektros sistemų katedra ir Atsinaujinančiųjų šaltinių energijos technologijų centras turi nemenkų užmojų artimiausiai ateičiai: planuojama visus fakulteto elektros energijos poreikius tenkinti iš hibridinės atsinaujinančiųjų energijos šaltinių elektrinės, kurioje veiktų ir 100 kWp galios saulės elektrinė.

Saulė = šiluma Dr. Eugenijus Perednis (Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorija) savo straipsnyje „Ar pasitelksime saulės energiją” pasakoja, kaip saulės energiją paversti į šiluminę: „Pagrindinis šiam reikalui skirtas įrenginys yra saulės kolektorius. Visi saulės kolektoriai turi bendrą elementą – šilumą sugeriančią plokštę – absorberį arba tūrinį šilumos kaupiklį. Šilumos nešėjas gali būti skystis ar oras. Pagal pasiekiamą temperatūrą saulės kolektoriai skirstomi į žemos, vidutinės ir aukštos temperatūros”. Anot daktaro, „pagrindinė Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90 proc.) paskirtis yra šildyti vandenį. Kolektorių sistemos gali paversti šiluma nuo 35 proc. iki 45 proc. visos gaunamos per metus saulės energijos. Sistemos efektyvumas labai priklauso nuo kolektoriaus tipo, temperatūros skirtumo tarp kolektoriaus ir aplinkos, saulės spinduliuotės, sistemos vamzdynų, izoliacijos ir šilumos akumuliavimo galimybių. Įvairiose Europos šalyse Nukelta į 4 psl.

4 / vėjas

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Lietuvoje vėjo yra O kodėl nėra vėjo energetikos? Netolimoje Danijoje daugumos vėjo elektrinių ar jų parkų savininkai yra paprasti gyventojai. Tad nieko keisto, kad vėjo energetika ten klesti, ir sutinkama teigiamai. O mūsų šalyje vis dar sklando tamsūs mitai apie tai, kad vėjo elektrinės skleidžia radiaciją ar kad nuo jų mirgėjimo galima išprotėti... Valdininkai savo ruožtu nerimastingai laukia energetikos krizės, kuri šaliai smogs jau 2010 metais. Pagal juodžiausius scenarijus elektros energijos kaina gali šoktelėti iki 59 centų už kilovatvalandę. Alternatyvios energetikos plėtra besidomintys mokslininkai teigia, kad ilgainiui galima sukurti tokį modelį, kuriame visos šalies energijos poreikiai būtų aprūpinami iš atsinaujinančių šaltinių. Europoje šiuo metu ieškoma galimybių įgyvendinti Airių bendrovės „Airtricity“ projektą „SuperGrid“. Pagal platų jo užmojį, į vieną bendrą tinklą, vadinamą „Supergrid“, turėtų susijungti visi Šiaurės jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros vėjo elektrinių parkai. Susikūrus tokiam tinklui nebereikėtų tiek jaudintis dėl aplinką teršiančių senų energetikos modelių. Nebeliktų reikalo jaudintis ir dėl to, kad nesant vėjo, vėjo elektrinės negamins energijos. Lietuvos vėjo energetikos asociacijai ir Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkams atlikus monitoringą Lietuvos turimame jūros plote, išskirti penki sklypai, kuriuose galima vystyti vėjo energetiką. Apie kliūtis su kuriomis susiduria vėjo energetikos plėtojimasis mūsų šalyje kalbėjomės su Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktoriumi Aleksandru Paulausku.

Viena iš fotoenergetiką stabdančių kliūčių – didžiulės technologijų kainos. Nuotr. SXC

Atkelta iš 3 psl.

yra kelios dešimtys didelių ir mažų firmų, pvz., Stiebel Eltron International GmgH (Vokietija), Thermosolar Energietechnik GmgH (Vokietija), Solsam Sunergy AB (Švedija), Calpak-Cicero Hellas Industries LTD (Graikija), Fyrosol AG (Šveicarija), kurios gamina įvairių rūšių, paskirties, galios saulės kolektorius su skaidria danga ir be jos”.

Pirmieji žingsniai sostinėje Kokios saulės energetikos perspektyvos Vilniuje? Edita Milutienė (VšĮ „Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras”) teigia, kad „saulės energijos ištekliai Vilniuje yra pakankami, kad būtų galima saulės šilumą naudoti patalpų šildymui, karšto vandens gamybai, o šviesą versti elektra”. Per metus Lietuvos pa-

cija nėra labai naudinga valdžios įstaigoms. Kad ir tai pačiai ūkio ministerijai, kuriai patrauklesnė naftos, dujų, atominė energetika. Štai, ir dabar visa Lietuva stato naują atominę elektrinę...

Aleksandro Paulausko nuomone, į vėjo energetiką mūsų šalyje žiūrima perdėm skeptiškai. Nuotr. Miglė Anušauskaitė

Kristina KUČINSKAITĖ [email protected]

Stabdanti skatinimo programa Kodėl taip vangiai plėtojama vėjo energetika? Gal pas mus šalyje iš tiesų mažoka vėjų? Paskutiniai duomenys rodo, kad

jūryje saulė šviečia 1840 – 1900 val., Rytuose – 1700 val. Sostinėje vidutiniškai saule džiaugiamasi 1690 val. Toks skaičius nenusileidžia daugeliui Europos sostinių. Skirtumas tik tas, kad užsienio šalyse saulės energijos naudojimas yra skatinamas ir propaguojamas įvairiais lygmenimis. E. Milutienė pastebi, kad Vilniuje kai kur jau galima užtikti gyvų pavyzdžių, kaip saulės energiją sėkmingai galima panaudoti buityje. Štai lazdynietis V. Buika įrengė 12 W galingumo saulės fotoelementus, kurie apšviečia sanitarinį mazgą, teikia energiją laikrodžiams bei radijo aparatui. Jau šis tas. Kitu savotišku fenomenu galėtume vadinti SOS vaikų kaimelį su ant stogų įrengtais saulės kolektoriais. Iš pradžių gali atrodyti juokinga, bet, pagalvojus, kad kaimelyje šie įrenginiai daugiau nei šešis mėnesius per metus gamina karštą vandenį... Ir taip jau dešimtį metų. Vienas įdomiausių alternatyviųjų išteklių panaudojimo būdų (savotiškas „mados klyksmas” Lietuvoje) yra saulės energijos pritaikymas alternatyvios statybos būstams aprūpinti energija. E. Milutienė rašo apie šį keistą, bet itin veiksmingą išradimą: „Jau daugiau nei 100 m. JAV yra statomi namai iš šiaudų ryšulių. Žaliava namui užauga per metus, jos paruošimui nereikia energijai imlių procesų, statyba yra paprasta, o nugriovimo atveju gauname biodegraduojančias atliekas. Pastarąjį dešimtmetį statybos iš šiaudų technologija išplito Europoje ir yra labai vertinama dėl gamtos, finansinių išteklių taupymo bei ekologiškumo”. Kokios gerosios tokių pastatų savybės? „Šiaudų namai pasižymi labai didele šilumine varža, gera garso izoliacija (pritai-

100 metrų aukštyje visoje Lietuvoje vėjo yra. Suprantama, norint „įdarbinti“ tą vėją reikia pasitelkti naujausias technologijas: statyti elektrines, kurių aukštis – 100 metrų, o galingumas nuo trijų megavatų. Tokios elektrinės galėtų veikti tikrai efektyviai. Taigi vėjo pas mus tikrai yra. Tik ta informa-

kymas prie miesto sąlygų) bei sveiku mikroklimatu pastato viduje. 2006 m. gruodį pradėtas vykdyti projektas „Ekologiškos statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai”, kurį remia PAF MPP, LR Aplinkos ministerija bei Didžiosios Britanijos ambasada”, – pasakoja E. Milutienė. Saulės energijos baterijos montuojamos tokių namų stoguose, taip siekiama priartėti prie kuo ekologiškesnio būsto vizijos. Saulės energija šiuo metu plačiau gali būti taikoma daugiausia šiluminiams tikslams – įrengti saulės kolektorius vandeniui, patalpoms šildyti arba... žemės ūkio produkcijai džiovinti. Tokia idėja turėtų būti itin patraukli ekologinių ūkių entuziastams. Darbai nestovi vietoje. O ir mokslininkai be jokių pykčių sutaria, kad saulės energijos gamybą galima vystyti visoje Europos teritorijoje, taip pat ir Lietuvoje. Be abejo, besivystanti saulės energetika būtų našesnė pajūryje, dėl ten patenkančio didesnio spinduliuotės kiekio. Vis dėlto tinkamai įmontavus saulės elementus, būtų galima pasiekti neblogų elektros ir šilumos rezultatų.

Laikrodis tiksi Atrodo, ateityje galime laukti vis spartesnės saulės energijos gamybos plėtros – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė platesnės galimybės projektams, tyrimams, masiniam piliečių švietimui alternatyviųjų išteklių tema. Tik kol kas dėl dar pakankamai menko tikslios informacijos kiekio ir visuotinio žmonių abejingumo, anglies deginimo ar

Vis dėlto vėjo elektrinių turime ir mes. Kokia bendra jų techninė bazė šiuo metu? „Renerga“ turi šešias 100 m. aukščio elektrines. „Vėjų spektras“ turi 15 elektrinių, kurių aukštis apie 80 m. O visos mūsų nedidelio galingumo vėjo elektrinės dažniausiai tesiekia 30 – 45 m. Į tokių statybą dabar ir orientuojasi Lietuva. Pagal skatinimo programą be konkursų ir apribojimų galima statyti tik 250 kW vėjo elektrines. Europoje šiuo metu yra tik vienas gamintojas, kuris siūlo įsigyti tokio mažo galingumo elektrines, o ir tos pačios vežamos iš Indijos. Tad iš tiesų vėjo energetikos skatinimo programa pas mus apsiverčia į stabdymo programą. Galima arba pirkti elektrines, kurių niekas negamina, arba pirkti padėvėtas, kurios irgi nėra pats geriausias variantas. Kam reikia šalyje plėtoti 80-ųjų technologijas... Juk jų raida labai sparti ir nauji modeliai kur kas efektyvesni. Naujausias vėjo elektrines galima valdyti per nuotolį, nuolat tobulinamas sparno profilis, visa mechanika apskaičiuota taip, kad dirbtų efektyviau, skiriasi ir aukštis, senosios – žemesnės. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, įsipareigota iki 2009 m. septy-

atominių kasečių naudojimo pabaiga dar tik tolimuose ateities planuose. Vis dėlto, motinai Žemei krečiant vis daugiau nemalonių pokštų, reiktų ne tik svajingai mąstyti, bet ir gerokai pasiraitoti rankoves. Saulė švies dar šešis milijonus metų. O kiek laiko stovės mūsų Namai?

Šaltiniai:

www.aet.eaf.ktu.lt www.technologijos.lt www.siaudunamai.lt Milutienė, Edita. Saulės energijos naudojimas Vilniaus pastatuose: galimybės ir perspektyvos. Perednis, Eugenijus. Ar pasitelksime saulės energiją? („Mokslas ir gyvenimas“, 2000/4 ) Adomavičius V., Žilinskas E. Fotoelektros naudojimas ir plėtros galimybės Lietuvoje.

Will solar energy save mankind (?) There is plenty of solar energy around the world. The sunlight can provide us with more energy than windmills, hydroelectric plants, geothermal plants etc., but for some unknown reason it is the least used renewable energy in the world. Why? The price could be one of the reasons, putting the consumer off. It is a big investment that will take years and years, to pay for itself, also Lithuanians seem to think they are so far up North it may be a waste of time, but we have about the same amount of solar energy covering Lithuania as any other European country, however nobody seems to be going out of their way to use it. Yes there are a few exemptions, a man who installed solar panels for his home in Lazdijai he has enough energy to provide the household with lighting, energy for the clocks and a radio, the SOS children’s village that has been using solar energy to heat up their water for the last 10 years (at least six months a year), and the enthusiasts in the Universities that plan to construct solar power stations enough to provide for the whole of the Kaunas Technology University needs. It is possible, as the sun will shine for another 6 million years, but how long will your house stand?

vėjas / 5

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

nis procentus energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Bet tai nėra vien vėjo energetika – įskaičiuojamos ir hidroelektrinės. Taip vėjui lieka labai mažai – tik 200 MW. Jei paskaičiuota, kad vėjo mūsų šalyje tiek pat, kiek ir kitur, kodėl toks mažas jo potencialas išnaudojamas dabar? Tas potencialas paskaičiuotas ir įvertintas – ir jis tikrai labai didelis. Bėda ta, kad kai vėjo nėra – energija negaminama. Tada kažkas kitas turėtų ją gaminti. Pavyzdžiui, atominė elektrinė nuolat dirba 80 procentų naudingumu. Jei ji netikėtai sugestų – iškart pradėtų veikti Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kuri ir pastatyta tokiam atvejui. Ji energiją šaliai tiektų 12 valandų, per tą laiką įsijungtų šiluminės elektrinės... Su vėjo elektrinėmis sudėtingiau – jos dirba tada, kai vėjo yra. O vėjo gali nebūti ir visą savaitę... Dėl to manoma, kad vėjo energetika negali sudaryti didelės dalies bendrojoje šalies energetikos sistemoje. Daugiausiai – 20 procentų. Reikia ieškoti efektyvių kompensacinių mechanizmų, kurie aprūpintų šalį energija tuomet, kai nėra vėjo. Taigi vėjo energetika negali būti plėtojama be alternatyvaus rezervo. Juo, manyta, galėtų būti kažkas, kas atstovauja tradicinei energetikai. Svarstyta apie dujinę elektrinę, bet paskaičiuota, kad iki 2020 m. visoje Europoje 3000 km. atstumu bus likęs vienintelis dujų tiekėjas Rusija. Vienas iš sprendimo būdų yra visų Europos vėjo elektrinių sujungimas į bendrą tinklą. Šuo metu intensyviausiai plėtojama jūrinė vėjo energetika, tad svarstoma apie jūrinių parkų sujungimą galingu kabeliu. Tai sumažintų tikimybę, kad vienu metu nebus vėjo tiek Šiaurės, tiek Baltijos, tiek Viduržemio jūroje. Taip įmanoma užtikrinti tą rezervavimą iš kitų vėjo elektrinių. Aišku, kad net įsijungus į tinklą dabar egzistuojanti energetikos sistema neišnyktų iš karto.

Reali supertinklo utopija Jei būtų įsijungta į „Supergrid“, būtų galima patenkinti visos šalies energijos poreikius vien iš alternatyvių šaltinių? Ir šalies, ir Europos... Jei tik būtų išeita į jūras – pranyktų „šalies“ klausimas. Energiją būtų galima parduoti toms rinkoms, kur labiausiai apsimoka. Jei nėra vėjo – energiją galima pirkti, pavyzdžiui, iš Šiaurės jūros elektrinių. Arba kitas variantas – švedai turi daug hidroelektrinių kalnuose, nesant vėjo būtų galima energijos pirkti iš jų, arba iš Rusijos. Galimi įvairūs variantai. Esant tokiam lanksčiam modeliui būtų liberalizuota energijos rinka, susinormalizuotų kainos... Aišku, nereikia kalbėti apie vienintelį energijos šaltinį. Visi turi teisę egzistuoti. Rinkos santykiai turėtų sureguliuoti naujų atsiradimą ir senų išnykimą. Bet tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus pradėta taikyti ne vien ekonominį kainos skaičiavimą, bet subalansuotą, aplinkosauginį. Šiuo metu atominėje elektrinėje pagaminta energija kainuoja 6,5 centus, bet tai nereiškia, kad į šią kainą įskaičiuota viskas. Į ją įeina tik darbuotojų atlyginimai, branduolinis kuras, elektrinės prižiūrėjimas. Kaštai, susieti su ekologinėmis pro-

blemomis, su elektrinės uždarymu, saugumo užtikrinimu, branduolinio kuro saugojimu, yra įkalkuliuoti į atskiras biudžeto eilutes. Bet yra paskaičiuota, kad tikroji šios „pigios“ energijos savikaina – 60 centų. Įsivaizduojate – dešimt kartų daugiau nei nurodoma. Tuo tarpu vėjo elektrinių gaminama energija šiuo metu kainuoja 22 centus. „Supergrid“ atrodo kažkokia energetikos utopija. Ar realu, kad mūsų šalis taip pat įsijungs tinklą? Projektas dabar egzistuoja tik popieriuje. Įmonė sukūrusi šį projektą dirba Šiaurės jūroje su jūriniais vėjo elektrinių parkais. Ten jų suplanuota pakankamai daug. Tinklo idėja iškilo nes jau dabar matomas realus jo poreikis. Mes esame perėmę Baltijos jūros atšaką, bandome pritraukti ir aplink Baltijos jūrą esančių valstybių ministerijas, ir investuotojus... Net rusai susidomėjo, kad kabelis būtų tiesiamas per jų teritoriją, nors jie prieigą prie jūros turi per Kaliningradą ir 90 procentų jos ploto uždaryta kariniams tikslams. Kaip į Europinio supertinklo galimybę reagavo Lietuvos valdžios įstaigos? Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos įvertino teigiamai, kadangi įžvelgė realų būdą, kaip užtikrinti nacionalinį saugumą. Ūkio ministerija taip pat teigiamai įvertino šią iniciatyvą ir netgi išreiškė nuomonę, kad jūros vėjo energetika būtų skatinama palankiau, nei sausumos. Tačiau dėl gamtinio jautrumo jūros energetika gali būti sėkmingai plėtojama tik glaudžiai bendradarbiaujant mokslininkams, verslininkams ir politikams. Tik suderintos pastangos galėtų sukurti sinergiją ir įgalintų atsakingai panaudoti jūros ekosistemą siekiant aprūpinti Baltijos jūros regiono šalis ekologiškai švaria atsinaujinančių šaltinių energija. Tačiau toks bendradarbiavimas mums vis dar tebėra naujovė. Nors ją ir remia Europos Sąjunga, nacionaliniai valdininkai kol kas nėra pasirengę darniai ir atsakingai plėtrai. Europos Komisija jau artimoje ateityje (5 metai) planuoja išplėtoti jūros energetiką ir įgyvendinti Transeuropinį supertinklą. Iš kitų šalių dėl bendradarbiavimo gavome teigiamus atsakymus. Manau, kad realia įsijungimo į tinklą data galėtų būti kokie 2020 m. Bet jei projektas būtų vystomas sparčiau, jei tai būtų aktualu ir įdomu valstybių valdančiosioms partijoms – galėtume kalbėti ir apie kur kas artimesnius metus. Net ir 2015 m., kurie minimi dėl jungties tarp Lietuvos ir Švedijos būtų realūs. Tarp kitko, ta jungtis taip pat galėtų būti tinklo dalimi... Jei kalbama apie tokius didelius energijos resursus, kuriuos būtų realiai įmanoma išgauti iš alternatyvios energetikos, kas stabdo planų įgyvendinimą? Kad ir dabar, kai kalbama apie energetikos krizę, mūsų šalyje svarstomi visi tradiciniai variantai (užsimenant ir apie tai, kad, jei prireiks, bus pažeidžiami ir ES taršos reikalavimai), bet rimtai nesidomima alternatyviais energetikos šaltiniais. Kartais atrodo, kad mūsų valdininkai nelabai įsivaizduoja, kas ta energetika. Jie turi priimti svarbius sprendimus ten, kur nesigaudo.

Tam konsultuojamasi su mokslininkais, valdiškomis institucijomis, kurios atsakingos už tam tikrą sritį. Seimo Ekonomikos komitetas energetikos klausimais dažniausiai konsultuojamas Ūkio ministerijos. Pastaroji – Seimo priimtus sprendimus įgyvendinanti vykdomosios valdžios institucija. Tad išeina užburtas ratas. Kol kas patariami tie sprendimai, kuriuos galima įvykdyti lengviausiai. Toks atsakymas. Energetikai pakiša kokią nors strategiją – atrodo, direktyvos įvykdomos, tad politikai ir pasirašo. Dabartinis principas tikrai neprisideda prie energetikos gerovės...

Sunkiai apeinamos problemos Tikro vėjo energijos potencialo neišmanymas – viena iš problemų stabdanti vėjo energetikos plėtrą. Kokios kitos problemos, su kuriomis susiduria vėjininkai? Pirmiausia teisinės bėdos. Dar nėra parengtas atsinaujinančios energetikos įstatymas. Atlikus vieną žingsnį ir žengiant kitą dažnai susiduriama su tuo, kad nėra jokio jį reglamentuojančio įstatymo. Pavyzdžiui, niekur nėra apibrėžta sanitarinės apsaugos zonos dydis. Vienas ją pasiskaičiuos vienaip, kitas – kitaip... Šitaip atsiranda įvairios galimybės sukčiauti. Kitas dalykas – norit įrengti vėjo elektrinę, reikia parengti detalųjį planą. Tik tada galima pradėti technines procedūras. Bet šiemet visuose rajonuose jau patvirtinti bendrieji planai. Kaip žinoma, šie planavimo dokumentai sudaromi dešimčiai metų į priekį, ir jų negalima keisti trejus metus. Jei dabar žmogus sumanys statyti vėjo elektrinę šalia savo namų, kaimo – jam bus pasakyta, kad jis nieko negali daryti, nes jo sklypas yra žemės ūkio paskirties. Įvertinant tai, kad elektrinės fundamentui tereikia penkių metrų ilgio ir penkių metrų pločio... Taigi tai dar viena aplinkybė dėl, kurios visi, kas sumanys per šiuos trejus metus statyti vėjo elektrinę, susidurs su didžiulėmis problemomis. Mūsų šalyje į vėjo energetiką nėra žiūrima strategiškai. Jei buvo numatyta iki 2010 metų pastatyti 200 MW vėjo elektrinių, tai iki 2025 m. numatyta pastatyti dar tiek pat. O kur strategija? Energetikos strategijoje vėjo energetika visai nėra minima. Nėra aiški jos padėtis po 2010 m. Dabartinis įstatymas, kuriame numatyta skatinimo tvarka, galioja tik iki tų metų. O jei vėliau bus skelbiami kažkokie konkursai – jie turi būti skelbiami jau šiemet, nes projektą reikia rengti trejus metus. Dar vienas dalykas – smulkioji vėjo energetika yra apribota iki 250 kW galingumo elektrinių. Bandėme tai vertinti pagal mikroįmonės modelį. Mikroįmonė – maždaug septynių milijonų litų metinės pajamos ir iki penkių milijonų litų turto. Pavertus viską į vėjo elektrinės galingumą, išeina 1,6 MW, bet jokiu būdu ne 250 kW. Tokia silpna vėjo elektrinė per metus pagamina apie 150 tūkstančių litų, iš jų dar reikia atmesti sąnaudas. Ar tai – verslas? Tad reikėtų dabartinį juokingą skaičių didinti iki 1,5 arba 2 megavatų. Kalbėjomės su Lietuvos energijos tinklo plėtros skyriaus atstovais – jie sakė, kad įmanoma beveik kiekvienoje Lietuvos vietoje pajungti du megavatus. Jeigu tai yra įmanoma – tai būtų būdas pritraukti energijos gamintoją arčiau prie vartotojo.

Nuotr. Vigilija Petrauskaitė

Penki potencialūs plotai vystyti jūrinei vėjo energetikai Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje. www.eksponente.lt skaidre

Plečiant vėjo elektrinių tinklą šalyje būtų prieinama prie energetikos sistemos decentralizacijos. Taip. Kodėl prie kokio nors kaimo negali atsirasti keletas elektrinių, kurios patenkintų to kaimo energijos poreikius? Tokiu būdu nereikėtų energijos varyti kelis šimtus kilometrų iš Ignalinos. Bet mūsų stambiam ir centralizuotam tinklui tokios permainos neapsimoka. Kai energijos savikaina 6,5 ct, tai brangiausiu tarifu dienos metu mokame 38 centus už kilovatvalandę. Didžiąją dalį tos kainos sudaro tinklų paslaugos – energijos transportavimas ir rezervavimas. O į Klaipėdą, pavyzdžiui, energija transportuojama net per Kaliningrado sritį... Klausimas – ar mums to reikia. Ar jau dabar yra tokių kolektyvinių iniciatyvų, kai elektrinę nori statyti kokios nors gyvenvietės bendruomenė? Yra kreipusis Smalininkų bendruomenė (šalia Jurbarko). Jie sumanė, kad reikia apšviesti kaimo gatves, o tam reikia lėšų. Nuspręsta, kad jiems reikia pasistatyti vėjo elektrinę. Jos statybą

finansuos įvairūs fondai, ji per keletą metų atsipirks, o uždirbamų pinigų pakaks reikalingam gatvių apšvietimui. Šis projektas, tarp kitko, labai noriai finansuojamas iš daugelio fondų. Taigi tai labai geras, nors kol kas vienintelis, pavyzdys Lietuvoje.

There is plenty of wind in Lithuania... In a not so distant Denmark most of the electric windmills parks are owned by simple, ordinary, every day people. So it is not surprising that wind energy is welcomed with open arms. However in our country, there are still some old miserable myths traveling about, from mouth to mouth, that electric windmills produce radiation and that people can go crazy from their movement... In the meantime the government officials are waiting for the energy crisis, that is expected in 2010. According to the worst scenario the price of electricity will double. While there are plenty of people interested in alternative energy and its development, explaining that it is possible to establish such a model or alternative energy, in which all of the country’s energy needs will be met with renewable energy. That is exactly what is happening in the Irish company “Airtricity” establishing the project “SuperGrid”. The project will unite the whole of Europe’s renewable energy networks, reducing the price of electricity, and the cost to our environment. This interview discusses this project with Lithuanian Wind Energy Association Director Aleksandras Paulauskas.

6 / vanduo

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Nuotr. Thomas Andrijauskas

Hidroenergijos panaudojimas Lietuvoje

„Ozonas“ jau yra rašęs apie saulės ir vėjo atsinaujinančią energiją. Šį kartą dėmesį skiriame atsinaujinančiai vandens energijai – hidroenergijai, kuri jau senovėje buvo naudota įvairiose žmogaus veiklos srityse – medienai apdirbti, grūdams malti, sunkiems darbams statybose ir žemės ūkyje mechanizuoti… Šiandien Lietuvoje hidroenergija naudojama praktiškai tik elektros energijos gamybai.

Jolita Vitkauskaitė [email protected] Jau senovės Egipte, Kinijoje, Indijoje buvo naudojami vandens ratai. Vandens malūnai statyti antikinėje Graikijoje ir Romoje. Ypatjevo metraštyje minima, kad prie Būgo upės XIII a. būta daug vandens malūnų. Kadangi tuo metu lietuviai palaikė gerus santykius su Rytų kaimynais, tikėtina, kad ir jie apie vandens malūnus žinojo ir galėjo juos statyti jau XII-XIII a. Upių vandens energija Lietuvoje plačiau pradėta naudoti XVI a. paplitus vandens malūnams. Jų ratus sukdavo tekantis arba krintantis vanduo. Būta ne tik grūdų malimo, bet ir popieriaus, parako, audeklų vėlimo, liejimo bei kitokių malūnų. XVI a. Rudnioje buvo pastatyta metalo liejykla, XVI—XVII a. didelė patrankų liejykla veikė prie Valkininkų, ant Spenglos upės kranto. Jos mechanizmus varė Spenglos užtvenktas vanduo.

Dėl įvairių priežasčių vėliau vandens energija Lietuvoje buvo naudojama retai. Tik XIX a. pab. ir XX a. pradž. pradėtos įrenginėti pirmosios hidroturbinos. 1926 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje tuo metu veikė 616 hidrojėgainių: malūnų, lentpjūvių, vilnų karšyklų, milo vėlyklų ir hidroelektrinių, visų jų bendra galia nesiekė 8000 AG (arklio galios), 1939 m. – 640 hidrojėgainių, jų bendra galia – 11860 AG. Karas, okupacija ir sovietmetis mažoms hidrojėgainėms padarė didžiulių nuostolių: daugelis jų buvo visiškai sugriauta, daug sunyko neremontuojamos...

Hidroenergiją sėkmingai naudoja pasaulis Hidroelektrinės pasaulio energetikoje užima svarbią vietą – jos yra ekologiškai švarios ir mažai pavojingos aplinkai. Pirmosios pasaulyje kelių šimtų kilovatų galios hidroelektrinės buvo pastatytos 1879-1881 m. Lanflune (Vokieti-

ja), Greisaide (Anglija). XIX a. pab. buvo pastatytos hidroelektrinės ant krioklių – Biūlacho (Šveicarija) hidroelektrinė 1892 m. ir Niagaro (JAV ). Per Pirmą pasaulinį karą padidėjo elektros energijos reikmės ir visame pasaulyje buvo pastatyta daug galingų hidroelektrinių; bendra jų galia 1920 m. siekė 1700 MW. Šiuo metu panaudojama tik 17 proc. visų pasaulio hidroenergijos išteklių. Didžiausią hidroenergijos potencialą turi Rusija, Kanada, JAV. Yra valstybių, kurios vandens jėgainėse pagamina visą reikiamą elektros energiją arba didžiąją jos dalį: Švedija (60 proc.), Austrija (72 proc.), Naujoji Zelandija (90 proc.), Brazilija (93 proc.), Norvegija (99 proc.), o Paragvajuje beveik 100 proc. Plačiausiai pasaulyje šiuo metu naudojama hidroenergijos forma – upių vandens tėkmės energija. Didelius tokios energijos išteklius turi Azijos upės Jangdzė, Mekongas, Jenisėjus; Afrikos Kongas ir

Zambezė. Pietų Amerikos Parana, Šiaurės Amerikos upės Kolambija ir Jukonas. Ant jų pastatyta nemažai jėgainių. Kai kurios iš šių upių naudojamos neefektyviai, nes yra toli nuo elektros energijos vartotojų. Vandens jėgainėse pagaminama apie 20 proc. pasaulio elektros energijos. Panaudojus visus žemėje esančius vandens išteklius, galima būtų pagaminti net apie 40 proc. visos elektros energijos. Akivaizdu, kad pasaulyje hidroenergija yra itin svarbus elektros energijos šaltinis.

O kaip Lietuvoje? Pagal Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyvą šalys narės turi siekti, kad 2010 m. atsinaujinančios energijos dalis bendrame energetiniame balanse sudarytų per 12 proc., o šalies elektros balanse 22,1 proc. (kartu su didelėmis hidroelektrinėmis). Pasak Lietuvos ūkio ministerijos,

Lietuvai pavyko išsiderėti, jog 2010 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai gamintų 7 proc. elektros energijos. Kadangi prognozuojama, jog 2010 m. bus gaminama apie 13 TWh elektros energijos, žaliosios elektros dalis šalyje turės sudaryti apie 0,9 TWh visos elektros balanso. Šiuo metu, įskaitant Kauno HE ir mažąją hidroenergetiką, ji sudaro 3,7 proc. Lietuvoje elektros energijos gamybai perspektyviausios atsinaujinančios energijos rūšys yra vandens ir vėjo energija. Kaip žinoma, kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai (medienos kuras, biodegalai, geoterminė energija ir kt.) netinka elektros srovei gaminti. Tad kokios mūsų nagrinėjamos hidroenergijos perspektyvos Lietuvoje? Pagal elektros energijos lyginamąjį suvartojimą vienam gyventojui, Lietuva šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių. Elektros suvartojimas iki 2020 m. gali išaugti net iki 2,4 kartų. Turimų elektros gamybos galingumų

vanduo / 7

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

šalies poreikiams visais atvejais užteks iki 2010-2015 m. Uždarius Ignalinos AE, vienu iš patraukliausių elektros energijos gamybos šaltinių būtų Nemuno ir Neries hidroelektrinės. Lietuvoje veikia 61 maža bendros 16 MW galios HE, kurios per metus pagamina apie 40 mln. kWh elektros, vadinasi, mažųjų HE potencialas prie apleistų HE ir esamų tvenkinių jau praktiškai panaudotas. Naujai statomų HE potencialas dėl aplinkosaugos ribojimų sudaro tik apie 6 proc. viso mažų upių techninio hidroenergijos potencialo (523 mln. kWh per metus) arba apie 31 mln. kWh per metus. Mažosios hidroenergetikos galimybės Lietuvoje praktiškai yra nereikšmingos. Reali galimybė yra panaudoti Nemuno upės, esančios aukščiau už Kauno HE, energiją. Racionalus variantas – 3 HE kaskada Nemuno vidurupyje bendros 250 MW įrengtos galios ir beveik 1 TWh elektros energijos gamybos. Pirmiausia statytina Alytaus HE (pirminiai rodikliai: 14,5 m patvanka, 75 MW įrengta galia, 250 mln. kWh elektros energijos gamyba). Hidroelektrinė jau pradėta projektuoti.

Ką kalba politikai? Vyriausybė, Ūkio ministerija, palaiko Nemuno energetinį panaudojimą ir Alytaus HE statybą. Tačiau panaudoti visų Nemuno hidroenergijos išteklių iki 1 TWh elektros gamybos per metus iki 2010 m. (tai sudarytų apie 7 proc. direktyvoje reikalaujamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių) tikrai nepavyks. Tam reikia didelių investicijų, statyba trunka apie 10 metų, reikia spręsti socialines, aplinkosaugos ribojimo problemas ir t. t. Specialistai teigia, kad Nemuno HE galėtų būti statomos tik pagal „statyti– eksploatuoti–perduoti“ modelį: privati kompanija ima paskolą iš bankų, pastato HE, ją eksploatuoja 10–12 metų, atsiima savo išlaidas, pelną ir perduoda HE valstybei. Nors Vyriausybė neinvestuoja į HE statybą, būtina jos palanki techninė-ekonominė politika, pavyzdžiui, garantuojant bankų paskolas ir t. t.

Hidroelektrinių privalumai Lietuvoje Hidroelektrinės, pakeisdamos šilumines elektrines, mažina ne tik atmosferos taršą kenksmingomis medžiagomis – sieros dioksidu, azoto junginiais, kietomis dalelėmis – bet ir mažiau išmeta šiltnamio dujų. Lietuvoje šių dujų susidaro apie 20 mln. t per metus – jos kasmet padaro aplinkai žalos už 400 mln. Lt. Energetika pagamina apie 2/3 šių teršalų, taigi padaroma žalos už 267 mln. Lt. Teigiama, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas 31 kartą mažiau kenkia aplinkai negu tradiciniai energijos šaltiniai. Pagrindinė šiuo metu veikiančių hidroelektrinių funkcija šiuolaikinėse energetinėse sistemose – paros apkrovimų grafiko netolygumų reguliavimas. Šią funkciją šalies energetinėje sistemoje atlieka Kruonio HAE ir Kauno HE. Reguliuoti šiluminėmis elektrinėmis (ŠE) netikslinga. Todėl Nemuno HE statyba yra aktuali ir reikšminga, nors ir veikia Kruonio HAE. Puikus hidroenergetikos efektyvumo įrodymas šalies sąlygomis yra Kauno HE (100,8 MW galios), visa galia pradėta eksploatuoti 1960

m. Ji jau beveik 4 kartus atpirko savo išlaidas ir toliau tarnauja įvairiems tikslams: pirmiausia energetikai, Kauno miesto apsaugai nuo potvynių, žuvų ūkiui, rekreacijai, vandens tiekimui. Rekomenduojamos dvi Birštono ir Alytaus HE Nemuno vidurupyje savo parametrais būtų analogiškos Kauno HE.

Hidroenergijos ištekliai Lietuvoje yra tik dvi upės (Nemunas ir Neris), kurių kiekvienos vidutinė metinė galia didesnė kaip 100 MW (didelės upės), 40 upių, kurių galia tarp 100 ir 1 MW (vidutinės upės) ir 430 upių bei upelių, kurių galia mažesnė kaip 1 MW (mažos upės). Sąlyginai galima teigti, kad Nemunas ir Neris yra didžiosios, o visos kitos upės – mažosios hidroenergetikos šaltiniai. Pagal naujausių skaičiavimų duomenis, visas Nemunas nuo versmių iki žiočių (Atmatos žiočių) turi 340,2 MW potencinės galios, iš kurios Lietuvai tenka 239,8 MW galios arba 70,5 proc. viso Nemuno galios ir 41 proc. visų šalies upių galios. Neries potencinė galia yra 127,2 MW, iš jos Lietuvai tenka 106,4 MW. Abi upės kartu sudaro 346,2 MW arba 59,2 proc. visų šalies upių potencinės galios. 40 vidutinio dydžio upių potencinė galia sudaro 28,2 proc., o 430 mažų upių – tik 12,6 proc. bendros hidrogalios. Taigi upių, kurių teorinė hidrogalia gali būti panaudota mažosios hidroenergetikos plėtrai, yra 238,9 MW arba 40,8 proc. viso šalies hidroenergijos potencialo. Visiškai panaudojus techninius hidroenergijos išteklius būtų galima tenkinti apie 19 proc. šalies elektros poreikių, iš jų 3,7 proc. mažosiomis HE. Ekonomiškai tikslingi hidroenergijos ištekliai sudarytų gal tik pusę techninių hidroenergijos išteklių, t. y. apie 1,5 mlrd. kWh per metus. Pirmiausia tai – Nemuno, taip pat Neries upių hidroenergija. Taigi visiškai panaudojus ekonomiškai tikslingą hidroenergiją šalyje būtų galima tenkinti apie 13 proc. šalies šiuolaikinių elektros energijos poreikių.

Dabartinis hidroenergijos panaudojimas Šiuo metu šalyje yra 2 didelės ir 26 mažos HE. Kruonio HAE specialios paskirties HE apkrovimui išlyginti suvartoja trečdaliu elektros daugiau negu pagamina. Todėl tikrais elektros gamintojais šiuo metu yra Kauno HE ir 26 mažos HE. Jų skaičius greitai keičiasi. Kauno HE (100,8 MW ) vidutiniškai kasmet pagamina apie 350 mln. kWh. Visos 26 mažos HE pagamina apie 26 mln. kWh elektros energijos per metus. Artimiausiu metu turi būti paleistos dar 4 mažos HE. Be to, išduota apie 40 leidimų įrengti mažas HE prie esamų tvenkinių. Palyginę pagaminamą HE elektros energiją su visa šalyje gaminama (apie 15 mln. kWh per metus) gautume, kad visos HE (su Kruonio HAE) pagamino 5,40 proc., iš jų Kauno HE – 2,57 proc., o mažosios HE – 0,18 proc. elektros. Taigi šiuo metu panaudojama apie 14 proc. techninių ir apie 25 proc. ekonominių hidroenergijos išteklių. Šiuo požiūriu hidroenergetikai plėtoti išties yra didelės galimybės.

Hidroenergetikos plėtros galimybės Šalyje nėra oficialiai patvirtintos hidroenergetikos strategijos ir plėtros programos. Esant šalyje

daugiau nei dvigubai didesniam elektros galių pertekliui, gal tai ir nebuvo svarbiausias uždavinys. Tačiau dabar, nusprendus uždaryti Ignalinos AE, iškils ir elektros galių, ypač pikinių, įrengimo ir elektros gamybos klausimai. Matyt, geriausias perspektyvas turi kombinuoto ciklo ir dujų turbinų elektrinės bei ekonomiškos HE, ypač didelės. Hidroenergetikos plėtros problema šalyje galėtų būti suskirstyta santykinai į dvi dalis: dideles ir mažas HE. Terminas maža hidroelektrinė – MHE (<10 MW galios) – sąlyginis, kad būtų išskirtas nepriklausomas gamintojas, liberalizuojant elektroenergetiką. MHE priskiriamos išimtinai privačiam sektoriui. Tikriausiai ir didelės HE (>10 MW ) yra tik privačių investuotojų sritis. HE statyba, kaip ir daugelis infrastruktūros projektų, reikalauja didelio pradinio kapitalo, tačiau dėl savo pigios elektros gamybos savikainos atperka investicijas maždaug per 10 metų. Tai priklauso nuo daugelio konkrečių veiksnių. Valstybės vykdoma techninė politika turi garantuoti ilgalaikius stabilius teisinius, administracinius, finansinius bei aplinkosaugos reguliavimo dokumentus, jog įdėtas kapitalas atsipirks. Tenka pasakyti, kad daugiau ar mažiau normalūs reglamentuojantys aktai šiuo

metu yra priimti tik dėl mažų HE atstatymo ir įrengimo prie esamų vandens tvenkinių. O MHE statyba naujose vietose ar buvusių hidrojėgainių vietose dar nereglamentuota gamtosaugos reikalavimų. Dar labiau neaiškus didelių HE reglamentavimas. Pirmiausiai sąlyginai išskirti du etapai: didžiosios ir mažosios hidroenergetikos. Didžiąją hidroenergetiką sudaro šalies hidroenergijos ištekliai – Nemuno ir Neries upių hidroenergijos panaudojimas. Jose sukaupta 80 proc. viso techninio potencialo. O vietinių hidroenergijos išteklių – visų kitų 475 upių – hidropotencialas vertinamas apie 0,5 mlrd. kWh per metus. Jo būsimas panaudojimas Lietuvoje kaip tik ir prasidėjo. Jis vyksta pirmiausia atstatant senas ir įrengiant naujas MHE prie esamų vandens tvenkinių. Valstybės požiūriu nepalyginamai reikšmingesnės ir ekonomiškai efektyvesnės būtų HE ant Nemuno ir Neries upių. Preliminarūs rodikliai rodo, kad jų ekonominisekologinis efektyvumas išryškėja įvertinant apie 10-12 kartų mažesnę elektros savikainą (pagal faktinius duomenis) negu šiluminėse elektrinėse bei išvengtą atmosferos teršimo žalą, kuri dar nevertinama. Turimais duomenimis, šalyje perspektyviausios yra dvi didelės HE

Nemuno vidurupyje: Birštono ir Alytaus HE. Kiekvienos jų įrengta galia būtų apie 75 MW, o elektros energijos gamyba apie 300 mln. kWh per metus. Taigi iš viso turėtume apie 150 MW maksimalios galios ir 630 mln. kWh elektros gamybos. Tai būtų dar 2 panašių rodiklių HE, kaip Kauno HE. Žinant Kauno HE elektros gamybos savikainą (1 ct/kWh) ir jos tarnavimo amžių ( jau 40 metų), neturėtų kilti abejonių ir dėl Birštono bei Alytaus HE ekonominio efektyvumo.

Ozonas has already written about solar and wind energy, but the subject of hydro energy has been left untouched. In this article we are breaking the mould and writing about probably one of the oldest ways to produce energy - water. It has been used since the dawn of times for various purposes; in timber yards, in water mills, for heavy works in construction and to mechanize the farming. Now hydro energy in Lithuania is only used to produce electricity. In ancient Egypt, China and India, there is recorded usage of water wheels, while in antiquity Rome and Greece; there are records of water mills. River water energy usage in Lithuania began in the 16th century. Hydro energy is still widely used around the world to produce electricity; the widest spread way is using the river stream energy. Hydroelectric plants produce over 20% of the whole world’s energy, if all of the available water recourses were used to produce electricity this number could double. This article discusses not only the history of the hydro energy, and every day use in the modern world, but also the endless possibilities. Providing a very detailed analysis of not only Lithuanian, but also global hydro energy network, as well as plenty of suggestions of how the usage of hydro energy could be increased and beneficial to the environment.

8 / AltEnergija 2008

PARODA Apie projektą

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

įdomu • Pirmosios vėjo jėgainės buvo pradėtos naudoti Amerikoje 1920aisiais. • JAV naftos krizė 1970 metais privertė prisiminti alternatyvios energijos šaltinius. • Metinė stiklintų saulės kolektorių apyvarta nuo 1970 m. pabaigos iki 1993 m. Europoje siekė 0,3

mln. kv. m, o 2003 metais išaugo iki 1,4 mln. kv. m. • Lietuva turi daug didesnius geoterminės energijos išteklius nei Skandinavijos šalys, kuriose tokios šildymo sistemos yra labai populiarios. • Baltijos jūroje pastačius vėjo jėgainių „fermą“ Lietuva galėtų apsirūpinti elektros energija be pašalinių jėgainių ir įgytų energetinę nepriklausomybę nuo kaimyninių šalių.

Vilniuje turėjusi įvykti pirmoji alternatyviosios energetikos paroda įgavo kiek kitokį pavidalą, ir yra pristatoma virtualiai. Šio projekto tikslas yra pristatyti Lietuvos įmones, kurios vysto projektus atsinaujinančios energetikos srityse arba prekiauja vėjo ir saulės jėgainėmis bei geoterminio šildymo sistemomis. Užsienyje populiari praktika, kai valstybė padengia dalį išlaidų, skirtų geoterminio šildymo sistemoms įsigyti, tačiau Lietuvoje kol kas tokios perspektyvos nėra. Brangstant šildymui bei elektros energijai, vartotojai patys turėtų rūpintis pinigų taupymu. Be to, naudojant atsinaujinančius energetikos šaltinius yra tausojama aplinka, mažinamas išmetamų teršalų kiekis. Kadangi ši sritis Lietuvoje yra palyginti nauja, siūlome susipažinti ne tik su įmonėmis, bet ir su priežastimis, kodėl tai turėtų rūpėti kiekvienam.

• „Draugiškas“ ozono sluoksniui – šio teiginio negalima vartoti, jei produkte yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

ieško investicijų

Pagal Federal Trade Commission rekomendacijas

Šioje skiltyje pristatomos užsienio įmonės, kurios domisi galimybe vystyti alternatyvios energetikos projektus Baltijos šalyse. Populiariausios sritys išlieka vėjo bei hidrojėgainių statyba, tačiau pastaruoju metu didelio dėmesio sulaukia ir „buitinės“ saulės jėgainės. • A Silva Matos Energia, SA, (www. asilvamatos.pt) • Relight (www.relight.it)

KAS TURĖTŲ RŪPĖTI JUMS?

Elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių, supirkimo skatinimas • Elektros energija, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais ilgalaikiais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių ar atliekinių energijos išteklių rūšį. • Tinklų operatorius turi užtikrinti, kad elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, būtų transportuojama elektros perdavimo tinklais pirmiausia (kai pralaidumas ribotas). • Mažoms (iki 10 MW instaliuotos suminės visų generatorių elektrinės galios) elektros jėgainėms, naudojančioms atsinaujinančius ir atliekinius energijos šaltinius, netaikomas mokėjimas už rezervinę galią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis kainomis. • Gamintojams, ketinantiems statyti vėjo elektrinę, kurios galia ne didesnė kaip 250 kW, hidroelektrinę, biomasės, saulės, geoterminę elektrinę ir elektrinę, naudojančią atliekinius energijos išteklius, leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodami teisės aktų nustatyta tvarka. • Gamintojams, ketinantiems statyti šias elektrines, kurių galia didesnė kaip 250 kW, leidimai išduodami konkurso būdu.

Vartotojui • Geoterminio šildymo sistemos leidžia sutaupyti iki 60 proc. išlaidų, skirtų šildymui. • „Buitinės“ vėjo jėgainės bei saulės baterijų derinys leidžia savarankiškai apsirūpinti elektros energija ištisus metus, o investicijos atsiperka per 5-10 metų. • Priešingai nei yra manoma, nei vėjo, nei saulės jėgainės neskleidžia radiacijos ir neturi jokio žalingo poveikio aplinkai, gyvūnams ar žmogui. • Naudojantis „švaria“ elektros energija yra mažinamas išmetamų šiltnamio dujų kiekis. Įmonei „Go green“ – arba žaliasis marketingas tampa vis populiaresnis. Pirmą kartą šis terminas buvo panaudotas 80-aisiais JAV. Pagrindiniai „Žaliojo marketingo“ principai: • Naudojami bendrieji aplinkosauginiai teiginiai (šie teiginiai dažniausiai yra per daug abstraktūs bei dviprasmiškai interpretuojami, todėl juos derėtų kuo labiau sukonkretinti, vengti aptakių frazių); • Savaime saulės šviesoje suyrantys mikroorganizmai – norint naudoti šį terminą savo produkcijai pristatyti, reikia turėti laboratorijose atliktų bandymų rezultatus, kurie pagrįstų šiuos teiginius, kad nebūtų klaidinami vartotojai bei kompromituojamas įmonės įvaizdis. • Kompostuojamas, perdirbamas, mažiau teršia aplinką, neteršia aplinkos, generuoja mažiau atliekų – šie teiginiai taip pat turėtų būti vartojami tik tuo atveju, jei tai yra įrodyta. • Pagamintas iš perdirbtų medžiagų – šį teiginį galima vartoti tuo atveju, jei visas produktas yra pagamintas iš antrinių žaliavų. Jei iš antrinių žaliavų yra pagaminta tik dalis produkto ar jo sudėtinių dalių, tą derėtų nurodyti ant pakuotės.

Tyrimais yra įrodyta, jog „žaliojo“ marketingo elementai ne tik formuoja palankų kompanijos įvaizdį, bet ir padidina aplinkai draugiškų produktų paklausą. Šią strategiją rekomenduoja ir tokie marketingo guru, kaip Phillip Kotler. Tačiau derėtų nepamiršti, jog nepagrįstas šių teiginių vartojimas gali ne tik sumažinti vartotojų pasitikėjimą, bet ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę dėl konkurencijos įstatymo pažeidimo. Investuotojui

Visas tekstas: http://www.rst.lt

The first ever alternative energy exhibition, that was meant to happen in Vilnius, changed its appearance and is presented virtually in Ozonas. The purpose of this project is to introduce Lithuanian companies that are developing projects in the renewable energy area or are selling wind mills/solar panels as well as geothermal heating systems. It is a common practice in other countries when the government covers part of the expenses dedicated to geothermal heating systems installation, yet in Lithuania this is not happening, and there seems to be no other perspective for the consumer, but to invest in these products themselves as the prices are constantly rising. This article introduces the consumer to the companies that are providing the previously mentioned services as well as reasons why it should concern all of us.

Relight

Marina Salerno Marketing-Communication Manager Relight Via Vincenzo Monti,8 20123 Milano Tel. + 390287399651 Fax.+ 390287399652 [email protected] www.relight.it Relight is a leading Italian group in renewable energy: it develops, builds and manages portfolios of energy projects. Relight aims to promote a sustainable economical growth of the energy industry, focusing mainly on RES. Thanks to its financial resources, to its techni-

• Energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra „žalia“, tai yra, jos gavimas neteršia aplinkos, tačiau ekonomiškai ji nėra naudinga, kadangi Europos Sąjunga yra įpareigojusi „žalią“ energiją supirkti brangiau, todėl valstybė turi pati padengti supirkimo išlaidas. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl valstybė neinvestuoja į Alternatyvios energetikos sektorių, tačiau ši sritis yra palanki verslininkams.

A Silva Matos Energia, SA

Zona Industrial dos Padrões 3740 - 295 Sever do Vouga Portugal ( : +351 234 590300 7 : +351 234 590301 E-mail: [email protected] http://www.asilvamatos.pt

cal skills and to the support of experienced developers, Relight invests in wind, photovoltaic, biomass/biofuel, mini-hydro projects and infrastructures at every development stage. • The Relight strategy when entering new markets foresees the support of local partners, because the cooperation on the territory is the key of Relight success. • Relight, in particular, would like to investigate both the possibility of investing in existing projects and of developing wind power plants from scratch in the Baltic Regions. • Depending on the investment opportunity, these partners could be for advanced and for green field products.

Company description : ASM Energia is a manufacturer of equipments for renewable energy - mainly wind and wave - that belongs to group A. Silva Matos, one of the most well known and prestigeous metalworking company in Portugal. With 28 years of presence in the market, our commitment is to deliver high performance equipments with the best cost/benefit relation in the sector. With headquartes in Portugal, A. Silva Matos operates in different continents, exporting around 60% of it’s production for 40 different countries, mainly in Europe, Africa and Middle East. Portugalų bendrovė ieškanti partnerių vėjo bei vandens jėgainių projektų vystymui.

VĖJO, SAULĖS IR VANDENS JĖGAINĖS, GEOTERMINIS ŠILDYMAS UAB „Green group“

Rygos g. 1, LT-05263 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2390540 Faks. +370 5 2390502 [email protected] Ekologiškų šaldymo sistemų, šilumos siurblių ir saulės kolektorių pramonei projektavimas, įgyvendinimas ir techninis aptarnavimas.

UAB „Saulės kolektoriai”

Žeimuvėnų g. 26, LT-88226 Žeimuvėnai, Telšių raj. [email protected] Prekyba saulės kolektoriais.

„Kompresina“

V.Pudžiuvio paslaugų įmonė Dariaus ir Girėno 14A, LT-72256 Tauragė Tel. +370 630 92697; +370 699 76007 [email protected] http://www.kompresina.lt/ Geoterminis šildymas, šilumos siurbliai

„Saulės energija jums“

[email protected] Tel. +370 687 52203 http://www.sunn.visiems.lt/ Informacija apie saulės kolektorius, pardavimas, montavimas, priežiūra.

Rimanto Navardausko PĮ

Notės g 21, Notėnai, Skuodo raj. +37069936304 [email protected] http://vejoenergija.w3.lt/ „Aton“ saulės kolektorinės sistemos „Fortis“ mažos vėjo jėgainės „Hydrolink“ hidroelektrinių įranga

UAB „Terma“

Europos pr. 110, LT-46351 Kaunas, tel.: (8 37) 392311, [email protected] www.terma.lt Saulės kolektorių sistemos karšto vandens gamybai, baseinų vandeniui šildyti ir daliniam pastatų šildymui.

AltEnergija 2008 / 9

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

„Sanresta“

E.Gedminčiaus firma Dubysos g. 62, LT-94107, Klaipėda Tel.: +370 46 397880 [email protected] Smolensko g. 10, LT-0320, Vilnius Tel.: +370 5 2105105 [email protected] www.sanresta.lt E.Gedminčiaus firma „Sanresta” yra oficiali švedų įmonės „NIBE Heating” atstovė Lietuvoje. „NIBE Heating” yra viena pirmaujančių buitinių šildymo prietaisų gamybos kompanijų Europoje. „Sanresta” siūlo įsigyti per 15 skirtingų šio gamintojo grunto/ vandens šilumos siurblių.

UAB „Energitechas“

Adresas: Bajorų g. 10, Bajorų km, Avižienių seniūnija, Vilniaus rajonas. Kontaktinis telefonas: 8-603-18700. [email protected] www.energitechas.lt Parduodame saulės kolektorius, boilerius, akumuliacines talpyklas; oro kompresorius, sausintuvus, slėginius indus ir filtrus, naudojamus biodujų suspaudimui. Visai įrangai suteikiame garantijas, atliekame montavimo darbus.

JSC „WTN BALTIC”

+370 65911707 [email protected] www.vejotechnologijos.lt http://www.windtechniknord.de/ Vėjo jėgainių prekyba, montavimas, projektavimas, prijungimas prie tinklų, garantinis ir pogarantinis aptarnavimas, konsultacijos, vėjo parkų projektavimas.

UAB „Naujoji šiluma”

Savanorių pr. 159A, 03150 Vilnius Tel.: 852311472 [email protected] http://www.newheat.lt Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas, energijos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, srityje.

UAB „Renerga”

Jonalaukio km., Ruklos sen., Jonavos r. Tel.: 8 349 56627 [email protected] http://www.achemosgrupe.lt/ Elektros energijos gamyba hidroelektrinėse ir vėjo elektrinėse.

UAB „Sanda“

Laisvės pr. 88, LT-06125 Vilnius Tel. 8-41-540279 [email protected] http://www.sanda.lt/ Vėjo jėgainių montavimas bei priežiūra.

UAB „Energijos parkas”

Savanorių pr.159A, LT-03150 Vilnius Tel./Faks.: +370 5 236 1938/7 Mob.: +370 686 11089 http://www.energijosparkas.lt [email protected] Granulinių ir kieto kuro katilų prekyba, montavimas, servisas. Šildymo efektyvumą didinantys priedai:dūmųvandens ekonomaizeriai.

UAB „Sollumens“

Adresas: Parko g. 52/8 Vilnius www.sollumens.lt [email protected] Tel./Faks. (5) 2 678708 Tel. 8 618 15 288 Saulės kolektoriai. Paskirtis: Plokščiasis saulės kolektorius naudojamas saulės energijai transformuoti į šilumą, kuri naudojama buitinio karšto vandens, baseino vandens ir daliniam pastatų šildymui. Pritaikymo sritys: Individualūs namai, sodų nameliai, poilsio namai, sanatorijos, vilos.

UAB „Softerma”

Miglos g. 31, LT-08101 Vilnius Tel.: 8 686 45165 [email protected] www.sofath.com Žemės, vandens, oro šilumos panaudojimas Visų technologijų šilumos siurbliai

UAB „Ritvida”

UAB „Terma“

UAB „Kauno hidrogeologija”

Vėjo ir vandens elektros energetikos projektai, naujų ir naudotų vėjo elektrinių (iki 250 kW) techninės konsultacijos, paleidimoderinimo, remonto darbai.

Viena iš svarbiausių UAB „Terma“ veiklos sričių – alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas, daugiausiai dėmesio skiriant saulės energetikai, plokščiųjų ir vakuuminių saulės kolektorių panaudojimui karšto vandens gamybai ir daliniam pastatų šildymui.

Vandens gręžiniai, geotechniniai gręžiniai, šilumos gręžiniai, vandens tiekimo sistemos, gręžinių remontas ir likvidavimas, vandens valymas, didmeninė ir mažmeninė prekyba vandens siurbliais, valymo filtrais, vamzdžiais ir kt. komplektuojančia įranga.

J.Basanavičiaus g. 1, LT-98116 Skuodas Tel. 8 687 38595 Fax. 8 440 73458 [email protected] http://www.ritvida.weebly.com

J.Bakanausko 20, LT-3018, Kaunas [email protected] http://www.terma.lt/

Rinkūnų k. Garliavos apyl. sen. Kauno r. LT53280 [email protected] http://www.hidrogeol.lt/

10 / (eko)menas

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Aš tau šukomis pagrosiu...

Japoniška užuomina į daiktų triukšmą „Meeenas meeenas tai – dvasinis peeenas“ – vienoje senoje savo dainoje bliauna „Sportas“. Ir ką gi – negali nesutikti. Dvasios barščiais tikrai nepamaitinsi. Maitiname ją menininkų fantazijomis, kurios neišvengiamai būna paveiktos gyvenamojo laikotarpio realijų. Šiuolaikinis menas labai dažnai vienaip ar kitaip siejasi su ekologine problematika. Kaip žinia, fanatiškumo ar kitų nerealių jėgų paveiktas gimė net ekologiško meno terminas. Jis gana pretenzingas, be to, labai dažnai nupiginamas ir suprimityvinamas iki paviršutiniškų beprasmių konstrukcijų iš atliekų. Štai suknelė iš plastikinių maišelių – argi ne menas?.. O štai konceptualus objektas iš tuno skardinių... Kristina Kučinskaitė [email protected] Ekologinis menas dažnai siekia išsiteikti natūralios gamtos apsuptyje, moralizuoti ir kaip raiškos priemones naudoti iškalbingus vizualinius objektus. Tad ir pagrindinės temos dažniausiai atspindi plika akimi regimas ekologines problemas. Tai – aplinkos tarša, globalinis atšilimas... Fotografija, įvairūs objektai, tarpdisciplininiai menai – viskas pajungiama vaizduoti gamtą užgožusį civilizacijos kuriamą šiukšlyną. Tokio tipo menų herbu galima vadinti iš „American beauty“ filmo atklydusį ir visose pasaulio gatvėse vėjo srovių nešiojamą plastikinį maišelį. Viskas taip trapu... Nors tas maišelis savo formą išsaugos ir visą tūkstantmetį. Nereikia susikoncentruoti vien vizualinėje plotmėje. Ne vien supresuoti makulatūros kubai parke ar parkas iš senų dulkių siurblių gali nurodyti į ekologinę tematiką. Masiškai didėjant leidybos apimtims ir taip pat masiškai nykstant turiniui – literatūra vis dar tebėra viena iškalbingiausių meno formų (aišku, jei tekstui pavyksta prisikapstyti prie aptingusio skaitytojo). Nereikia toli ieškoti įtaigių pavyzdžių, pakanka pačiupti iš lentynos mūsų laikų klasiko Kurto Vonneguto „Katės lopšį“ arba Margaret Atwood„Oriksę ir Griežlį“. Daug autorių savo tekstuose atkreipia skaitytojų dėmesį į neteisingą dabartinės visuomenės sandarą. Kiti, kaip ir minėtieji, nepasikuklina nupiešti išsirpusią apokaliptinę ateities viziją, kuri turbūt vieną dieną gali ir išsipildyti – jei nebus keičiami gyvenimo įpročiai. Į kalbančiųjų ekologijos kalba legioną dar-

niai įsilieja ir muzika. Ją į ekomeno gretas galima priimti ne vien dėl socialiai orientuotų dainų tekstų. Jų mūsų laikais turbūt nėra labai daug. Tiesą sakant, net garsiausias tokio tipo dainų kūrėjas Bob Dylan naujajame tūkstantmetyje yra apleidęs savo, kaip socialinio pranašo, postą... Diskusija apie tai, ką gali pasakyti melodija – neišvengiamai atsiduria subjektyvumo akligatviuose. Bet net nesigilinant į garsinius vingius, neieškant naftos tekėjimo ruonių šonais atgarsių, pats principas, kaip ir kuo atliekama muzika, gali būti suprantamas kaip atskira kalba. Žaviausia būna tada, kai dar kartą permąstyti savo pasaulį skatinantys garsai net nėra pasipuošę ekologiško produkto etikete. Vienas iš tokių unikalių progų pasitaikė balandžio mėnesį Vilniuje. Čia vyko keistas koncertas. Toks keistas, kad jam įsibėgėjant auditoriją palikti vienas po kito nepasikuklino keletas apsirikusių klausytojų... Naujosios japonų muzikos festivalis kai kuriuos suviliojo vien egzotišku pavadinimu. Ne kasdien sceną okupuoja tekančios saulės šalies atstovai. Tiesa, tie, kas tikėjosi išvysti subtilių geišų tipenimą ar kimono pasipuošusius solidžius dėdes, šamidzeno skambesiu pasakojančius apie kalnų grožį ar didingus mūšius, labai apsiriko. Vietoj to buvo galima pasidžiaugti gaivališkai ant žemės besiraitančiu ir savo instrumentą koja klykinančiu gauruotu kūrėju. Vilniaus valstybinio mažojo teatro sceną tą vakarą buvo okupavęs psichodelikos genijus iš „Acid mothers temple“ Kawabata Makoto ir būgnų aštuonkojis iš „Ruins“ Yoshida Tatsuya. Sostinėje planuota trijų

pogrindžio scenos atstovų viešnagė, bet trečiam nariui pasigavus kažkokį amerikietišką virusą – triukšmavo tik dviese. Darbštuoliai japonai prisistatė keliais sąstatais. Pirmasis, „Akaten“, kuriame grojo abu menininkai buvo keistokas net ir prie visokių skambesių pratusiai ausiai. Užtrauktukai, plastikiniai buteliai, taurės, dantų šepetukai, fotoaparatai – įprasti pasaulio daiktai kūrėjų rankose virto įspūdingais instrumentais. Tokį grojimo būdą atlaidžiai galima pavadinti papokštavimu, ar madingiau – absurdo teatru. Bet net ir įvilkta į pajaco kelnes „Akaten“ drąsiai teškia po kojomis manifestą apie perteklinį vartotojiškos kultūros suvešėjimą. Žmogus su žiurkėniška aistra apsupa save daugybe daiktų ir įrankių, kurie turi tik vieną paskirtį (pavyzdžiui, apelsinų nulupėjas). Panaudojus jį pagal tą paskirtį, čiumpamas kitas specializuotas įrankis. Taip prisidedama ne tik prie vartotojiškumo augimo, bet ir prie brutalaus fantazijos žudymo. Šiandieninis individas nebemąsto apie savo aplinką kūrybiškai – to jam nebereikia, nes visa erdvė užgriozdinama įvairiais pagelbėti turinčiais įrankiais. Visiškai pasitikint įrankiais, vaizduotė tampa tokia pat saugotina vertybe kaip pandos. O juk kiekviena gyvenimo akimirka turi būti išnaudojama kūrybiškai – kalbant, gaminant maistą, tvarkant savo namus. Taip įmanoma išvengti nuobodulio ir tuštumos pojūčio, kuris kamuoja ne vieną ir kurį mėginama užkimšti dar intensyviau vartojant muziką, filmus, drabužius, alkoholį, antidepresantus ir taip toliau, ir panašiai. O šalutinis to„nuobodulio“ produktas – tikras galvos skausmas žaliesiems: gamyklos, šiukšlynai, „American beauty“ maišeliai... Aišku, siekiant minčių pragiedrėjimo nebūtina pulti desperatiškai kurti psichodelinių dažnių virtuvės kombainais. Visai pakaktų išmokti kūrybiškai naudoti jau turimus įrankius ir susilaikyti nuo nereikalingų pirkinių. Neįsivaizduojama, kad įmanoma akimirksniu imtis propaguoti visišką kapitalizmo siūlomo komforto atsižadėjimą. Stabtelėjus, susikaupus ir į savo rankas„suėmus“ visus aplinką uzurpavusius daiktus, ne prošal paskaičiuoti, kas iš tiesų reikalinga, o kas tiesiog parazitiškai įsitvirtino iš seilėtų reklamos lankstinukų. Dar viena muzikinė praktika – a capella išvis atsisako bet kokių muzikos instrumentų naudojimo. Tiesiog skambantys kūnai. Tai – geriausias pavyzdys, kad net visai nuo daiktų išvalytoje erdvėje žmogus gali būti kuriantis subjektas. O kalbant apie kasdienių daiktų naudojimą kuriant muziką arba apsiribojimą vien savo balso galimybėmis, nereikia manyti, kad taip galima išreikšti tik labai siaurą emocijų diapazoną. Y. Tatsuya ir K. Makoto auditorijai įrodė, kad šie raiškos būdai tinka ne tik konceptualioms ramioms kompozicijoms, a capellai, klasikinių šlagerių perdirbiniams ar džiazinėms improvizacijoms. Gerai padirbėjus net užtrauktukas gali sukelti ausų būgnelius sprogdinančius derinius. Brrrrrriurrrrrrrrkšt – apsiginkluokim muzika ir eikim atsikariauti prarastų vaizduotės plotų!

Batai gyvūnų mylėtojams Nenatūralūs batai – blogai. Oda nekvėpuoja, kojos šunta, skleidžia nemalonų kvapą, atgraso draugus ir verslo partnerius. Odiniai batai – vėl blogai: karvės verkia sūnų pražuvėlių, dar taip neseniai linksmomis akutėmis žvelgusių į pasaulį; vegetarai ir veganai taip pat verkia, bet ką darysi – avalynės iš popieriaus juk nesusiklijuosi. Panašu, kad kiekviename žingsnyje kam nors kenki – ar sau, ar mylimiems keturkojams – ir nėra išeities iš šitos sansaros. Tačiau kartą dvi seserys veganės nusišluostė ašaras ir įkūrė kompaniją „MooShoes“. Suprask: tas „mū“ – tai kar-

vės, sužinojusios, kad jai nebus nudirta oda, džiaugsmo šūkis. Batai gaminami iš natūralių arba perdirbtų medžiagų, yra lengvi ir patogūs. O jau įvairovė: nuo kasdienių iki išeiginių (beveik lakierkų), nuo sandalų iki ilgaaulių... Be avalynės, čia dar galima įsigyti piniginių, diržų, rankinių, batų aksesuarų (kas tai? Raišteliai?)... Žodžiu, visko, kas turėtų būti iš odos, bet yra – iš medvilnės, lino, bambuko (taip taip, bambuko) ir kitokių įdomybių. Pirkdami„veganiškus“ batus gelbstite ne tik karves. „MooShoes“ remia kelias organizacijas, besirūpinančias beglobiais gyvūnais. Užuot paprasčiausiai „užmigdžiusios“ niekam nereikalingus šunis ir kates, organizacijos juos garbingai nukaršina. Neretai „MooShoes“ padeda surasti naujus šeimininkus gyvūnams. Tačiau išsigąsti neverta: pirkdami batus, kaip priedo negausite mielo amsiaus. Tiesiog „MooShoes“ kartkartėmis organizuoja šventes, kur kiekvienas panorėjęs gali ateiti ir išsirinkti keturkojį draugą. Gyvūnų, kurie ieško šeimininkų, netrūksta ir Lietuvoje, o štai „veganiškų“ batų – mažoka. Todėl užsisakykite juos internetu. Priglobkite šunį. Pasodinkite medį. Įsivaizduokite, kaip dėkingų karvių legionai jums niūniuoja „Something in the way“. Tada – ramiai užmikite ant grikių lukštų pagalvės. Batai gyvūnų (ir natūralumo) mylėtojams – 30 $ www.mooshoes.com

EkoDaiktas Parenge Miglė Anušauskaitė

Eko mygtukas – Tavo kompiuteris ūžia. Kaip tu gali miegoti? – Na, aš nakčiai jį išjungiu. – Ką, rimtai? Kuo toliau, tuo daugiau žmonių kompiuteris tampa nebe darbo įrankiu, o užkeikta pilimi. Dieną ja naudojasi žmogus, o nuo saulėlydžio iki saulėtekio joje viešpatauja piktosios dvasios, dažniausiai – Torrentai arba Emule. Žmogus nedrįsta joms trukdyti, todėl kompiuterį palieka įjungtą. Ar gaila tų papildomų kelių litų už elektrą. Bet litas po lito ir akmenį pratašo. Štai Didžiojoje Britanijoje nuolatos yra įjungti, bet nenaudojami 1,8 milijono kompiuterių. Visi drauge jie pareikalauja 115 milijonų svarų už elektrą. Įjungti kompiuteriai pratašo ne tik mūsų pinigines, bet ir sveikatą: toje pačioje Britanijoje kompiuteriai išskiria septynis šimtus tūkstančių tonų anglies dvideginio. Faktai baisūs, ir „Standby“ čia nepadės. Žodžiu, yra toks ekomygtukas, pagamintas iš perdirbto plastiko, su USB jungtimi. Kai kur nors eini (pavyzdžiui – miegoti), paspaudi mygtuką ir energija saugoma. Torrentai siautėja. Plaučiai džiaugiasi anglimi nemaitinami. Ir, aišku, pinigai taupomi. Kuo šis mygtukas skiriasi nuo paprasto „Standby“? Nešiojamuose kompiuteriuose

– niekuo. Dauguma jų taip pat sėkmingai taupo energiją. Tačiau jeigu jūsiškis kompiuteris – personalinis, ramybės būsenoje jis suvartoja tik 50 proc. mažiau energijos, kai galėtų – dar mažiau. Kompiuteris su ekomygtuku suvartoja beveik tiek pat energijos, kaip išjungtas kompiuteris. Žodžiu, Ignalinos elektrinė uždaroma, energija brangs, taigi skubėkime apsirūpinti ekomygtukais. Jie kainuoja 15 svarų, bet šiuos įtaisus naudojančių britų išlaidos kasmet sumažėja penkiasdešimčia svarų. Vis tiek per brangu? Ką gi, jūsų kompiuteryje taip pat yra energiją taupantis mygtukas. Atidžiai paieškokite. Vadinasi – „Shut down“. Eko mygtukas – 14.99 £. www.nigelsecostore.com

ekodaiktas / 11

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Ekologiškos bambukinės sauskelnės kūdikiams

The Body Shop Valomoji pėdų kaukė ir kojų želė su pipirmėčių aliejumi

Dėmesio mamos ir kiti kūdikių artimieji! Jūsų giminės padangėje neseniai sužibusi žvaigždė jau pasmerkta skęsti savo sysiuko balose. Vargšas mielas jo/s užpakaliukas… Vienkartiniai drėgmę sugeriantys vystyklai patogūs tik prie palų skalbimo nepratusioms mamoms. Tačiau visai ką kitą apie tai galvoja vaikas ir tik viena žmogui duota, brangesnė už pinigus sveikata. Ekologija alternatyvas siūlo ir čia. Naujos daugkartinės bambuko ir medvilnės sauskelnės, kurias siūlo „Baby behinds“ gamintojai, sugeria daug skysčio ir neišpampsta. Sauskelnės pagamintos iš aukštos kokybės ekologiško bambukinio pluošto, maišyto su ekologiška medvilne ir šiek tiek poliesterio. Tiek bambukas, tiek medvilnė užauginti nenaudojant herbicidų, pesticidų, fungicidų ar kitokių chemikalų. Apdorojant audinį taip pat nenaudoti chemikalai (pvz., balinimas chloru), todėl kūdikio užpakaliukas nepatirs kenksmingo jų poveikio. Be to, bambuko sugeriamumas yra itin didelis. Bambukinė medžiaga turi antibakterinių ir antigrybelinių savybių, todėl neleidžia pelyti bei apsaugo kūdikio odelę nuo bėrimo. Nereikia pamiršti ir

Vasara jau lipa ant kulnų, o karštoji avalynė duoda per padus. The Body Shop žino, kad sveikos kojos nešioja sveiką kūną, todėl ir vėl pasitelkė Bendruomenių verslo programas, kurių pagamintą kakavos sviestą iš Ganos bei sezamų aliejų iš Nikaragvos panaudojo šiurkštiems ir kietiems kulnams minkštinti bei sausai pėdų odai drėkinti. Pėdų kaukės sudėtyje esantis baltasis molis puikiai išvalo visus nešvarumus, o gaivus pipirmėčių aliejus iš Norfolko Anglijoje pašalina kojų sunkumą ir atpalaiduoja. O kojų želės sudėtyje yra kaštonų ekstrakto, kuris stimuliuoja kraujotaką, leidžia nurimti kojų skausmui, sunkumui ir tinimui. Daugiau nieko ir nereikia, tik patogiai įsitaisius, užtepti kaukę ant švarių pėdų ir leisti jai nudžiūti, atsipalaiduoti. Nuplaukite kaukę, įmasažuokite želė į kojas

USB CELL baterijos – žaliasis elektrinis draugas Tai ne plastikiniai maišeliai, kurie yra kenksmingi aplinkai. Tai – daugiau kaip 15 milijardų baterijų, pagaminamų ir išmetamų kasmet, kurios atitiktų baterijų koloną iki Mėnulio ir atgal. Visa tai sukelia didžiulį CO2 išmetimą ir išteklių eikvojimą gamybos procese, be to, tai ypač toksiš-

to, kad bambukinis audinys yra 10 kartų tvirtesnis nei medvilninis, o tai ypač aktualu, kai audinys nuolat skalbiamas, gręžiamas, džiovinamas ir nešiojamas. Bambukines sauskelnes galima naudoti ilgai (net iki 10 metų), todėl jų užteks keliems broliukams ir sesutėms. Šios orui laidžios, o skysčiui ne kelnaitės sukurtos su dviem įsegamais įklotais. Atėjus laikui keisti sauskelnes tiesiog nuimkite suterštas ir užsekite naujas. Senąsias įmeskite į tam skirtą kibirėlį (geriausia su dangčiu), kuriame galima laikyti iki trijų

parų. Susikaupus pakankamam kiekiui, išskalbkite iki 60 laipsnių temperatūros vandenyje skalbimo mašinoje. Ant kelnaičių prisiūtais spaustukais galėsite reguliuoti sauskelnių dydį nuo pirmųjų kūdikio dienų iki metukų ir dar ilgiau. Sutaupysite daug pinigų, neteršite gamtos ir – svarbiausia – užauginsite sveiką mažylį!

ka aplinkai. Kaip žinoma, Lietuvoje baterijų tvarkymo sistema yra neveiksni ir neefektyvi. Nors 88 proc. Ekoblogo skaitytojų ir pageidautų baterijų surinkimo taškų, o tik 6 procentams jie yra nebūtini. Žinoma, geriausia yra naudoti pakraunamas baterijas, tačiau kartais jas įkrauti yra nepatogu – esi „pririštas” prie rozetės ir kroviklio… Štai, inovatyvi britų atsinaujinančios energetikos kompanija „Moixa Energy“ siūlo radikaliai naują sprendimą – daugkartines baterijas, pakraunamas iš paprasčiausio USB lizdo. Naujosios USB CELL AA baterijos yra ypač taupios ir universalios – tai jums ne šarminis šlamštas! USB CELL galima pakrauti iš bet kurio prietaiso, kuriame yra USB jungtis – nešiojamo kompiuterio, monitoriaus, televizoriaus ir kt. – per 5 val. baterijos pakraunamos iki 90 proc., o integruotas LED indikatorius parodo, kada baterija yra

visiškai pakrauta. Jokio galvos skausmo dėl pamiršto kroviklio! (Beje, krauti baterijas galima ir su standartiniu Ni-MH krovikliu). Naudoti USB CELL AA baterijas galima visuose standartiniuose prietaisuose, o pakrauti galima šimtus kartų. Kiekviena USB CELL baterija 7 kg sumažina CO2 išmetimą ir 3 kg sumažina nuodingų atliekų kiekį. Taip pat akivaizdžiai sutaupo pinigų. Turbūt esate įpratę skaityti tokius pranešimus, apie „ten, kažkur anapus” esamas naujoves bei stebuklingus produktus ir tik nuryjate seilę… TAČIAU! Šį ekodaiktą jau galima įsigyti žaliųjų idėjų galerijojeparduotuvėje GreenShop.LT Pasibaigus baterijų naudojimo laikui (talpa pradeda mažėti tik po 500 pakrovimo ciklų), jų jokiu būdu neišmeskite – gamintojas jas surenka nemokamai. Taip pat neišmeskite pakuotės – gamintojas surenka ir ją. USB CELL baterijos skinte skina laurus įvariose nominacijose – tai ir energijos taupumo medalis 2007, geriausio dizaino apdovanojimas 2007 ir 2008 ir kt.; tai tikras žaliasis techno-cyber fetišas (beje, šis simpatiškas Eco-Man buvo ką tik išrinktas Alternatyviuoju Londono Meru).

Grikių lukštų pagalvės Kruopos pagalvėse – niekam ne naujiena. Jau prieš gerą dešimtmetį daugiabučius ėmė lankyti prekeiviai, siūlantys įsigyti gerą poilsį kartu su grikių lukštų priegalviais. Atsargūs tautiečiai nepatikliai purtė galvas, užtrenkdavo prekeiviams prieš nosį duris ir krisdavo atgal į minkštas pūkines duknas. Tačiau minkštosios pagalvės nėra amžinos ir neilgai trukus mes buvome išvaryti iš pūkų rojaus: pagalvės nusidėvėjo, sukrito gumuliukais, ir visi išėjome ieškoti joms pakaitalų. Deja, parduotuvėse tebuvo likę gagų pūkai ir tie patys – kaip apatinio trikotažo dekoracija. Močiutės žąsų nebeaugina, o jei ir augintų – šiuolaikiniai anūkai ilgais žiemos vakarais lindi „skaipe“, užuot plėšę plunksnas ir klausęsi pasakojimų apie karą. Tai ką – pūkų nebeliko? Ortopedai dėl to nesielvartauja: pasirodo, pernelyg minkštos pagalvės gali būti blogos laikysenos priežastis.

Tai ir vaikštome visi galvas žemyn nunarinę, gero poilsio ilgėdamiesi. Kaip sugrįžti į tą prarastą gero miego rojų? Vieni pardavė sielas sintetikai, kiti „ant akmens dėjo galvas“ ir „po žvaigždėm gulėsi“. O treti pamėgino suderinti patogumą su natūralumu ir prikrėtė grikių lukštų į pagalvių užval-

Saulės šviesos stiklainis

Ekoblogas.info, www.greenshop.lt, 60 Lt

Jau ne vieną tūkstantį metų žmogus domėjosi „tuo dideliu šviečiančiu daiktu“ danguje. Iš pradžių jį garbino, atnašavo aukas, o vėliau, kai buvo šio to pasiekta mokslo srityje ir išaugo žmogaus arogancija, jis užsimanė saulę pasiekti ir laikyti ją savam delne (bent jau taip dainavo kažkokios merginos mūsų krašte). Deja, technika atsilieka nuo ambicijų – dar nepagaminome medžiagos, galinčios atlaikyti šios žvaigždės karštį. Bet svajonės apie saulės laikymą delne mes neatsisakome: vienas stveria lemputę (karšta, o ir nenatūralu), kitas – jonvabalį (tas greit pasprunka), o trečias džiaugiasi gavęs dovanų stiklainį, pilną saulės šviesos. Šis stiklainis neturi jokios aiškios paskirties – yra įvardytas kaip „dovana“. Ir ne bet kokia: 2007-ųjų geriausia ekologiška dovana. Taip taip, žmonės internete už tai balsavo ir, matyt, dovanojo draugams. Keistoka dovana? Na, bet pripažinkite – įdomiau gauti švytintį stiklainį, negu molinę žiurkę (nes Žiurkės metai) arba knygą su turistinėmis nuotraukomis. Gavęs tokią dovaną bent jau nesijausi vienišas vasaros naktimis: ant palangės rymos stiklainis, ir, per dieną prikaupęs saulės šviesos, pamažu ją išspinduliuos. Jeigu jo švytėjimas privilios naktinių plaštakių arba – dar geriau! – jonvabalių, prie lango prasidės tikras šviesos festivalis. Liuks! Kas dar? Balta marška apdengęs stiklainį gali išgąsdinti draugą, nufil-

kalus, susidėvėjusius pūkus paleidę pavėjui. Atrodo, taip pasielgę jie nesigaili: penkiasdešimt procentų įsigijusiųjų grikių lukštų pagalves teigia nustoję knarkti, kiti sako nebeprakaituojantys (tikėkimės, jie neprarado gebėjimo atsikratyti organizmui kenksmingų me-

džiagų per prakaito liaukas, o tiesiog nebeprabunda prakaito baloje net po baisiausio košmaro), dar kitiems – galvos nebeskauda (tai dėl taisyklingos galvos padėties miego metu), alergija prapuolė... Žodžiu, visi laimingi, visi patenkinti. Išskyrus patalynės erkutes, kurioms

Ekologiškos bambukinės „BabyBeehinds“ sauskelnės, 60 Lt www.ekovaikai.lt

ir mėgaukitės atgaiva. Eikite, o pakelių gėlės lai lenkiasi jūsų pėdutėms. Sudėtyje nėra konservantų. Valomoji kojų kaukė su pipirmėčių aliejumi - 52 Lt Gaivinamoji kojų želė su pipirmėčių aliejumi - 28.50 Lt

muoti jo reakciją ir įdėti į „YouTube“. Jei daug kam patiks, gal ir į televizijos laidą pateksi. Saulės šviesos stiklainis gali būti puiki išsiskyrimo dovana, pasibaigus vasaros romanui, vacance romane, „čia tau, išsaugojau vasaros saulės šviesą, lai mūsų meilės prisiminimas tave šildo rudens vakarais“. Ir taip toliau, ir panašiai. Svarbiausia – jis ekologiškas. Jokių jungiklių (sutemus įsijungia automatiškai), jokių energijos sąnaudų, už kurias reikėtų mokėti (saulės energija nekainuoja). Žodžiu, šis stiklainis kažkuo panašus į merginas HipHop‘o videoklipuose: jis tik „sėdi šalia ir atrodo gražiai“. Saulės šviesos stiklainis – 19.99 £ www.nigelsecostore.com

tarp grikių gyventi nepatogu. Na ir gerai, lai kraustosi pas kaimynus. Gal aniems natūralumas nerūpi, gal miega jie sintetinėje skaistykloje, užuot įžengę į ekologijos rojų. Grikių lukštų pagalvės – nuo 18 Lt iki 36 Lt www.ekologiskiproduktai.lt

12 / ekotransportas

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Nuo automobilių reikia gydytis Kiekvieną dieną Jonas Automobilis – šių laikų kenkėjas Juozaitis visą valandą va- Statistinė šeima nepagalvoja, jog kiežiuoja į darbą. Tiesa, jis ne kvienas automobilis vis labiau gresia visą laiką važiuoja. Pusę mūsų gerovei: mes patys sudarome kamščius, mes patys sukuriame sąlyvalandos tenka stovėti gas, kurios vaikams nebeleidžia žaisti kamštyje vienoje iš centri- kiemuose. Automobilių avarijos yra nių gatvių. Tai didžiausia didžiausia nenatūralios mirties priežastis, daugiau kaip 75 proc. avarijų jo bėda. Bet džiaugiasi jis kaltininkai – patys vairuotojai. tuo, kad žmona Edita da- Beje, automobilizmas taip pat daug bar taip pat turi nuosavą prisideda prie mūsų vaikų ligų. Kaip? 2003 m. Vilniaus visuomenės sveikaautomobilį ir gali dukrelę tos centro atlikta Aplinkos oro užteršAušrą (16 metų) bei sūnų tumo kietosiomis dalelėmis rizikos Daumantą (8 metų) nuvež- gyventojų sveikatai vertinimo ataskaita rodo, kad 26 proc. vilniečių gyvena ti į mokyklą bei parvež- „labai užterštose teritorijose“. Oro tarša ti. Žmona įsitikinusi, kad 2003 metais vaikams iki 14 metų amvaikams nesaugu patiems žiaus sukėlė: 12 bronchinės astmos paūmėjimų, 4615 ūmius bronchitus ir važiuoti visuomeniniu 2128 papildomus apsilankymus politransportu arba dviračiais. klinikose dėl įvairių kvėpavimo sisteTiesa, gal netrukus – kai mos susirgimų. Dar Jums trūksta vienos svarbios informacijos: sumažinus sutaupys pinigų – Aušrai pramonės gamybos apimtis ir įdiegus nupirks motorolerį. Dau- švarias technologijas įmonėse, daumantas dažnai serga – mat giau kaip tris ketvirtadalius oro taršos lemia transporto eismas – tai ir Jūsų, ir oras Lietuvoje permainin- mano automobiliai. gas. Tada tėvelis jį nuveža ir į polikliniką. Kas yra oro tarša?

Frank Wurft [email protected]

Automobilis – šių laikų svajonė Tokia daugybės Vilniečių viltis arba jau gyvenimas. Natūralu. Tačiau pažvelkime į šią svajonę atidžiau. Kodėl kasdien didėja kamščių Vilniuje? Todėl, kad vis daugiau žmonių įsitikinę, jog tik nuosavam automobilyje gali būti saugus. Automobilis yra mūsų laikų vilties simbolis: jis reiškia laisvę, gerovę, komfortą. Atrodo, automobilių skaičiaus augimo nebeįmanoma sustabdyti: dėl jų stovėjimo aikštelėse iškertami medžiai, naikinami žalieji miesto plotai.

„Oro tarša“ yra aibė skirtingų kenkėjų, sklindančių iš duslintuvų. Žinomiausi nuodai yra CO2 ir jo sukeliamas šiltnamio efektas bei smulkiosios kietosios dalelės. Būtent apie šias kietąsias dalelės ypač kalbama pavasariais. Paprastai kalbant, tai labai smulkios dulkės. Jos lengvai patenka į plaučius, sukelia kvėpavimo ligas (astma, bronchitas), širdies ir kraujotakos sistemos susirgimus, padidina plaučių vėžio tikimybę. Jų neigiamas poveikis dažnai prilyginamas rūkymui, tačiau, kitaip nei cigaretės dūmas, kietosios dalėlės dažniausiai yra nematomos ir nejaučiamos. Norint jas pamatyti, galima palaikyti baltą nosinę prie dyzelinio variklio duslintuvo. Lietuvos Dviratininkai dalyvauja Europos Sąjungos tyrimų projekte, kuris

siekia pavaizduoti šios oro taršos rūšies mąstą. Gegužės mėnesio vieną savaitę per Vilnių prariedės eilinis dviratis su krepšiais ant bagažinės. Jis jau bus važiavęs Olandijos Utrechto mieste, Hamburge (Vokietijoje) bei Vengrijos sostinėje Budapešte. To dviračio bagažinėje yra mobilioji oro taršos matavimo įranga ir kompiuteris. Taip pat prie dviračio pritvirtinta vaizdo kamera, o pateikiamuose vaizduose matomas kiekvienas smulkiausios oro taršos šaltinis: auto-

mobilis, statybvietė, taip pat – šalia kelio stovintis rūkalius. Pirmąkart pamatysime, ką mes iš tikrųjų kvėpuojame, koks yra skirtumas tarp automobilių variklių rūšių ir automobilių tipų.

Kas mus saugo? Visų pirma, ar Jūs norite būti apsaugoti nuo automobilių poveikio? Visame pasaulyje plinta besąlygiška „meilė automobiliui“. Kai kam jis – tik priemonė nuo taško A patekti iki taško B. Tačiau labai dažnai automobilis žmogui reiškią kur kas daugiau... Lietuvos valstybė ir Vilniaus miesto valdžia šioje srityje lig šiol nesugeba įvesti tvarkos. Tiesiami nauji keliai nežada sumažinti automobilių srauto, o kartu – ir taršos. Tokie planai tik skatina automobilių daugėjimą. Nereikia pamiršti, kad Lietuva – Europos Sąjungos narė. Ir tolimame Briuselyje 1996 metais buvo priimta direktyva ES 96/62 dėl Oro taršos. Lietuva su įstojimu į ES įsipareigojo ją įgyvendinti iki 2010 metų. Ši direktyva jau sukėlė neramumų senose ES narėse: oro taršos normas galima viršyti tik 35 dienas per metus. Bet kokiam miestui viršijus normą, skiriama bauda nuo 200.000 eurų per parą. Daugiau kaip dešimt Italijos miestų atsižvelgdami į tai skelbia dienas, kuriomis draudžiamas susisiekimas automobiliu. Kai kuriuose miestuose yra ribojamas eismas kuriant „Aplinkos zonas“ (pvz., Vokietijoje) ir į centrą leidžiant įvažiuoti tik mažiau teršiantiems automobiliams. Dar kitur – įvažiavimas į miestą yra brangiai apmokestintas (Londonas, Stokholmas).

Ar gali vairuotojai pakeisti pasaulį? Viskas prasideda nuo mąstymo: jeigu

Jūs suprantate, ką Jūs veikiate kiekvieną dieną degindami kurą kelyje į darbą arba stovint kamščiuose, jeigu sugebate įvertinti automobilio išmetamųjų dujų daromą žalą – tai jau pirmas žingsnis. Dabar galite pradėti skaičiuoti, kiek Jums kainuoja automobilis arba automobilio išlaikymas kasdien ar kas mėnesį. O per metus? Neignoruokite ir savo sąžinės: kartais protingiau rinktis visuomeninį transportą, eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiais. Be to, pagalvokite, gal patogiau ir greičiau yra važiuoti automobiliu iki autobuso stotelės ar traukinių stoties, ir savo automobilį iki vakaro palikti aikštelėje? Arba pamėginkite susitarti su kaimynu, darbo kolega ir į darbą važiuokite kartu: vieną savaitę Jūsų automobiliu, kitą – bendrakeleivio. Toks jūsų sprendimas sumažintų automobilių srautą.

Vieno atsakymo nėra Žinodami, kad dauguma kelionių Europos Sąjungos šalyse yra trumpesnės nei 6 kilometrai, galima galvoti apie dviratį. Ne visada, ne į darbą, bet gal iki parduotuvės? Kas svarbiau: visuomeninio transporto plėtra ar naujai tiesiami automobilių keliai? Tokia dviprasmybė niekam nepadeda. Jei norime gero gyvenimo visiems gryname ir sveikame ore – mes patys turime ryžtis permainoms. Niekas neišspręs mūsų pačių keliamų problemų, jeigu ne mes patys. Šaltiniai: Lietuvos Automobilinių Kelių Direkcija: www.lra.lt Projektas „Vector“: „Eismo efektų poveikių dviratininkams pavaizdavimas gatvėse” www.vector-project.eu

socialinė atsakomybė / 13

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Balandžio mėnesį tūkstančiai moksleivių pasklinda po Lietuvos miestų parkus

Tvarkyti su IKI – smagiau

Ar dažnai susimąstome apie tonas šiukšlių šalia mūsų namų, aplink mokyklas, kuriose mokosi mūsų vaikai, ir parkuose, į kuriuos sekmadienio popietę einame su visa šeima? Galbūt ir susimąstome, bet ar dažnai darome ką nors, kad būtų kitaip? Vargu. Vis dėlto ne visi tik žiūri į aplink juos besikaupiančias šiukšles ir ne visi rūpinasi tik savo atliekomis. Yra žmonių, kurie nori ir tvarko tai, ką po savęs palieka kiti. Kas juos skatina tai daryti? Vienus – noras gyventi gražiau, kitus – supratimas,

kad yra atsakingi už Žemę, kurioje gyvena. Abu šiuos tikslus suvienijo prieš aštuonerius metus pradėta prekybos tinklo IKI akcija „Mes kviečiame gyventi gražiau”. Akcija siekiama paskatinti mūsų visuomenės mažiausiuosius rūpintis aplinka, kurioje jie gyvena. Todėl švariausią metų mėnesį – balandį – tūkstančiai visos Lietuvos moksleivių tvarko savo miesto parkus, skverus ir kitas vietas, kuriose noriai lankosi patys. Atsilygindama už jų darbštumą ir neabejingumą, IKI kasmet dovanoja

Moksleiviams už dalyvavimą talkoje IKI dovanoja kvietimus į koncertą. Į koncertą Vilniuje susirinko tūkstantinė moksleivių minia.

jiems ryškiausių muzikos žvaigždžių koncertinį turą.

Užteks kalbų, daugiau darbų Pasitelkę į pagalbą savivaldybes, seniūnijas, miesto aplinkos tvarkymo bei švietimo skyrius, IKI kartu su moksleiviais tvarko miestų aplinką. Akcijos organizatoriai neabejoja, kad kartu tvarkyti daug smagiau. O ką jau kalbėti apie gamtą – švarioje gamtoje ir šašlykai skanesni! Ragindama moksleivius būti atsakingais už tai, ką palieka po savęs, IKI šiemet į pagalbą pasitelkė jaunimo mėgstamas „ZIP“ ir „Power HIT Radio“ radijo stotis. Dvi savaites smagiais žaidimais ir vertingais prizais jie skatino ne tik jungtis prie akcijos, bet ir tausoti Žemę, rūšiuoti atliekas, atsakingai linksmintis gamtoje. Šiemet didelį dėmesį akcijos metu IKI skyrė šiukšlių rūšiavimui. Todėl dalyviams buvo atiduota net 11 tūkstančių pirštinių ir 30 000 maišų, į kuriuos jie atskirai dėjo popieriaus, plastiko ir kitokias šiukšles. Tvarkymai vyko net 35 Lietuvos miestuose ir miesteliuose!

Nebūk abejingas, nelik nepastebėtas Didžiausia IKI ekologinė akcija gyvuoja jau nebe pirmus metus. Vos startavusi ji sulaukė didžiulio susidomėjimo. Galbūt vienus patraukė idėja, kitus pareiga. Moksleivius, be abejo, sudomino ir kasmet specialiai akcijos dalyviams rengiami padėkos koncertai. Siekdama sudominti moksleivius ir paskatinti juos aktyviau dalyvauti akcijoje, šiemet IKI suvežė moksleivius iš visos Lietuvos į penkis didžiausius miestus ir dovanojo „Kelio į žvaigždes“ dalyvių pasirodymus ir DJ Pasha diskotekas. Akcijoje šiemet dalyvavo dar daugiau visos Lietuvos moksleivių. Dešimties tūkstančių pagalbininkų dėka buvo surinkta šeši šimtai tonų šiukšlių! Nors rengiant kasmetinę ekologinę akciją per aštuonerius metus jau yra susiformavusi ne viena tradicija, IKI prekybos tinklo akcija „Kviečiame gyventi gražiau“ kaskart atgimsta vis iš naujo. Šiemet IKI su šūkiu „Rūpinkis žeme dabar! Kitos nenusipirksi!“ kviečia tūkstančius moksleivių tapti atsakingais Žemės gyventojais. IKI už švarią gamtą ir atsakingą moksleivį!

Prie akcijos Kaune prisidėjo ir Žaliakalnio seniūnas

Kasmet akcijos metu moksleiviai randa neįprasčiausių šiukšlių

14 / ekoproduktai. Rubriką remia UAB „Antagutė“

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

O kur dėti panaudotą aliejų?

Tinkamas sprendimas gyvūninės kilmės atliekoms Sudarius sutartį su ŠGP surinkimo įmone, atliekos išvežamos tvarkingai ir laiku. Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Taigi situacija komerciniame sektoriuje gerėja. Nesprendžiama problema, kol kas lieka privatus sektorius. Pavyzdžiui, švedas savo virtuvės atliekas panaudos kompostavimui ir vėliau galės džiaugtis daugiabučio kooperatyviniame sode užaugintomis daržovėmis, o lietuvaitis viską suvers į bendrą rūgstantį buitinių atliekų konteinerį...

Biodegalai iš keptuvės

Kristina KUČINSKAITĖ [email protected] Balandžio mėnesį Klaipėdoje pagrįstai susirūpinta dėl ekologinės katastrofos grėsmės. Naujajame Dumpių sąvartyne nebus surenkamas panaudotas aliejus. Miesto kavinės paliktos pačios tvarkytis su šia iškilusia problema. O su ja tvarkytis reikia skubiai, nes artėjanti vasara tik paaštrins problemą – talpyklose laikomi riebalai gali pradėti dvokti arba išsilieti į aplinką. Susikaupusį aliejų draudžiama pilti į kanalizacijos sistemą, nes riebalai užkemša („užaugina“) vamzdžius. Panikuoti dėl dar vienos piniginę patuštinsiančios problemos nereikia, nes seną aliejų galima ne tik legaliai, bet ir prasmingai panaudoti. Nepasitenkinimą galima reikšti tik miesto valdžiai. Nėra gerai, kai stereotipišku savivaldybės ir miesto verslininkų santykių modeliu tampa toks, kuriame tiek vieni, tiek kiti iškilus bėdai užima pasyvias pozicijas. Teigiamų rezultatų galima sulaukti tik abiem sektoriams bendradarbiaujant.

Surenkama nemokamai Jaudintis dėl susikaupusio aliejaus iš tiesų nereikia nei uostamiesčio, nei visos Lietuvos verslininkams. Pakanka tik sudaryti sutartį su specialistais, kurie tvarkingai ir, svarbiausia, nemokamai išveža aliejų pagal suderintą grafiką. Verslininkui tereikia rasti 50 kvadratinių centimetrų erdvės plotą savo virtuvėje standartizuotai surinkimo talpai ir apmokyti personalą pilti panaudotą aliejų į ją. Atsiradus vietai, kur panaudotą aliejų galima pilti, atsiras ir poreikis dažniau jį keisti. Tai dar vienas teigiamas poslinkis rūpinantis savo klientų gerove. Aliejus nėra sveikatai naudingas produktas, o kelis kartus panaudotas kepimui jis tampa

grėsmingu kancerogeniniu „užtaisu“. „Šiuo metu iš uostamiesčio sulaukėme pagyvėjusio dėmesio mūsų teikiamoms paslaugoms, bet tai – daugiausia smulkūs verslininkai“, – pasakojo valymo paslaugų ir šalutinių gyvūninių produktų surinkimo įmonės „Antagutė“ direktorius Antanas Mikalainis. – „Didesni gamintojai turi didesnes talpyklas, tad laukia tikėdamiesi kažkokios palankios savivaldybės strategijos“. Bet net ir turint tinkamas laikymo sąlygas, nėra rekomenduojama kaupti atliekas savo teritorijoje. Aliejus gali pradėti gesti, skleisti nemalonų kvapą ir, bet kuriuo atveju, jį vis tiek reikės utilizuoti. Pasak A.Mikalainio, įmonė surenka šalutinius gyvūninius produktus visoje Lietuvoje. Panaudotas aliejus sudaro tik menką tokių atliekų dalį – visa kita: įvairios mėsos ir žuvies pramonės gamybinės atliekos, produkcija, kurios galiojimo laikas pasibaigęs. „Mūsų pozicija – surinkti kuo daugiau ir kuo efektyviau. Tvarkingas atliekų surinkimas kai kurioms įmonėms yra kaip pulsas. Jam sutrikus būtų neišvengta problemų gamyboje ir kitoje įmonės veikloje. Taip kaip žaliavų tiekimas, taip ir atliekų išvežimas yra svarbūs logistiniai veiksniai“, – akcentavo A. Mikalainis.

Trūksta sąmoningumo Kaip A. Mikalainis teigė, nors šalutinių gyvūninių produktų surinkimu įmonė užsiima jau trejetą metų, vis dar tebejaučiamas informacijos sklaidos trūkumas. Dar viena aktuali problema – nepakankamas suvokimas, kad švaria ir sveika aplinka reikia rūpintis patiems teršėjams. Pavydėtinas socialinės savimonės pavyzdys kaimyninės Skandinavijos šalys: ten šalia daugiabučių stovi keliolika rūšiavimo konteinerių, o miesto atliekos perdirbamos

energijai gaminti... Kalbant apie šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP), dirbant su mėsa jų atliekų susidarymas neišvengiamas. Svarbu žinoti, kad, priešingai vis dar kai kur galiojančiam senamadiškam suvokimui, – nei mėsos produktų gamybos įmonės, nei viešojo maitinimo įstaigos negali ŠGP atsikratyti savavališkai. Įstojus į Europos Sąjungą tenka laikytis griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Pagal 2002 metų Europos parlamento ir tarybos reglamentą, apibrėžiantį šalutinių gyvūninių atliekų surinkimo ir išvežimo taisykles, tokios atliekos turi būti surenkamos specialių įmonių ir utilizuojamos arba panaudojamos tolimesniam perdirbimui. 2005 m. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė įsakymą dėl šalutinių gyvūninių produktų surinkimo, kuriame nurodoma, kad „nuo 2006 m. sausio 1 d. visi mažmeninės ir didmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonėse esantys šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti surenkami šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonių“. ŠGP turi būti renkami į talpas, kuriomis klientus aprūpina surinkimo įmonė. Mėsos atliekos, pagal reglamentą, turi būti užšaldomos, nešaldytas jas galima laikyti tik vieną parą. Užšaldytas – iki 30 dienų. Tokio laikotarpio turi pakakti joms išvežti. Ar verslininkai tikrai laikosi europinių ŠGP tvarkymo sąlygų, griežtai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal šį pagrindinį Europos Sąjungos ŠGP tvarkymo dokumentą, nauja maitinimo įstaiga turi generuoti atliekų išvežimo planą, nes be jo neduodamas leidimas pradėti dirbti. Esant stabiliai įstatyminei bazei, inspektavimui ir atitinkamoms nuobaudoms – verslininkams, net jei nesvarstoma apie socialinę atsakomybę, vis tik nebekyla ranka nelegaliai atsikratyti atliekomis.

Vis dėlto šiuolaikinis požiūris į atliekas ir mūsų šalyje sparčiai keičiasi. Seniau pagrindinis tikslas buvo kuo toliau jas paslėpti, kad nesipainiotų po akimis. Nesimato – problemos nėra. Dabar vis labiau įsitvirtina tendencija po savęs palikti kuo mažiau atliekų, mėginti jas transformuoti tolimesniam naudojimui. Žmogus galų gale suvokia, kad pamiškėje suvertęs atliekas, po kelių metų ras jas toje pačioje vietoje ir, kas baisiausia, jų bus tik dar daugiau... Kalbant apie panaudotą aliejų, turbūt pats populiariausias jo transformavimo būdas – biodegalai. Internete daugybė iliustratyvių blogų, kuriuose tiek profesionalai, tiek savamoksliai žinovai demonstruoja, kaip padėti automobiliui riedėti įdarbinus skrudintuvės turinį (juk paprasta kaip du kart du – atskiedi aliejų spiritu ir, prašom, kuras). Vis tik geriau biokuro gamybą patikėti tuo užsiimančioms įstaigoms, nes savadarbis produktas gali „nepatikti“ varikliui. Mūsų šalyje taip pat jau plėtojasi sektorius, orientuotas į biokuro gamybą. Aišku, didžioji degalų dalis gaminama iš tam skirtų rapsų pasėlių, alksnių, kurių auginimui, paradoksalu, sunaudojama daug tradicinio kuro ir trąšų. Panaudotas aliejus sudaro tik menką biokuro gamybinės žaliavos procen-

tą. „Reikia stengtis alternatyvaus kuro gamybai išnaudoti atliekas, o ne specialiai jam auginti pasėlius“, – įsitikinęs A.Mikalainis.

Surinkti būtina Apskaičiuota, kad žmogus visiškai suvartoja 68 procentus vištienos masės, 62 procentus – kiaulienos, 54 procentus – galvijų, 52 procentus – avienos. Dėl to kiekvienais metais Europos Sąjungos teritorijoje pagaminama apie dešimt milijonų tonų mėsos atliekų, kurios jau netinkamos vartoti žmonėms. Visa maistui nevartotina masė gali būti naudojama kaip gamybinė medžiaga daugelyje pramonės sričių, pradedant kosmetika, baigiant technika. Prieš aštuonerius metus gyvūninės kilmės atliekas susidarančias viešojo maitinimo įstaigose dar buvo galima naudoti gyvulių maitinimui. Bet 2000 metais Europos Sąjungoje tokia praktika uždrausta kaip kanibalistinė. Be to, nustatyta, kad gyvulinės kilmės atliekų naudojimas pašarui prisidėjo prie gyvulių epidemijų kilimo (tarp jų – ir snukio bei kanopų ligos proveržis Didžiojoje Britanijoje 2001 m). Šiuo metu gyvūninės kilmės atliekos pagal savo sandarą skirstomos į tris kategorijas, visos, pagal griežtus Europos Sąjungos reglamento įsakymus, turi būti surenkamos specializuotų surinkimo įmonių. Į buitinių atliekų konteinerius mėsos atliekas meta tik privatūs asmenys. Valdžia dar nesugalvojo plano, kaip sutvarkyti šią problemą. Galima tikėtis, kad įsigalėjus elementariausio rūšiavimo kultūrai, bus imamasi ir tolimesnių žingsnių siekiant sukurti švaresnę ir sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Antanas Mikalainis, įmonės „Antagutė“ direktorius, pastebi, kad įmonėms vis dar nepakanka informacijos apie tai, kaip jos turėtų tvarkytis su ŠGP. Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Rubriką remia UAB „Žalvaris“. perdirbimas / 15

Ozonas 2008/5 (9) www.ekologija.lt

Gyventojams vis dar trūksta ekokultūros

Prie didžiųjų prekybos centrų atsirandančius specialius pavojingų atliekų konteinerius perdirbėjai vadina savotiškomis mokomosiomis priemonėmis. Tokiu būdu siekiama vartotojams priminti apie aplinkosaugą, o nebetinkamos naudoti buitinės technikos ar smulkių elektroninių įrengimų atsikratyti ne sąvartyne, o išmesti į specialius konteinerius.

Atliekų tvarkymo bendrovėms išlaikyti ir aptarnauti specialius konteinerius prie didžiųjų prekybos tinklų kol kas yra nuostolinga.

Mažvydas Matukas

Specialūs konteineriai dažnai išgrobstomi Šiemet Aplinkos ministerijos (AM) planuose numatoma surinkti net 25 proc. nebenaudojamos elektroninės įrangos nuo visos parduodamosios ir importuojamosios kiekio. Tokiems rezultatams pasiekti pasitelkiami vis efektyvesni surinkimo būdai, skatinamas visuomenės informavimas bei rengiama tobulesnė įstatyminė bazė, tačiau kol kas dar ženkliai atsiliekame nuo Vakarų Europos. Atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ marketingo direktorius Edmundas Truncė teigia, kad specialių konteinerių senai buitinei technikai ar galvaniniams elementams (baterijoms) galima rasti prie didžiųjų prekybos tinklų „Senukai“, „Iki“ ar „Statoil“ degalinėse. Nepaisant aplinkosauginės tokių surinkimo metodų naudos, kol kas atliekų tvarkymo bendrovėms išlaikyti ir aptarnauti specialius konteinerius prie didžiųjų prekybos tinklų yra nuostolinga. Pagrindinė priežastis – vagystės. „Konteineriai atsipirktų, jeigu gyventojai iš jų nevogtų, kadangi vertingos detalės iš senos buitinės technikos yra dažniausiai išlupamos, o paliekamos nedidelės vertės detalės, kurių perdirbimas tampa nuostolingas“, – pasakoja UAB „Žalvaris“ marketingo direktorius. Jo teigimu, specialių konteinerių apsauga turi pasirūpinti ir tie didieji prekybos tinklai, prie kurių jie pastatyti. Konteineriai turi būti uždari ir apsaugoti, kad jų turinio negalėtų išgrobstyti vagys. Specialistui antrina ir Aplinkos ministerijos užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Ingrida Rimaitytė. „Surinkėjai skundžiasi, kad specializuoti konteineriai labai dažnai yra išgrobstomi, išrenkamos vertingos medžiagos, paliekamas tik korpusas. Pasitaiko,

kai sulaužomas ir pats konteineris, todėl toks surinkimas praranda dalį savo efektyvumo“, – problemą atskleidžia ji.

Būtinas visuomenės informavimas Pasak E. Truncės, specialūs konteineriai senai buitinei technikai ar galvaniniams elementams turi išsiskirti. Gyventojai turėtų suprasti, kad į juos galima išmesti elektroniką ar baterijas. Tačiau į specialius konteinerius vartotojai dažnai išmeta ne tik senas baterijas, bet ir įvairiausias šiukšles: kasos čekius, ledų popierėlius. „Keista, ant konteinerių galvaniniams elementams yra aiškiai užrašyta, ką į jį reikėtų mesti. Tačiau visuomenei dar trūksta sąmoningumo, todėl būtina rengti daugiau šviečiamųjų akcijų“, – tvirtina UAB „Žalvaris“ marketingo direktorius. Anot jo, informaciją būtina skleisti vaikams jau darželiuose, mokyklose iraip ugdyti jų ekologijos kultūrą. Mokymo įstaigose jau yra surenkamos senos baterijos, o neseniai pradėta rinkti ir smulki butinė technika. Tačiau E. Truncė teigia, kad tikslingiausia būtų darželiuose ar mokyklose smulkią buitinę techniką rinkti tik specialių akcijų metu.

Populiariausios specialios akcijos Šiuo metu elektroninę įrangą galima priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse, užsakyti išvežimą iš namų ar išmesti į specialius konteinerius, įrengtus kai kuriuose prekybos centruose. „Taip pat svarbu žinoti, kad įsigyjant naują elektroninį prietaisą galima pardavėjui atiduoti ir savo seną įrangą. Pardavėjai ir importuotojai yra įpareigoti tokią įrangą surinkti ir pasirūpinti jos tvarkymu“, – surinkimo galimybes dėstė I. Rimaitytė. Pasak jos, populiariausios išlieka specialios savivaldybių akcijos, per kurias

iš anksto informavus apvažiuojami gyvenamieji rajonai, surenkama naudoti nebetinkama buitinė technika ir elektroniniai įrenginiai. Atliekų perdirbėjai taip pat teigia, kad kol kas labiausiai pasiteisinusios buitinės technikos rinkimo akcijos, kai daiktai iš miestų gyventojų surenkami daugiabučių kiemuose. „Taip pat keletą kartų per metus bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis tokios akcijos rengiamos ir mažesniuose miestuose. Norėdami atiduoti pavojingas atliekas arba gauti išsamesnės informacijos gyventojai ir įmonės taip pat gali skambinti nemokama linija 8-800-00653“, – aiškino E. Truncė.

Baterijų rinkimui užsienio patirtis Nors šiuo metu panaudotų galvaninių elementų surinkimas ir tvarkymas nėra labai efektyvus, tačiau rūpinimąsi tokiomis pavojingomis medžiagomis turėtų pagerinti jau paruoštas Atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Pagal jį pavojingų atliekų tvarkymą turės organizuoti technikos gamintojai ir importuotojai. „Pagal naują užsienio šalyse plačiai išplitusią tvarką gamintojai ir importuotojai privalės užtikrinti pavojingų atliekų surinkimą. Aplinkos ministerija nuolat tikrins jų darbą, vertins ataskaitas, stebės, kiek buvo parduota, importuota, surinkta, o už reikalavimų nevykdymą bus baudžiama įstatymų numatyta tvarka“, – sako AM užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gintarė Gulbinienė. Pasak specialistės, užsienio šalyse ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių jau naudojamas būtent toks baterijų ir akumuliatorių tvarkymo metodas. Iki 2012 m. taip pat bus įgyvendinta ir panaudotų smulkiųjų baterijų surinkimo ir tvarkymo sistema, kuria bus siekiama užtikrinti efektyvų šių pavojingų masinio vartojimo produktų surinkimą ir tvarkymą.

„Buvo aplankytos efektyviausiai – net iki 60 proc. – panaudotas baterijas surenkančios šalys, stebėti jų darbo metodai, pasitelkta naudinga patirtis. Neieškome kažkokių naujovių, o stengiamės panaudoti geriausius ir efektyviausius sprendimus, jau veikiančius kitose valstybėse“, – darbo kryptis nurodo AM vyr. specialistė. Aplinkosaugininkų teigimu, pavojingų atliekų konteineriai turi būti lengvai žmonėms pasiekiamose vietose. Itin

svarbu, kad vartotojas galėtų išmesti sukauptas baterijas tose vietose, kur įsigyja naujus tokius gaminius. „Atliekos nenaudojamų akumuliatorių konteineriuose efektyviausiai būtų surenkamos šalia garažų, autoservisų ar degalinių. Panaudotų baterijų žmonės užsienyje dažniausiai atsikrato parduotuvėse, mokyklose, įvairiausiose institucijose ir kitose populiariose, žmonių lankomose vietose“, – rekomenduoja G. Gulbinienė.

Svarbu žinoti Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitos kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus sveikatai ir aplinkai. Dažniausiai pasitaikančios pavojingos atliekos: • Transporto aptarnavimo atliekos – (panaudoti alyvos, tepalų, kuro ir oro filtrai, automobilinių akumuliatoriai, hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai ir kt.); • Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga – šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai; • Gyvsidabrio turinčios atliekos – liuminescencinės lempos, termometrai; • Seni galvaniniai elementai (baterijos) ir akumuliatoriai iš mobiliųjų telefonų, radijo imtuvų; • Pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos. Didžiausią neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai sukelia netinkamai surenkamos, saugomos ar sąvartynuose šalinamos pavojingos atliekos. Beveik visų šių atliekų sudėtyje yra elementų, kenksmingų aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavojingas atliekas šalinant buitinių atliekų sąvartynuose, į aplinką (vandenis, gruntą, atmosferą) patenka kenksmingų medžiagų, ir jų poveikis gali būti nepataisomas. Be to, netenkama energijos ir vertingų antrinių žaliavų, kurios gaunamos perdirbant pavojingas atliekas. Pavyzdžiui, perdirbant elektros ir elektroninę įrangą yra gaunami juodieji, spalvotieji metalai, plastikas, stiklas ir kitos vertingos antrinės žaliavos. Atliekų perdirbimas mažina gamtos ir energetinių išteklių naudojimą, aplinkos taršą. Pavojingų atliekų reikėtų atsikratyti atiduodant jas tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Šias atliekas UAB „Žalvaris“ surenka penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiuose skyriuose. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas galima išmesti į specialius konteinerius pastatytus prie didžiųjų prekybos centrų, didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Mažesnių miestų gyventojai pavojingų atliekų nemokamai gali atsikratyti pavojingų atliekų surinkimo akcijų metu. Jos keletą kartų per metus rengiamos bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis. Norėdami atiduoti pavojingas atliekas arba gauti išsamesnės informacijos gyventojai ir įmonės kviečiami skambinti nemokamu telefonu 8-800-00653.

16 / Rūšiuok Rūšiuok

Ozonas 2008/4 (8) www.ekologija.lt