Ozonas Nr. 2/2007 M.

Leidinys atspausdintas ant ekologiško popieriaus (100 % perdirbta makulatūra, gamybos metu neteršiama aplinka). Spaudai naudoti aplinkai nekenksmingi dažai. Jei leidinys Jums nėra labai reikalingas, pasiūlykite jį ekologija besidomintiems draugams arba atiduokite perdirbti.

Generalinis numerio rėmėjas

Ekologiško gyvenimo būdo leidinys

2007/2

www.ekologija.lt www.ozonas.lt

N.Zelandijos Massey Universiteto mokslininkai sukūrė naujas pigmentines medžiagas, kurios saulės šviesą gali transformuoti į elektros energiją 10 kartų pigiau, nei geba šiuo metu esantys silicio pagrindu veikiantys fotoelementai. Be to, naujosios nanoorganinės saulės baterijosenergiją gamina dalinai imituodamos fotosintezės procesą ir veikia esant nedideliam apšvietimui – ypač svarbu šiaurinių platumų gyventojams (ir mums). Titano dioksidas yra ekologiškesnis nei šiuo metu paplitęs silicis, nes yra nenuodingas, jam išgauti reikia mažiau energijos.

2007 m. kovo 23 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje, atidaryta Lietuvos vaikų ir jaunimo piešinių, plakatų (socialinės reklamos), fotografijos ir kitų vaizdų paroda, skirta ekologijos temai, gamtosaugai ir Žemės dienai (kovo 20). Mėnesių mėnesius jaunosios Lietuvos galvos siuntė joms šovusius vaizdus apie ekologiją, gamtosaugą, aplinkosaugą ir, aišku, net mylimus katinėlius, kol susirinko garbi, bet neformali komisija ir išrinko geriausiuosius, dedikuodama jiems diplomus ir rėmėjo prizus. Mat mes tikėjome, kad jei įmanoma šokti apie šiukšlių rūšiavimą (tokį precedentą klubų menininkai, jaunimo ideologai „Rüt Rüt“ ir „Partyzanai“ kūrė renginiu „Rūšiuok! Rūšiuok!“ prieš daugelį mėnesių.. nors nežinia, ar nuo to Lietuvoje padaugėjo diferencijuotų konteinerių prie namų..), tai pavyks ir nufotografuoti globalinį atšilimą. Pasirodo, tai įmanoma net Vilniaus Pilies gatvėje (žr. 2 puslapį). 2

„A. Gaidamavičius: viena aplinkosaugos problema sprendžiama pasitelkiant kitą“

OZONO RĖMEJAI

pateikti tuos pačius miško parkus, kuriuos norėta privatizuoti jau 1996 metais, kuriuos buvo bandyta privatizuoti 2000 metais ir štai dabar, praėjus 5-6 metams, šis klausimas vėl sukėlė daug diskusijų, kadangi nuosavybės grąžinimo klausimas Lietuvoje yra ypač skaudus. Daugelis gražių vietų dabar yra grąžinta tiems, kurių nei tėvai, nei jie patys ten žemės niekada neturėjo, taigi šiuo metu yra atsiradęs tam tikras vertingos žemės „deficitas“. Kita svarbia problema šiandien įvardinčiau naujos atominės jėgainės statybą. Anksčiau, sovietiniais laikais, niekam nekėlė abejonių tai, kad Ignalinos AE Lietuvai yra nereikalinga, kad tai yra monstras, skirtas tenkinti Sovietų Sąjungos poreikiams. Dabar ruošiamasi statyti tokį patį monstrą, skirtą tenkinti Baltijos šalių bei Lenkijos poreikiams, tik

OZONO PARTNERIAI

2007 m. balandžio 6-osios „Science“ pristato nanometrinio dydžio generatoriaus prototipą, galintį energiją elektros generavimui „pasiimti“ iš aplinkos – ultragarso bangų, mechaninių ir net žmogaus kraujo apykaitos keliamų virpesių. Tarptautinė tyrėjų grupė, vykdžiusi eksperimentus „Forest Identity Study“, pranešė, kad dar yra vilties išsaugoti miškus: pasaulis priėjo miškų naikinimo ribą, ir padėtis gerėja. Buvo matuojama medienos tūris, biomasė ir anglies absorbavimas, ne tik plotas, apaugęs medžiais. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad miškų plotai ir biomasė vis dar mažėja Brazilijoje ir Indonezijoje, kur esama svarbiausių pasaulio drėgnųjų miškų. Aptariamas ir ryšys tarp šalies ekonominio augimo ir perėjimo nuo miškų naikinimo į atkūrimą. „Neturtingos ir augančios kaimo bendruomenės priverstos paversti miškus dirbamosiomis žemėmis“, – teigia prof. P. Kauppis. Turtingosios pasaulio valstybės klaidina importuodamos medieną ir medžio produktus iš neturtingų valstybių, neeikvodamos savo išteklių. Mokslasplius.lt Laikinai aprimo daugelio organizacijų ir bendruomenių panika dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir jų eksperimentų įsiveržimo į Lietuvą. Aplinkos ministerija nutarė kol kas neišduoti leidimų Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus.

Pristatome jums Andrių Gaidamavičių, Lietuvos Žaliųjų judėjimo (LŽJ) tarybos narį, žaliosios minties laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorių, Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininką, biologijos mokslų magistrą. Iš anksto įspėjame, kad šiame interviu nerasite paskutiniu metu plačiai linksniuojamų pavardžių, tokių kaip Nicholas Sternas, ar kitų skambių frazių. Su Andrium kalbėjomės apie vietos bėdas, egzistuojančias čia pat, mūsų kieme – apie dabartinę Lietuvos aplinkosaugos būklę, aktualiausias ir daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukiančias šiandienos problemas bei galimus jų sprendimo būdus. Šis interviu – savotiškas „kas yra kas Lietuvoje“ aplinkosaugos tema. Aurimas Zdanavičius Andriau, pirmasis klausimas tau, kaip biologijos mokslų magistrui bei žaliųjų aktyvistui, būtų toks: per tą laiką, kai aktyviai dalyvauji žaliųjų veikloje, kaip pasikeitė ekologinė situacija Lietuvoje – ji pagerėjo, ar pablogėjo? Gal galėtum įvardinti opiausias aplinkosaugines nūdienos problemas? Lietuvos žaliųjų veikloje ir apskritai gamtosauginėje veikloje aktyviai dalyvauju nuo 1999 metų. Per tą laiką aplinkosauginė situacija Lietuvoje keitėsi, kartais ir kardinaliai. Tačiau problemos per tą laiką išliko tos pačios, tiesiog pastebėjau tokią tendenciją – visos problemos, kurias sprendžia aplinkosauginės organizacijos, dažnai yra tik prigesinamos, vėliau pereina savotišką „inkubacinį laikotarpį“ ir vėl iškyla, įgavusios naują pagreitį, taigi tenka jas spręsti iš naujo. Kaip pavyzdį galiu

Kita naujovė – miniatiūriniai Luxeon diodai (LED), kurie gali visiškai pakeisti mūsų buities ir gatvių apšvietimą. 3x4.5mm dydžio diodas sugeba išgauti 80 liumenų/1 vatui – tai efektyviausias šviesos šaltinis šiandienai. O kol ateis OLED’ai, keiskime kaitrines lemputes į CFL. Ekoblogas.info

už ES lėšas. Pritarimas tokiam žingsniui yra nulemtas kelių priežasčių – baimės dėl senkančių naftos atsargų, visuotinės isterijos dėl energetinės nepriklausomybės bei to, kad jėgainė tarsi bus „mūsų“, nes anais laikais AE priešintasi dėl to, kad ji buvo suvokiama kaip sovietinis simbolis. Dar viena pakankamai nauja ir dabar kaip niekad aktuali problema yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Šią problemą daugelis pasaulio aplinkosauginių organizacijų, tarp jų ir Žemės draugai (kuriai priklauso ir LŽJ), iškelia į antrą vietą po klimato kaitos. Kaip yra kalbama apie atmosferos taršą ir jos keliamą klimato kaitą, taip pat galima ir reikia kalbėti apie genetinę taršą ir jos keliamą dirbtinę evoliucijos kaitą. Žmogus kišasi į gamtos mechanizmus jų nesuvokdamas, ir vis dažniau išgirstame apie tai, ką galima vadinti GMO katastrofomis, kai žmogaus sukurti, tačiau visiškai nenatūralūs organizmai paplinta gamtoje, sukeldami sunkias pasekmes. Atskira tema būtų maistiniai GMO, kurių poveikis taip pat nėra iki galo ištirtas. 3

Balandžio 6 d. Briuselyje įvyko antrasis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) posėdis, kuriame buvo paskelbta klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo analizės ataskaita ir pateikta galutinė versija. Viena esminių šio posėdžio žinių – ta, kad klimato kaitos keliami pavojai ne vien gresia, bet nemaža apimtimi JAU yra realizavęsi. Pereinant prie šalies, kurios politika turbūt daugiausiai lemia šiuo klausimu – tos pačios savaitės pradžioje jos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad šiltnamio dujų emisijas kontroliuoti yra federalinės vyriausybės kompetencija, tačiau suvertė ją Busho administracijai. Kaip „The New York Times“ rašo balandžio 8-osios vedamajame, Bushas, žinoma, tebemykia, kad esą palaukime, ką šiuo klausimu parodys Kinija.. O mums, atrodo, belieka tik laukti jo kadencijos pabaigos. Štai buvęs pagrindinis konkurentas Alas Gore‘as, pagrindinis herojus šiųmečiame „Kino pavasaryje“ demonstruotame ekofilme „Nepatogi tiesa“, jau kaltinamas, kad jei nori sumažinti klimato kaitą, privalo tapti veganu, nes, pasirodo, gyvulininkystė klimatą keičia ne mažiau, nei visi automobiliai, fabrikai ir lėktuvai kartu sudėjus. Jungtinių Tautų informacija Žurnale „BMC Public Health“ buvo išspausdintas vienas svarbiausių metų straipsnių apie šiuolaikinių vakarietiško gyvenimo atributų – oro užterštumo, pasyvaus ir aktyvaus rūkymo bei nutukimo – poveikį sveikatai, kuris yra didesnis negu radiacijos po Hirošimos-Nagasakio bei Černobylio atominių incidentų ilgalaikis žalingas poveikis. Tuo pat metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose medikai piko metu rekomenduoja dėvėti kaukes dėl pavojaus susirgti kvėpavimo takų ligomis, alergija ar vėžiu. Ekoblogas.info

Artėja globalinis atšilimas. Dimitrij Kumpam, 18 m., Vilnius M. Dobužinskio vid. mokykla

1

KaS Yra OzOnaS? Ilgo inkubacinio periodo metu, paleidus pilotinį ir gležną, makulatūrinį (todėl labai ekologišką) „Ozono“ numerį, buvom taip aklai badomi pirštais, iš kur mes išnirom, ko norim ir Išvis Kas Mes Per Vieni? Ozonas – tai metafora ar metonimija (kaip pavadinsi) to, kas vienoje ar kitoje stadijoje po „the Big Bang“ apsupo žemės rutulį tokiu ultravioleto sulaikymo ir šiltnamio efekto santykiu, jog tokia gyvybė, kokią žinome dabar ir pastaraisiais tūkstantmečiais, gavo progą įkvėpti, paganyti įvairiausių rūšių receptorius ir – į gera tai ar į bloga (plg. „What‘s the biggest threat to the Earth? – Human.“) – atsistoti ant dviejų kojų. Ozonas – bene pirmiausia, ką išgirdome kenčiant, kai buvome mokomi, kad ne superfabrikai, ro­ botiško proto korporacijos bei inertiškos vyriausybės, o mes, purškiantys 50­mililitriais dezodorantukais, kalti dėl negrįžtamų pakeitimų pasaulio, kad ir kaip skystai skambėtų, veide. Ozonas – indikatorius bei

Redakcija: Redaktorius: Linas Kranauskas, [email protected], 8 682 52400 Kalbos ir stiliaus redaktorė: Akvilė Rėklaitytė, [email protected], 8 610 08285 Meninis redaktorius: Giedrius Stauskas, [email protected], 8 615 41221 Techninė redaktorė: Oksana Pročkailo, [email protected], 8 686 23385 Reklama: Mindaugas Galiauskas, [email protected], +370 614 68145 Auksė Bakanienė, [email protected], +370 652 01020 Leidnio bendraautoriai: Aurimas Zdanavičius, [email protected], +370 698 38372 Jolita Vitkauskaitė, [email protected], +370 672 29948 Projekto koordinatorius: Artūras Nečejauskas, [email protected], +370 699 37833

2 www.ekologija. lt

simbolis natūralios cheminės reakcijos į žmogaus veiklą, ir rodo jis, kaip žinote, ne mūsų naudai. Kartu tai jutimų katalizatorius, lopšys ir vienintelė skraistė nuo kosmoso dykumų... O gal jose ir galėtų gyventi... korporacijos? Mūsų megagamintojai, megaužsakovai, megamiestų strategai, megalomanai?.. Juk išties „NASA“ jau žada tiekti bei pardavinėti reklamą kosmose. Argi ne ten tinkamiausia vieta pokario laikų ekonomikos išradimams?

niŠa Tačiau kad ir kaip būtų, „Ozonas“ nėra žaliųjų laikraštis. Kad ir kaip simpatizuotume žaliųjų idėjoms ir netgi metodams, nematome kito kelio, kaip protestų plakatams priešpastatyti darniosios raidos (ar evoliucijos; tvarios raidos; žodžiu, sustainability) konceptus, o moralizavimui – technolo ginius sprendimus. Aišku, megalomaniją turi pakeisti visai kiti vartojimo įpročiai bei galvojimas apie ateitį, ir kaip matome, moralizavimo ar bent ironizavimo ne taip paprasta išvengti,

Leidėjas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas„ Adresas korespondencijai: Pašilaičių g. 12A­10, Vilnius, [email protected] Laikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C­618, Vilnius Internete: www.ekologija.lt ir www.ozonas.lt Spaustuvė: UAB „Regrafas“, Kaunas Platintojas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“, [email protected] Redakcija nuoširdžiai dėkoja: UAB „Strateginių projektų vystymo grupė“, UAB „Regrafas“, UAB „Map Lietuva“ už pagalbą ir paramą rengiant šį „Ozono“ numerį. Už visokeriopą pagalbą kuriant pirmąjį leidinio numerį redakcija nuoširdžiai dėkoja: redakcijos darbuotojams, leidinio bendraautoriams bei bendradarbiams, leidinio rėmėjams bei partneriams, taip pat Vilijai Diglienei, Andriui Giadamavičiui. Laikraštis leidžiamas nuo 2006 metų. ISSN 1822­6191

Popekologija

Aišku, negali nejusti, kad daugelį dar purto net ir sponsorių logotipai, nors visi žino, kad ne ant dangaus manos leidiniai spausdinami. Jis – galbūt vėliava, po kuria galėtų plevėsuoti bet kas, tikinti/s idėjos pirmenybe prieš merkantilizmą, susitaikymą ar konformizmą, pagaliau ir sistemą... „Rūpinkis tuo, ką darai aplinkai ir sau“, tokia buvo viena iš frazių, išsibrainstorminusių kartą stadione po naktiniu dangum.. Tačiau po kokiu dangumi, naktiniu ar pusrytiniu, o gal net po paprasčiausiomis miegamojo rajono lubomis, besvaigtumėte – išrūšiuoti savo šiukšliadėžę, sumalti – su senelio malūnu – vėją į elektros energiją, įkurti savo „žalios žinios“ ziną, blogą, žurnalą, laboratoriją, o gal dirbate kompanijoje, kuri nusprendė nebegaminti radioaktyvių dribsnių ir verčiau verstis saulės baterijomis – parašykite mums, palikite žinutę el. pašto atsakiklyje ar bent pakraigliokite eko­grafitti ant mūsų durų. Ir galbūt „dvi galvos geriau už vieną“ reikš nebe genetiškai modifikuotus siamo dvynius, o produktyvią sinergiją ir ne „pasaulio prekybos“, o kūrybos bokštus. Lietuvoje dar taip trūksta kolaboratyvumo energijos ir nevyriausybinio organizuotumo, kad užvis keisčiausi čia žiojėjantys spazmai ir nesusikalbėjimų akligatviai, kur nė viena pusė nejaučia ūpo pasistūmėti; paradoksalu, jog daugelis vicedirektorių ir prezidentų bei valdybos pir-

Ievos Servaitės nuotr.

bet visuomenės elgseną keičia ne pagraudenimai, o kokybiškai nauji realios veiklos instrumentai ir jų pritaikomumas, kritinė masė prielaidų, ne tik leidžiančių, bet ir įtikinančių rinktis kitaip: alternatyva turi būti veikiančių opcijų sąraše. Šūksnius „Rūšiuok! Rūšiuok!“ turi lydėti ne vien padus kutenantys ritmai, bet ir valdymo institucijų (iki pat savivaldos, kol ji dar nėra jokia tikroji savivalda, o tiesiog žemutinis valdžios lygmuo) sąmoningumas ir palaipsnės programos, ir nevienadienė verslo dinamika, ir pagaliau netgi pačių nevyriausybinių organizacijų ir pavienių aktyvistų bei kalbėtojų platus akiratis, aplinkybių visumos suvokimas, galiausiai net kūrybingumas bei, kaip pamatysime, tolerancija. Būtent turėdami omeny realių instrumentų lemiamus procesus, įsteigėme tokias rubrikas kaip „ekostatyba“, „ekotransportas“ ar ir „ekoproduktai“, nes tai temos, brėžiančios gaires, kaip be rūpintojėlio mimikos galima pakeisti ištisas tendencijas ir net politiką, arba politika gali pakeisti tendencijas.

mininkų pasirodo esą sukalbamesni, supratingesni ir atviresni naujoms mintims, nei visuomeninių organizacijų portretai ar subrendę „aktyvistai“, ieškantys kišenėje skepsio ir išankstinių nuostatų. Man ima rodytis, kad kažkokios posttarybinės, postkalėjiminės nuosėdos verčia rinktis bendražygius, desperatiškai ieškant, kam pritaikyti verdiktą „su šituo nieko nebus„. Šio numerio interviu taip pat kalba apie žaliųjų susiskaldymą ir ne­ pastebimumą. Tačiau svarbus ne tik veiklos pliuralizmas (gal kaip tik ne jis?), bet ir gebėjimas sudaryti ne­ nutrūkstamą ir masyvų, solidų frontą, keičiant ekologinę (ir sąmoningumo) situaciją Lietuvoje. Kodėl mums jo.. eee.. kartu nesukūrus?

Taigi pozityve, kurį deklaravome jau nuo pirmųjų prisistatymų, turi glūdėti ne vien moralas kaip griežta pozicija apie teisybę ir etiką, bet ir (alternatyvos) pasiūlymas, kasdienybę bent primenantis scenarijus, kuris turi turėti išsipildymo galimybę. Aišku, žinome apie kairiųjų argumentus, kad kritikuoti režimą/sistemą galima ir be „o ką siūlai?“ atsakymų, bet akivaizdu, kad mūsų draugų pankų (dar mėgstančių kaltinti popekologija – žr. iliustraciją) pasiūlymai „išvis atsisakyti mašinų“ (kaip ir „uždrausti mėsą„) nebus naujo pasaulio kūrimo drambliai, kolonos ar atlantai.

epiLOGUi – a CaLL Bet kuriuo atveju, „Ozonas“ ne koks plakatas ar prekės ženklas.

Betono vaikis. Draugo portretas gamtoje. Kamilė Mockutė, 10 m., Kelmės moksleivių fotostudija

remKite OzOnĄ – KUrSite ŠVareSnĘ ateitĮ Tapkite leidinio OzOnAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OzOnAS, kurio misija - užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje. Jei Jūs esate ekologinio, t.y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo šalininkas/­ė, perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir tuo būdu prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo.

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba reklama leidinyje OzOnAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik išgalėsime!

Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite Kasmet, iki gegužės mėn. 1 d. paskirnurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo kite 2% pajamų mokesčio sumos naupaskirties „Parama“ trumpai pridėkite dojantis savo banko elektroninės bankikokiam tikslui (autoriniams honorarams, ninkystės paslauga arba užpildydami 2% standartinę VMI prašymo formą. spausdinimo išlaidoms ir kt.). Mūsų duomenys paramai gauti: Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas): 300125569 Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A­10, Vilnius Atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

OzOnAS ir LVJC organizuoto konkurso „Objektas: Žemė“ laimėtojai: Fotografija:

I vieta – Justas Doviakovskis II vieta – Monika Čiurlionytė III vieta – Kamilė Mockutė

Fotografija:

I vieta – Edgaras Anisimenko II vieta – Dimitrij Kumpam III vieta – Vaida Šaltenytė

Socialinė reklama:

Diplomas – Aurimas Mickus Diplomas – Andrius Matijošius

pastangų ir darbo. Lygiai taip pat yra ir su GMO – vienas argumentų „už“ yra tas, kad galima bus sukurti augalus, atsparius sausrai, ir žmonija nemirs iš bado klimato kaitos atveju. Tačiau nieko nedaroma, siekiant pažaboti augantį žmonijos vartojimą. Kalbant konkrečiai apie atominę energiją, visų pirma noriu paminėti, kad tikimybė, jog per ateinančius 50 metų ivyks toks incidentas kaip Černobylis, yra lygi 14 procentų – šis skaičius buvo apskaičiuotas Vokietijos mokslininkų. Taigi tikinimai, kad atominė energija yra saugi, dažnai yra klaidinantys, nes šios energijos gamybos procese yra per daug reiškinių, kurių žmogus negali kontroliuoti. Tokiu atveju yra būtina investuoti didžiules sumas į saugumo užtikrinimo priemones, kas kelia energijos vieneto savikainą. Be to, daug lėšų reikalauja radioaktyvių atliekų utilizavimas, kuris beveik niekada nėra įskaičiuojamas į būsimos energijos savikainą, jau nekalbant apie šių atliekų keliamą pavojų. Dar viena centrinės AE problema – energijos perdavimo kaštai, kai reikia paskirstyti energiją iš vienos vietos po visą šalį. Pavyzdžiui – Ignalinos AE gaminamos pačios elektros savikaina yra 6 ct/kWh, o perdavimo paslaugos – daugiau kaip 30 ct/kWh. Šių kaštų galima būtų išvengti, racionaliai paskirsčius atsinaujinančių resursų jėgaines. Be to, gedimas centriniame mazge lemtų energetinę krizę visoje valstybėje. Taigi matyti, kad ir antrasis argumentas apie atominės energijos pigumą yra spekuliatyvus ir nepagrįstas, todėl žaliųjų organizacijos visame pasaulyje akcentuoja, kad atominė energija – tai pati brangiausia energija. Konkrečiai Lietuvos atveju jau net nėra diskusijų dėl to, ar statyti naują AE, ar ne – nuspręsta ją statyti net neturint jokių konkrečių planų dėl radioaktyvių atliekų utili-

Priešprieša. Oras iš dūmų. Vaida Šaltenytė, 17 m., Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija

zavimo – viskas paliekama ateities kartoms. Dabartinė valdžia laikosi požiūrio „po mūsų nors ir tvanas„. Kita visuomenės dėmesio centre atsidūrusi problema – miško parkai ir jų privatizavimas. Antai Lietuvos žalieji neseniai internete platino peticijas dėl šių teritorijų bei kitų saugomų objektų, tokių kaip Kuršių Nerija, išsaugojimo. Na, vertingų teritorijų, tokių kaip nacionaliniai, regioniniai ar miško parkai, išsaugojimo problema lydėjo šias teritorijas nuo pat jų įkūrimo ir statuso patvirtinimo 1992 metais. Bėda ta, kad Lietuvoje nėra draudžiama turėti žemės šiose teritorijose privačios nuosavybės teise, nors visame pasaulyje yra priimta, kad jei jau yra steigiamas nacionalinis parkas, tai visa žemė yra išperkama valstybės. O tos privačios žemės egzistavimas ir yra pagrindinė prielaida ūkinei veiklai, urbanizacijai bei verslo interesų įgyvendinimui. LR Miškų įstatyme yra parašyta, kad pusė visų miškų turi būti valstybiniai, tačiau nepasakyta, kurioje vietoje. Taigi išėjo taip, kad Lietuvoje privačios žemės dalis valstybiniuose parkuose yra didesnė, nei visos šalies vidurkis. Jei privačių miškų Lietuvoje yra apie 35 procentus, tai, pvz., Labanoro parke apie 60 procentų jo teritorijos sudaro privatūs miškai. Lygiai taip pat Dzūkijos ir Aukštaitijos nac. parkuose privačių miškų yra apie 70 procentų. Einame link to, kad valstybiniai liks tik keli krūmeliai, o vertingiausi plotai bus privatizuoti. Minėjai, kad, mums įstojus į Europos sąjungą, į Lietuvą pradėjo veržtis gamtą teršiančios užsienio kapitalo įmonės (turiu galvoje kiaulininkystės kompleksus ir pan.). Kodėl tai vyksta ir kas daroma, norint tai sustabdyti? Didžiausias Lietuvos įstojimo į ES minusas yra tas, kad mes turime užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Sąjungos viduje, kitaip susilauktume sankcijų. Todėl danams ar norvegams statant kiaulininkystės kompleksus, Žemės ūkio ministerija nesikiša į šį procesą, nes mūsų teisės aktai, nustatantys aplinkosauginius reikalavimus, dar nėra tokie griežti kaip Vakarų Europoje. Būtent dėl to užsienio verslo įmonės naudodamosi šia aplinkybe ir tuo, kad Lietuvoje yra pigesnė darbo jėga, steigia čia taršias įmones. Apskritai kiaulininkystės kompleksai buvo tik pati pradžia – jie pradėti steigti prieš 3-4 metus, iš pradžių Ignalinos, paskui – Pasvalio, Pakruojo rajone. Norėta tokius kompleksus statyti ir Mažeikių rajone, tačiau pasipriešinus savivaldybei, teko šių planų atsisakyti. Dėl planų Pakruojo rajone statyti 11 kiaulininkystės kompleksų LŽJ padavė ieškinį teismui ir šiuo metu procesas yra sustabdytas. O šiuo metu atsiranda ir kitokių gyvulininkystės įmonių – prie Šiaulių statoma didžiausia Lietuvoje audinių ferma, steigiami kitų brangiakailių žvėrelių auginimo kompleksai. Be to, žemės ūkis nėra vienintelė sritis, patirianti taršių užsienio kapitalo įmonių invaziją – prie Klaipėdos statoma chemijos pramonės gamykla, planuojamas celiuliozės fabrikas. Norėdamas visai tai pristabdyti, LŽJ stengiasi informuoti visuomenę, rengia įvairias

Autoriaus nuotr.

1 Dar viena šiandieninė Lietuvos problema atsirado mums įstojus į ES. Turtingesnės Vakarų Europos šalys griežtina aplinkosauginius reikalavimus ir dėl šios priežasties taršių šakų verslininkai perkelia savo verslą į mažiau išsivysčiusias šalis, tarp jų ir Lietuvą. Turiu galvoje danų kiaulininkystės kompleksus, kailinių žvėrelių fermas bei kitų taršių šakų įmones, steigiamas Lietuvoje. Taigi tokios mano manymu būtų pagrindinės Lietuvos aplinkosauginės problemos, tačiau be jų yra begalės mažesnių, kurios taip pat reikalauja dėmesio. O per tą laiką, kol dalyvauji žaliųjų veikloje, pasikeitė visuomenės požiūris į aplinkosaugą? Na, aplinkosauginiu požiūriu visuomenė per paskutiniuosius metus apskritai pasidarė pasyvi ir neimli informacijai. Kalbant apie tas anksčiau minėtas problemas, LŽJ šiuo metu sulaukia vis mažiau visuomenės palaikymo. Tačiau manau, kad jau yra pasiekta ta kritinė abejingumo riba, kai susidomėjimas problemomis ir aktyvumas šioje srityje vėl ims didėti. Pakalbėkime plačiau apie Tavo išvardintas problemas, pradedant atomine jėgaine. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad visuomenė yra susiskaldžiusi į dvi grupes – AE priešininkų ir šalininkų. Ką galėtum atsakyti pastariesiems, akcentuojantiems atominės jėgainės privalumus, tokius kaip gaminamos energijos santykinis švarumas bei pigumas? Prieš atsakydamas į šį klausimą norėčiau pastebėti vieną labai svarbų dalyką: šiuolaikinių valstybių valdžios yra linkusios spekuliuoti, t. y., vieną aplinkosauginę problemą spręsti pasitelkiant kitą aplinkosauginę problemą. Antai klimato kaitos klausimą norima išspręsti statant naujas AE, o ne investuojant į energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, nes tam reiktų įdėti daugiau

akcijas, piketus, tačiau sustabdyti šį procesą labai sunku, nes tenka kovoti ne tik su verslo interesu, disponuojančiu stambiais pinigais, tačiau ir su valdininkų korupcija. Neseniai aktyviai įsitraukei į judėjimo už gyvūnų teises veiklą. Gyvūnų teisės (GT) apskritai yra glaudžiai susijusios ir su aplinkosauga, tačiau daugeliui žmonių šis ryšys dar nėra akivaizdus. Gal galėtum nusakyti sąsają tarp šių dviejų sąvokų? Visų pirma, kalbant apie aplinkosaugą ir GT, tiek viena, tiek kita kritikuoja besaikį žmonijos vartojimą, kuris yra pagrindinė šių abiejų sričių problemų priežastis. Konkrečiai apie GT – neseniai įrodyta, kad klimato šilimą daugiausia sukelia ne anglies dvideginio (CO2), kaip buvo manoma iki šiol, o metano dujos. O pagrindinis metano šaltinis yra gyvulininkystė. Taigi akivaizdu, kad norint pasotinti didžiulę žmonijos populiaciją mėsa, reikia daugybės gyvulininkystės kompleksų, kurie be metano gamybos dar ir teršia gruntinius vandenis bei yra kitų ekologinių problemų šaltinis. Maža to, auginant gyvulius mėsai yra patiriami energijos nuostoliai – norint, kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašarų jų turi gauti maždaug 8-10 kg., priklausomai nuo rūšies. Jeigu tuos plotus, kurie naudojami pašarų auginimui, panaudotume augalų, skirtų suvartoti tiesiogiai žmogui, auginimui, galėtume pasotinti daug didesnę žmonijos populiacijos dalį. Taigi vegetarizmas – tiesioginis būdas kovoti su klimato atšilimu bei kitomis aplinkosaugos problemomis. Tokie būtų tik keli pagrindiniai aplinkosaugos ir gyvūnų teisių sąlyčio taškai, jų, be abejo, galima rasti daug daugiau. Dar vienas klausimas, susijęs su GT – pradžioje Tave pristačiau kaip Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininką. Gal gali plačiau papasakoti apie vilkus, jų vaidmenį ekosistemoje ir kodėl šie žvėrys Lietuvoje nesaugomi? Vilkai – vieninteliai dabar išlikę tikrieji medžiotojai gamtoje, prieš tai dar buvo jų pagalbininkai – rudieji lokiai, kurie išnaikinti dar užpraeitame amžiuje, ir lūšys, kurių belikę vos keletas pasienyje su Latvija. Taigi vilkai šiuo metu vieninteliai Lietuvos ekosistemoje natūraliai reguliuoja žvėrių skaičių bei ligų, tokių kaip pasiutligė, plitimą. Tačiau šie plėšrūnai yra aktyviai medžiojami, o nustatytas leistinas jų skaičius yra juokingai mažas, nesiekiantis nė praėjusio amžiaus vidurkio. Medžioklė skati-

na hibridų atsiradimą, dėl ko labai kenčia vilkų genų fondas. Medžiojant taipogi išardomos šeimos, dėl ko vilkai nebepajėgia sumedžioti stambaus grobio, tokio kaip briedis ar elnias, ir turi ieškoti lengvesnio, tokio kaip avis ar veršiukas. Taigi ūkininkai patiria nuostolių, lieka nepatenkinti ir skatina naikinti vilkus kaip kenkėjus. O šie žvėrys nesaugomi dėl to, kad nėra suvokiama, jog jų daroma nauda dešimteriopai atsveria žalą. Be to, uždraudus vilkų medžioklę, turės būti įgyvendinamas kompensacinis mechanizmas ūkininkams už vilkų padarytą žalą. Tačiau pagal Lietuvos įstatymus, šis kompensavimas nėra būtinas, kol yra leidžiama vilkus medžioti. O kadangi valdininkai nenori papildomo darbo ir išlaidų... Remdamasis savo patirtimi, kokias galėtum išvardinti kitas esminės Lietuvos problemas, susijusias su gyvūnų teisėmis? Viena opiausių bėdų yra saugomų laukinių gyvūnų kontrabanda. Lietuva 2000 metais ratifikavo CITES konvenciją dėl tarptautinės prekybos laukiniais gyvūnais, pagal kurią saugomų rūšių sąraše esančius gyvūnus, jų trofėjus draudžiama įvežti ir išvežti iš Lietuvos. Vienintelė kontroliuojanti institucija yra Aplinkos ministerija, kuri išskirtiniais atvejais išduoda leidimus, sertifikatus atlikti minėtus veiksmus, kai tai nesusiję su komercija. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo pasilikęs kartu su gandrais atskridęs pelikanas, kurį reikėjo grąžinti į Graikiją – tokiu atveju buvo duotas leidimas pervežti šį gyvūną per sieną. Tačiau apskritai buvo labai atlaidžiai žiūrima į mūsų tautiečių komercines medžiokles kur nors Afrikoje, kai jie netrukdomi galėjo parsivežti saugomų gyvūnų trofėjuų. Ir tik paskutiniu metu LŽJ per masinės informacijos priemones paskleidus šią informaciją, Aplinkos ministerija susizgribo, kad perdaug nuolaidžiauja tokiems atvejams. Taigi šiuo metu jau prasidėjo tikrasis iškamšų atiminėjimo metas iš restoranų, viešbučių, kavinių, kur saugomų gyvūnų iškamšos komerciniams tikslams negali būti naudojamos. Taip pat daug rūpesčių turime su Raudonąja knyga, nes ta institucija, kuri sudarinėja šios knygos sąrašus, – Raudonosios knygos komisija, sudaryta iš valdininkų ir Ekologijos instituto mokslininkų – labai paviršutiniškai žiūri į savo darbą. Štai apžvelgėme pagrindines Lietuvos aplinkosaugos problemas, toliau norėčiau Tavęs 4

www.ekologija. lt

3

/ Energijos gavyba ir jos efektyvumas/švarumas – kone svarbiausia ekologinė tema (bei ekologinių problemų priežastis). Todėl ir pirmajame numeryje užsiminėme apie skirtumą tarp deginimo kultūros ir saulės energijos, ir dabar tiek daug šia tema kalba „Ozonometras“, ir net laikraščio gale rašytojo Kurto Vonneguto „tribute“ skirta esė akcentuoja „žmogaus priklausomybę nuo organinio kuro“.Alternatyvi energetika aprėpia atsinaujinančius energijos šaltinius ir tikrai begalę temų, tačiau kol kas išskirsime dvi taikomąsias sritis, kurių įtaka pastebimiausia, aktualiausia, artimiausia ar tiesiog labiausiai po ranka: ekostatyba ir ekotransportas. Su savo draugais pankais, natūralistais – gamtos mylėtojais ir jai besimeldžiančiais, vegetarais, veganais, (neo)pagonimis ir ypač bendraautoriu, gyvūnų teisių ir kt. gynėju Aurimu Zdanavičiumi ilgus bemiegius mėnesius prasiginčijome, gali miesto (urbanistinė), civilizacijos aštriai suvarpyta gyvensena apskritai būti ekologiška ar ne; gali automobiliai išvis neteršti gamtos, ar ne? O ką jau sakyti apie lėktuvus, kurie, kaip žinome, sugeneruoja mažiausiai 7% šiltnamio dujų.. Tačiau užsienio šalių – šįkart konkrečiai Švedijos – patirtis rodo, kad nors (bent jau) automobilių transporto ekologizacija negali įvykti per vieną naktį, poslinkiai šia kryptimi įmanomi, o tai reiškia – ir būtini. Galbūt šis straipsnis labiau adresuotas politikams, bet nepakenks ir didesnis mūsų pačių sąmoningumas. Nedrįstume teigti, kad gali būti lengva įtikinti vidurinės klasės šeimą atsisakyti bent vieno sportinio visureigio iš trijų, skirtų nuvykti į darbą, supermarketą ir bažnyčią (o kur dar vaikai į mokyklą?), bet jei visos šios lokacijos neišsimėčiusios per pusę Lietuvos, pabandykite prisiminti kad ir tokias malonias bei madingomis tampančias aktyvaus laisvalaikio priemones kaip dviratis ar visuomeninis transportas. Žinoma, priartės ir tokio temos kaip velomobilis, elektromobilis ar suspaustu oru varomi džipai.. kai tik naftos kompanijos atšauks savo cenzūros gniaužtus. Nežinau, juokai čia ar rimtai; kol kas pasimėgaukime spirito stebuklais Skandinavijoje.

Reinkarnacija. Justas Doviakovskis, 16 m., Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija

paklausti apie Lietuvos žaliųjų judėjimą, susikūrusį spręsti šias problemas. Galima sakyti, kad paskutiniu metu judėjimas išgyvena tam tikrą krizę – jo viduje vysta susikaldymas, kai kurie aktyvistai atsiskyrė ir įkūrė kitas organizacijas. Kas atsitiko ir kodėl? Kokios to pasekmės? Kai kurie mūsų aktyvistai dar 1990 metais pasakė, kad jokio judėjimo nebėra, yra tik tam tikri oficialūs organizacijos nariai. Tačiau mano manymu, jei vertintume sąvoką „judėjimas“, tuomet galima sakyti, kad išties yra tam tikras žmonių idėjinis bendrumas (turiu galvoje visą Lietuvą). Tačiau tai nėra mūsų organizacijos nuopelnas – žmonės buriasi savaime. Labai gaila, kad aplinkosauginėse organizacijose apskritai vyksta susiskaldymas – galbūt kaltas mentalitetas, nepasidalijimas valdžia. Kaip ten bebūtų, šis susiskaldymas mus daro silpnus – dabar Lietuvoje yra apie pusę tūkstančio oficialiai registruotų aplinkosauginių organizacijų, bet niekas nemato jų veiklos. O jeigu tai būtų kelios stiprios organizacijos, viskas būtų kitaip. Nes dabar mes visi dirbame tą patį darbą, tik kiekvienas iš savo varpinės, turėdami mažai žmogiškųjų, finansinių ir kitokių išteklių, dėl ko paprasčiausiai negalime to darbo padaryti gerai. Ir labai gaila, bet LŽJ šiuo metu jaučia labai silpną paramą iš kitų aplinkosauginių organizacijų ir dažnai iš kitokių pilietinių, neaplinkosauginių, organizacijų paramos susilaukti yra lengviau nei iš pirmųjų. Taigi sakyčiau, kad šio susiskaldymo priežastys yra daugiau socialinės. Tai vis dėlto ko, Tavo manymu, reiktų, kad Lietuvoje aplinkosaugai neabejingi ir prijaučiantys žmonės imtų vienytis? Aš pakartosiu a. a. G. Beresnevičiaus mintį, kad visų pirma reikia charizmatiškos asmenybės. Tai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos žmogus, nes visos skiriamos lėšos ir dėmesys aplinkosaugai turėtų būti panaudoti tinkamai, vietos savanaudiškumui čia negali būti. Deja, valdžios dažnai siekia ne tie žmonės, kurie yra jos verti. Aš manau, kad turėtų atsirasti toks lyderis kaip Saulius Gricius, kuris vedė visą žaliųjų judėjimą ir sugebėdavo motyvuoti bei surinkti žmones. Jei atsiras toks žmogus, tuomet ir aplinkosauginės organizacijos pradės vienytis.

4

www.ekologija. lt

Ekologiškas automobilizmas Švedijoje Pakankamai seniai ieškoma alternatyvos įprastiems, benzinu ar dyzelinu varomiems, automobiliams. Kol Lietuvoje ši problema yra praktiškai neeskaluojama, kai kurios kitos valstybės sėkmingai juda link išsilaisvinimo nuo naftos produktų. Viena lyderių šioje srityje yra ne tokia jau ir svetima ar tolima Švedija. Ji galėtų būti puikus pavyzdys kitoms (kartu ir Lietuvai) valstybėms, kaip palaipsniui pereiti prie gamtą tausojančių transporto priemonių ir apskritai įkvėpti ekologinį judėjimą tarp naudojančiųjų automobilius. Švedijos sėkmės formulė susideda iš daugybės svarbių elementų, kuriuos visus vienija labai svarbus aspektas – vyriausybinis palaikymas. Būtent parama ir aiškus reikalo svarbos suvokimas sukūrė patrauklią terpę ekologiniam automobilizmui visuose lygmenyse: importuotojų, paskirstytojų ir, žinoma, vartotojų. Nors Švedijos vyriausybė dar tik vykdo studiją dėl šalies potencialo gaminti bioenergiją, tai netrukdo sėkmingai didinti suvartojamo biokuro kiekį. Simboliniai importo mokesčiai biokurui vilioja viso pasaulio

gamintojus, juolab kad Švedija pirmauja pagal suvartojamo etanolio kiekį Europoje (importuotas etanolis sudaro 4/5 viso kurui naudojamo etanolio). Didžiausia eksportuoto­ ja – Brazilija, bioetanolį gaminanti iš cukranendrių. 2006 m. balandžio 1 d. buvo išleistas specialus aktas, įpareigojantis didžiausias degalines pardavinėti atsinaujinantį kurą, pvz., etanolį ar biodujas. Šio sprendimo tikslas – atsinaujinantį kurą padaryti prieinamesnį ir taip sumažinti anglies dvideginio emisiją. Iš pradžių aktas palietė degalines, parduodančias bent 3000 kubinių metrų neatsinaujinančio kuro per metus. 2009 m. aktas įsigalios ir degalinėms, parduodančioms bent 1000 kubinių metrų benzino ar dyzelino per metus. Nuo 2005 m. pradžios iki 2006 m. birželio mėn. viešų užpildymo etanoliu stočių skaičius patrigubėjo: 415­oje kolonėlių galima įsipilti bent vieno iš biokurų, būtent biodujų, etanolio E85 (mišinys, kurio 85 % sudaro grynas etanolis) ar tam tikro biodyzelino. Vien per 2006 metus „Statoil“ tinkle E85 pardavimai išaugo 270%. Tokie įspūdingi

rezultatai verčia tik dar labiau didinti pardavimo punktų skaičių. Per pastaruosius 10 metų iš viso parduodamo kuro biokuro dalis išaugo daugiau nei septynis kartus. Ypač sparčiai biokuro dalis augo paskutiniaisiais metais. Dabar visas Švedijoje parduodamas 95 rūšies benzinas savo sudėtyje turi bent 5 % etanolio. Automobiliui jokios įtakos neturi ir benzinas, kurio 10 % sudaro etanolis. Šią ribą bus stengiamasi peržengti kaip įmanoma greičiau, o tai dar labiau sumažintų išmetamo anglies dioksido kiekį. Visi vyriausybės sprendimai ir pardavėjų ketinimai būtų beverčiai, jei nepelnytų vartotojų pasitikėjimo ir simpatijų. Tačiau panašu, kad švedai rimtai nusiteikę padaryti perversmą savo kasdieniame gyvenime. Tuo labiau kad vyriausybė remia ir skatina tai įvairiais būdais, nekalbant apie pačių švedų ekologinį sąmoningumą bei vertybes. Pirmiausia pati valdžia nusprendė parodyti pavyzdį tautai. 2006 m. specialiu dekretu numatyta, kad 75 % naujai perkamų tarnybinių automobilių turi būti draugiški aplinkai (2004 m. ši riba tesiekė 25%). Tiesa, šis reikalavimas galioja ne absoliučiai visiems automobiliams (pvz., avarinių tarnybų transporto priemonėms ir t. t.). Tačiau tokiu atveju vis tiek pasiekiamas neblogas rezultatas: 35 % visų valdiškų automobilių turi būti saugūs aplinkos atžvilgiu. Paprastiems vartotojams vyriausybė stengiasi ekologiško automobilio pirkimą padaryti kuo patrauklesnį. Tam imamasi įvairių skatinamųjų priemonių, kurios neapsiriboja tik vienkartine pinigine išmoka. Šiuo metu perkant draugišką aplinkai automobilį švedų nacionalinė kelių administracija sumoka pirkėjui 10 000 Švedijos kronų (apie 3700Lt). Ekologiško automobilio savininkas

Kitas transportas. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį – 18 val. Vilniaus Katedros aikštė/ ketvirtadienį – 19 val. Kauno miesto sodas

taip pat gauna tokių privilegijų, kaip mažesnis akcizo mokestis, nemokamos stovėjimo vietos bei neprivalomas mokestis už kelius. Taip pat Švedų vyriausybė gana plačiai supranta ekologišką automobilį: remiami tiek hibridiniai, tiek bioetanoliu varomi automobiliai, taip pat įprasti, naudojantys itin nedaug kuro – mažiau nei puslitrį 10­iai kilometrų. Visos šios pastangos nulemia tai, jog aplinkai draugiškų automobilių sparčiai daugėja: populiariausių etanoliu varomų pardavimai per porą metų išaugo beveik trigubai, hibridinių – daugiau nei penkis kartus. 4,1 milijono asmeninių automobilių turinčioje Švedijoje ekologiški automobiliai sudaro maždaug 1 % dydžio dalį (2005 m. duomenimis). Puikūs ir teikiantys vilties rezultatai Švedijoje nori nenori priverčia susimąstyti: ar įmanomi tokie pokyčiai ir Lietuvoje? Švedų pavyzdys įrodo, jog progresas įmanomas skiriant dėmesį valstybiniu lygmeniu visoms su ekologiniu automobilizmu susijusioms sritims. Tik taip gali būti pradėta kurti aplinkai draugiška sistema ir atsisakyta priklausomybės nuo neatsinaujinančių išteklių. Mindaugas Galiauskas

Ateities architektūra

Bahreino Pasaulinis Prekybos Centras yra pirmasis pasaulyje dangoraižis, turintis integruotas vėjo jėgainių turbinas. Šis statinys ir idėja mažoje Persijos įlankos arabiškoje šalyje­salyne tiesiog pribloškia. Nuo įlankos pučiantis brizas „tuneliuojamas“ į statinio konstrukciją ir įsuka tris 29 metrų skersmens masyvias turbinas, kurios 11­15% aprūpina pastatą reikalinga energija. Tai sudarytų apie 1100­1300 megavatvalandžių per metus; per metus bus sutaupoma apie 55000 kg išmetamo CO2 kiekio į atmosfe-

rą. Statinio architektas Shaun Killa tiki, kad toks atsinaujinančios energetikos, komercijos ir miesto architektūros derinys inspiruos kitus panašaus pobūdžio statinius bei idėjas pasaulyje. Tikėkimės to ir mes. Ekoblogas.info

/ Lietuvoje ekologiškos statybos, medžiagos, architektūros, apskritai inovacijų šia linkme įvaizdis – gana graudus. Pirmiausia, kalbantis su žmonėmis, aiškėja, kad asociacijos su šia tema – tai „šiaudų stogas“ arba net velėna, nedegto molio sienos.. ir taip toliau. Su visa pagarba šioms asketiškoms ir griežtoms priemonėms, vis dėlto esame linkę kreipti žvilgsnį į naujausias technologijas, besikoncentruojančias į energijos taupymą ar savarankišką apsirūpinimą, kitus aspektus, leidžiančius „neatsisakyti civilizacijos“ kartu laikantis harmoningo santykio su aplinka. Apsilankę Jungtinių Tautų vadinamosios „mažųjų grantų“ programos organizuotoje „Klimato kaitos prevencijos vietiniu lygmeniu“ konferencijoje, sužinojome, kad ir Lietuvoje plinta veikla, propaguojanti saulės (nors nepanašu, kad čia jau atėjusios žinios apie pakaitalus brangiam siliciui) ir vėjo energiją, biokurą, tačiau šios apraiškos vis dar epizodinės, labai trūksta ne tik gyventojų sąmoningumo, bet ir jį keisti įgalinančio švietimo. Skaitytojams, turintiems galimybę modifikuoti savo gyvenamąjį plotą ir sąlygas, ar jas dar tik besikuriantiems, siūlytume pasidomėti gausiomis jau dabar prieinamomis galimybėmis taupyti ir net gamintis energiją, rinktis švaresnes medžiagas vietoj toksiškų, - ir patys ateityje stengsimės kuo konstruktyviau apie tai informuoti, o kol kas susipažinkite su pavyzdžiais, demonstruojančiais ryškiausią polėkį, kaip ekologiška gyvensena nebūtinai turi apsiriboti šiaudiniais namai (nors rašysime ir apie juos).

Juodoji piramidė kaupia šilumą elektrinės požemiuose SVEIKA Šis, pažiūrėti keistas, statinys turės gaminti elektros energiją, gėlinti ir šildyti vandenį Singapūro bendrovė „MSC Power“ tokias piramides vadina „Saulės elektrinėmis MSC“.Piramidės gali būti skirtingo dydžio ir skirtis sienų palinkimo kampu, priklausančiu nuo platumos, kurioje bus įrengta elektrinė, ir saulės pakilimo virš horizonto aukščio. Išorinė piramidės siena yra iš permatomo polimero, kurio spindulių praleidimo koeficientas lygus 90 proc. Po juo, palikus oro tarpą, įrengti vamzdžiai, o dar toliau – juodai dažytas metalinis paviršius, kad piramidė geriau sugertų saulės spindulius. Šios elektrinės veikimo principas labai paprastas: dieną joje oras sušyla ir išeina per angą viršuje. Šaltas oras įsiurbiamas per apačią. Dėl karšto oro piramidės viduje ir šaltesnio oro lauke tankio skirtumo, panašiai kaip krosnyje, atsiranda trauka. Oro srautas suka turbiną su elektros generatoriumi. Singapūriečių piramidė yra ganėtinai sudėtinga, nes ji turi gėlinti vandenį. Be to, numatytas šilumos energijos kaupimas nakčiai.

Oras piramidėje šildomas keliais etapais: ir po stikliniu apvalkalu, ir įkaitusioje metalinėje sistemos šerdyje

Po piramide yra ne mažesnio, negu vidinis piramidės tūris, vandens baseinas. Tuo metu, kai saulė karščiausia, šis vanduo pumpuojamas po permatoma danga paslėptais juodais vamzdžiais. Dalis vandens patenka į viršuje esantį rezervuarą, kur saulė jį priverčia virti. Piramidės išorėje planuojama įrengti veidrodinius telktuvus.

ir vėstantys metaliniai piramidės mechanizmai šildys šaltą orą. Taigi, sistema elektrą gamins ir naktį.

Vamzdeliai su karštu vandeniu ir rezervuaras po piramide skirtas keliems tikslams

Vidiniai kanalai turi reikiamu kampu nukreipti orą į turbinos mentes

Garai gali būti panaudoti ir energijos gamybai, ir papildomam piramidės vidaus šildymui. Centrinė piramidės dalis turi sušilti iki 70 laipsnių, nors tiesioginių saulės spindulių ten ir nepatenka. Į vidų infraraudonųjų spindulių šilumą perduoda saulėje įšilusios piramidės sienelės. Viduje šyla ir šilumą kaupia sudėtingos formos plieno lakštai. Dieną, tekėdamas vidiniais kanalais, oras suka kelias turbinas, esančias centrinėje piramidės šachtoje ir jos šonuose. Naktį požeminiame rezervuare esantis didelis kiekis vandens

,,OCTOPUS” – pigesnio ir ekologiškesnio šildymo garantija Vis daugiau namus besistatančių žmonių pasitiki efektyviais, ekologiškais, priežiūros nereikalaujančiais šilumos siurbliais, kurie būstui šildyti reikalingą energiją gauna iš natūralių šaltinių. Šilumos siurblio ,,Octopus” veikimo principą galima palyginti su šaldytuvo, tik šiuo atveju vyksta atvirkštinis procesas. Šilumos siurblys absorbuoja šilumą, esančią aplinkoje (pvz., vėjo energiją, drėgmę), kurią paskirsto po namų šildymo sistemą. Įrengiant ,,Octopus Varveklį” (,,Icestick”) nereikalingi brangiai kainuojantys žemės darbai. Paprastai įrenginys statomas 2­20 m atstumu nuo gyvenamojo pastato, atviroje, vėjuotoje vietoje. Kiekvienam, kas renkasi ar vis dar svarsto, siūlome atsakyti į klausimus, kurie padės įvertinti savo aplinką, asmeninius prioritetus ir finansines galimybes. • Kokioje aplinkoje geriau gyventi? „Octopus“ nereikia kamino. Pavojingą dujų rezervuarą pakeis „ledo skulptūra“ ir nedidelis kompresorius katilinėje. • Kokia komforto kaina? Sistema nereikalauja priežiūros. Galėsite pamiršti rūpesčius dėl malkų sandėliavimo ir nuolatinio kūrenimo. • Kokia gaisro rizika? Šildymas kietuoju kuru pavojingas, dujų katilas gali sprogti. „Octopus“ siurblio pavojingumo laipsnį galima prilyginti šaldytuvo keliamam pavojui. • Koks ekonominės rizikos laipsnis? Jei Rytai nutrauktų dujų tiekimą, dujų kaina po 3–10 metų gali pasiekti 2–3 Lt už 1 m³. Alternatyviam šildymui teprireiks elektros įvado ir natūralių aplinkos faktorių: saulės, vėjo, drėgmės, temperatūrų skirtumo. • Kaip gyventi sveikiau? Žemų parametrų (iki +45º C) „Octopus“ sistema užtikrina pastovų drėgmės ir temperatūros lygį bei santykį. Aukštų temperatūrų sistemos, atvirkščiai, sudaro palankias sąlygas atsirasti dulkėms ir veistis mikroorganizmams. • Kokios šilumos sąnaudos? „Octopus“ sistemos eksploatacijos išlaidos sudaro 8,5 ct už šilumos kWh.

Ryte, prieš patekant saulei, požeminiame baseine esantį šiltą vandenį projekto autoriai planuoja panaudoti sienų šildymui (leisti jį per vamzdelius). Inžinieriai mano, kad taip bus galima sumažinti laiką, reikalingą, kad spinduliai sušildytų per naktį atšalusią sistemą, o elektrinė greičiau pradėtų dirbti visu pajėgumu. Pirmąją mažą 5 megavatų piramidę bendrovė dabar stato Indijos mieste Punoje. Ji kainuos maždaug 10 milijonų dolerių. Bendrovė tikisi pastatyti tokias elektrines keliuose Indijos regionuose ir dar Sudane, Malaizijoje, Kinijoje ir Tailande.

GIPSINIO TINKO MADA

Šiandieninėse statybose betono maišyklė ir jos melodingas burzgimas vis retesnis reiškinys. Rinkoje paplito modernūs ATLAS statybiniai mišiniai mūrinimui, tinkavimui, plytelių klijavimui, glaistymui ir pan. Negalima nepastebėti ir alternatyvos klasikiniam cementiniam ir kalkiniam tinkui. Jau senovės egiptiečiai įvertino ypatingas gipso savybes, lygino juo piramidžių koridorius. Gipsinis tinkas seniai paplito vakaruose, populiarėja ir Lietuvoje – ypač NOWA DOLINA NIDY.

DU KARTUS GREIČIAU Svarbiausias NOWA DOLINA NIDY gipsinių tinkų pranašumas tas, kad kokybiškai nutinkuotos sienos paviršiaus jau nebeprivalome papildomai glaistyti. Kruopščiai apdirbtas gipsinio tinko paviršius yra idealiai lygus ir glotnus. Išdžiūvus tokiam paviršiui, turime jau paruoštą sieną dažymui, tapetavimui ar plytelių klijavimui. Galima tinkuoti rankiniu būdu (TYNKAR, POLAR) arba su tinkavimo agregatu (TEMPO, SPRINT).

KAMBARyS SU MIKROKLIMATU OZONO „Ekostatybos“ rubrika ieško partnerių ir bendraautorių. Jei dirbate su ekologiniais projektais, taikote ekologiškas priemones bei medžiagas savo pačių projektuose ar domitės ir kitais, susisiekite su mumis ­ kartu skleisime žinią.

NOWA DOLINA NIDY gaminami gipsiniai tinkai pasižymi daugeliu naudingų eksploatacinių parametrų. Visų pirma – priešgaisrinėmis tinko dangos savybėmis, kurias lemia gipso struktūra. Gipsiniame tinke yra vandens dalelių, kurios aukštoje temperatūroje virsta vandens garais. Tai sulėtina tinko, o kartu ir pastato konstrukcijos elementų įkaitimą. Antra, gipsinis tinkas puikiai izoliuoja šilumą, todėl sumažina išlaidas šilumos energijai. Jo šilumos laidumo koeficientas yra apie tris kartus mažesnis nei cementinio ir kalkinio tinko. Dėl šios savybės gipsinis tinkas dar vadinamas „šiltuoju tinku“, suteikia patalpai jaukią atmosferą. Trečia, gipsinis tinkas palaiko patalpose malonų ir sveiką mikroklimatą, nes NOWA DOLINA NIDY turi unikalių savybių sugerti vandens garus iš oro tada, kai patalpose padidėjęs drėgnumas, ir juos grąžinti, kai drėgmės lygis sumažėja. Tai gerina savijautą staigių drėgnumo pokyčių laikotarpiu, pavyzdžiui, pradedant arba baigiant šildymo sezoną.

SAVyBĖS: • Gipsinis tinkas sukuria žmogui ypač malonų, natūralų mikroklimatą ir nekenksmingą aplinką; • Tai natūralus produktas iš aukščiausios kokybės natūralaus gipso; • Plastiškas, paprastas naudoti; • Būdingos šilumos ir garso izoliacinės savybės; • Kvalifikuotai nutinkuotas paviršius itin lygus, glotnus, švelnus, kietas, jo nebūtina papildomai glaistyti ­ taip sutaupysite laiko ir lėšų, reikalingų sienų glaistymui. • Tai puiki danga dažams, tapetams, plytelėms.

Vilniuje: Švitrigailos g. 33, Verkių g. 29, Erfurto g. 1, Kaune: Savanorių pr. 288, Klaipėdoje: Nemuno g. 13, Šiauliuose: Tilžės g. 9C, Panevėžyje: Klaipėdos g. 63 Alytuje: Naujoji g. 50B www.iris.lt

www.ekologija. lt

5

Prekybos tinklas IKI: mums rūpi Lietuvos gamta Švari ir graži gamta, supanti sveiką ir socialią visuomenę, visada buvo viena iš didžiausių vertybių prekybos tinklui IKI, todėl kartu su Aplinkos ministerija, miestų savivaldybėmis, mokyklomis ištisus metus yra vykdomi ekologiniai projektai, tokiu būdu prisidedant prie gamtos išsaugojimo. Kasmet prekybos tinklo IKI organizuojamų ekologinių akcijų

tikslas – ugdyti visuomenės ir ypač jaunosios kartos sąmoningumą ir atsakomybę už juos supančią aplinką, skatinti vaikus nuolat prižiūrėti žaliuosius plotus, sudrausminti niokotojus, stengtis daryti vis­ką, kad žmonės nuo pat mažens pamiltų gamtą ir padėtų išsaugoti ją nepažeistą. Prekybos tinklo IKI vadovai viena iš prioritetinių savo veiklos sri-

čių laiko aplinkosauginį švietimą ir mano, jog pirmiausia reikia pradėti ugdyti jaunosios kartos aplinkosauginį sąmoningumą ir atsakomybės jausmą. Todėl 2001 m. IKI pakvietė moksleivius į pirmąją akciją „Mes kviečiame gyventi gražiau”, kad patys valydami žaliuosius plotus ir rinkdami šiukšles, vaikai išmoktų saugoti bei branginti Lietuvos

gamtą. Du balandžio mėnesio savaitgalius moksleiviai, aprūpinti IKI plastmasiniais maišais bei vienkartinėmis pirštinėmis bei apdovanoti fotoaparatais su 12 kadrų juostelėmis talkos vaizdų įamžinimui, tvarkė savo miesto aplinką. Akcijos metu buvo surinkta apie 300 tonų šiukšlių ir sunaudota per 8000 maišų. Jaunieji talkininkai buvo apdo-

vanoti bilietais į koncertą. Ši akcija vyksta kiekvienais metais, kasmet skiriama vis daugiau lėšų, sulaukiama vis daugiau moksleivių, pasiryžusių gražinti miesto aplinką, surenkami ir surūšiuojami didžiuliai kiekiai šiukšlių. „Mes kviečiame gyventi gražiau” – ne vienintelė aplinkosauginė prekybos tinklo IKI akcija ir yra viena iš nuolatinių prioritetinių socialinės veiklos sričių. Kasmet pavasarį kartu su Aplinkos ministerija pažymint Žemės dieną, vykdoma akcija „Paukščių sugrįžtuvės”, kurios metu keliami inkilai parskrendantiems paukščiams. Paukščių sutikimas su jaukiais jiems paruoštais namais yra savotiška gerumo, jautrumo aplinkai išraiška. Nuo 2005 metų visose IKI parduotuvėse pradėta vykdyti „Galvaninių elementų surinkimo akcija“. Jos metu visi pirkėjai gali atnešti panaudotus galvaninius elementus ir išmesti juos į specialius saugius, tam tikslui pritaikytus, konteinerius, kurie atrodo kaip didelė baterija – galvaninis elementas. Prekybos tinklas IKI pirmasis Lietuvoje pradėjo pardavinėti ekologiškus popierinius maišelius prekėms ir už kiekvieną 100 parduotų maišelių pasodina po medelį. Šiuo metu jų auga daugiau nei 10 000. Šalia savo prekybos centrų akcijos su TETRAPAK metu buvo surinkta ir vėliau perdirbta net 20 000 panaudotų pakuočių. Parduotuvėse diegiamos naujausios technologijos, padėsiančios taupyti popieriaus suvartojimą: vien šiuo metu modernizuojami POS aparatai per metus leis sutaupyti iki kelių tonų popieriaus. IKI prekes išvežiojantys sunkvežimiai specialiai parinkti neteršiantys aplinkos: jų variklių triukšmingumas – minimalus, o išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis atitinka aukščiausius Europos Sąjungos standartus. IKI prekybos tinklo transporto parkas – vienas moderniausių ir ekologiškiausių Pabaltijyje. 2005 m., minėdama Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Aplinkos ministerija pasveikino visus, aktyviai dalyvavusius tvarkant bei kuriant švarią ir saugią miestų aplinką. Tarp apdovhanotojų – ir prekybos tinklas IKI. Jam speciali padėka ir prizas buvo įteikti už miestų bendruomenių skatinimą tvarkyti aplinką bei akcijos „Mes kviečiame gyventi gražiau“ organizavimą, taip pat už 2005 m. akcijos „Paukščių sugrįžtuvės” iniciatyvą. Leidinys atspausdintas ant eko­lo­giško popieriaus (100 % perdirbta makulatūra, gamybos metu neteršiama aplinka). Spaudai naudoti aplinkai nekenksmingi dažai. Jei leidinys Jums nėra labai reikalingas, pasiūlykite jį eko­logija be­si­domintiems draugams ar­ba atiduo­kite perdirbti.

6

www.ekologija. lt

„Viva Sol“ – EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ tegyvuoja žemė RINKOS NAUJIENOS Plastikinis įpakavimas teršia maistą?..

Dauguma maistui naudojamų plastikinių pakuočių šiuo metu gaminamos su įvairiais cheminiais priedais, „pagerinančiais“ plastiko savybes tam, kad pakuotė būtų lanksti ir stipri. Geroji pusė: plastikinės pakuotės apsaugo maistą nuo aplinkos poveikio, šviesos, yra pigios ir greitai pagaminamos. Blogoji: dedami priedai dažnai yra nestabilūs, dažnai išsiskiriantys iš pakuotės ir susigeriantys į maistą. Vokietijoje buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kiek įvairūs priedai yra kenksmingi žmogaus organizmui. Buvo ištirta, kad mažiausiai 12% tiriamųjų tam tikrų priedų dozės organizme viršijo Europos Sąjungos mokslinio komiteto užterštumui nustatytas maksimalias normas, ir 31% turėjo didesnes dozes, nei rekomenduoja JAV aplinkos apsaugos agentūra. Kol nėra tinkamai iškeltas klausimas apie maisto užteršimą per pakuotę, nėra galutinai ištirta, kaip šis reiškinys veikia žmogaus sveikatą. Tačiau tokio pavojaus įrodymų (darant tyrimus su gyvūnais ir kai kuriais atvejais su žmonėmis) daugėja. Kaip sumažinti plastikinių priedų patekimą į jūsų organizmą: • Pirkti maistą neįpakuotą, arba stikliniame inde ar popieriniame pakelyje; • Nepirkti riebių, aliejingų produktų plastiko pakuotėse, kadangi į riebų produktą vyksta greitesnis plastiko priedų praskverbimas; • Greitai suvartokite produktus su skardiniais įpakavimais, kadangi iš vidaus jie būna padengti plastikais; • Nenaudoti, išpilti aliejų iš konservuotų žuvų produktų; • Vengti naudoti plastikinius maišelius parduotuvėse, turguose, kur būna jų tiesioginis kontaktas su maistu; • Nenaudoti plastikinių indų, pakuočių mikrobanginėse.

Ekologiško maisto rinka Čekijoje

Jau 2005 metais čekai išleido daugiau nei 12 milijonų eurų ekologiškiems maisto produktams. Per ateinančius penkerius metus tikimasi didelio augimo – iki 46 mln. eurų 2011 m. Neseniai žemės ūkio ministerijos atlikta apklausa parodė, kad maždaug 33 % čekų vartotojų

perka produktus, pažymėtus BIO etikete. Maždaug 50% čekų tokių produktų visai nežino. Dauguma apklaustųjų tvirtino, kad neperka ekologiškų produktų, nes vietiniai prekių ženklai yra labai „stiprūs“ ir juos nustumia į šalį, be to, ekologiškų produktų kainos yra didelės (jos nuo 40 iki 350% didesnės nei ekologiškais nepripažintų produktų). Statistika rodo, kad ekologiški produktai Čekijoje užima apie 1% visos maisto produktų rinkos. Pasak „Green Marketing“ agentūros, čekų ekologiško maisto rinka yra pajėgi ateinančius penkerius metus augti kasmet po 40%. Gamintojų ir reklamos agentūrų užduotis – priversti vartotojus suvokti, kad didesnė kaina yra verta produkto vertės. „Green marketing“ siekia reklamuoti ekologiškus maisto produktus savo kampanijose – koncentruodamiesi į jaunas moteris, moteris su vaikais, parodydami produktų privalumus sveikatai ir gamtai. Palyginus su kitomis centrinės Europos valstybėmis, Čekijoje ekologiškų maisto produktų rinka yra pažengusi toli. Lenkija turi didesnę rinką, tačiau daugiau nei 4 kartus didesnę žmonių populiaciją. Vengrijos rinka mažesnė, tačiau ekologiško maisto produkcijos industrija labiau išvystyta dėl ankstesnio starto, be to, ši šalis intensyviai dirba su užsieniu – net 95 % savo produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą.

Maskvoje atidarytas pirmasis ekologinis prekybos centras Ekologinis prekybos centras „Grunwald” Maskvoje buvo itin lauktas. Jis 2006 m. rugsėjį duris atvėrė vienoje mėgstamiausių susibūrimo vietų Maskvoje, šalia greitkelio „Roublevskaya”. Parduotuvės vieta gerai apgalvota – šiame kvartale gyvena žmonės, gaunantys aukštas pajamas. 1530 m2 užimanti parduotuvė padaryta iš ekologinių medžiagų – natūralaus medžio. Čia įrengta speciali kepykla, konditerija, kavinė, prekybos patalpos ir ypač daug vietos produktų laikymui – įranga su skirtinga temperatūra, kad produktai visada būtų švieži. Nuo pat atidarymo Rusijos „Grunwald“ pasiekiamos didesnės apyvartos negu analogiškuose šio tinklo centruose kitose valstybėse. „Grunwald” produktų asortimentas siekia per 2000 sertifikuotų ekologiškų produktų. Čia galima

rasti visų reikalingų prekių: kosmetikos, buitinių prekių, maisto produktų ir pan. 97% produktų į prekybos centrą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos. Likusią dalį – tokius produktus, kurių galiojimo laikas itin trumpas arba atvežimas iš kitų šalių sudėtingas – tiekia patys Rusijos ūkiai. Prekybos centro darbuotojai turi būti išėję specialius kursus ir išlaikę egzaminą. Pirkėjai vidutiniškai išleidžia po 150-200 eurų.

Naujausi ekologinės žuvininkystės tyrimai Danijoje Danijoje sparčiai atliekami ekologinės žuvininkystės tyrimai, norint išspręsti šios ūkio šakos problemas ir suvienodinti jai keliamus reikalavimus su Europos Sąjungos normomis. Žuvininkystė pagal ekologinius principus Danijoje buvo pradėta vystyti 2001 metais. Oficialūs reikalavimai ir nuostatos ekologinei žuvininkystei buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2004 metų. 2005 m. į parduotuvę pateko pirmasis daniškas vaivorykštinis upėtakis su specialia ekologiško produkto etikete. Dabartinis ekologiškų upėtakių, užaugintų šviežiame vandenyje, produkcijos kiekis tesudaro 0,3% visos Danijos upėtakių produkcijos. Ekologišką maistą nurodanti etiketė garantuoja, kad žuvis buvo užauginta griežtai apibrėžtomis ir kontroliuojamomis aplinkos sąlygomis. Vieni svarbiausių reikalavimų ekologiškai žuvininkystei Danijoje yra: • Pagerintas deguonies kiekis vandenyje; • Veterinarų apžiūra bent dukart per metus; • Ribotas chemikalų naudojimas; • Skiepai nuo kai kurių ligų; • Jokių dirbtinių dažiklių maiste; • Danijos ekologiškos žuvininkystės produkcija yra kontroliuojama vyriausybės organizacijų, o ne privačių kompanijų, kaip kitose ES šalyse; Tačiau dėl tokių griežtų Danijos įstatymų skirtingose ES šalyse susidaro skirtingos konkurencinės sąlygos. Todėl bendra ES direktyva turėtų suvienodinti sąlygas, produkcijos kaštus ir garantuoti ekologinės žuvininkystės išliekamumą.

Mes tie, kuriems nevisiškai tas pats, kas vyksta aplinkui. Mes tie, kurie nuolat ieškome ir randame. Mes ieškome tiesos, kuri blaškosi tarp kraštutinumų: mėsainių vartojimo, nuolat beskubančios visuomenės ir tarp ramiai žemę dirbančių valstiečių. Atrodo, stebi strimgalviais bėgančią upės srovę, kartais plauki jos nešamas, kartais patenki į sietuvą, kartais iššoki į žemę šaknimis įsitvirtinusių medžių draugiją. Mes jaučiame, kad kiekvienas beskubantis nuolat trokšta sustoti, o lėtaeigis – pagreitėti. Mes norime išlaisvinti šį norą. „Viva Sol“ – tegyvuoja žemė, tegyvuoja saulė, tegyvuoja druska (gyvenimo?). Mes ieškome kaimo ir miesto sąlyčio taškų, mes norime suprasti, ko reikia miestui iš kaimo ir atvirkščiai. Jaučiame, kad kaimas be miesto negali egzistuoti, kaip ir miestas be kaimo, bet jie vienas nuo kito nesulaikomai tolsta. Ar galime sustabdyti atsiskyrimo procesą? Kiekvienas atskirai – taip. Tą nuolat darome atverdami savo duris ir savo sielas, ieškodami ne kaip vienas kitą eksploatuoti, bet drauge siekdami vieno tikslo solidarumo akcijomis ir kooperatiniais ryšiais susiedami kaimą ir miestą. Turime savo supratimą apie kaimo dabartį ir ateitį. Manome, kad kaimas neturi tapti miesto satelitu perimdamas vien tik jo technologinius ir finansinius pasiekimus. Tam matome stiprią alternatyvą: žmogiškos apimties ūkio dydis, kai viską apeini savo kojomis, kai viską pamatai savo akimis, kai su žeme bendrauji ne nuo traktoriaus kabinos, bet liesdamas ją rankomis. Tačiau

toks ūkis šiandieninės ekonomikos pasmerktas mirčiai. Šiandien viskas centralizuojama, monopolizuojama, globalizuojama. Bet valgytojas šiandien jau suvokia, kad kažkas negerai, rytoj jis ištars žodį, po kurio seks veiksmas. Siekiame, kad atgimtų kaimo ir miesto susibūrimo ir bendravimo vieta – turgus. Kai produkto etikete taps gamintojo veidas ir reputacija, o valgytojas tai įvertins pagal įdėto darbo ir širdies kiekį. Tikime, kad kaime gyvuos ir nedideli ūkiai, kuriuose darbuosis ne tik kaimo žmogus, bet ir jo „šeimos“ nariai iš miesto. Mes manome, kad daugelis valgytojų bus kartu ir gamintojai. Drauge dirbdami talkoje, padėdami vieni kitiems, galų gale drauge investuodami į savo ateitį, galimybę valgyti norimą maistą. O mieste veiks susibūrimo ir bendravimo vietos „rusiško arbatinio“ principu. Bendrai kūrensis didelis katilas, ant kurio kiekvienas galės pasistatyti arbatinį su savo mėgiamų žolelių aromatu. Gal savo vietą po saule turės ir solidari ekonomika? Mes, miesto ir kaimo žmonės, susibūrę į sūrių valgytojų ir gamintojų asociaciją „Viva Sol“, ne tik gaminame ir valgome autentiškus sūrius, bet ir skatiname platesnę ir gilesnę diskusiją ieškant mūsų bendrumo, bendro siekio. Kviečiame prisijungti. Valdas Kavaliauskas [email protected] Asociacija „Viva Sol“ organizuoja Sekminių Sūrių kermošių (tradicinių ir fermentinių sūrių turgus). Š.m. gegužės 26 d., šeštadienis, nuo 14 val. Vieta: Dargužių kaimas, Valkininkų seniūnija, Varėnos raj.

Ekologiškos DIY* valymo priemonės Beveik visi kasdien naudojame plačiajai visuomenei skirtą produk­ ciją: vaisius, daržoves, buitinę chemiją, su kuria kasmet į rinką patenka vis daugiau nelabai draugiškų cheminių junginių. Taigi kaip sumažinti visų šitų nematomų blogybių neigiamą poveikį mūsų sveikatai, jei neturime galimybės įsigyti ekologiškos produkcijos? Mitybos specialistai įspėja, kad mūsų prekybos centruose įsigytus vaisius ir daržoves prieš vartojant tik nuplauti neužtenka, o įsigytų vai­sių valgyti nenulupus žievelės tiesiog negalima. Pvz., su obuoliais viskas paprasta, su pomidorais – tiesiog užpilkite juos verdančiu vandeniu, netrukus odelė atšoks ir ji bus lengvai nulupama. Tačiau kaip elgtis, pvz., su vynuogėmis ar paprika? Svetur galima įsigyti specialių ploviklių, tačiau panašių galima pasidaryti ir patiems, šie padės „nukenksminti“ minėtas gėrybes. Šiam reikalui puikiausiai tinka geriamoji soda, actas ir citrinos sultys. Soda turbūt tinkamiausia, nes actas gali pakeisti plaunamo vaisiaus skonį. Užtenka praskalauti vaisius sodos tirpale. Dar paprasčiau pasidaryti šio tirpalo purškiklį (pora valgomųjų šaukštų sodos stiklinei vandens, galima dar įpilti šaukštą citrinos sulčių),

juo apipurkštus vaisius ar daržoves reiktų palikti kelioms minutėms, vė­liau nuplauti paprastu vandeniu. Ši priemonė ne tik sumažins nepageidaujamos chemijos kiekį, bet ir dezinfekuos. Geriamoji soda ir actas pasižymi tokiomis savybėmis kaip ir daugelis buitinės chemijos valiklių, todėl juos galima kasdien naudoti švaros palaikymui namuose. Geriamoji soda dar pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis. Su acto tirpalu galima išvalyti langus, užkalkėjusį elektrinį virdulį, tualetą ir t.t. Žodžiu, praktiškai viską neteršiant gamtos ir nenuodijant savęs. Ekoblogas.info

* Do it yourself (angl.) – „pasidaryk pats„; kultūra, propaguojanti rankų darbą (net konstruojant sudėtingus prietaisus) užuot rėmus konvejerinę industriją.

www.ekologija. lt

7

Kurtas Vonnegutas (1922-2007) Evoliucija nepaprastai kūrybinga. Štai kodėl turime žirafų. „Dėl manęs evoliucija gali eiti velniop. Kokia klaida mes esame! Mes mirtinai sužeidėme šią mielą gyvybę palaikančią planetą – vienintelę Paukščių Take – nes šimtmetį lyg padūkę šėlome važinėdami pirmyn atgal. Mūsų valdžia kariauja su narkotikais? Verčiau tegul kovoja su benzinu. Kas naikinamąja galia prilygsta benzinui? Įsipili jo į automobilį ir gali lėkti šimto šešiasdešimties kilometrų per valandą greičiu, pervažiuoti kaimyno šunį ir sudraskyti atmosferą į skutelius. Ko čia smulkintis, jei esame homo sapiens ir niekur nuo to nesidėsi? Sunaikinkime viską! Ar kas nors turit atominę bombą? O kas šiais laikais jos neturi?! Bet aš noriu apginti žmonių giminę, todėl galiu pasakyti štai ką: visose istorijos erose, taip pat ir Adomo ir Ievos laikais, visi tiesiog atsirado čia. Ir visada, išskyrus Adomo ir Ievos laikus, jau vykdavo žaidimai, kurie galėdavo priversti tave elgtis kaip beprotį, nors ligi tol toks nebuvai. Kai kurie iš tokių šiandien vykstančių, iš proto varančių žaidimų – meilė ir neapykanta, liberalizmas ir konservatyvizmas, automobiliai ir mokėjimo kortelės, golfas ir moterų krepšinis.“

Mariaus St. nuotr.

2007 m. balandžio 12 d., trečiadienį, būdamas 84 metų amžiaus, mirė kultinis amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas. Garsiųjų romanų „Katės lopšys“, „Skerdykla Nr.5“, „Čempionų pusryčiai“ autorius 2005-aisiais išleido paskutinę savo knygą „Žmogus be tėvynės“, vėlgi tapusią bestseleriu – net aštuonias savaites laikėsi „The New York Times“ perkamiausių knygų sąraše, buvo parduota daugiau nei 250 000 jos egzempliorių. In Memoriam Kurtui Vonnegutui spausdiname leidyklos „Kitos knygos“ maloniai suteiktą šio veikalo ištrauką, kurioje tokie ryškūs rašytojo humanistiniai idealai, pašaipi socialinė ir politinė kritika ir netgi ekologinis sąmoningumas.

Pasakysiu jums naujieną. Ne, aš neiškėliau savo kandidatūros į prezidentus, nors žinau, kad sakinys bus nepilnas, jei jame nebus veiksnio ar tarinio. Be to, neprisipažinsiu, kad miegu su nepilnamečiais. Užtat pasakysiu štai ką: mano žmona gerokai senesnė už visus, su kuriais kada nors esu miegojęs. O naujiena tokia: aš paduosiu į teismą Braun & Viljamson tabako bendrovę, gaminančią cigaretes Pall Mall ir pareikalausiu iš jos milijono žalių! Nuo tada, kai man buvo vos dvylika, aš vieną po kitos rūkiau vien tik Pall Mall be filtro. Ir jau daugybę metų kuo atviriausiai, ant pakuotės, Braun&Viljamson bendrovė grasina mane nužudyti. Bet man dabar aštuoniasdešimt dveji. La­bai ačiū, šunsnukiai prakeikti. Mažiausiai norėjau būti gyvas, kai trys galingiausi žmonės visoje planetoje turės Bušo, Diko ir Kolono vardus. Mūsų vyriausybė kariauja su narkotikais. Tai tikrai kur kas geriau negu gyvenimas be jokių narkotikų. Taip žmonės kal­ bėdavo apie „sausąjį įstatymą“. Ar galite įsivaizduoti, kad nuo 1919 iki 1933 metų JAV įstatymai griežčiausiai draudė gaminti ir gabenti alkoholinius gėrimus bei jais prekiauti. Indianos laikraščio žurnalistas Ke­nas Habardas sakė: „Sausasis įstatymas“

vis geriau negu gyvenimas be jokio alkoholio.“ Bet supraskit štai ką: dvi žalingiausios me­džiagos, kuriomis labiausiai piktnaudžiaujama ir kurioms įgyjama didžiausia priklausomybė, yra visiškai legalios. Viena, be abejo, yra etilo alkoholis. Ir toks didis žmogus kaip prezidentas Džordžas Bušas pats prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo šešiolikos iki keturiasdešimties metų didžiąją dalį laiko būdavo prisišniojęs arba nusitašęs, arba girtas kaip dūmas. Pasak jo, kai sukako keturiasdešimt vieneri, jam pasirodė Jėzus ir privertė mesti girtauti, atsisakyti velnio lašų. Kai kuriems girtuokliams vaidenasi rožiniai drambliai. Kai dėl mano patirties piktnaudžiaujant žalingomis medžiagomis – bijojau heroino, kokaino, LSD ir panašių medžiagų. Baiminausi, kad nuo jų gali pasimaišyti protas. Marihuanos suktinukę kartą vis dėlto sutraukiau su Džeriu Garsija ir jo grupe Grateful Dead vien tam, kad būtų smagiau bendrauti. Jokio poveikio nepajutau, tad daugiau niekada to nedariau. Dievo ar dar ko valia alkoholiku nesu daugiausia dėl savo genų. Retkarčiais išgeriu taurelę ar dvi, šįvakar irgi išlenksiu. Bet dvi – man riba. Dėl to bėdų neturiu. Žinia, garsėju kaip baisus mėgėjas rūkyti. Vis viliuosi, kad cigaretės mane pribaigs. Vienam gale – ugnelė, kitam gale – kvailelis. Bet pasakysiu jums viena: kartą pagavau tokį kaifą, kad kitas tokio nepajunta nė po kreko porcijos. Tai buvo, kai pirmą kartą gavau vairuotojo pažymėjimą – saugokis pasauli, atvažiuoja Kurtas Vonegutas! Tais laikais mano automobilis, kiek prisimenu, studebeikeris, buvo

varomas kaip beveik visos transporto priemonės ir kiti mechanizmai šiandien, taip pat kaip kūrenamos elektrinės ir lydyklos. Tam naudojamas žalingiausias narkotikas, kuriuo labiausiai pikt­ naudžiaujama ir kuriam įgyjama didžiausia priklausomybė – organinis kuras. Kai čia atsiradote, net kai aš čia atsiradau, industrializuotas pasaulis jau buvo beviltiškai priklausomas nuo organinio kuro, ir labai greitai jo visai neliks. Prasidės „lomkės„. Ar galiu pasakyti jums tiesą? Turiu galvoje šį tą, apie ką nepraneša per televizijos naujienas. Mano manymu, tiesa štai kokia: mes visi esame priklausomybe nuo organinio kuro sergantys narkomanai, beviltiškai bandantys išsiginti šio fakto. O mūsų vadovai, kaip ir daugybė narkomanų, kurių netrukus laukia „lomkės“, daro smurtinius nusikaltimus, kad gautų šio tiek mažai likusio narkotiko, nuo kurio mes priklausomi. * Nuo ko prasidėjo šis galas? Kai kas gal pasakys, nuo Adomo, Ievos ir nuo Pažinimo obels vaisiaus – tai buvo akivaizdus medžioklės spąstais atvejis. Aš sakau, kad nuo Prometėjaus, vieno iš titanų, dievų sūnaus, graikų mite pavogusio ugnį iš Dzeuso ir atidavusio ją žmonėms. Dievai taip įtūžo, kad Prometėją nuogą prikaustė prie uolos. Jo nugara buvo neapsaugota, tad ereliai lesė jo kepenis. Ne veltui žmonės sako: „Rykštė vaiką taiso.“ Dabar akivaizdu, kad dievai buvo teisūs, kai šitaip pasielgė. Artimi mūsų pusbroliai gorilos, orangutangai, šimpanzės ir gibonai visą tą laiką kuo puikiausiai vertėsi misdami vien žaliomis augalinės kilmės medžiagomis. O mes ne tik gaminame karštus valgius, bet per mažiau nei du šimtus metų baigiame sunaikinti šią kadaise tokią malonią planetą, atlikusią gyvybės palaikymo sistemos paskirtį, daugiausia per savo termodinaminį šėlsmą su organiniu kuru. Anglas Maiklas Faradėjus pirmą elektros generatorių sumeistravo

Andrius Matijošius, 17 m., Kauno dailės gimnazija.

vos prieš šimtą septyniasdešimt dvejus metus. Vokietis Karlas Bencas pirmą automobilį, stumiamą vidaus degimo variklio, sukonstravo vos prieš šimtą devyniolika metų. Pirmas naftos gręžinys JAV, šiandien – sausa skylė – Edvino L. Dreiko buvo išgręžtas Titusvilyje, Pensilvanijoje, vos prieš šimtą keturiasdešimt penkerius metus. Žinia, amerikiečiai broliai Raitai pagamino pirmą lėktuvą ir juo paskrido vos prieš šimtą ir vienerius metus. Jis buvo varomas benzinu. Norit pasikalbėti apie nenumaldomą šėlsmą? Tai mina, sprogstanti, kai palieti kokį iš pažiūros nekaltą žaisliuką. Ak, tas taip lengvai padegamas organinis kuras! Šiuo metu mes sprogdiname bemaž paskutinius jo burbuliukus, lašelius ir gabalėlius. Netrukus užges visos šviesos. Nebebus elektros. Sustos visų rūšių transporto priemonės, o Žemės planeta netrukus pasidengs griaučių ir niekam nebereikalingų mechanizmų pluta. Ir niekas ničnieko negali pakeisti. Žaidimas per daug seniai prasidėjęs. Nenoriu sugadinti vakarėlio dalyviams nuotaikos, bet tiesa tokia: mes iššvaistėme savo planetos išteklius, tarp jų orą ir vandenį, tarsi rytojaus neturėtų būti. Todėl jo ir nesulauksime. Ką gi, vienuoliktokų vakarėlis mokslo metų pabaigos proga neįvyks, bet ne tai svarbiausia.