Ozonas Nr. 1/2006

www.ekologija.lt

Ekologiško gyvenimo būdo leidinys

2006-2007/1 „pilotinis“ numeris

pulsas:

Nesutariama, kaip priešintis Kazokiškių sąvartyno statybai

Siųsk savo naujieną: [email protected] Europos Komisija patvirtino griežtą įsi­ pa­reigojimą, kuris turėtų užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės pasiektų Kioto pro­­­­tokolo tikslus, susijusius su šiltnamio efek­­­tą sukeliančių dujų emisija. Remda­ ma­­­si ES išmetamųjų teršalų prekybos sis­ te­­ma, Komisija priėmė sprendimus dėl 10 valstybių nacionalinių CO2 taršos lei­­ di­­mų paskirstymo planų daug energijos var­tojančioms pramonės įmonėms 20082012 m. prekybos laikotarpiu. Taip pat, pa­lyginus su siūlomais nacionaliniais pa­­­ sis­­­kirstymo planais, 7 proc. sumažino tar­­ šos leidimų skaičių bei, palyginus su 2005 m. išmetamųjų teršalų kiekiais, 7 proc. sumažino teršalų kiekius.

Kol kaimyninių gyventojų, ža­ lių­jų ir kitų aktyvistų nuomonės skęs­ta prieštarų chaose, šiukšlių mau­zoliejaus pamatai, esantys ne per toliausiai nuo Kernavės, vis tvirtėja. Ir tvirtėja su nepermaldaujamu biu­rokratinio karavano kurtumu, ta­rytum koks Valdovų rūmų tę­si­nys nepaisant to, kad gruodžio 14 d. Sei­mas dar kartą balsuos, ar re­gio­ ninio sąvartyno šalia Ka­zo­kiš­kių sta­tybas stabdyti. Lapkričio pabaigoje Kazokiškių bendruomenės iniciatyvinė gru­ pė, palaikoma, be kita ko, ža­lių­­­jų grupių, paskelbė peticiją, r­a­­­­ginančią atsisakyti projekto dėl gau­­­sybės rim­ tų priežasčių (http://www.culture. lt/kazokiskes). Ta­­čiau jau ir tarp pi­lietinėms bei žaliosioms ini­cia­ tyvoms ne­abejingų sluoksnių ki­lo abejonių dėl peticijoje siūlomų at­­liekų per­dirbimo įmonių, kurių vie­­­­nas iš darbo metodų yra de­­gi­nimas. Dar ne taip seniai ža­­­­lių­jų judėjime veikusi Nora Mža­­­­va­nadzė rašo: „Ne­pa­sirašiau pe­­­­­­ticijos, nes mano asme­ni­niu įsi­­­­­tikinimu, atliekų deginimas yra daug didesnė blogybė nei są­var­ ty­­nas. Ir labai džiaugiuosi, kad tų objektų Lietuvoje dar kol kas ne­planuoja. Pasirašydami šią pe­ ti­ciją, pasirašote kvėpuoti vėžį su­ keliančiais teršalais“.

O mūsų numerio žvaigž­dė Jungtinės Amerikos Valstijos, esan­čios garbingame Kioto protokolo nera­ti­­fi­­­kavusių valstybių są­raše drauge su Ka­zach­stanu, turi savo planą, ką daryti su Že­mės ekologinėmis problemomis. NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kos­­­­moso administracija) vykdo aktyvias al­­ternatyvių planetų ar sistemų, kurios ga­ lėtų tikti žmonių gyvenimui, paieškas. „Ozono“ žiniomis, šios pastangos kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė. Steng­­ simės apie tai informuoti nuolatos.

„Ozonas“ recepto, kaip kas tu­­ ri būti ir ką reikia daryti, pateikti ne­­­gali. Galime tik informuoti, kad kol kas minėtai peticijai „ne­­si­se­ka“ ir Seimo Aplinkos ap­­saugos ko­­mi­ tetas nu­tarimo pro­­­jektui, pa­­gal kurį bū­tų už­draus­­­tos jau pra­sidėjusios

nau­­­­jojo są­vartyno sta­­­tybos, ne­pri­ ta­­rė. Lau­kiame gruo­­džio 14 d. pa­­aiškėsiančio Sei­mo sprendimo, ku­rį, vartyda­mi pirmąjį mūsų leidi­nio nu­me­rį, tur­­būt jau žinote. Sprendimo belaukiant, siūlome su­­­­­­si­­­pažinti su trimis problemą

svars­­­­­­tančiomis nuomonėmis: pa­­ čios peticijos ištrauka ir bene ak­ ty­­­­viausiai priešingose stovyklo­se be­sireiškusių piliečių – Lino Vai­­­ niaus ir Rasos Kalinauskaitės – po­­ zi­cijomis. Nukelta į 3 psl.

NEPIRK KALĖDŲ, arba įvadas į ekologinį ir vartojimo sąmoningumą Ketinimas gruodžio viduryje pra­dėti svarstyti Kalėdų blizgesį ar skur­dą gali tapti tikru akibrokštu. Daugelis iš mūsų, ypač tie, ku­ riems teko regėti tokį žmonijos kū­ rinį kaip prekybos centras, ži­no, jog Kalėdos prasideda vė­liau­siai spa­lio vidury. Svarbiausia nevėluoti ir laiku su­reaguoti į kraštą ištikusias ak­ tualijas. Ant dangoraižių bei pre­ kybinių angarų kraštų žais­min­gai įsižiebia girliandos, į aikš­tes mig­ ruoja žiemkentės eglės, o par­ duotuvėse įsisuka kalėdinė „mu­­ zika“ – tokia nudrožta, kad net sunku suvokti, kaip žmonės išvis dar gali ją pakęsti. Visur – raudo­ nai sidabrinių aksesuarų tva­nas, o lauke netrukus nuo me­džių ims kristi lapai... Tiems, kam per trylika, tikriau­

Rėmėjai:

siai žino, kad visas šis šventinis šėls­mas išaušta taip anksti ne dėl kli­mato atšilimo ar Žemės persi­ kreipimo prieš kalendoriaus ro­ dyklę. Žmonėms reikia švenčių. Jos padeda šiek tiek iškišti galvą iš Vo­verės Rato virbų, o kai kuriems bent jau leidžia susiorientuo­ti vie­nodai plaukiančiame laike. Kiek­­viena šventė prasideda jos lau­kimu, todėl kuo anksčiau iš­ dė­­liosi po prekyvietę Kalėdų se­ niais apreng­tus šokoladėlius ir dar­­­buotojus, tuo daugiau šoktels pel­­nas – tas rodiklis, dėk kurio ir yra sukurta demokratija bei tra­di­ cijos. Tie, kuriems dar nėra tryli­kos, tuoj pat perjunkite kanalą ar­­ba užsi­ denkite akis: Kalėdų se­nis YRA, ir tai Nukelta į 2 psl.

Dienraštis „Verslo žinios“ lap­kri­­čio 30 d. spaus­dino dviejų puslapių ap­ žvalgą „Che­mijos spąstai“, kurioje aiš­ ki­nama, kaip nei­giamai Lietuvos įmo­­ nes paveiks REACH – reglamentas dėl che­minių medžiagų registravimo, į­ver­ tinimo ir apri­bojimų (reg­­la­men­­­to tikslas – kad cheminės me­d­žia­­gos žmo­nėms ir aplinkai keltų kuo ma­­­­žesnį pavojų). Apie tokį įmonių baubą kaip „inovaci­ jos“ tekste užsimenama tik for­­­­maliai: užuot ieškojusios natūralesnių bei mažiau kenksmingų gamybos būdų, ga­­­­myklos ir jų aukštinamą (?) BVP pagar­biai nužvelgianti žurnalistė virkauja, kaip skės­čiojant ranko­ mis kils jų sąnaudos bei kaš­­tai. Newscientist.com duomenimis, iki 2050 metų gali nebelikti komerciškai nau­dojamų žuvų išteklių. Tokios išvados pa­teiktos atlikus naują tyrimą, kurio metu buvo stebimas globalinis jūrų eko­sis­temų būklių prastėjimas. Spartaus iš­teklių mažėjimo priežastimi tyrimo autoriai lai­ ko ne tik per didelį sužvejojamų žuvų kie­­kį, bet ir apskritai žmonijos žalą vande­ nyno ekosistemoms, pavyzdžiui, ter­šalų po­veikį. „Jei visi iš pagrindų nepakeisime savo elgesio su vandenynų gyvūnija, šis amžius bus paskutinis, kai galėsime mė­gautis iš laukinės gamtos gaunamu mais­tu“, – teigia tyrimą kartu su kolego­ mis atlikęs Stanfordo uni­ver­siteto (JAV) moks­lininkas Steve‘as Palumbis. Ecology.com praneša, jog kas mi­nutę Žemės paviršių pasiekia tiek saulės ener­­ gijos, kiek jos pakaktų patenkinti vie­nerių metų pasaulio energijos poreikius. Ar jums tai kelia kokių nors minčių?.. Mums – taip. Erico McLambo straips­nis tęsia: pri­ dėkime prie šio neįtikėtinos galios šal­ tinio (kuris, be­je, apskritai yra gyvybės Že­mėje šaltinis) to­kius natūralius resur­ sus kaip vėjas, te­kantis vanduo bei geo­ terminė šiluma iš žemės gelmių, ir taps nesuprantama, ko­dėl žmo­nija vis dar absoliučiai priklauso­ma nuo pasenusio kuro, beviltiškai ter­šian­čio planetą. Atrodo, jog šiuo keliu nuvedė toks se­ nas kapitalinis išradimas kaip ugnis. Pagaliau portalas Nature.com rašo, jog Europoje šis ruduo buvo šilčiausias per pastaruosius 500 metų. Išankstiniais ana­ lizės duomenimis, vidutinė tem­pe­ratūra Europoje rugsėjį ir spalį buvo 11 ºC, tai yra 1,8 ºC aukštesnė nei ilgalaikis šių mėnesių temperatūros vidurkis. Šių metų lap­kričio temperatūra vidurkį viršijo 2,5 ºC. Duomenys rodo, kad 2006 metų ru­ duo yra maždaug vienu laipsniu šiltesnis už „karštuosius“ 1772, 1938 ir 2000 me­ tų rudenis. Progresas?

2 /

....

Redakcija

Atkelta iš 1 psl.

yra vienos liūd­nai pa­garsėjusios JAV gai­vinančių gėrimų gamintojos, ku­ rios įvardinti negalime, prekės ženk­ las. Ši kompanija, kaip ir daugelis kitų tos šalies korporacijų (pvz., greitojo maisto), ypatingai rū­pi­ na­si žmonių sveikata ir gamtos ge­­rove: jos gėrimai sugraužia ne­ bereikalingus dantis, kuriuos vai­ kai į juos įmeta norėdami patikrin­ ti, ar teisingi gandai apie tokį po­veikį; arba padeda nuvalyti įvai­ rius nešvarumus bei dėmes, kai kiti valikliai nebepadeda. Korpo­ racijos moto – švara ir atliekų tvar­ kymas, ne kitaip. Taigi dėl šios gėrimų milžinės Ka­lėdos (ir vatos barzdomis gink­ luo­ti senukai) prieš mūsų akis su­ švy­tuoja ne mėlynai, o raudonai. Ir nors raudona, dėl istorinių prie­ žasčių, galėtų kelti alergiją, mes už­tvindome tūkstančius hek­tarų „super-mega-marketų“: ir se­­nas, ir jaunas, ir kompiuterių ais­truolis, ir stadionų sunkiaatletis, ir „minimu­ mo“ darbininkas, ir nuo žurnalo vir­šelio nužengęs sa­vininkas – vi­ si jaučiasi saugiau pakibę ant par­ duotuvės ve­žimėlio... virbų. Vėl jie. Ir vėl pri­simeni jaunųjų pan­­ kų plakatus ant Vilniaus stulpų: „Dirbk – pirk – mirk“ ir rankas, įsi­kibusias į barkodo brūkšnius it ka­lėjimo grotas.

Jums paliekame spręsti, ką reiš­ kia šis (anti)lozungas (tačiau ap­ gai­les­tau­jame dėl tų, kurie supra­ to jį tie­siogiai – kaip grasinimą, skan­­duotę ar dar primityviau). Bet, ko ge­ro, nesinorėtų, kad taip būtų api­bendrintas tavo/mano/jū­ sų gy­ve­ni­mas? Siųskite savo nuomones ir pas­ varstymus į redakciją. Mūsų tikslas – ne skanduoti ar moralizuoti, bet bent jau re­to­­­­riš­ kai, primenančiai klausti: ar savy dar neaptikote pirkligės po­žymių? Ar tikrai reikia tos dar vienos kvai­los raudonos (ne nuo šal­­­čio) kepurės, plastmasinio elnio, bal­ ko­no dydžio dekoratyvinio nykš­­ tuko už *.99 Lt, kuris gamto­je suirtų per kelis šimtus me­tų? Stebėtina, kaip minimalizmo

dok­­­­­trina, turėjusi (be kita ko) aukš­­­­­ tyn kojomis apversti „prekini­mo­­­­ si“ kultūrą, tapo tik dar vie­na pro­ ga vėl ką nors įsigyti (naują ma­­dą žyminčių daiktų ir pas­lau­gų, na­ mų ir dizainerių). Jei revoliucija ėda savo vaikus (ar vadus), tai Sis­tema, kurioje gyvename, ge­ba suėsti pačias revoliu­cijas, ir nuo to tik stiprėti.

gi­­nius ir socialinius ekonomikos vystymo aspektus, ir nėra diskutuo­ ja­ma apie radikalias permainas pra­monėje ir vartojimo kultūroje. Kiek­viena problema suteikia nau­ jų galimybių, tik nereikia kaip stru­ čiams įsikasti savo galvų į žemę ir ignoruoti pačios problemos, nes tuo­­met ignoruosime ir naujas be­ atsiveriančias galimybes“.

Tačiau prekybos centrai ne­ kal­­ti, jie tik tarpsta nuo pačių var­­­­­­totojų lū­kesčių. Be to, nuo ko­ mercijos už­draudimo laikų Lietu­ voje ir nebuvo mažų parduotuvių kul­­tū­ros. Žinoma, skaitant ant­­raš­­­ tes, kaip antai „Politikai nu­si­len­­kė verslo ryk­liams“ ar „Vėl ne­­siryžta uždėti apy­­nasrio didie­siems pre­ kybos tink­lams“, vis aki­­vaizdžiau, jog tau­­­­ta neturi tik­ros atstovybės, ir smul­­­­­kusis vers­­las, kuris galėtų pa­­­ laikyti ne­­­masinę gamybą bei san­ tykį žmo­­gus-žmogui (o ne santykį žmo­­­gus-mašina-konservan­tai-trans­ kontinentinis-trans­por­tas), li­­kęs nuo­ šaly. Tačiau pradėti galėtume ir nuo savęs. Visų pirma, pats...

Po Sterno ataskaitos britų vy­riau­ sybė ėmė svarstyti veiksmus, ku­rių bū­tų galima imtis, tačiau panašu, kad nieko ap­­­­čiuopiamesnio dar neturime. Už­­tat britų „The Guar­­ dian“ iš­spaus­dino konkretų ir es­ min­gą Geor­ge‘o Monbioto pa­siū­ lymą, ko reikia imtis nedelsiant:

problemos suvokimas jau yra žings­nis į priekį. Kurdami vos pirmą, „pilotinį“ „Ozo­­no“ numerį, susidūrėme su kon­trastu tarp ekologiško/var­­­­to­ jimo sąmoningumo ir di­džiu­lės masės žmonių, kurie to­kį są­mo­ ningumą su­­vokia kaip „kaž­­­kie­ no“ hobį, svei­ko gyveni­mo bū­do ais­truo­lių fa­na­tizmą, ri­­­tualinį ar ko­ne sek­tan­ti­nį ma­­žu­mos „nu­kry­ pi­­mą“. Tačiau būtent įprasto gyveni­mo ri­­tualai ir normos lemia, jog ne­ susimąstoma apie masinės gamy­ bos ir pre­kybos, rinkodarinėmis pri­e­­monėmis be saiko skatinamo var­­to­to­jiš­ku­mo žalą, žmogaus dar­­­­­bo nu­reikšminimą ir jo su­kur­ tų pro­­duktų devalvavimą(si). O juk pir­­­­miausia patys

galėtume nebūti masiniai varto­tojai. Dvasingame tinklapyje Ber­nar­ di­nai.lt Nora Mžavanadzė sva­joja apie „nepirk nieko“ die­ną Lietuvo­ je bei laikus, kai ateis ŽALIASIS Ka­lėdų senelis. Belieka prisijungti prie šios nuo­monės, tokios dar re­tos mūsų ša­lyje ir laikomos nesupran­tama ar „besipriešinančia au­­­gimui“. Tie­sa, „nepirk nieko“

Redakcija Redaktorius: Linas Kranauskas, mob. tel. +370 682 52400, el. p. [email protected] Stilius ir kalbos kultūra: Gintarė Jankauskaitė, el. p. [email protected] Dizainas ir maketas: Vilija Diglienė, el. p. [email protected] Leidinio bendraautoriai: Tomas Marcinkevičius, Šarūnas Girdėnas, Romena Korsakienė, Monika Demmler Leidinio bendradarbiai: Auksė Bakanienė, [email protected]; Adomas Jablons­ kis, [email protected] Projekto koordinatorius: Artūras Nečejauskas, mob. tel. +370 699 37833, el. p. [email protected] Leidėjas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“ Adresas korespondencijai: Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius, el. p. [email protected] Laikinoji būstinė: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius Internete: www.ekologija.lt (galite atsisiųsti laikraštį *.pdf formatu) Spausdinto leidinio įsigijimo ir platinimo klausimais kreipkitės mob. tel. +370 656 67936, el. p. [email protected] Redakcija nuoširdžiai dėkoja kompanijoms UAB „Stephan Demmler Consulting“, UAB „Strateginių projektų vystymo grupė“, UAB „Sirta“ ir UAB „Map Lietuva“ už pagalbą ir paramą ren­giant pirmąjį „Ozono“ numerį. Už visokeriopą pagalbą kuriant pirmąjį leidinio numerį redakcija nuoširdžiai dėkoja redakcijos darbuotojams, leidinio bendraautoriams bei bendradarbiams, taip pat doc. dr. Kazimierui Sadauskui. Laikraštis leidžiamas nuo 2006 metų. ISSN 1822-6191

die­­nos Lie­tuvoje organizuoja­ mos, tik ne­tampa nei masinėmis, nei apskritai pastebimomis, be to, kaip kalbėjome, kelia alergišką ir pri­mityvią reakciją – „Tai ką, man dabar duonos tą dieną nepirkti?“ O gal atsiribokime nuo vaikiškos logikos, verčiančios viską supras­ti pažodžiui, ir leiskime sau suabe­ joti, ar didesnis vartojimas ir daž­ nesnis pirkimas tikrai gerina gy­ venimo kokybę? Juk akivaizdu, kad bent jau sveikatos ir gamtos tai tikrai negerina, o tik veda link apokaliptines pranašystes pri­me­ nan­čių scenarijų... Bet apie juos kiek žemiau. Ir kaip doc. dr. K. Sadauskas (žr. 3 psl.) pasakytų, „žmogus ne­ gali nevartoti“, tačiau bet kuriuo atveju, kiekvienam dera ir nau­ dinga pra­tintis prie saikingo var­ tojimo, nes

žmonija, norėdama iš­lik­ ti, turės orien­tuotis į tau­so­ jantį vartojimą Žinoma, yra šalių, kuriose ragi­ nimas tausojančiai vartoti gali bū­ti suprastas kaip akibrokštas, įžeidimas ar kėsinimasis riboti žmo­gaus teises. Sunku ginčytis su žmogaus teise turėti tris spor­ tinius visureigius šeimai (o kai kurioms ir lėktuvus), kai ir visa pramonė or­ganizuota taip, jog gam­tos iš­teklius akimirksniu per­ dirbtų į gam­­tos netinkamumą gy­venti. Apie šias šalis bandome kalbėti 4-ame puslapyje. Mes, aišku, brėžėme sau tiks­ lą kuo daugiau kalbėti apie po­zi­ ty­vias tendencijas, todėl ir skelbia­ me informaciją apie eko­logiškų produktų rinkos bei vartotojų są­mo­ ningumo augimą kai kuriose Va­ka­ rų šalyse. Tačiau negalime leistis už­­liūliuojami šių įkvepiančių, bet kol kas nedominuojančių reiš­­­ki­ nių (kartu su K. Sadausko ak­cen­ tuojama alternatyvios ener­ge­tikos sklaida ar urbanistinių spren­­di­mų humaniškėjimu), kol juos ab­so­ liučiai užgožia an­tie­ko­lo­giškas ū­­kis, ir nė nematy­ti jo plėt­ros stabiliza­ vimosi proš­vais­čių, jau nekalbant apie ma­žė­ji­mą. Iš tiesų mums rūpi bet koks pos­tūmis gamtosaugos link, mel­ džia­­me siųsti mums žinią apie kiek­­vieną ekologinį karklą. Tie­ siog siūlome nestatyti paminklų iš tar­šiųjų automobilių, lėktuvų bei fab­rikų jiems gyviems esant. Tačiau „pasirodo“ (nors tai bu­vo galima suvokti jau seniai), kad moralizavimo nė nereikia, nes ekologinis aklumas atsilieps že­­mei ne tik morališkai, etiškai ar estetiškai, bet jau artimiausiu me­tu atneš finansinių bei eko­no­ minių nuostolių, o jei nebus im­ tasi priemonių, galiausiai ir kri­zę.

Ištrauka iš savaitraštyje „Atgimi­ mas“ spausdinto Indrės Klei­naitės komentaro:

Nicholo Sterno klimato kai­tos studija „Buvusio Pasaulio banko eko­­ no­misto Nicholo Sterno stu­dija apie pasaulinio klimato šiltėjimą bu­­vo lūžis diskusijose apie klima­ to kai­tos keliamas problemas, nes aki­vaizdžiai pademonstravo, jog ne­siimant radikalių priemonių su­­­mažinti anglies dvideginio ir ki­tų šiltnamio efektą keliančių du­­jų emisijas dabar, pasaulį ištiks ne tik finansinė krizė, bet ir žus mi­lijonai žmonių visame pasauly­ je. Įdomu tai, kad alternatyvūs eko­­nomistai jau daugiau nei 10 me­tų stengėsi komunikuoti tokią žinią pasaulio įtakingiausiems po­­litikams ir pramonės bei ver­ slo magnatams, tačiau šios disku­ sijos įgavo visiškai kitokį svorį pra­bilus vienam iš hierarchiškai aukš­tai įsitaisiusių ekonomistų, ku­ris prieš metus beveik nieko ne­žinojo apie klimato kaitą. At­ rodo, kad mūsų hierarchiškoje ci­ vilizacijoje nesvarbu pati žinia, jos moksliškumas ir pagrįstumas, svar­bu kas ją komunikuoja. O jei ta žinia yra komunikuojama pasi­ telkus finansinius argumentus, tuomet tai dar labiau sustiprina jos poveikį ir galimybes, jog bus ima­masi konkrečių veiksmų. Turint omenyje klimato kaitos prob­lemos opumą, nesvarbu, ko­ kiomis priemonėmis yra pritrau­ kiamas politikų ir verslo ats­tovų, ankstesnių klimato kaitos skep­ tikų, dėmesys. Svarbu, kad šis klau­simas įgavo visiškai kitokį svo­­rį, o dar svarbiau yra kokių prie­­monių bus imamasi spręsti šią problemą ir kaip greitai. Pra­ monė ir verslo atstovai jau suvo­ kia klimato kaitą kaip didžiulę grės­­mę ekonominiam augimui ir pra­dėjo spausti pasaulio vyriausy­ bes imtis radikalių priemonių, ga­­linčių padėti išvengti pačio blo­­giausio – ekonominio kracho, civi­lizacijos žlugimo ir visiškos ekologinės suirutės. Tai nėra iš piršto laužti gąsdinimai, o jau se­­niai mokslininkų įvertintos ten­ den­­cijos. Visiškai nereikia būti mis­­tinių galių turinčiu pranašu, no­rint įvertinti šias tendencijas, kurių komunikavimą ilgą laiką blo­kavo siaurų finansinių tikslų be­­siekiančios grupės. Klimato kaita yra aki­vaiz­džiau­ sias įrodymas, kad rinkos ekono­ mi­kos teorija yra ydinga. Galima sa­kyti, jog šiuo metu jau galime at­sisveikinti su įprastais rinkos eko­ nomikos vadovėliais, kurių turi­ niuo­se nėra atsižvelgiama į ekolo­

Neigiamų klimato kai­ tos pasekmių sumažinimo priemonių planas 1. Neužtenka sumažinti šilt­ na­mio efektą sukeliančių dujų emi­sijas 60 % iki 2050 m. – reikia dau­giau. 2. Būtina nustatyti galimą emi­sijų kiekį kiekvienai šaliai ir žmo­gui bei sukurti tarpusa­ vio prekybos sistemą. 3. Įdiegti naujus reikalavi­ mus pas­tatams dėl energijos taupymo. 4. Uždrausti žalingas ir ne­ reikalingas technologijas, nau­­ dojančias daug energijos. 5. Masiškai įdiegti atsi­nau­ji­ nan­čių energijos šaltinių tech­ nologijas. 6. Restruktūrizuoti viešąjį trans­­­­portą ir skatinti juo naudo­ tis. 7. Sudaryti sąlygas elektra va­ romiems automobi­liams, nau­­ dojant elektrą iš atsi­nau­ji­nan­ čių šaltinių. 8. Sustabdyti kelių plėtimą ir tam numatytą finansavimą panaudoti kovai su klimato kaita. 9. Sustabdyti ir tuomet su­ mažinti oro uostų plėtrą, numa­ tyti skraidymo apribojimus. 10. Parengti didelių preky­ bos cen­­t­­rų uždarymo planą bei pakeis­ti juos sandėlių ir distri­ bucijos sistema dėl energijos nau­dojimo efektyvu­mo. Trumpiau tariant, arba rengiam ekologinę revoliuciją, arba žemės uždarymo rezoliuciją. Kas norėtų to imtis?

Mes Kol kas matote pirmąjį, „pilotinį“ „Ozono“ numerį. Gal juodraštinį, tokį, kuriame galima įžvelgti daug daugtaškių. Tačiau daugtaškiai – jungtys, rodančios, kad galima kurti ir pildyti, jei tik turite nors kiek vaizduotės. „Ozonas“ – atvi­ ras organizmas, prie kurio prisidėti gali kiekviena/s. Savo pasiūlymus, kritiką, straips­nius siųskite el. p. [email protected].

....

Lietuva

/ 3

Atkelta iš 1 psl.

Ištrauka iš peticijos Dėl Kazokiškių sąvartyno statybos, kuri vykdoma nepaisant nacionalinių bei visuomenės interesų, Lietuvos teisės aktų bei tarptautinių įsipareigojimų, pažeidžiant esminius demokratijos principus ir konstitucines Lietuvos piliečių teises. (...) Šis sąvartynas – didžiausias Lietuvoje ir vienas iš didžiausių Europoje – yra statomas reikšmingiausiame Lietuvos valstybingumo ištakų areale, kurio centrinę dalį riboja jungtys tarp trijų istorinių sostinių – Kernavės, Trakų ir Vilniaus. Buvo pasirinktas žmonių sveikatai, gamtai ir pasaulinę vertę turinčiam kultūros paveldui žalingiausias atliekų utili­ zavimo būdas. Neįvertinus trumpalaikio ūkinio sprendimo pasekmių, yra pažeidžiami nacionaliniai ir visuomenės in­teresai. Nepaisoma Lietuvos teisės aktų bei tarptautinių valstybės įsipareigojimų. Paminti esminiai demokratijos prin­cipai ir Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės. Prieš šią statybą jau ketverius metus protestuoja vietos bendruomenės, žinomi Lietuvos mokslo ir kultūros žmonės, visuomeninės organizacijos. Susirūpinimą dėl jos pareiškė Prezidentas V. Adamkus, itin neigiamai ją įvertino Valsty­ binė kultūros paveldo komisija, o Lietuvos Respublikos Seimas primygtinai rekomendavo stabdyti. Tačiau A. Bra­ zausko vadovaujama Vyriausybė į tai neatsižvelgė. Už daugeliu požiūrių ydingą sprendimą, kuris Lietuvai jau kainavo 8 mln. litų, yra atsakingos LR Vyriausybė, Aplinkos, Kultūros ir Sveikatos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto, Trakų ra­ jono, Elektrėnų bei kitos savivaldybės. Esame įsitikinę, kad šios institucijos: • klaidina visuomenę, vadindamos Kazokiškių sąvartyną „moderniu“. Sąvartynai, kuriuose milžiniškais kiekiais sandėliuojamos šiukšlės – technologiniu požiūriu pasenęs, žmogaus sveikatai ir aplinkai žalingiausias atliekų šalinimo bū­das. Lietuvoje yra numatyta steigti 9 tokio tipo regioninius sąvartynus. Tai neatitinka nei šiuolaikinių civilizuotos Europos šalies gyvenimo normų, nei strateginių ES nuostatų. Alternatyva, kurios nenori matyti valdžios institucijos – atliekų deginimo/perdirbimo įmonės. Lietuvai tokių įmonių užtektų 3-4. Jų statyba yra neišvengiama, nes pagal ES direktyvas, iki 2013 m. atliekų kiekį reikės sumažinti 50 %. Šiuo metu Lietuva perdirba ar panaudoja energijai gaminti vos 10 % komunalinių atliekų, todėl jau šiemet jai gali tekti mokėti baudas. (...) • laikosi niekuo nepagrįsto įsitikinimo, kad sąvartyno statyba šalia Kernavės bei Neries regioninio parko nepadarys žalos nacionalinės ir pasaulinės reikšmės kultūros paveldui. Ignoruojamas Valstybinės paminklosaugos komisijos – vals­ tybės paveldosaugos eksperto – sprendimas (1). Jame aiškiai nurodyta, kad Lietuvos valstybingumo ištakų arealas nėra tinkama vieta sąvartynui. Šiukšlynas istorinių Lietuvos sostinių Kernavės, Trakų ir Vilniaus prieigose „pažeistų vientisą istorinių valstybingumo centrų bei ašių funkcinę teritorinę erdvinę struktūrą“. (...) • šiurkščiai nepaiso žmonių sveikatos ir gamtos apsaugos. Didžiausiam Lietuvoje regioniniam sąvartynui yra numa­ tyta 500 m. sanitarinė zona – tokia pat, kaip ir vietinės reikšmės šiukšlynui. Tarnautojų atsakymus, kad tai lėmė šiuo metu galiojančių teisės aktų netobulumas, vertiname kaip cinizmą. Netobulus teisės aktus reikia keisti, o ne aukoti dėl jų žmones ir gamtą. Nėra įvertinta nei foninė aplinkos oro tarša, nei sąvartyno poveikis gruntiniams vandenims bei geriamojo vandens kokybei. (...) • ignoruoja Lietuvos teismų sprendimus. 2006-02-06 Vilniaus apygardos Administracinis teismas patenkino Kazokiškių ben­druomenės skundą ir panaikino taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą eksploatuoti senąjį sąvartyną tame pačiame karjere, kur dabar statomas naujasis. Tačiau Aplinkos ministerijai pavaldus Vilniaus regiono aplinkos apsau­ gos departamentas, Elektrėnų savivaldybė ir meras bei Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija šio teismo sprendimo ne­paisė. (...) Šiuo metu naktimis sunkvežimiais yra vežamas sausas komunalinių nuotėkų valymo dumblas. Vertiname tai kaip simbolinį valdžios institucijų atsaką į visuomenės protestus.

Linas Vainius bendrija „Atgaja“, Tarybos na­rys „CEE Bankwatch Network“ Vyk­­domojo komiteto narys Visiems siūlau nepasirašyti šito me­morandumo. Saujelė sa­va­nau­ džių žmonių, turinčių aiškių tur­ tinių interesų, ir siekiančių juos ap­ginti visų Vilniaus miesto ir apskrities gyventojų sąskaita, ap­ gaudinėja žmones ir kuria tokias „pe­ticijas“. Peticijoje taip pat ne­ gra­žiai „kyšo“ atliekų deginimo įran­­gos lobistų ausys. Didelė dalis „peticijoje“ pa­teik­ tų teiginių yra labai tenden­cingi ir klaidinantys. Pirmiausia „gul­tis kryžiumi“ turėtų tos vietos, ku­­rioje atliekų deginimo įmonės lo­bistai (no­rintys pralobti iš labai bran­­gios ir kenksmingos atliekų tvar­kymo technologijos) ruošiasi pas­tatyti ši­ tą „pragaro mašiną“, žmo­­nės. Statomas Kazokiškių sąvartynas yra tikrai modernus ir niekuo ney­­patingesnis nei kiti 9 statomi re­­gioniniai sąvartynai Lietuvoje. Būtent Kazokiškių sąvartynas yra reali alternatyva labai teršiam ir

jokių reikalavimų neatitinkančiam Ka­­riotiškių sąvartynui, kuris kelia realią grėsmę Trakų istoriniam na­ cionaliniam parkui. Kazokiškių at­veju buvo spekuliuojama iš pirš­ to laužtais prasimanymais apie „grės­mę“ Kernavės istori­niam draus­­­­tiniui. Bet, deja, jokios grės­ mės nėra. Buvau šio projekto rengimo ste­ bėtojas, ir ne kartą viešai neigiau ten­dencingą melą apie Kazokiškių

są­vartyno „baubą“. Kelis viešus pa­ si­sakymus rasite www.atgaja.lt. Esu visada pasiruošęs viešai dis­kutuoti šia tema ir dar kartą raginu „nekibti“ ant nešvaraus sa­­vanaudžių „kabliuko“ bei nesi­ baiminti „Kazokiškių sąvartyno bau­­­bo“. Tikroji nelaimė visiems be išim­ ties Vilniaus miesto ir apskrities gyventojams (aplinkosauginė ir fi­­nansinė, paliesianti kiekvieną

šei­mą ir namų ūkį, nes atliekos su­­­sidaro visų buityje, ir už jų tvar­ kymą turi mokėti visi) būtų, jei kvai­liai šį projektą sužlugdytų. ********************* Rasa Kalinauskaitė Pirmiausia, dėl Lino Vainiaus. Jis neatstovauja visam „žaliųjų“ ju­­­­dėjimui. Tik vienai nuo jo at­ ski­­lusiai atšakai. Tuo metu, kai vy­­­ko Kazokiškių peripetijos, L. Vai­­nius tikrai dalyvavo jose kaip ža­liųjų atstovas. Pasak da­bartinio ža­liųjų vado Braziulio, tą misiją jis pri­siėmė pats ir atliko vienas. Tai­gi Vai­nius pareiškė žaliųjų po­ ziciją, pa­gal kurią – „viskas yra ok“. Man L. Vainiaus pozicija kelia didelių abejonių, nes: 1. Nėra nuosekli. Anksčiau pa­ vel­­do problemas žmogus drą­siai vadino „prasimanymais“ ir „ab­­ sur­­­du“, aiškiai duodamas su­­­pras­ ti, kad tuo absurdu protus „drums­ čia“ suinteresuoti as­me­­nys ir sa­­­vivaldybių klerkai, kon­kuravę dėl šiukšlynų biz­nio. Vėliau „ab­­­ surdas“ išnyko. Ma­tyt todėl, kad buvo primin­tas kategoriškai nei­ gia­mas Vals­­tybinės kultūros pa­ veldo ko­­­misijos sprendimas. Var­­­ gu ar galima priskirti šiukšlynų „lo­­­bistų“ kategorijai Gražiną Drė­ mai­­tę, Gediminą Jučį, Al­gi­man­ tą Miš­kinį, Algimantą Gra­­­žulį ir kitus. Savo nuomonę jie pasakė ne va­kar, o 2004 m. pradžioj, ta­­ čiau „AMB“ su „chebra“ jos „ne­ ma­tė“. Dėl „AMB“ nesistebiu.

Keis­­­čiau yra su L. Vai­niumi, ku­ris pra­žiū­rėjo ir daugiau akis ba­dan­ čių da­lykų. 2. Regioniniam šiukšlynui nus­ ta­­­tyta tokia pati sanitarinė zona, kaip ir vietiniam – 500 m. 3. Nebuvo įvertintas poveikis grun­­tiniams vandenims. Jie yra la­­ bai arti žemės paviršiaus, be to, šio­je vietoje yra nemažai šal­­tinių. Įren­ginėjant šiukšlyną, šal­ti­niai bu­vo atkasti. 4. Yra toks „taršos integruotos pre­vencijos ir kontrolės lei­di­­ mas“. Skam­ba baisiai, bet jis yra svar­bus ir būtinas, statant to­­­­­kio dy­ džio ob­jektą, nes kom­­plek­siškai įver­­­tina visus tar­­­šos „dalykus“. Ka­zokiškės są­­­vartynas sta­tomas be šio leidi­mo. Dėl „AMB“ viskas aiš­ku, jis – „ca­ras“. Ką „liudija“ L. Vai­nius, – ne­­žinau. 5. Yra dar daug dalykų, ku­rių ne­­vardinsiu, nes nenoriu pra­­žilti. L. Vainius rašė: „Dėl KVAD (Kul­ tūros vertybių ap­sau­­­gos depar­ tamentas – red. past.) ir kitų pa­ veldo institucijų ne­veik­lumo ar pro­­testų. Projek­tas buvo rengia­ mas ilgiau nei me­­tus ir tai vyko vie­­šai. Už šiuos sprendimus atsa­ kin­gi kultūros pa­veldo apsaugos žmo­nės taip pat da­ly­vavo visuose svars­­ty­muo­se ir derinimuose“. Tai ne­­tiesa. Šiukš­lyno projektas ne­­buvo derin­tas su KVAD (tai pa­rašyta ir VKPK spren­dime). Iš viso never­tintas ir poveikis pa­ veldui. Tie­siog tuo­me­tinė kul­tū­ ros ministrė Ža­kai­tie­nė ėmė, ir nus­prendė, kad „vis­kas tvarkoj“. Statom“. KVAD tik pa­reiškė (dar rei­kia išsiaiškinti, ka­­da), kad Kazokiškės – ne jų te­ritorija. Tą pareiškimą padaręs as­­­muo – ge­ rai žinomas „Novo­te­lio“ riteris A. Bun­donis. O į VKPK spren­dimą – tiesiog neat­si­žvelgta. 6. Dėl deginimo/perdirbimo tar­šos girdėjau ir kitą nuomonę. Akad. Kudzys, prof. Luchtanas tvir­­tai įsitikinę, kad Kazokiškių są­­vartynas (kur, beje, leista mes­­ti ir pavojingas atliekas) yra žymiai tar­šesnis. Dėl bran­gu­mo. Dabar – brangiau. Žiū­rint į ateitį, visą sis­ temą vis tiek teks neišvengiamai mo­­­der­nizuoti, t. y. mokėsime du kar­tus. Priedo baudos, žala, kuri taip pat turėtų turėti kokius nors „neį­domius“ „AMB“ įkainius. O kas bus, kai Kazokiškės „baigsis“? Ga­lima jau dabar planuoti šiukš­ lyną prie Gedimino pilies. Tikrai atsiras paveldo „specų“ ir ža­liųjų, kuriems niekas neklius. Edgaro Anisimenko nuotr.

K. Sadauskas: „Pažaboti žmonių populiacijos augimą buvo galima iki 1980-ųjų“ Doc. dr. Kazys Sadauskas, Vil­ niaus pedagogikos universiteto Fi­­­­­zikos ir tech­nologijos katedros de­­­­kanas, dės­tantis Ekologijos dis­ cip­li­nos pagrindus, taip pat nepri­ klausomas technologijų srities eks­ per­­­tas, yra vienas akademikų, nuo pat pra­džių pa­lankiai vertinusių lei­­­di­nio „Ozo­nas“ gimimą bei su mu­mis pa­­­­si­dalinusių vertingo­mis re­komen­da­­­­­cijomis bei nuo­gąs­

ta­­vimais. Skai­ty­tojams maloniai pris­­tatome šią au­­­toritetingą as­me­ nybę bei tikimės kon­struk­ty­vaus ben­dradarbiavimo ir atei­ty­je. Esate užsiminęs apie vi­suo­me­ nėje pa­plitusią painiavą dėl tokių ter­mi­nų kaip ekologija, gam­tosau­ ga, ap­­linkosauga ir t. t. Žodynai šiuo at­­veju mažai te­gelb­sti. Tad ką iš tik­ro žymi šios sąvokos ir

kokių klai­dų ne­rei­kėtų daryti? Dėl sinonimiškų terminų gamto­ sau­­­ga ir aplinkosauga vartojimo ne­­­­matau didelės bėdos – jie dau­­­­geliu atvejų reiškia bemaž tą pa­tį, nors aplinkosauga žymi su žmo­gumi tie­siogiai susijusią ap­­­linką (įs­kai­tant, pa­­vyzdžiui, ir ur­­banistinius kraš­to­vaiz­džius), o gamtosauga sie­tina su, vaizdžiai kalbant, „laukine“ bios­fe­ros da­

limi. Akivaizdu, kad nuo žmo­gaus poveikio ji neapsaugo­ta, net­­­gi es­ mingai paveiki, tad ir di­­delių skir­ tumų tarp terminų nebelieka. Ki­ taip yra su ekologija. Šis žodis taip pat bandomas „prikabinti“ prie pirmųjų dviejų, ta­čiau jo reikšmė yra visiškai kita. Eko­logija – tai mokslo discipli­na, tirianti gyvųjų organizmų tarpu­savio paveikumą, jų įtaką ne­gyvai ap­linkai ir tos

negyvos ap­linkos po­­veikį gy­vie­ siems organizmams. Tai­­gi eko­ logija nei smer­kia žmogų už blo­gus darbus, nei draudžia, nei sau­go. Ekologija tiesiog aiškina. Jau pirmajame leidinio apie eko­­ logiją numeryje svarbu iš­siaiškinti, kokia yra dabartinė si­tuacija, ko­ kia linkme turėtume eiti, ką tu­rė­ Nukelta į 4 psl.

4 /

....

Lietuva

niai sprendi­mai, švie­ti­mo apie tausojančią plėtrą pro­ver­žis, vis stiprėjantis tarptau­ti­nis dė­­me­sys aplinkai. Tik ar ne per vė­­lai?..

Atkelta iš1 psl.

tume ty­­rinėti. Tad kokios, Jūsų nuo­mone, yra svarbiausios eko­lo­ ginės prob­le­mos šiuo metu? Dabar ekologijos mokslas yra toks polimorfiškas, kad išskirti ku­­­rią nors vieną dominantę var­­ gu ar įma­noma. Ekologijos moks­­ lui yra bū­­ti­na suprasti, kaip žmo­­ni­ja veikia ap­linką, ko­kie tų po­veikių mechanizmai ir dės­ nin­gumai, o tai supra­tus, ban­dy­ ti ieškoti išeičių iš spar­čiai pro­­ g­­resuojančios an­tro­­po­ge­ni­nės kri­­zės. Žvelgiant Lie­­­tu­vos mas­ tu, svar­biau atlikti ap­­linkos ko­ kybės kon­trolės ty­ri­­­nėjimus, tir­ ti rūšių įvai­rovės prob­­lematiką, nes tų da­lykų už mus nepadarys niekas. Kalbate ir apie tai, kaip yra bū­­­tina užuot moralizavus, ak­ cen­­­­tuoti tausojantį vartojimą ir pan. Kokių realių veiksmų ga­ li­ma imtis to sie­kiant, koks ga­­­ lė­tų būti efek­tyviau­sias ke­lias spren­­­­­džiant mi­nėtas prob­lemas bei garantuojant jų pre­venciją? Sakoma, kad nėra geresnio bū­ do pa­rodyti meilę Dievui, kaip my­­­lėti kon­kretų, o ne abstraktų žmo­gų ir jo labui kažką daryti. Ly­­giai taip pat yra ir su Gam­ ta – pradėkime nuo savęs. Ne­ pa­­­­tingėkime rūšiuoti bui­tinių at­­­­­liekų, neišmeskime šiukšlių mai­­­šo pa­kelėje, sutvarkykime ir sureguliuo­ki­me asmeninį au­to­ mo­bilį, pagaliau į dar­bą va­žiuo­

kime dviračiu ar eiki­me pės­­tute. Geriau trys milijonai smul­­­­kių, bet tikrų darbelių „už li­­tą“, nei vie­­nas – „už tris milijo­nus“, ku­ ris dažniausiai nusėda kaž­­kur „pa­­­­­­ke­liui“ į rezultatą... Kokias teigiamas tendencijas, reiš­­­­kinius pastebite? Ar jos le­ mia­­­­mos? Įžymiojo Romos klubo ini­ci­ juo­ti Žmo­nijos augimo ty­ri­nė­ji­ mai su di­dele tikimybe nus­ta­tė, kad laikas, skirtas suvaldyti po­

puliacijos au­gimą taip, kad jis nu­­sistovėtų sta­­biliame ir kiek ma­žesniame nei da­bartiniame ly­­­gyje, jau pra­rastas (kaž­ką reikš­ min­go šia link­me buvo galima pa­­­daryti iki 1970-80 metų). Tai reiškia, kad dabar tikėtinas toli­ mesnis nežabotas populiacijos au­­gimas, o vėliau – išnykimas. Tai­­­gi, žvel­giant globaliai, džiaug­­­ tis lyg ir nederėtų, tačiau kas­die­­ nius ge­rėjimo požymius ma­­­­­ tau: al­terna­tyviosios ener­ge­­­tikos sklai­­­­­da, hu­maniškesni ur­­­­­ba­nis­ti­

Kaip vertinate neperseniau­ siai au­toritetingo ekonomis­to Ni­­cho­la­so Sterno pateiktą atas­ kai­­tą apie kli­­mato pokyčius ir jos atgarsius pa­­saulyje? Kadangi teikiate tokį klausimą be įžangos, suprantu, kad NS atas­­­­kaitą savo skaitytojams pris­ tatysi­te iš­sa­miau, atskiru komen­ taru, nes ji to tik­­­rai nusipelno. To­­dėl, kaip ir klau­sia­­te, atsakau la­bai trum­pai. Ši ataskaita visų pirma vertin­ ga tuo, kad aplinkos kokybės po­­­­­­­kyčiai jo­­­je apibrėžiami ne ab­s­trak­čiais nuo­­­gąstavimais, o skai­­čiais. Pa­vyz­­džiui, pasa­ky­­ta, kaip ir kada pa­­­­­sikeis ap­­linkos są­ lygos, kiek tai kai­­nuos, jei nieko ne­dary­si­­me, kiek kai­nuotų, jei kažką veik­­­­ti pra­­dė­­tu­me jau da­ bar. Ir pa­­­ga­­­liau, aiš­kiai iš­kris­ talizuotos pag­­­rin­­dinės žmo­­­gaus san­tykių su aplinka op­ti­mi­­za­­vi­­­ mo kryptys: emisijų valdymas eko­­no­mi­­­nėmis priemonėmis, tech­­­­­­­­­­no­­­­­­loginis bendradarbiavimas „de­­­­­­­­kar­bonizuojant“ energetiką, miš­­­­­­­­­kingumo išsaugojimo veikla ir be­­­­si­vystančių šalių vystymosi stra­­­te­­­­­­gijų adaptavimas prie kin­ tan­čios ap­­­linkos. Klausimas apskritai apie gam­ to­saugą. Nors ir rizikuoja­me

„nus­lysti“ į populizmą, no­rime, kad leidinys pa­siektų kuo pla­ tes­nę visuomenės dalį. Tad kaip vertinate valstybės insti­tu­cijų, moks­lo įstaigų, paga­liau įvai­rių or­ga­nizacijų, įskaitant ir Lietu­ vos ža­liuosius, veiklą? Gaila, kad Lietuvos žmonės tam­­­­pa vis piktesni. Reformos į­gy­­ven­­dinamos „kapojant gal­ vas“, kraš­­tovaizdis apsaugomas tik per teis­mus ir buldozeriais, vi­suo­­meniniai judėjimai vykdo­ mi spekuliuo­jant aplinkosau­ gi­­­­niais lozungais. Praėjo jau pa­­­kankamai laiko, kad su­pras­tu­­­ me, kiek žalos valstybei ir jos pi­ liečiams padarė trečiojo IAE blo­­ ko nepastatymas, Kruo­nio HAE plė­tros žlugdymas, o juk šiose srity­se žalieji aktyviai reiš­kėsi tikrąja to žodžio prasme (tik ne­ žinau, kokio „žalumo“, nes šį ter­­miną vartoju kaip bendrinį, ne­susiedamas su kon­­krečia regis­ truo­ta organizacija). Vėliau tuos projektus vis tiek teks vykdy­ti, tik mums jie kainuos de­­šim­tis ar šimtus kartų brangiau. O juk tie pinigai galėtų bū­ti skirti aplinką tau­sojantiems projektams. Bet svar­biausia – ne tai. Taip, kaip anksčiau kaimo žmo­gus nevykusiai besielg­da­­mas rem­da­ vo­si teze „Dievas vis­ką ma­to“, taip dabar laikas suprasti, kad „vis­kas turi kažkur pasidėti“ ir „viskas, ką turime, būtinai baig­ sis“...

Realiausias pretendentas titului „Visų laikų ekologinis nusikaltėlis“ – JAV Tomas Marcinkevičius Žiūrėti į JAV, kaip į tam tikrą vi­ sų pasaulio nelaimių kaltininką, ma­­­­­dinga jau, ko gero, gerą amžių ar bent 50 metų. Ir, tiesą pasa­kius, toks požiūris yra pagrįstas ga­na stip­riais argumentais. JAV – kon­su­ me­rizmo rojus. Tai vienintelė ša­­lis, kurios Konstitucijoje įrašyta žmo­ gaus teisė būti laimingu. Var­to­­­tojų visuomenė, globali­zacija bei visi kiti procesai, po truputį vyk­­­s­­tantys pa­ saulyje, gimsta ir ryš­kiau­­­­siai šviečia būtent Jung­tinėse Valstijose. Vienas matomiausių bei apšne­ kėtinų procesų šiuo metu – eko­ loginės problemos. Galingoji JAV ekonomika (dėl kurios 35 milijo­ nai žmonių kasmet nors kartą jau­čiasi alkani ir neturi už ką nu­ sipirkti maisto) vėl pirmauja. Ko gero, mėnesio „blogiečio“ titulas jai yra ryškiai per prastas. 5,4 sekundės Visų pirma vertėtų paminėti gar­­­sųjį atvejį dėl Kioto protokolo. Nors buvo viena iš pasirašiusių ša­­lių, JAV jo taip ir neratifikavo. Ir ne­ratifikuos tol (galutinai aiš­­ ku tapo po to, kai šis atvejis bu­ vo svarstytas Aukščiausiame teis­­me), kol „protokole nebus su­­­var­žymų bei tvarkaraščių ne tik išsivysčiusioms, bet ir besi­vys­ tan­­čioms valstybėms“ (sakinys iš

slap­­­tai ir vienbalsiai Senate priim­ tos Byrdo-Hagelio rezoliucijos). Ir visiškai nesvarbu, kad JAV iš­ meta į atmosferą 1000 tonų CO2 kas 5,4 sekundės, o tarkim, Ma­ lis – kas 15 valandų 48 mi­­nutes. Tai­gi JAV yra daugiausiai CO2 į atmosferą išmetanti ša­­­lis, atsa­ kin­ga už 25 procentus ang­­lies dvi­deginio atmosferoje. Bet ji bus gar­­bingose Kioto pro­­­­tokolo ne­­ra­ti­fikavusių šalių gre­­­­tose kartu su Kroa­tija bei Ka­zach­stanu tol, kol Ki­nija ir Indi­ja, taip pat išme­ tan­čios daug CO2, neį­si­pareigos mažinti sa­vo oro taršos. Virš kone kiekvie­no Ame­­ri­kos didmiesčio tvy­rantis smogas, ozo­no skylė virš Niū­faund­len­do, Pie­tų Italijos bei Olan­­dijos li­ki­mas JAV pramonės „ne­­kaso“. Be abejo, Kinijos bei Indijos oro tarša taip pat neatleistina, ta­ čiau čia įžvelgiamas tam tikras Ho­­­merio Simpsono mėgstamos fra­­­zės „Can anybody else do it?“ pri­taikymas aukštojoje politi­koje. Tiesa, šių metų rugpjūčio 31-ąją Kali­fornijos valstija, va­do­vaujama Terminatoriaus, įsi­pareigojo su­ma­ žinti savo CO2 iš­metimą 25 pro­ centais iki 2020-ųjų, taip sto­da­­ma į vieną gretą su Kioto pro­to­kolą ratifikavusiomis valsty­bė­mis. Nuo 1979-ųjų, t. y. Šaltojo karo laikų, JAV biudžeto išlaidos kary­ bai padidėjo 2,5 karto ir dabar

sie­kia 75 mlrd. dolerių. O išlaidos nau­­jų energijos rūšių paieškoms bei ekologiniams tyrimams nuo 7,7 mlrd. sumažėjo iki 3. „Underestimated“ Dar vienos lenktynės, kuriose JAV pirmauja kone dviem ratais, – ato­minės bombos bandymai. Iš dau­giau nei 2000 Žemėje vykdytų (ži­nomų) atominių bandymų, 1054 atliko JAV. Už jos rikiuojasi mi­rusi Sovietų Sąjunga – 715 ir Prancūzija – 210. Be to, JAV yra atsa­kinga už pirmąjį branduolinį ban­­­dymą Maršalo salose. Nors ban­­­dymas suteikė daug informaci­ jos apie patį sprogimą, tais laikais nie­kas nesirūpino radioakty­viomis nuo­sėdomis, kurios iki šiol kloja Mar­šalo salas. Taip pat JAV istoriją puošia „džiu­­gus“ Castle Bravo branduo­ linis bandymas tose pačiose Mar­ ša­lo salose. 1954-ųjų gegužės 1-ąją Bikini atole buvo bandoma nau­ja van­de­nilinės bombos rūšis. Spe­­­cialistai šiek tiek neįvertino jos ga­­lin­gumo, ku­ris, kaip paaiškėjo vė­­liau, buvo 1,5 megatonos. Pa­ly­ginimui: ant Hi­rosimos bei Na­­­gasakio numestų bom­bų galin­ gumai atitinkamai bu­vo 20 ir 13 (kai kuriais duomenimis – 15) kilo­­ tonų. Dėl šio „neįvertinimo“ bom­­­ ba sprogo dvigubai stip­riau bei di­desniu spinduliu nei ti­­­kėtasi. Be

to, pasikeitus oro sąlygoms, nuo­ sėdos pabiro terito­rijose, kurios nebuvo prieš tai iš­valytos. Šimto kilometrų spindu­liu esančiose salose žmonės bu­vo skubiai evakuoti, tačiau dau­gy­bė nu­ kentėjo nuo radiacinių nu­de­gi­mų, padidėjusios vėžio ri­zi­kos ir ap­ sigimimų. Spro­gimas taip pat pa­­ siekė pro šalį plau­­kusį ja­ponų žve­­ jybinį laivą „Lai­­minga­sis dra­ko­nas 5“. Vienas įgu­los na­rys mi­­­rė nuo radiacinės ligos grį­žęs į uostą. JAV taip pat pasižymi ypatingu „atsargumu“. Specialistai spė­ja, kad Amerikos ginkluotosios pa­ jė­gos jūroje yra „pametusios“ maždaug 11 branduolinių gal­vu­ čių. Nors nuo grandininės reakci­ jos saugo tam tikri saugik­liai, ra­ dioaktyvios medžiagos iš­si­­liejo ir pasiskirstė dideliuose plo­tuose. Duoda – imk Kurtas Vonnegutas, vienas kri­tiš­­ kiausių amerikiečių rašytojų, sa­­­vo knygoje „Čempionų pus­ry­čiai“ užsimena apie seną ame­ri­kie­­tišką

įstatymą – naudingo­sios iš­ka­senos priklauso tam, kas jas ra­­do. Ir kasti jis gali tol, kol jos baig­­sis, net jei tai reiškia ka­simąsi po kaimyno namo pamatais. Tai iš­kalbingas faktas, daug pa­sa­kan­tis apie principą, ant kurio „pas­tatyta“ „narsiųjų šalis“. Kitas kritiškas amerikietis Mi­ chae­las Moore‘as rašo apie tai, kad JAV jau seniai būtų sumažinti ku­­ro sunaudojimas bei dujų iš­me­ ti­­mas, ta­čiau kaip tada pasi­pui­kuo­ si savo spor­tiniu džipu? Juk šim­­­tai arklių po kapotu ryja ne­ma­žai degalų. Beje, panašu, kad ne viskas prik­­ lauso vien nuo eilinių var­to­­to­­­jų. Apklau­sos rodo, kad be­veik 90 pro­centų amerikiečių pritartų vy­ riausybės politikai, kuri ra­gin­tų su­­mažinti CO2 išmetimą į at­­mos­ fe­­rą. Aišku, statistika nie­kuo­met ne­­galima pasitikėti, be to, sakyti ga­­­li ką nori, o imtis prie­monių daug sunkiau... Bet. Gyvą taršos ir žmonių populia­ ci­jos augimo pulsą žriūrėti čia: www.breathingearth.net

....

Pasaulis

/ 5

Degančios šlapžemės milijonus žmonių privers ieškoti naujos tėvynės Šlapžemių galima rasti įvairiose pasaulio vietose – nuo poliarinių regionų iki tropikų. Jų reikšmė gam­­­tai ir žmogui yra didžiulė. Šlap­žemės kontroliuoja potvy­ nius, apsaugo pakrančių zonas ir yra daugybės augalų bei gy­vūnų rū­­šių buveinė. Visame pa­saulyje žmonių dvasinė, kul­tūrinė ir eko­ nominė gerovė prik­lauso nuo šlap­žemių. Deja, jos yra didžiau­ sia­me pavojuje atsi­dū­ru­sios Že­ mės ekosistemos. Klimato kaita sukels tiek „sudy­ ku­mėjimą“, tiek potvynius. Nu­ mato­ma, kad 2050 metais ekstre­ ma­li sausra apims penkis­kart di­desnį plotą, nei yra dabar, o 200 milijonų žmonių taps klima­

to pabėgėliais. Tokios iš­va­dos pa­teikiamos organiza­ci­jos „Tear­ fund“ studijoje. Šiuo metu pa­ sau­lyje yra apie 25 milijonai pa­ bė­gėlių, kuriuos išsikelti privertė ekologinės problemos. Klimato kai­­tos sukeltas „sudykumėjimas“, potvyniai ir audros privers milijo­ nus žmonių palikti savo namus ir iš­keliauti ieškoti vandens. Šlap­ žemių apsauga ir atkūrimas galėtų su­mažinti šią problemą, nes jos kau­­pia didžiausias gėlo vandens at­­sargas, valo jas ir sumažina potvy­nius bei sausras. Akivaizdu, kad klimato kaita turi didžiulį poveikį augalų ir gyvūnų rū­šių populiacijoms. Poveikis gali būti ne tik tiesioginis, susijęs su

bio­­topų nykimu ar padidėjimu. Šy­ lant klimatui, paveikiama daugybė rūšių. Pavyzdžiui, dėl gry­be­linės ligos chytrid fungus, kuri, šylant klimatui, sėkmingai plinta, dau­ gelis varliagyvių rūšių gali vi­ siškai išnykti. Ši liga drastiškai su­ mažino varlių ir rupūžių skaičių Austra­lijoje bei Pietų Amerikoje. Dėl šio grybelio išnykimas gresia trečdaliui planetos varliagyvių rū­ šių. Tikėtina, kad dėl klimato kai­

tos šlapžemėse neliks varlių. Klimato kaitą sukelia ir de­gan­ čios šlapžemės. Nors tai skamba para­doksaliai, Indonezijoje šiuo me­­tu tai yra liūdna realybė – dega mil­­žiniški plotai Sumatroje ir Kali­mantane. Anksčiau ten buvo pui­­kūs drėgni atogrąžų miškai, au­­gantys ant storo durpių sluoks­ nio. Tačiau žmonės, norėdami plės­­­ti žemės ūkį, iškirto miškus ir nu­sausino milijonus hektarų

Antrasis ekscentriko bandymas perdaryti pasaulį

„Jei statytumėte visiškai nau­ją, mo­­dernų miestą, negi leis­tu­mė­­­­­­­ te autobusams, tramvajams ir au­­ to­­­mobiliams įvažiuoti į cen­­t­­rą? Ži­­noma ne, ten būtų di­džiu­­­­­­lė pės­­čiųjų zona, po kurią va­­­­­ži­nėtų Seg­­way. Nes dabar sva­jin­­­­­gai žings­ niuo­­damas jaukia se­na­­­miesčio gat­­vele esi priverstas rauk­­­­ti nosį nuo išmetamųjų dujų“, – ryž­­­tin­ gai ateitį piešia Deanas. Jei jam pa­­vyks, galbūt sumažės tarša, o ner­­­­­vų priepuolius sukelian­tys au­­ to­­­mobilių kamščiai ir visai iš­­nyks. Ne tik kamščiai. Pasak ekscen­­triš­ ko­jo išradėjo, skurdas ir li­gos išeis kar­­tu. Netikite? Visi atsakymai ke­ liais centimetrais že­miau... Viena dėžė, galinti tiekti ge­ riamą vandenį ir elektros ener­

Deanas Kamenas jau išbandė sa­vo išradimą Bangladeše, dvie­ juose kaimuose, vienas nuo ki­

© http://secure1.rochester.edu

Šarūnas Girdėnas

gi­­ją, išgelbėtų Afrikos kaimą su maž­­­daug 100 gyventojų. Nereikia jo­­kio pasiruošimo, tiesiog pili nors ir grio­vyje rastą vandenį, pridedi šiek tiek bet kokio degaus kuro ir ga­li jaustis saugus. Viską padarys išradimas. Gautas geriamasis van­ duo atitinka visus Pasaulinės svei­ katos organizacijos reikalavimus ir yra tinkamas tenkinti visiems žmo­­gaus poreikiams. Keletas faktų, kodėl ši techno­ logija tokia veiksminga. Naujo­jo išradimo veikimo principas yra toks pat, kaip ir namuose sto­vin­ čio eilinio balto šaldytuvo, ku­ris yra uždara sistema. Kad sis­tema veik­tų, elektra turi sukti kom­pre­ sorių. Apatinė šaldytuvo dalis kais­ ta, nes variklis išskiria šilumą, o vir­šutinė, kurioje laikomas mais­ tas, šąla. Taigi viena dalis šilta, ki­ta – siaubingai šalta. Dabar į tą pa­čią uždarą sistemą pažvelkime kitaip: apatinę dalį šildykime bet ko­kiu degančiu kuru (labiausiai tam tinka metanas), o kitą galą šal­dykime vandeniu – tokiu būdu gausime aparatą, kuris gamins elek­tros energiją. Trumpai tariant, tai tas pats, tačiau atvirkščiai vei­ kiantis šaldytuvas. Bet kokiu kuru pašildžius apatinę, ir bet kokiu van­deniu vėsinant viršutinę dalį, bus gaminama elektra.

Pagal „Wetlands International“

gelb­sti Klee Kleberis, rinkodaros vi­ceprezidentas: „Tai kiaušinio ir viš­tos problema. Žmonės nenori pirk­­ti Segway tol, kol jų draugai ir kaimynai jo neturi. Draugai ir kai­­­mynai taip pat nepirks, kol jo neįsigis artimieji. Naujus ir ekstra­­­vagantiškus išradimus pa­tei­ kęs griežtam rinkos teismui, daž­ niausiai pakliūni į uždarą ra­tą. Į tokį pakliuvome ir mes“. Dea­nas Kamenas tikėjosi, kad per arti­ miau­­sius metus Segway nusipirks bent 0.1 procento visų Žemės gy­ ven­tojų, t. y. maždaug 6 milijonai žmo­nių...

Per visus kanalus aptariama, bet niekaip nepažabojama pasaulio klimato kaitos problema nežada nie­ko gero. Besidomintys užterštumo problemomis neretai atsiduria aklagatvyje. Niūrios nuotaikos lydi ir pom­ pastiškus, tačiau į niekur nenuvedančius G-8, bene vienintelės instancijos, kuri kaip tik ir turėtų imtis kažko realaus, susitikimus. Egzistuoja ir dar viena vilčių teikianti dimensija – tai mokslas ir jo taikymas, siekiant surasti unikalią išeitį, sprendimą, kuris galėtų pakeisti įprastą žmonių gyvenseną. Jaunieji kolegos iš „žaliajai minčiai“ neabejingo portalo www.ore.lt siunčia apžvalgą apie šioje srityje dirbantį ir Vakaruose pripažintą meistrą, riedžio ir daugelio kitų prietaisų išradėją, naująjį edisoną – Deaną Kameną. Prieš penkerius metus jam ne­ pa­­­vyko. Segway nepakeitė auto­ mo­­bilio, miestai toliau nuodijami iš­­metamosiomis dujomis, o pats iš­­radėjas tyliai pasitraukė. Tiks­ liau, ne pasitraukė, o užsidarė la­­­boratorijoje ir ėmė intensyviai kur­ti keistus prietaisus. Galiausiai jis sušuko „Eureka!“ – Deanas Ka­ menas grįžta. Šįkart jis bando par­ klup­dyti pasaulį, pateikdamas du atsakymus į bene pačius sunkiau­ sius klausimus: kaip lengvai gauti geriamo vandens ir elektros ener­ gijos? Mokslininko teigimu, te­rei­ kia vienos mažutės dėžutės.

že­­mės. Sausos durpės yra. Sau­ suo­ju sezonu viena deganti ci­ ga­retė gali sukelti milžiniškus dur­­­pynų gaisrus, kurių metu į atmosferą išmetami didžiuliai kie­ kiai „šiltnamio“ dujų. Siekdama sus­tabdyti šiuos apokalipti­nius pro­­cesus, organizacija „Wetlands International“ Indonezijoje vyk­do keletą projektų.

to nutolusiuose 75 kilometrus. Kai­mai, kuriuose prieš tai nie­kas nebuvo matęs elektros, po iš­ra­ di­mo įdiegimo naktimis spin­di tar­si Gedimino prospektas prieš Ka­lėdas. Žmonės turi ne tik švie­ są, bet ir geriamąjį vandenį. Dea­nas Ka­menas pasakoja, kad šiuose kai­muo­se ėmė rastis net­ gi primity­vi eko­nomika: kadan­ gi aparato šil­­dy­mui naudojamas karvių mėš­las, vienas vyrukas su­maniai juo prekiaudamas per kelias sa­vai­tes uždirbo apie 300 dolerių. Ban­gla­deše tai pasakiški pinigai. Dabar jis gal­ voja apie nuosavą fir­mą, kuri prekiautų ne tik mėšlu, bet ir elek­tros lemputėmis. Rinką ga­ li­ma „padaryti“ iš nieko, reikia tik labai geros idėjos. Paklaus­

tas, ar naujasis išradimas pasiro­ dys rinkoje, Deanas Kamenas su­­­simąstė: „Visų pirma aš sieksiu savo tikrojo tikslo – padėti pa­ža­ bo­ti skurdą ir pagerinti labiau­siai atsilikusių šalių gyvenimo ly­­­gį. Pirmas žingsnis to link yra žmo­ nių aprūpinimas pigia energi­ja ir geriamuoju vandeniu. Kol kas ne­­su tikras, ar tai geriau pada­ry­ti naująjį išradimą nemokamai da­­­li­ nant šalių Vyriausybėms ir šal­­pos organizacijoms, ar jį par­da­vi­nė­ jant. Nežinau, ar jį iš vi­so bus ga­ lima kur nors nusipirk­ti“. Šioje vietoje galima ironiškai baks­te­lėti pirštu: Deanas Kame­ nas naujojo išradimo – „grynintu­ vo“ – pardavinėti nenori, nes pa­­­tyrė fiasko su Segway. Padėtį

Gaila, bet Deano Kameno prog­ no­zės dėl Segway neišsipildė. Gal­ būt, jo žodžiais tariant, žmonėms tie­­­siog trūksta laiko. Mat įveikti gi­liai įsirėžusį stereotipą, kad au­tomobilis yra laisvės ir bran­ dos simbolis, nepakanka vien ge­­res­nio pasiūlymo. Koks jo ki­ to išradimo – vandens „grynintu­ vo“ – likimas? Jei jis bus tiekia­ mas arba netgi pardavinėjamas to­­kioms organi­zacijoms kaip Rau­­donasis kryžius, pasaulyje ge­­rokai sumažės sergančių ir an­ti­sanitarinėmis są­lygomis gy­ ve­nančių žmonių. Kitą vertus, ci­­nikas pasakytų, kad išradimas, ga­lintis išgelbėti nuo energijos trū­kumo ir troškulio, ne­padės, jei bus per daug žmonių, ir Žemė bus nepajėgi jų pamaitinti. (Beje, jau dabar esama duomenų, kad gy­­ventojų Žemėje iš tikrųjų yra per daug). Kita priežastis, ko­dėl nau­jasis išradimas gali likti už bor­to, kur kas svaresnė: žmonių skur­das ir ligos yra naudin­ gos. Vais­tus gaminančios kom­ panijos gauna septyniaženklį pelną iš medikamentų parda­ vimo skur­džiau­­sioms šalims, už kurias sąskaitas apmoka įvairūs labdaros fondai. O kur dar visa energijos pramonė, prarasianti milžiniškas su­­mas, jei tik žmonės nuspręs nau­doti „grynintuvą“ ir energiją gamin­ tis patys... Bet Deanas Ka­me­nas to­liau intensyviai kuria ir ne­ žada pasiduoti. Jei jam vis dėl­to pavyktų, turėtume gyventi tau­ piau ir ekologiškiau.

6 /

Ekologiškų

....

produktų rinka

Stiprėja tarptautinės prekybos ekologiškomis prekėmis pozicijos Ekologiškomis prekėmis ir pro­ duk­­tais prekiaujančių prekybos tink­­­lų skaičius įvairiose pasaulio ša­­­lyse auga skirtingais tempais. JAV, Vokietijoje, Anglijoje ir Šve­ di­joje augimo tendencija šiuo me­tu yra labai ryški. Šiose šalyse for­muojasi pagrindinės eko­lo­ giškų produktų tarptautinės kon­­ku­ rencinės rinkos vystymąsi le­­­­mian­ čios tendencijos ir idėjos. Jos yra ir didžiausios ekologiškų pro­­duktų importuotojos, palaiko eko­­­loginę žemdirbystę bei skatina eko­­logiškų produktų perdirbimą dau­gelyje eks­

portuojančių šalių. Be­­veik visose Eu­ropos šalyse ple­čia­si ir įsitvirtina ekologinė žem­­dir­bys­­tė.

Vokietija. Apetitas eko­lo­ giš­kiems produktams nema­ žėja

Kaselio universiteto profeso­ riaus Ulricho Ulmo skaičiavimais, 2005 metais vokiečiai suvalgė eko­logiškų produktų už 3,9 mln. eurų. 2006 metais tikimasi 10 % augimo. Per metus Vokietijo­je atidaroma nuo 40 iki 60 nau­jų, eko­logiškomis prekėmis pre­kiau­

jan­čių prekybos centrų. Šis faktas ir aktyvi prekybininkų pozicija la­ biausiai lemia ekologiškų prekių rin­kos augimą. Dažnai iškylantys skan­dalai dėl nekokybiškų maisto produktų arba dėl maisto produktų gamyboje taikomos genų modifi­ kacijos keičia vartotojų kokybi­nius lūkesčius ir jų savimonę. Vien tik Berlyno mieste yra daugiau kaip 30 ekologiškus produktus siūlančių prekybos centrų. 2005 me­tais Ber­ lyne buvo atidaryti 9 nau­ji preky­ bos centrai, kurių pre­ky­bos plotas yra daugiau kaip 200 m2.

Ekologiškų produktų rinką verti­ nusio spaudos forumo nuomone, ši rinka Vokietijoje užtikrina pa­ jamas 160 000 darbuotojų, dir­ ban­čių gamybos, perdirbimo ir pre­kybos įmonėse. 2005 metų pa­­­baigoje Vokietijos žemės ū­kio ir maisto produktų tarny­ba buvo įregistravusi 22 032 ser­ti­fi­kuotus ekologiškų maisto pro­duk­tų augin­ tojus, perdirbėjus ir ga­mintojus.

Danijos ekologiškų pro­ duk­tų rinka įveikė sąstingį Po penkerius metus trukusio

sąs­­tingio Danijos ekologiškų pro­­­­duktų rinka ima atsigauti ir aug­­­­ti. Danmarks Statistik duome­ ni­­­mis, 2005 metais prekybos e­ko­­logiškais pro­duktais apimtys išau­go 12 %. Aki­vaizdus šio seg­­ men­to augimas užfiksuotas di­ džiuosiuose maž­meninės preky­ bos centruose, ku­riems tenka 80 % bendros eko­logiškų produktų apy­vartos Danijoje. Tarp maisto pro­duktų maž­menininkų lyde­ rio pozicijų neužleidžia „Coop“ gru­pei priklausan­tis parduotuvių ­tink­las „Irma“. Eko­logiškų pro­ duk­­tų dalis šio tinklo apyvartoje išau­­­go nuo 11 iki 13 %. 2006 me­ tais savo ketvirtąjį filialą ati­da­rė ūki­ninkams priklausantis tink­las „Gaard­butikken“.

Kryptingos Anglijos preky­ bos tinklų pastangos

Anglijos ekologiškų produktų są­junga Soil Association praneša, kad Anglijoje 2005 metais ben­ droji mais­to produktų rinka, ly­ ginant su ankstesniaisiais metais, išaugo tik 3 %, o ekologiškų pro­ duktų apyvarta padidėjo net 30 % ir iš viso siekė 1,6 mlrd. Anglijos svarų (2,3 mlrd. eurų). Anglijoje du vartotojai iš trijų sąmoningai renkasi ekologiškus pro­duktus. Daugiau nei pusė mažas pa­jamas gaunančių vartotojų taip pat ren­ kasi ekologiškus gaminius. Soil Association prognozuoja, kad šio dešimtmečio pabaigoje bendra eko­ logiškų produktų apyvarta Anglijo­ je sieks 3 mlrd. eurų. Ekologiškų pro­duktų rinkoje pirmauja preky­ bos tink­lų koncernai – „Sainsbu­ ry’s“ ir „Waitrose“. „Stainsbury’s“ ir „Tes­co“ klientams visoje šaly­je pra­dėjo tiek­ti ekologiškas dar­žo­ ves dėžėse. Prekybos centrų tin­ klai „Asda“ ir JAV kapitalo tink­ las „Wal-Mart“ taip pat paskelbė skirsian­tys daugiau dė­mesio eko­lo­ giškų produktų sektoriui.

Centrinės Europos rytuo­se ir Rytų Europoje spar­čiai au­ ga ekologinė žem­dir­bystė Sparčiai augantys ekologinių ūkių naudmenų plotai Centrinės Euro­ pos rytuose ir Rytų Europoje suku­ ria patrauklų eksporto potencialą bei prisideda prie augančios eko­ logiškų produktų realizacijos kil­ mės šalyse. Bendra Vokietijos ir Len­kijos konsultacinė firma „Sixty­ Two“ ekologiškų produktų rinkos apyvartą Lenkijoje vertina 50 mln. eu­rų. 2005 metais ekologinės žemdirbystės ūkių ir jų naudmenų skai­čius Lenkijoje padvigubėjo ir pa­siekė atitinkamai 7183 ūkius bei 167 740 ha teritorijos plotą. Anksčiau ekologiškų žemės ūkio pro­duktų perdirbimas ir realizaci­ ja šlubavo bei atsiliko nuo greitai augančio ekologinės žemdirbystės ūkių skaičiaus. Atsižvelgdama į tai, Lenkijos žemės ūkio ministerija ekologiškų produktų populiarini­ mui tikslingai skyrė net 3,1 mln. eurų. Ši vadybinio pobūdžio pro­g­ rama turi prisidėti prie spartesnės eko­logiškų produktų rinkos plėtros. 1993 metais Lietuvoje tik 148 ha buvo naudojami ekologinei žem­ dirbystei, o po gero de­šimt­mečio, 2005 metų pabaigoje, tam buvo skirta jau 70 389 ha. Atitinkamai

Nukelta į 7 psl.

....

Ekologiškų

Atkelta iš 6 psl.

ekologinė žemdirbystė sudarė 1,5 % visos žemės ūkio apimties. Nuo 1997 metų Lietuvos Vyriausybė per tiesioginių išmokų sistemą re­­mia ekologišką ūkininkavimą. 2004-2006 metų Žemės ūkio vys­ tymo­si plane numatyta, kad eko­ loginė žem­dir­bystė apims 5 % visų žemės ūkio naudmenų.

Tvarus ir efektyvus ūki­ nin­­­kavimas garantuoja sta­ bilų apyvartos augimą

Spartus ekologiškų maistų pro­­ duktų rinkos augimas darniai ir logiškai papildo diskusiją dėl tva­­raus ir efektyvaus ūki­nin­ka­­­vi­ mo, klimato kaitos ir genų tech­ nologijų taikymo. Šio­je dis­­­ku­si­­ jo­je nepamirštama ir ne mais­­­to pro­duktų sritis. Juk jau atsi­rado eko­logiški džinsai. Ang­lijos pre­ ky­bos centrų tinklas „Tes­co“ vis la­­­­biau orientuoja­si į na­tūralių me­ džia­gų gami­nius. Naujas po­žiū­ris į var­tojimo įpro­čius turės tei­giamą įta­ką toms įmo­nėms, kurios anksti pra­dėjo diegti ekologinę ga­mybą. Leidinys pagamintas iš eko­lo­giško popieriaus (100 % perdirbta makūlatūra, gamybos metu neteršiama aplinka) ir atspausdintas naudojant nekenksmingus dažus. Jei esate ekologijos, aplinkosaugos bei gamtosaugos šalininkas ar turite įdomios medžiagos bei minčių arba norite prisidėti susisiekite su mumis el. paštu [email protected].

produktų rinka

Vokiečiai vis sąmoningiau renkasi ekologiškus produktus Lietuvoje ekologiškų produktų, jų gamintojų bei ekologiškus pro­ duktus auginančių ūkių daugėja, tačiau patirties, jau nekalbant apie tradicijas, vis dar maža, tvy­ ro prekių ženklinimo chaosas ir vartotojams skirtos informacijos prieštaringumas. Siūlome trum­ pai pažvelgti į situaciją Vokieti­ joje, šalyje, kurioje ekologiškos pro­dukcijos rinkoje įdirbis yra vie­nas žymiausių.

Ekologiška ir sveika

Ekologiškų prekių tema yra labai aktuali kalbant ne tik apie maisto produktus. Berlyno viešosios nuo­ monės tyrimų instituto „Forca“ pas­kutinės atlik­tos gyventojų ap­ klausos re­zultatai rodo, kad kas antras vo­kietis, perkantis prekes šei­­mai, ir rinkdamasis ne maisto pro­­­duktus, atkreipia dėmesį į eko­­logišką produktų kilmę. Dau­ giau nei pusė apklaustųjų ver­tina ekologišką kokybę. Moterims skir­ to žurnalo „Brigitte“ atlikta apklau­ sa patvirtina aukštą skai­tytojų są­ mo­ningumo lygį, nes beveik 80 % apklaustųjų pa­geidauja gau­­ti in­­for­ macijos apie sveiką gy­ven­se­ną, o dviem trečdaliams res­pon­denčių yra svar­bios gamtos ir ap­linkos ap­ sau­gos temos. Šiuos rezultatus patvirtina ir na­­tūralių medžiagų kosmetikos po­puliarumas. Ekspertų teigimu, 2006 metais kontroliuojamos na­ tū­ralios kosmetikos, Vokietijoje tu­­­rinčios senas tradicijas, dalis ben­­drojoje kosmetikos produktų

rin­­koje (vertinamoje 11,1 mlrd. eurų) gali peršokti 5 % ribą. Po­ pu­­liarėja natūralios kosmetikos prekiniai ženklai. Vienam Vokie­ ti­jos klasikinės natūralios kosme­ ti­­kos gamintojui net pavyko pa­­­tekti tarp dešimties pasaulio kosmetikos rinkoje populiariausių pre­kinių ženklų (MediaReport Kos­metik 2006, SevenOne Me­ dia). Padidėjęs vartotojų dėmesys natūraliems produktams ir orien­ tacija į sveiką gyvenimo būdą yra pagrindinės šios rinkos nišos kles­tėjimo priežastys. Išvaizdos puo­selėjimas yra neginčijama ak­ sioma. Trys ketvirtadaliai moterų tam renkasi iš natūralių medžiagų su­­kurtus kosmetikos gaminius. Mi­­­ nėtoje studijoje natūrali kosme­ti­­ka kartu su sveikatinimu ir vyrų kos­­me­ tika išskiriami kaip po­pu­lia­riausi kos­metikos rinkos seg­men­­tai.

Madinga tema – natūralių produktų svarba sveikatai

Šiuolaikinis ekologiškų pro­ duktų vartotojas vis didesnę reikš­­ mę teikia sveikatai ir sportui. Toks požiūris skatina sveiką gy­venseną. Ekspertai sieja didelius lūkesčius su rinkos segmentu, nusakomu tei­ giniu „Viskas sveikatai“. Dau­gely­ je šalių tradicinės sveikatos prie­ žiūros sistemos susilaukia didelės kritikos. Auga ligų prevencijos ir sveikatos išsaugojimo svarba. Nėščios mo­terys, intensyviai dir­ bantys asme­nys arba į ypatingas situacijas gy­­venime patekę žmo­ nės noriau naudoja natūralius

gydomuosius ir sveikatinimo pro­­ duktus. Vis di­­desnė sveikatos iš­ saugojimu be­­sirūpinanti var­totojų dalis pa­si­tiki ir renkasi na­tū­ralius gam­tos produktus. Kelno rin­kos ty­­­rimo institutas Psychono­mics 2006 metų pavasarį atliko re­pre­ zentatyvią 1500 vokiečių ap­klau­ są ir parengė studiją „Health Care Monitoring 2006“. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų lengvo ne­ga­ lavimo atvejais renkasi „liau­dies medicinos“ metodus, stipri­na or­ ganizmą maisto papildais ir taip iš­ vengia rimtų sveikatos su­­tri­kimų.

Griežti produktų regis­ travimo kriterijai

Tačiau ir lankantis natūralių pro­duktų vaistinėje reikia ne­ pamiršti, kad ne visi natūraliais vadinami produktai yra tikrai na­ tūralūs. Pavyzdžiui, dažnai tra­ diciniuose maisto papilduose yra atskirų, dirbtinai pagamintų me­ džiagų. O natūralių ekologiškų pro­duktų rinkoje kalbama apie visus augalus ir juose esančias veikliąsias medžiagas. Dažnai pa­ geidaujamo poveikio paslaptis slypi įvairių veikliųjų medžiagų de­­riniuose. Reikia nepamiršti, kad ekologiškuose ūkiuose išau­ gin­tuose augaluose susidaro dau­ giau veikliųjų medžiagų, juose nėra pesticidų ir trąšų likučių. BDIH sertifikatas „Patikrinta na­ tū­rali kosmetika“ ir natūraliems produktams keliamų kriterijų ten­ kinimas prekybininkams suteikia didesnį pasitikėjimą šiais gamin­

„Vivaness 2007“ – specializuota natūralios kosmetikos ir „wellness” paroda Jauna, gyvybinga, pilna i­dė­­­­­­­­­ jų, tendencijų ir nau­jovių kar­­­­­­tu su pa­roda „BioFach“ kaip sa­­­­va­ rankiška pa­­­roda star­­tuoja „Vi­va­­ ness 2007“. Paroda „Vivaness“, kuri vyks 2007.02.15 – 18 Niurn­­­ber­ge, siū­­ lo Jums puikią ga­li­­mybę iš­samiai

/ 7

su­­­si­pažinti su naujausio­mis na­­tū­­­ ralios kos­­metikos, kū­­­­­­­no prie­žiū­ ros reikmenų, na­tū­­­­ra­lių me­di­­ka­ mentų, „well­ness“ ir ak­se­suarų ten­­­­den­ci­jo­mis. Daugiau kaip 200 kom­pa­­ni­jų pris­­tatys Jums savo ga­mi­­nius. Siūlomi gaminiai pilnai a­ti­­­­­­­­­tinka

au­­gančius natūralios kos­­­­metikos rin­­kos poreikius. Pre­­kybininkai, gro­žio sa­lo­nų, kir­pyklų, vaistinių dar­­buo­tojai ir wellness srities spe­ cia­lis­­tai parodą įvertino kaip „ne­ pakartojamą”. Parodos salėje 7A bus orga­ ni­­­­zuojami įsimintini dalyvių pro­­­­

duk­cijos pristatymai bei į­vairūs spe­­cialūs renginiai. „BioFach“ konferencijos me­tu, pirmomis parodos die­­no­mis, vyks fo­rumas „Vivaness“, kuriame bus dis­kutuoja­ma to­­kiomis temomis kaip, pa­­vyzdžiui, „Tendencijos tarp­­­­­­tau­­­­tinėje natūralios kos­me­ti­ kos rin­koje” ir kt. Parodos „Vivaness“ ir „Bio­Fach“ vi­sada vyks vie­nu me­tu. Į­si­­gytas pa­ rodos bi­lie­tas su­teiks tei­­­­sę ap­si­lan­ kyti abie­juo­­se ren­gi­niuo­­se. Daugiau informacijos: www. vivaness.de „NürnbergMesse“ atsto­vy­bėje Jums bus su­teik­ta in­for­­­macija apie ap­silankymą pa­rodoje, o taip pat galite pi­­­­giau ir iš anksto nusipirkti bilietų į parodą. Bilietų kainos: visoms die­­noms 28 € plius kvitas ne­mokamam ka­ talogui (pa­ro­dos kasoje 45 €). „NürnbergMesse“ at­sto­vy­bė Bal­­­ tijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje, „SDC“ UAB Šaltinių 11/15 - 18 03214 Vilnius, Lietuva Tel.: +370 5 233 4536 Fax: +370 5 278 4560 [email protected]

iais. Natūraliais vadinamuose pro­ duk­tuose negali būti etilendia­ mintetraacetato rūgšties (EDTA) komplekso sudėtinių dalių, form­ aldehido arba formaldehido skili­ mo produktų. Taip pat draudžiami sintetiniu būdu pagaminti riebalai, aromatizuoti aminai, muskuso jun­giniai, naftos derivatai ir ha­ logeniniai junginiai. Naudojant polietileno glikolį arba sintetines konservavimo medžiagas, riboja­ ma medžiagos koncentracija. Liaudies išmintis sako, kad kiekvienai ligai gydyti gamtoje yra atitinkamas augalas. Šimtmečiais puoselėtas mokslas apie augalų ir mineralų gydomąsias savybes šiuo metu išgyvena savo renesansą. Gamintojai tvirtina, kad „gamina tiksliai laikydamiesi aprašymų“, randamų Rytų ar Vakarų medici­ nos mokslo paveldo šaltiniuose. Visi natūralūs gydymo metodai – Ajurvedos, Bacho žiedų terapi­ jos, antroposofiniai gydymo meto­ dai, pasiteisinę liaudies medicinos metodai, augalų medicina arba aromatų terapija – gydo švelniai ir neturi pašalinio poveikio. Tačiau vis daugiau sąmoningai savo sveikata besirūpinančių vartotojų nenori gerti bet kokių preparatų su vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis. Jie ieško sveikatos vitaminų prisotintose saldžiosiose vyšniose, dykumų stebuklu va­ dinamuose alavijuose (alijošiuose), o su peršalimu kovoja ekologin­ iuose ūkiuose išaugintomis vaista­ žolėmis.

8 /

.... Gidas

Atiduok perdirbti (įmonių rodyklė) Popieriaus, polietileno, plėvelės at­lie­ kos. Makulatūros, polietileno, plastiko at­­lie­ kų supirkimas.

Metalo g. 19B, Vilnius, tel. (8 5) 2483957, 8 604 02700, el. p. [email protected], sve­tai­nė: www.tikritus.lt „Tikritus“, UAB

Mikroschemų, transformatorių, jungčių ir kitų detalių, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, perdirbimas. Visos utilizacijos op­ eracijos iki cheminio metalų išgavimo.

S. Dariaus ir S. Girėno g. 177, Vilnius, tel. (8 5) 2162418, el. p . [email protected], sve­tainė: www.varalda.lt „Varalda“, UAB

Dėvėtų padangų surinkimas, sandė­lia­ vi­mas, rūšiavimas, perdirbimas.

K. Donelaičio g. 62-104, Kaunas, tel. (8 37) 752793, el. p. antrinisperdirbimas@gmail. com, sve­­tai­nė: www.visalietuva.lt/ an­tri­nis­per­dirbimas „Antrinis perdirbimas“, UAB Pakuotės tvarkymas ir organizavimas. Pa­kuotės tvarkymo mokestis, apskaita, konsultacijos, tvarkymo pažyma. Mokestis už aplinkos teršimą. Apmokestinamoji pa­ kuotė „Green Dot“, „Der Gruene Punkt“. Atliekų tvarkymas ir organizavimas.

Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 2331152, el. p. [email protected], svetainė: www.zaliasis­ taskas.lt „Žaliasis taškas“, VšĮ

Elektronikos laužo surinkimas ir perdir­ bimas. Elektronikos detalių, kabelių, laidų, automobilių katalizatorių, panaudotų gal­ va­­ninių elementų supirkimas.

Galinės k., Vilniaus r., tel. (8 800) 10108, el. p. [email protected], svetainė: www.emp.lt Filialai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Ma­­ri­jampolė, Panevėžys „Elektroninių mašinų perdirbimas“, UAB

Plastiko atliekų supirkimas ir perdirbimas. Klaipėdos r., Maciuičių k., tel. 8 699 31161 V. Puidoko IĮ

Statybinio laužo išvežimas, antrinių ža­ liavų paruošimas perdirbimui. Liepkalnio g. 172, Vilnius, tel. (8 5) 2700402, el. p. [email protected], svetainė: www.svarusmiestas.lt „Švarus miestas“, UAB

Nerūšiuotų komunalinių atliekų, antrinių žaliavų surinkimas bei rū­šia­ vimas, pakuotės atliekų tvarkymas, sta­ty­

bos, maisto, pra­mo­ninių atliekų surinki­ mas. Perdirbimas. Gariūnų g. 71, Vilnius, tel. (8 5) 2649251, el. p. [email protected], svetainė: www.vineturas.lt Filialas Klaipėdoje „Vienituras“, UAB

Makulatūros, kartoninių dėžių supirki­ mas ir perdirbimas.

J. Basanavičiaus g. 41, Šiauliai, tel. (8 41) 503605, el. p. [email protected] „Šiaulių antrinės žaliavos“, UAB

Panaudotų akumuliatorių supirkimas.

Kauno g. 32, Vilnius, tel. (8 5) 2339591, 8 652 10680, el. p. [email protected], svetainė: www. bateris.lt „Bateris“, UAB

Stiklo, plastmasės, popieriaus, komu­na­linių at­liekų surinkimas bei išve­ži­mas. Didelių,

sta­­tybinių, organinių at­liekų išve­ži­mas.

Z. Sierakausko g. 15A-6, Vilnius, tel. (8 5) 2332968, 8 685 21333, el. p. [email protected], svetainė: www.att.lt „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB

Antrinių žaliavų supirkimas ir perdirbi­ mas, atliekų tvarkymas. Panerių g. 51-405, Vilnius, tel. (8 5) 2333964 „Mirita“, UAB

Pakuočių atliekų tvarkymas.

J. Tumo-Vaižganto g. 94-9, Plungė, tel. (8 448) 71783, el. p. [email protected] „Virginijus ir ko“, UAB

Spalvotojo ir juodojo metalo laužo bei atliekų, nebenaudojamų įrenginių, ka­­ belių, konstrukcijų supirkimas. Did­me­ni­ nė ir maž­meninė prekyba metalo laužu. An­trinių ža­liavų surinkimas, atlie­kų tvar­ kymas. V. A. Graičiūno g. 10A, Vilnius, tel. (8 5) 2602950, el. p. [email protected], svetainė: www.metransa.lt „Metransa“, UAB

Konsultacijos aplinkos tvarkymo klausi­ mais, plastikinių ir popierinių pakuočių su­­rinkimas ir tvarkymas, statybinių at­ lie­kų tvar­kymas, atliekų paruošimas per­ dirbimui. Naugarduko g. 91, Vilnius, tel. (8 5) 2332662, el. p. [email protected] , svetainė: www.monmarkas.lt „Monmarkas“, UAB

Komunalinių, gamybinių-statybinių, pa­ vo­jingų atliekų surinkimas ir transportavi­ mas, konteinerių nuoma, skystų atliekų tran­s­portavimas, mechanizuotas teritorijų ir gatvių valymas, antrinių žaliavų supir­ kimas, surinkimas, rūšiavimas, presavi­ mas. Šilutės pl. 79/28, Klaipėda, tel. (8 46) 300475, 8 656 89580, el. p. [email protected], svetainė: www.svarosdiena.lt „Švaros diena“, UAB

Pakuočių ir pakuočių atliekų surinki­ mas, tvarkymas, perdirbimas, konsulta­ cijos, pa­galba įmonėms tvarkant apskai­ tos dokumen­tus, pildant deklaracijas, apskaitų ataskaitas. Klientų interesų gyni­ mas valdžios in­sti­tucijose. Pramonės pr. 23, Kaunas, tel. (8 37) 407236, el. p. [email protected], svetainė: www. ateitiesekologija.lt „Ateities ekologija“, UAB

Atliekų konteineriai statybos aikš­te­ lėms, atliekų tvarkymo ir perdirbimo pas­­laugos, perdirbimo įrangos montavi­ mas. Au­to­mo­bilių, kompiuterių, kartono, me­­talo, po­pieriaus, medžio, stiklo ir kitų at­liekų su­rinkimas. Biurų aprūpinimas tin­ kamais atliekų konteineriais. Minijos g. 162, Klaipėda, tel. (8 46) 397040, svetainė: http://www.kuusakoski.com „Kuusakoski“, UAB

Antrinių žaliavų iš ūkinių subjektų su­­ pirkimas ir išvežimas. Yra galimybė pas­ ta­tyti specialius pres-konteinerius ūki­nių subjektų teritorijose, kuriose susidaro di­ des­nis antrinių žaliavų kiekis. Draugystės g. 19-232, Kaunas, tel. (8 37) 457 277, el. p. [email protected], svetainė: www.ekogroup.lt Filialai: Panevėžio r., Alytuje, Klaipėdoje „Eko group“, UAB

Įvairių rūšių antrinių žaliavų supirki­ mas ir surinkimas. Įmonių pakuočių at­lie­ kų tvarkymas. Švenčionių g. 12, Kaunas, tel. (8 37) 342448, 8 686 03866, el. p. [email protected], svetainė: www.antrineszaliavos.lt „Ekoformulė“, UAB

Gyvūninės kilmės produktų (ŠGP), ku­ riuose yra maisto atliekų, surinkimas iš viešojo maitinimo įstaigų. ŠGP ap­skaitos žurnalų pildymas, mėnesinių atas­kaitų teikimas teritorinei Valstybinei mais­to ir veterinarijos tarnybai. A. Goštauto g. 11-507, Vilnius, tel. 8 671 99377, (8 5) 2620092, el. p. horecasprendimai@ gmail.com, svetainė: www.horecasprendimai.lt „Horeca sprendimai“, UAB

Leidinys atspausdintas ant eko­lo­giško popieriaus (100 % perdirbta makūlatūra, gamybos metu neteršiama aplinka). Spaudai naudoti aplinkai nekenksmingi dažai. Jei jis Jums nėra labai reikalingas, pasiūlykite eko­logija be­si­domintiems, žaliosiomis idė­­jomis sergantiems draugams ar­ba atiduo­kite perdirbti.