Ozonas Nr. 3/2009 M. (19) - Statyba

ISSN 1822-6191

2009/3 (19)

www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę!

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide

KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!

SVARBU Diskusija apie GMO įgauna pagreitį. Kovo pabaigoje Lietuvos biotechnologų asociacija kartu su LR aplinkos ministerija, biotechnologijos institutas bei Pasaulio aplinkos fondo ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos vykdomas projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“ surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje“. Svarstyta galima biotechnologijų taikymo rizika, plėtros galimybės, kontrolė. Kitas svarbus renginys žvelgiant į ateitį – konferencija Briuselyje „Darbas ir gyvenimas su nanotechnologijomis: profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų pozicija“ (balandžio 2 d). Jos tikslas – pristatyti Europos profesinių sąjungų ir aplinkosauginių NVO poziciją dėl nanotechnologijų tolimesnio plėtojimo ir jas aptarti su Europos Parlamento nariais, Europos Komisija, pramone, mokslininkais ir kt. Nanotechnologijos yra sparčiai besivystanti mokslinių tyrimų ir pramonės sritis. Rinkoje galima rasti šimtus produktų, pagamintų naudojant nanotechnologijas, tačiau nanodalelių keliamas pavojus joms patekus į aplinką, darbo vietose yra praktiškai nežinomas. Projekto partneris Lietuvoje – Baltijos aplinkos forumas (www.bef.lt).

Statykime taip, kaip dar nestatyta Ateičiai reikia naujų tradicijų, kuriamų sutariant su gamta, o ne konfrontuojant su ja.

Baigtuves švenčia pirmasis šalyje bendruomeninis projektas, kuriuo pažabota vėjo energija. Įgyvendinant Smalininkų bendruomenės centro projektą „Vėjo energijos panaudojimas Smalininkų bendruomenės reikmėms“ buvo statoma vėjo elektrinė. Gautas pelnas už parduotą energiją skiriamas miestelio gatvių apšvietimui, kitoms bendruomenės reikmėms. Plačiau apie projektą rašyta 2008 spalio mėnesio „Ozono“ numeryje.

Nuotr. Kristina Kučinskaitė

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Genaralinis leidinio rėmėjas

Genaralinis leidinio partneris

Respublikinis eko-projektas

Kiekvienas gali švarinti aplinką. Kas dalyvaudamas akcijose, kas kasdieniškai nepasididžiuodamas susitvarkyti aplink save, kas pranešdamas apie taršą gali rūpintis ekologija. „Baltijos aplinkos forumo“ (BAF) ir interneto žemėlapių svetainės „Maps.lt“ inicijuotas projektas „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ jau leidžia įvertinti apčiuopiamus rezultatus. Nuo praeitų metų rudens sulaukta daugiau nei 230 pranešimų apie įvairiausias aplinkosaugos problemas: paliktus neeksploatuojamus automobilius, buitines ir statybines atliekas, kanalizacijos nuotekomis teršiamas upes, brakonieriavimą vandens telkiniuose bei miškuose ir t. t. Bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis jau pavyko išspręsti arba šiuo metu sprendžiama apie 90 % užregistruotų ir pasitvirtinusių ekologinių pažeidimų.

2 / redakcija

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Kristina Kučinskaitė „Pilis iš oro statyti“, – sako žmonės.

nesvarbu į aukštį ar į plotį – vis tokios pat. Tos pačios medžiagos, tie patys sprendimai, metodai.

...Smėlio pilis, sniego pilis, gražiausias pilis ar tiesiog – savas. Kas yra mūsų namai, jei ne mūsų tvirtovės. Susivyniojame į juos kaip į paklodes. Giliau nei kauluose auga troškimas turėti savo kampą. Gal tuo galima pateisinti begalinę žmonių drąsą kone visą gyvenimą mokėti bankams už tą galimybę. Tai kartais gana smarkiai apkartina kasdienybę. O juk Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog namai yra ir „drauge gyvenantys žmonės, šeimyna“. Žmonės yra svarbiausi apibrėžiant namus. Mes sutinkame su tuo ir sakome, kad žmogaus gerovei svarbu būsto kokybė, santykis su aplinka. Metai iš metų dabartiniai namai nelabai kokie. Gyvenvietės,

Tačiau nesinori badyti pirštais to, kas yra blogai. Tai gana akivaizdu – pradedant ribota erdve, kurios „pakanka“ žmogui, baigiant „taupiomis“ medžiagomis. Vietoj to norisi pasidžiaugti dalykais, kurie leidžia tikėti, kad gali būti ne tik šiaip sau, bet ir visai gerai. Statybos mūsuose dažniausiai konvejerinio tipo. Bet tikrai ne dėl to, jog nežinoma, kaip daryti geriau. Tikrai žinoma, kokios medžiagos yra sveikos gyventojams, kokie statybos principai užtikrina didesnį būsto energetinį efektyvumą ir t. t. Klausimas, kodėl tos žinios neišnaudojamos. Turbūt dėl to, kad lengviau pasiduoti vartotojiškam ekspansyvumui ir orientuotis vien į pelną.

Dar kitas klausimas, kodėl į statybas žiūrima taip „nužmogintai“? Yra projektas, užsakinėjamos medžiagos – o tai, kas dėsis nusiėmus šalmus ir kitur perstūmus kranus, niekam neįdomu. Bet namai gyvenimą pradeda tik juos pastačius. Aišku, kad būstas turi būti ilgaamžis, saugus, jaukus, taupus. Toks požiūris turbūt neįmanomas statybų bendrovėms, gaminančioms daugiabučių kvartalus. Namus, kaip savo turi matyti žmonės, kurie stato sau. Bet ir čia dažnai statybos yra tik statybos – sąnaudos, kaštai, skaičiai. Šiek tiek atsitraukus nuo esamų statybos aikštelių pravartu pagalvoti apie tas, kurios dar tik popieriuje. Įstatymai užtikrina stabilų judėjimą jau pramintomis pėdomis. Tačiau savižudiškos civilizacijos glėbyje aiškėja, kad tas kelias tėra kreivas šunkelis. Statoma

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

OZONAS 19 / STATYBA Vyr. Redaktorė Kristina Kučinskaitė [email protected] Mob.tel: +37067135049 Numerio bendradarbiai: Rimas Grigonis Miglė Anušauskaitė Skirmantė Gough Simona Vaitkutė Vilius Kurauskas Malgožata Koševska Vaida Skorupskienė Kazimieras-Simas Adomėnas Kalbos kultūra: Dainora Mozerienė

„Žalioji” rinkodara

[email protected]

„Eko karta” projekto koordinatorė Ieva Malaiškaitė [email protected], Mob.tel. +37067068342

Direktorius Artūras Nečejauskas [email protected] Mob.tel: +37069937833 Leidėjas: VšĮ Kultūros idėjų institutas Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Buveinė Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5919, Internete: www.ozonas.lt Tiražas 10 000 egz. ISSN 1822-6191 Leidžiamas nuo 2006 metų. Leidinyje naudotos www.sxc.hu nuotraukos Popierius – MAP/Antalis

Kito numerio tema:

Transportas

„Ozonas“ tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje spalvotas, periodinis, mėnesinis visuomenės ekologinio švietimo leidinys, leidžiamas idėjinių entuziastų, spausdinamas ant ekologiško popieriaus, naudojant aplinkai nekenksmingus dažus, skirtas ekologinių sprendimų, darnios raidos, ekologiškos kultūros plėtrai. Pagrindinis leidinio tikslas - užmegzti, plėtoti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo. Misija – didinti ekokultūros vartotojų gretas, taip prisidedant prie racionalaus vartojimo, perdirbimo ir tausojimo skatinimo, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą.

Vizija – Ozonas, tai prekinis ženklas, kurio buvimas erdvėje simolizuoja asmens, įmonės ar organizacijos savanorišką siekį bei pastangas kurti švaresnę aplinką, prisidėti prie ekokultūros viešinimo bei patiems būti atsakingiems už ekologinius procesus pasaulyje. Ambicija – tapti objektyviausiu, teisingiausiu, supažindinančiu su naujausiomis ekotendecijomis informacijos nešėju Lietuvoje. Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniu reiškiniu. Besidomintys ekologijos problematika nuolat jį skaito, lankosi specialiose vietose, kuriose galima leidinį gauti arba vietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos „O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interneto svetainę kiekvieną mėnesį pasiekiame apie 30 000 skaitytojų.

Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite, ir mes pasiūlysime Jums geriausias bendradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: [email protected] Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozoną“. Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos. Tai galite atlikti naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame parėmusiems mus 2008 m. Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome didžiąją autorinių straipsnių dalį.

dabar, bet statyti reikia ateičiai. O kalbant apie ateitį turimas galvoje ne pasaulio užkariavimas, o išlikimas jame. Metas nuolankiai suprasti, kad žmogus yra gamtos dalis, konfrontacija neįmanoma. Tad ir žmonių gyvenvietės privalo radikaliai pakisti – turi tapti darniomis, efektyviai integruotomis į aplinką. Tai reiškia radikalų nuokrypį nuo esamos tradicijos. Kalba eina ne apie medžiagų variacijas, bet apie kitokias medžiagas, ne apie projekto variacijas, bet apie kitokį projektą. Tai, kas nepatikliam atrodo neverta dėmesio futuristo svajone, iš tiesų gali būti geriausias sprendimas. Ir tiems, kam patiks tas žodis, – pelningiausia išeitis. Norėdami tai iliustruoti šį mėnesį su švelniu pavydu žvelgiame į drąsius ir ambicingus projektus, idėjas, kurios veda tolyn iš aklagatvio.

Mūsų duomenys paramai gauti: Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569 Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

Rask Ozoną – O.Zonose. Ozonas siekia O.Zonų plitimo. Dėmesio - Ozonas plečia „O.Zonų“ tinklą ir kviečia jungtis. O.Zonos buvimas erdvėje simbolizuoja savanorišką įmonės ar organizacijos siekį bei pastangas kurti švaresnę bei darnesnę aplinką, prisidėti prie ekologiškos kultūros viešinimo bei patiems tapti atsakingais už ekologinius

procesus pasaulyje. O.Zonos atsiradimas tam tikroje erdvėja reiškia, kad įmonė ar organizacija: - įgyvendina savanorišką siekį kurti švaresnę bei darnesnę aplinką, taip pat prisiima atsakomybę už ekologinius procesus pasaulyje; - yra parengusi bei įgyvendina įmonės/

„IKI“: Vilniuje: „Minskas“, Žirmūnų g. 2, „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16; „Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2 „Šeškinė“, Šeškinės g. 32

„OLLO grindys“: Vilniuje: Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“) Kazlausko g. 1 Verkių g.44

Kaune: „Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60 „Lituanica“, Jonavos g. 3

Klaipėdoje: Šilutės pl. 105a Baltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos namams“)

Klaipėdoje: „Bigas“, Taikos pr. 139 „Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

Šiauliuose: Dubijos g.27

Šiauliuose: „Dainai“, Gardino g. 2 Panevėžyje: „Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

Kaune: Savanorių pr. 290

Panevėžyje: Klaipėdos g. 143a (p.c. „Babilonas II“) Alytuje: Naujoji g. 50 Utenoje: Pramonės g. 7

organizacijos socialinės atsakomybės politiką (savo biuro/veiklos aplinkoje vykdo aktyvų socialiai ataskingo bei draugiško aplinkai elgesio skatinimą, orientuodama šią veiklą tiek į vidų (darbuotojų mokymai, motyvavimo sistemos ir pan.), tiek ir į išorę (klientų/lankytojų informavimas apie jų sąmoningo sprendimo indėlį aplinkosaugos problemų sprendime ir pan.),

- aktyviai bendradarbiauja bei remia ekologiškas iniciatyvas, veiklas, projektus, bendruomenes.

Vilniuje: Kavinėse „Mano guru“, Vilniaus g. 22/1 „Cafe de Paris“, Didžioji g. 1 „Balti drambliai”, Vilniaus g. 41 „Cozy”, Dominikonų g. 10 „Sulčių baras“, Totorių g. 15

Organizacijose „Šiaurės miestelio technologijų parkas” J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96 Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3 Klaipėdos m. savivaldybė, Liepų g. 11

„Coffee INN“: Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedimino pr. 9 Gedimino pr. 44 Didžioji g. 40 Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)

Klaipėdoje Ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3 I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25.

Ekologiškų prekių parduotuvėse: „Baroca“ – Užupio 9 “Rasakila”, Vito Gerulaičio g. 1 „Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6 „Weleda”, Užupio g. 4 „Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78

„O.Zona“ – tai nepagydomo „žaliojo“ viruso plitimo židinys. „Žaliasis“ virusas suteikia gyvenimui naujo skonio, spalvos, kokybės... Pozityvus poveikis garantuotas!

BEI ekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pas ekologiškus draugus ir kt. Kviečiame prisijungti prie “Ozonosferos” teirautis [email protected]

tema / 3

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

„Namas be namo”. Naujas požiūris į statybą Žymaus japonų architekto Kenzo Tange gyvenimo siekis – sukurti tokį architektūros modelį, kuris leistų žmogui gyventi jį supančioje aplinkoje jos beveik nekeičiant. O tai būtų panašu į gamtoje gyvenančių gyvūnų būstus. Įvairių gyvūnų „namai“, susukti iš šakų, lapų, sausos žolės, išsikasti žemėje ir pan., yra taip susilieję su aplinka, taip joje pasislepia, kad beveik nepastebimi. Tarkime, miške surasti kokią olą, gūžtą ar lizdą yra išties sunku. Deja, mes, žmonės, namus statome ir jų funkciją suprantame ne kaip buveinės, kurioje saugu ir jauku „pasislėpti“, bet kaip turtingumo išraišką (kuo daugiau turiu lėšų, tuo aukštesnis, platesnis mano namas ar bent jau tvora), norą pasirodyti prieš kitus ir įsivaizduojamą visišką (sukurtą dirbtinomis priemonėmis) komfortą.

Dr. Ričardas SKORUPSKAS Vilniaus Universitetas Geografijos ir Kraštotvarkos katedra [email protected] Vaida OLŠAUSKYTĖ-SKORUPSKIENĖ [email protected] Su tokiu supratimu statant namą, statybos, o vėliau ir namo kiemo aplinkoje visam laikui išnaikinama begalė įvairių formų gyvybės: pradedant žoliniais pievų augalais (kada viskas iškasama ir pasėjama vienarūšė, nežydinti veja), vabzdžiais, paukščiais ir baigiant smulkiaisiais žinduoliais. Žodžiu, žmogus daro viską, kad jam jokia musė, pelė ar žydinti kiaulpienė netrukdytų „gyventi“. Kyla klausimas, ar įmanoma susikurti namus, kurie būtų patogūs, tačiau dėl to nenukentėtų gamta. Žvelgiant dar toliau – kad ne tik nebūtų kenkiama, bet ir darniai įsiliejama į aplinką.

Didžiausios taršos šaltinis

Būstas – turbūt svarbiausia žmogaus gyvenimo ir veiklos erdvė, kurioje, priklausomai nuo gyvenimo būdo, praleidžiama nemaža paros, metų, viso egzistavimo dalis. Savo namų statymui, priežiūrai bei remontui skiriame tikrai daug finansinių resursų, laiko bei energijos, deja, apie gamtinių resursų naudojimą nieko nežinome arba nenorime žinoti. Statybų pramonė yra pagrindinė gamtinių išteklių naudotoja (50 % visų išgaunamų resursų) ir labiausiai medžiagų prasme imli antropogeninės veiklos rūšis, dėl kurios, pradėjus reikštis lokalaus ar regioninio masto ekologinėms problemos ar net ekologinės krizės užuomazgoms, vis dažniau tiek mokslinėje, tiek populiariojoje literatūroje figūruoja ekologiškos statybos ar ekologiško būsto tema. Pagal šiandieninę situaciją, kai žmogus taip konfrontuoja, kovoja su aplinka, ekologinės statybos tema yra ne tik kad neišvengiama, bet ir būtina. Deja, didžiausia bėda yra ta, kad pagal šiandien viešai egzistuojantį supratimą, ekologišku būstu arba ekonamu vadinami tokie statiniai, kurie architektūriniu, medžiaginiu, statybiniu ir eksploataciniu požiūriais apima labai platų intervalą ir kai kuriais atvejais yra labai nutolę nuo pagrindinės minties. Kartais ekologišku įvardijamas pastatas, kuris nieko arba beveik nieko bendro su ekologija neturi. Pavyzdžiui, tradicinės šių dienų architektūros statinys iš netoksiškų (bet nebūtinai natūralių) statybinių medžiagų arba su įdiegta geoterminio šildymo sistema vadinamas ekologišku lygiai taip pat, kaip ir darnios architektūros pastatas iš natūralių statybinių medžiagų, pasyviai naudojantis atsinaujinančius energijos šaltinius ir funkcionuodamas darantisminimalų neigiamą poveikį gamtinęei aplinkai.

Pamirštos tradicijos

Nusikėlę į netolimą praeitį pamatytume, kad kadaise žmonės namus statydavo (o ir dabar kai kuriose šalyse tik tokius ir stato) vien iš natūralių, šalia esančių, o ne vežtų iš už jūrų marių medžiagų. Lietuviai bei visi, gyvenantys šiauriau, namus rentė iš rąstų (kas, beje, daroma ir dabar, tik rąstai per gana trumpą laiką susiaurėjo 2 kartus ir atkeliauja iš tolimosios Rusijos), piečiau gyvenantys – iš akmenų, molio bei molio ir įvairios organikos mišinio. Kad ir kaip keista, kuo turtingesni esame, tuo mūsų namai mažiau natūralūs. Štai, pvz., daugumos Afrikos ir Rytų Azijos šalių gyventojai iki šiolei namus drebia iš molio, tiesa, galime teigti, kad jie labai neturtingi, todėl blokelių neįpirktų. Bet juk būtent šie neturtingiausieji ir yra arčiausiai gamtos. Paradoksalu, bet kuo esame turtingesni, tuo turime didesnį norą savo santaupas išleisti. Negi namo statybai naudosi molį, šiaudus, kurie beveik nieko nekainuoja, kai turi tiek daug pinigų ir gali nusipirkti pačių „geriausių“ blokelių.

Alternatyvi koncepcija

Kas tai yra „namas be namo“? Tai idėja, koncepcija ir požiūris, iš esmės besiskiriantis nuo įprastos namo sąvokos. Tai būstas, kuris yra artimas aplinkai, kuris jai nedaro jokios įtakos arba jo įtaka yra minimali. Toks būstas savo funkcijas atlieka kuo puikiausiai – yra prieglobstis, šiluma bei jaukumas. Tokio būsto sienos – vien iš natūralių, tikrų, paprastų statybinių medžiagų, kurios kelis kartus pranašesnės už dirbtinai gaminamas (pvz., cementą). Tokioms medžiagoms galėtume priskirti įvairius molio ir organikos (šiaudai, pjuvenos) mišinius, supresuotų šiaudų briketus. Iš šių medžiagų pastatytos sienos kuo puikiausiai atlieka savo funkciją, tokių sienų techniniai parametrai ne tik kad nenusileidžia, bet kai kuriais atvejais yra pranešesni už įprastų medžiagų techninius parametrus. Iš mums įprastų statybinių medžiagų pastatytų sienų poveikis gali būti (dažnai ir yra) toksiškas, o natūralios medžiagos natūraliai reguliuoja patalpų vidaus mikroklimatą, taip formuodamos gydantį poveikį vidaus aplinkai, taip pat ir gyventojams. Stogo įtaka gamtinei aplinkai taip pat yra didelė, nes užstatome tam tikrą žemės plotą, kuriame prieš tai vešėjo žolė, augo medžiai. Tik nežinodami galime manyti, kad po pastatais prarasti paviršiai neturi didelės įtakos bendrai bioprodukcijos gamybai bei atmosferos dujų apykaitos procesui. Deja, kuo užstatymo plotas didesnis ir kuo daugiau žemės paviršiaus „įsisavinama“, tuo stipresnis poveikis vietos klimatui, sąlygojantis netgi kai kuriuos meteorologinių parametrų ekstremumus. Mūsuose priimtiniausios yra dirbtinės stogų dangos: molinių, betoninių čerpių danga, as-

Nuotr. Jan Tik

bestcementinė, bituminė, skardinė, polikarbonatinė danga ir t. t. Labai retai ant tokių dangų gali atsirasti primityvi žolinė augalija – pvz., kai kurios samanos, dar rečiau – medėjanti augalija (koks „save gerbiantis“ namo šeiminkas ant stogo leis augti kokiam varganam berželiui?). Bet galvojantiems kitaip turime alternatyvą – žalią stogą. Žalias stogas niekuo nesiskiria nuo įprasto žemės paviršiaus, ant jo auga įvairi žolinė bei sumedėjusi augmenija. Jis atrodo ne tik estetiškai, bet yra ir labai geras šilumos izoliatorius. Žaliuosius stogus, kaip populiarią tendenciją, galima pastebėti prigyjant ne viename į ateitį žvelgiančio architekto projekte (pvz., dabar populiariose „cradle to cradle“ kūrėjo vizijose). Futuristai svajoja apie daržus ant stogų, praktikai – apie lietaus vandens taupymą ir kt.

Fobijų įkaitai

Deja, tokios „namo be namo“ idėjos įgyvendinimui trukdo ne neįprastų techninių sprendimų ieškojimas ar finansiniai sunkumai, o žmogaus požiūrio, supratimo ir elgesio renatūralizacijos (minčių, žodžių ir darbų perorientavimas link biopozityvios gyvensenos, kuomet vadovaujamasi koadaptacijos principais) nebuvimas bei kai kurie psichologiniai aspektai: žmogaus ir visuomenės abejingumas, nelankstumas ar net baimės. Pastąrąjį aspektą pagrįstai galima būtų vadinti pagrindiniu, ribojančiu daugumos visuomenės narių ryžtą persiorientuoti į ekologiškai harmoningą elgsenos ir gyvenimo formą. Tad ko labiausiai bijoma ir dėl ko nesiryžtama pereiti prie tikros ekologiškos statybos: Hidrofobija – tai drėgmės baimė, pasireiškianti tuomet, kai kalbama apie apželdintus stogus. Daugumai žmonių jie atrodo nepatikimi, nes, priešingai nuo įprastinių stogų, jie yra savotiški ilgalaikės drėgmės rezervuarai. Tokį stogą pažeidus ar jam prakiurus, gali pratekėti vanduo, o sutvarkyti būtų sunku ir sudėtinga. Ši baimė greičiausiai susijusi su patyrimu gyvenant plokščiastogiuose daugiabučiuose namuose, kur užpylimai dėl prakiurusio stogo būdavo gana dažnas reiškinys. Sienų, pastatytų iš natūralių medžiagų, hidrofobija pasireiškia nepagrįstai manant, kad vanduo gali išplauti ar kitokiu būdu pažeisti degimo procesu nesukietintų medžiagų sienas (molio, moliošiaudų ir pan.). Ši baimė gyva nepaisant to, kad net ir drėgno klimato sąlygomis pastatai iš nedegtų medžiagų ir be apsauginio sluoksnio jau turi šimtametę gyvavimo istoriją. Zoofobija – gyvūnijos baimė, kai bijoma, kad tam tikrose būsto dalyse gali apsigyventi gyvūnų ir, daugumos nuomo-

ne, padaryti nepataisomos žalos pastato konstrukcijoms: pabloginti jų savybes, trikdyti ramų žmogaus gyvenimą. Zoofobijos apraiškos daugiausiai susijusios su tomis statinio dalimis, kurių statybai naudojamos įvairaus pobūdžio organinės medžiagos (mediena, pjuvenos, šiaudai ir pan.) ir baiminamasi, kad įvairūs gyviai (vabzdžiai, smulkūs graužikai) jas sunaikins, ir dėl to nukentės kontruktyvas. Pastaroji baimė randasi dėl nežinojimo, kad dauguma gyvybės formų savo gyvenamosios erdvės nenaikina. Botanofobija – pasireiškia baime, kad augalai ar jų šaknys gali pažeisti namo konstrukcijas: prasiskverbti per apželdinto stogo hidroizoliaciją, iškilnoti pastato pamatus, pažeisti sienas. Baimė gyva dėl nežinojimo, kad augalai neprasiskverbia per nepralaidžias medžiagas ir nesiskverbia ten, kur nėra drėgmės. Kaip didžiausią baimę ar neryžtą įvardyčiau mūsų visuomenės dvasinį ribotumą, kai vis dar bijoma galvoti bei veikti „kitaip“, įsikibus laikomasi priimtų standartų ir bijoma nors kiek nuo jų nukrypti, kai vis dar šventai tikima reklama ir tariamom „stebuklingom“ medžiagom, kurios „šildo“ ir „saugo“ mūsų namus; kai paisoma kaimynų, draugų nuomonės ir bijoma atrodyti „keistai“. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad dabartinės kartos žmonės yra labai aptingę, pripratę viską nusipirkti gatavą („nuo pamatų iki raktų“) ar pasisamdyti krūvas darbininkų ir nieko patys nedaryti. Pastąrąjį niuansą įvardyčiau kaip darbo baimę.

Ekologiški namai praktikoje

Skaitant straipsnį turbūt kyla klausimas – ar jau yra pastatytų tokių namų? Atsakymas – taip, yra. Ir juose gyvena žmonės, auga vaikai, žydi gėlės. Daug tokių namų visoje Europoje yra suprojektavęs ir pastatęs architektas iš Šveicarijos Peter Vetch. Jo namų ypatybė ta, jog jie beveik visi yra po žeme – atrodo tarsi lapės olos, apžėlusiais stogais bei didžiuliais langais iš pietų pusės ir darniai įsilieja į aplinką,. O jeigu jums visiškai nepriimtinas toks namo modelis ir jūs norite šiuolaikiško, griežtų linijų namo, – tokie statomi iš šiaudų briketų. Reikėtų pabrėžti, kad iš natūralių medžiagų galima pastatyti pačios įvairiausios formos, modelio, kelių aukštų ar kitokių įmantrybių turintį namą. Mums įprastos statybinės medžiagos šių „nukrypimų“ jokiu būdu neleistų. Lietuvoje taip pat yra pastatyta ir apgyvendinta namų iš šiaudų briketų , moliošiaudų mišinio (sunkiojo plaušmolio). Apibendrinant norisi pasakyti, kad Vakarų pasaulyje ekologiškos statybos yra populiarios, ten nieko nenustebinsite pasistatę namą iš ekologiškų medžia-

gų. Pas mus šios idėjos atkeliauja daug vėliau ir joms prigyti dar reikės nemaža laiko ir ne vien visuomenės pripažinimo, bet ir valstybinių institucijų požiūrio bei teisės aktų pakeitimo. Šiaudų briketai Statybų įstatyme nėra reglamentuoti kaip statybinė medžiaga, o statyba iš tokių briketų traktuojama kaip eksperimentinė. Teisės aktų, įteisinančių šiaudų briketus kaip statybinę medžiagą, nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje (neatlikti laboratoriniai bandymai – spaudimo, tempimo, gniuždymo, mirkymo vandenyje, degimo ir t. t.). Plaušo betonas arba sunkusis plaušmolis (molio-smėlio-šiaudų mišinys) yra reglamentuotas kaip statybinė medžiaga, tad pagal šios dienos teisės aktus namas, pastatytas iš šios medžiagos, būtų legalus.

Pabaigai

Ekologiškas būstas – tai ne tik įžvalgios architektūros, racionalios konstrukcijos, natūralių statybinių medžiagų ar naujų energiją taupančių ir atsinaujinančius energijos išteklius produkuojančių technologijų darinys, bet visų pirma tai – esminis žmogaus ir visuomenės moralinių nuostatų permąstymas ir elgesio normų perorientavimas natūralizavimo linkme. Ekologiškas būstas, lygiai taip kaip ir optimalus harmoningas kraštovaizdis, – tai ne besąlygiškas žmogaus diktatas gamtinei aplinkai, bet jautrus dialoginio pobūdžio tarpusavio santykis. Plėtojant koncepciją „namas be namo“, tikslinga atkreipti dėmesį ne tik į namo egzistavimo periodą, bet ir jo atsiradimą sąlygojančius procesus iš žmogiškosios pusės: projektavimą ir statybą. Projektuojantis darnų namą architektas turi būti „rankomis ir kojomis“ susijęs su aplinka, į kurią turės įsilieti, todėl pagrindinė jo asmeninė savybė turi būti ne siekimas save įtvirtinti, išgarsinti, bet priešingai – susitaikyti, susilaikyti. Galbūt skamba paradoksaliai, bet geru architektu šiandien reikėtų laikyti tą, kurio darbo rezultatų nesimato arba jie sunkiai pastebimi, nerėksmingi, susilieję su aplinka, tapę jos dalimi. Pagyrimas architektui, jei jo kūriniui būdingos gyvo organizmo ar biocenozės savybės. Tokia pozicija siejasi su ekologija ir aplinkos apsaugos uždaviniais. Kalbant apie ekologišką būstą, terminą „statyba“ ir su ja susijusius brutualius veiksmus reikėtų keisti į „auginimą“. Statyti – tai judinti, griauti, prievartauti, užkariauti, laužyti; statyba veikia prieš gyvenimą, ji egoistinė, despotiška, karinga, agresyvi. Auginti – tai saugoti, rūpintis, pasitikėti gamta ir kitų asmenų gera valia, ne trukdyti, o leisti gyventi visiems, kas turi tam galios. Svarbiausia – netrukdyti.

4 / tema

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Nuotr. Sproston Green

Radikalus architektas kuria išlikimo projektus

„Gavęs architekto licenziją pradėjau mąstyti, kad architektūra, kokia ji buvo – buvo bevertė. Ji neturėjo nieko bendro su planeta, neturėjo nieko bendro su žmonėmis, su tuo, ko jiems reikėjo“, – savo pasirinkimą nulėmusią priežastį prisimena vienas kontroversiškiausių architektų Michael Reynolds. Prieš 35 metus Naujosios Meksikos dykvietėje jis pradėjo vykdyti eksperimentą, kurio tikslas – namai, ne tik visiškai nepriklausomi nuo tinklo, bet ir aprūpinantys gyventojus maistu ir vandeniu. Tai radikali architektūra, nes nepalieka po savęs atliekų, o jas naudoja kaip statybinę medžiagą. Su visais pliusais ir minusais pristatome earthship modelį. Ar, savaip sakant, „žemės laivą“, kuris jau dabar plaukia daugelyje pasaulio šalių.

Kristina KUČINSKAITĖ [email protected]

Vaikščiojantis paribiais

Šis architektas iki šiol tebėra tikras galvos skausmą daugeliui konservatyvių kolegų. M. Reynolds atvirai tyčiojasi iš šiuolaikinės architektūros, tvirtindamas, kad ji menkai evoliucionavo nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų; šaiposi iš kolegų bailumo ir nepaslankumo ieškoti ko nors kitokio iš esmės. Pats Michael Reynolds vos baigęs mokslus pasirinko ne judėjimą mokyklos suformuota tradicine trajektorija, o pabandė žvilgterėti į ateities pasaulį. Tą, kuriame gyvens robotai, ateiviai ir – gal – mūsų vaikai. Ateitis archi-

Nuotr. The Entire Mikey

tekto visai nesužavėjo, nes ji įspėjo apie vandens trūkumą, apie energijos badą, apie kintantį klimatą. „Judame link to, kad šioje planetoje bus išvis vargiai įmanoma gyventi – tad reikia ieškoti metodų, kurie leistų žmonėms pasirūpinti patiems savimi“, – dokumentiniame apie jį sukurtame filme M. Reynolds, kalbėdamas apie ateities architektūrą, kalba ne apie gyvenimą, bet apie išgyvenimą. Šis išradėjas mano, kad būtina eksperimentuoti su statyba. Visos naujovės ir išeitys, jo nuomone, slypi plačioje erdvėje, kuri atsiveria peržengus galiojančius statybos ir dizaino įstatymus. Earthship modelis yra eksperimentas, kuris tęsiasi jau ilgus metus ir turi būti nuolat tobulinamas, ieškant efekty-

viausio varianto. Tą būtina suprasti visiems, kurie susižavi šio neįtikėtino būsto idėja. Eksperimentas reiškia galimus nesklandumus, klaidas. Pro didžiulius langus paklius per daug saulės šviesos ir ištirps kompiuteris, paliktas ant stalo. Bus per karšta, ar per šalta, o dar jei stogas ims praleisti vandenį... Tiek visos klaidos, kurios yra ieškojimų dalis, tiek paties eksperimento radikalumas M. Reynolds kažkada kainavo architekto licenziją. Iš jo buvo pareikalauta išplėtoti infrastruktūrą, atitikti standartus. Tuomet architektas susirėmė su pačia valstija, prašydamas skirti leidimą darnios, ekologiškos statybos eksperimentams plėtoti. Sunkūs laikai ne tik prispaudžia žmones, bet kartu leidžia kitaip įvertinti

vertybes, kuriomis paramstomi gyvenimai. Kartai atrodo, kad planeta springsta: 2004 metais rytuose siautėjo naikinantis cunamis, 2005-aisiais Ameriką pašiurpino uraganas Katrina. Gamtai – akimirka, o žmogui – gyvenimas. Andamanų ir Nikobaro salos po cunamio paprašė Michael Reynolds ir jo komandos pagalbos. Žmonės neturėjo vandens ir namų, buvo būtini skubūs, bet kartu ilgalaikiai sprendimai. Architektas su komanda atsiliepė į pagalbos šauksmą – jo užduotis buvo pastatyti pigų, paprastą būstą, kurio statybos principą lengvai perprastų vietos gyventojai. Earthship viename projekte siūlė tai, ko negali pasiūlyti dauguma tarptautinių pagalbos organizacijų – ilgalaikę pastogę bei būtinus vandens išteklius, sanitarinius patogumus.Tuo pačiu tikslu Earthship modelis „nuplaukė“ ir į Matamoros Meksikoje po Katrinos eibių. 2006 metais, kai JAV architektų taryba sužinojo apie M. Reynolds veiklą Andamano salose, jam buvo grąžinta licenzija, o 2007 metais valdžia sutiko, kad bandomoji statyba yra svarbi ir davė jai leidimą. Tad šiuo metu architektą galima sulyginti su feniksu. Beje, taip vadinasi ir vienas naujausių jo būsto variantų.

Earthship principas

Pirmasis namo modelis buvo specialiai statomas atšiaurioje Naujosios Meksikos aplinkoje. Norėta išbandyti, ar „laivas“ atlaikys kardinalius temperatūros svyravimus, ar sugebės aprūpinti gyventojus energija ir vandeniu. Žinoma, pats M. Reynolds jau daugiau nei 20 metų gyvena savo „žemės laive“. Jo komandos nariai, su kuriais buvo pasidalintas nemažas žemės plotas, taip pat statėsi earthship modelius. Laikui einant gyvenvietė, kurioje įkurdinti tik „žemės laivai“, pradėta vadinti Geresnio pasaulio bendruomene (Greater world community), joje įtvirtintos bendruomenės nuostatos ir visa, kas būtina į vieną vietą susibėgus bendraminčiams. Earthship yra tobulo pasyvaus namo projektas. Energijai gauti naudojama saulė ir vėjas. Saulė bei žemės masės energija apšildo būstą. Idealus earthship modelis jo gyventojams leidžia būti nepriklausomiems nuo energijos bei vandens tiekėjų. Taip pat tai reiškia nepriklausomybę nuo politinių, ekonominių krizių padarinių,tokių kaip svyruojančios kainos ar tiekimo nutraukimas. Earthship ypatingas tuo, kad, užuot eikvojęs išteklius, naudojasi civilizacijos atliekomis, dalį išteklių (vandenį, maistą) generuoja pats, o energijos poreikius tenkina prisitaikydamas prie aplinkos ritmų.

Standartinis (jei tą žodį galima vartoti šiuo atveju) earthship modelis dažniausiai yra U raidės formos. Vidinė pastato siena, integruota į žemę, paprastai statoma iš gėrimų skardinių plytų bei cemento, didelė išorinės sienos dalis – tai platūs langai, nukreipti į Saulę. Pagrindinę statybinę medžiagą sudaro automobilių padangos, prigrūstos žemės, . Pastato viduje veši sodas, kuriame auga vaisiai ir daržovės, augalų šaknys tarnauja kaip viena biologinio vandens valymo proceso atkarpa. Elektra Elektros energija gaunama iš saulės ir vėjo. Name integruojami saulės paneliai ir vėjo elektrinės. Surenkama energija kaupiama įvairių tipų baterijose. Gyventojai, jei bijomasi energijos „bado“, gali prisijungti prie vietinių tinklų arba naudoti įvairius energijos generatorius. Pažymėtina, kad namo šildymui ar vėdinimui energija nereikalinga. Šildymas ir vėdinimas Paprasti būstai retai išnaudoja stabilų šiluminį žemės plutos potencialą. Earthship „integracija“ į žemės sluoksnį naudoja pastovią žemės šilumą. Padangos, prikimštos žemių, ne tik formuoja ir palaiko būsto karkasą, – jos akumuliuoja šilumą, o atvėsus orui, ją išspinduliuoja į patalpas. Tiek žiemą, tiek vasarą saulė taip pat šildo namą. Jei darosi pernelyg karšta, naudojamos priedangos nuo saulės. Pastate, ypač šaltesnėse klimatinėse zonose, būtina naudoti izoliacines perdangas, kurios neleistų „nutekėti“ sukauptai šilumai. Būstas turi specifinę natūralią vėdinimo sistemą. Oras į pastatą pakliūna per specialų langą, kuris komponuojamas šalia įprastų langų, o išeina per stoglangį. Norint išlaikyti šilumos gavimo efektyvumą skirtingos klimatinės savybės reikalauja skirtingų dizaino idėjų,. Vanduo ir nuotekos Vienas įspūdingiausių earthship privalumų yra galimybė kaupti vandenį, esantį aplinkoje. Tai nepaprastai aktualu, kai vis aiškiau suvokiama, kad geriamojo vandens ištekliai yra riboti. Čia vanduo kaupiamas iš kritulių. Nuo stogo jis nuteka į specialias cisternas, išvalomas filtrais ir pateikiamas vartojimui. Earthship tas pats vanduo naudojamas keturis kartus. Panaudotas vanduo valomas biologiniu būdu, į šį procesą integruojami pastato viduje ir išorėje augantys augalai. O po panaudojimo tualete vanduo, išvalytas, tinka

Nuotr. The Entire Mikey

tema / 5

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

lauko augmenijai. Vandenį šildo saulė arba natūralios dujos. Vienas iš tikslų, kuriuos kelia earthship kūrėjai – kuo daugiau kartų panaudoti turimą vandenį ir galiausiai grąžinti jį į aplinką. Grąžinti kuo švaresnį. Kai kuriose klimatinėse vietovėse visus vandens poreikius galima patenkinti vien iš surenkamų kritulių. Maistas Tvirtinama, kad pačiame name galima užsiauginti nemažą dalį norimų daržovių ar vaisių. Naujuosiuose earthship projektuose Michael Reynolds planuoja didžiulius tropinius šiltnamius. Kol kas lieka pasitenkinti namo centre įkurtu sodu. Arba sodu, kuris lyg niekur nieko tęsiasi visuose kambariuose. Aišku, derliaus gausa priklauso nuo klimato – saulėtų dienų dažnumo. Statybinės medžiagos Nuo earthship modelio neatsiejami du išradimai – gėrimų skardinių plytos bei padangos. Abi medžiagos yra šalutiniai civilizacijos produktai, kuriems dar nėra sumanyti jokie konstruktyvūs antrinio panaudojimo būdai. Kai kuriose šalyse už senų automobilių padangų paėmimą galima gauti ir atlygį. Gėrimų skardinių plytos naudojamos vidinėms pertvaroms, žemių prigrūstos automobilių padangos – išorinėms sienoms. Sienų formavimui taip pat naudojami plastiko ir stiklo buteliai. Dėl neįprastų statybinių medžiagų pastatai pasižymi intriguojančiomis formomis, kurios primena Antonio Gaudi fantazijas.

Kritikų abejonės

„Šis namas apglėbia kiekvieną gyvenimo aspektą ir viską perduoda į

Tavo paties rankas“, – tvirtina Michael Reynolds. Jau gera laiko atkarpa praėjo nuo „juodų“ dienų, kai architektas bei jo bendraminčiai laikyti keistais išsigimėliais. Apdovanojimai aplinkosaugos ir alternatyviosios statybos srityse abiejose Atlanto pusėse gana iškalbingai patvirtina, kad pripažinimo sulaukta. Vis tik netrūksta abejojančių earthship modelių sėkmingumu. Modernių, futuristinių technologijų gerbėjai bjaurisi primityviomis medžiagomis, statybos procesais, reikalaujančiais daug fizinių pastangų, paprastais sprendimais. Dar kiti abejoja dėl statybai naudojamų medžiagų. Baiminamasi, kad padangose esančios nuodingos medžiagos gali išsklisti į aplinką, nepaisant to, kad statant jos yra stipriai izoliuojamos. Nerimaujama ir dėl to, kad į namus gali prasiskverbti teršalai, esantys pačioje dirvoje. Nesiimame palaikyti nei vienos, nei kitos pusės. Svarbi atrodo pastanga ieškoti išeičių, kuri įmanoma visiškai nusigręžiant nuo tradicinių statybos metodų. Kaip viename interviu CNN pasakojo M. Reynolds, „geras architektas nėra tik architektas. Geras architektas turi būti „bio-tektas“. Nemanau, kad architektūra turi kokį nors šansą pasitikti ateitį vien dėl savo narcisizmo. Du pagrindiniai faktoriai yra vizija ir rizika. Taip, privalai turėti viziją, bet darant tokius dalykus kaip nuotekų linijos nutiesimas gyvenamajame kambaryje ar statyba iš atliekų… Kartu tai didžiulė rizika. Padaryti aštrų nuokrypį nuo normų, pasukti į ateitį neišvengiamai reiškia tiek vizijos turėjimą, tiek rizikos prisiėmimą. O tai padaryti šiuolaikinėje architektūroje yra neįmanoma.“

Nuotr. Manuel W

Nuotr. Mrs Hilksom

Nuotr. Zach Klein

Urbanistinis svajonių parkas Parkai ir žaliosios vietos nėra madingi. Jie tuoj sudrumsčia miestų rimtį ir į savo pavėsius sukviečia iš pamokų pabėgusius moksleivius ar įsimylėjėlius, kuriuos gąsdina ryški dienos šviesa. Gal todėl mūsų parkai tokie apleisti arba nuobodūs. Pasakų parkas Vilniuje, skulptūrų parkas Klaipėdoje, Ąžuolynas Kaune… Dažnas parkas Lietuvoje – prišiukšlintas, sunykęs, paskutinį kartą rimtai tvarkytas tada, kai dar buvo

madingi penkmečio planai... Kita vertus, parkai reikalingi, kad būtų ramių vietų, kur galima nusivesti vaikus, nemačiusius tikro miško, užsimiršti, pailsėti, ištiesti kojas, papietauti ir įsivaizduoti, kad pasaulis, kuriame tokia graži gamta, tiesiog negali būti blogas. Tačiau, koks turi būti šiuolaikiškas parkas, kaip jį įsprausti į miesto erdvę? Šio klausimo rimtai imtasi Japonijos didmiestyje Osakoje. Buvusio

Nuotr. Amanda Peterson

stadiono (3.7 ha plote) vietoje prieš keletą metų iškilo komercinis centras-parkas. Ten vietą rado 30 aukštų bokštas, daugybė parduotuvių, biurų, kavinių, pasilinksminimo vietų, alėjų ir daugybė žalumos. Kaskadomis net aštuonis aukštus kylantys sodai ant stogų, kriokliai, mažos jaukios vietelės ir plačios erdvės – vietos yra ir pasivaikščiojimams, ir koncer-

tams... Žodžiu, kiekvieno skoniui. Parko pagrindas – komercinis kompleksas – buvo kurtas stengiantis atkartoti formas ir linijas, per daugelį metų nugludintas gamtos: statinius kerta kanjonas, kurio šlaitus sukabina stikliniai tiltai, naktį virstantys švytinčiomis arkomis; pastatai užlinksta kaip upių vingiai ar vėjo gūsiai, jie atrodo turintys kryptį.

Gamtą atkartojanti architektūra yra raminanti. Tad Nambos parkuose pavargti galima tik zyliojant po nesibaigiančias parduotuves. Vaiduokliškų stadionų turime daugiau nei garbėtroškos. Gal geriau kuriam parką? Nuotr. Amanda Peterson, „Jerde design“

6 / tema

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Mažų komunalinių mokesčių paieškos

Tai, ką būtina žinoti statant ar renovuojant namus

Visi svajojame gyventi patogiai ir kartu mokėti mažus komunalinius mokesčius. Kaip realizuoti tokią svajonę? Geriausias būdas turėti pigiai apšildomą būstą, nepamirštant pasirūpinti aplinka, yra šilumą taupančio namo pasirinkimas. Brangstant energijai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad ji būtų naudojama taupiai. Jei negalite džiaugtis mažais komunaliniais mokesčiais, žinokite, kad statant arba renovuojant namą nebuvo pagalvota apie ekonomišką šildymą. Jei dažnai tenka jungti maksimalų šildymą, tikriausiai jau pirmą šaltą sezoną išleidote tai, ką kažkas sutaupė nenaudodamas apšiltinimo medžiagų jūsų namams. Racionalumas gali pasireikšti dviem būdais: statoma pigiausiomis sąnaudomis arba investuojama į taupančio namo statybą, pasirenkant kokybiškas medžiagas. Kraštovaizdžio architektė Malgožata KOŠEVSKA [email protected] www.landservice.lt

Taupantys namai

Energijos naudojimas būste yra susijęs su gyventojų veikla ir jų gyvybinių poreikių tenkinimu. Energija į namus patenka įvairiais pavidalais (dujos, šiluminė ir elektrinė energija) ir yra reikalinga: • patalpų šildymui, ventiliacijai ir apšvietimui; • šilto vandens tiekimui, vandens ir kanalizacijos instaliacijų veikimui; • vidinės infrastruktūros ir naudojamų įrenginių funkcionavimui. Įvykdžiusi numatytą darbą, energija išsisklaido aplinkoje. Šiluminė energija, sušildžiusi vidinę pastato erdvę, negrįžtamai iškeliauja į išorę. Energiją taupantis, su gera izoliacija namas ne tik skleidžia mažai energijos per išorines sienas, bet ir naudoja įvairių naminių įrenginių šilumą, natūralų apšvietimą, leidžia taupyti vandenį arba atgauti šilumą iš kanalizacijos nuotekų. Jame įrengta ventiliacijos sistema, pritaikanti oro cirkuliavimą gyventojų poreikiams ir pakartotinai naudojanti išeinančio oro šilumą. Dar tokį namą projektuojant galima apskaičiuoti specifinį indikatorių „E“, kuris nurodo, kokie bus metiniai jo šilumos poreikiai. Palyginimui: energiją taupantys namai sunaudoja pusę to energijos kiekio, kokio reikia standartiškai apšiltintiems šiuolaikiniams namams. Statomi ir vadinamieji pasyvūs namai, kurių „E“ yra šešis kartus mažesnis už standartinių namų, bet tai – didžiulis iššūkis tiek architektui, tiek rangovui, tiek ir investuotojui. Besidominčiųjų ekologiška statyba rate „pasyvūs“ namai dažnai tebėra vertinami kontroversiškai dėl itin didelio izoliacijos laipsnio.

Kas lemia namo energijos poreikius?

Forma Suteikus pastatui tam tikrą formą ir atitinkamai išdėsčius stiklo elementus, jam apšildyti reikalinga energija bus mažesnė nei neapgalvotos formos pastato. Tada galima džiaugtis mažesniais komunaliniais mokesčiais net neinvestuojant didelių pinigų į pastato apšiltinimą. Siekiant šio tikslo, reikėtų projektuoti kompaktiško bloko formos namą, kad jo sienos ir stogas turėtų kuo mažiau lūžių. Geriausias rezultatas pasiekiamas projektuojant plokščio stogo pastatą ant stačiakampio formos pagrindo. Terminiai tilteliai Svarbu atkreipti dėmesį į terminius tiltelius, t. y. blogai apšiltintas išo-

rinių sienų vietas: balkono bloko ir lubų sujungimus, sąramas, vietas aplink duris ir langus. Visur čia reikia apšiltinimo. Jei nėra gero projekto, patikimas ir efektyvus apšiltinimas yra sunkiai įgyvendinimas. Patirtis rodo, kad pasitikėjimas vien statybininkų žiniomis ne visada atneša gerus rezultatus. Neverta gailėti pinigų konkrečios srities specialistams, kurie užtikrintų kokybišką darbų atlikimą. Terminių tiltelių poveikį prastai izoliuotame pastate galima prilyginti skylėms – jei jos nebus pašalintos, į apšiltinimą įdėtos pastangos neduos jokio rezultato, nes šiluma išeis terminių tiltelių vietose. Tada ne tik reikės mokėti didesnius komunalinius mokesčius, bet prisidės papildomi vargai kovojant su pelėsiais ir grybeliais, kurie atsiranda dėl sienų rasojimo terminių tiltelių vietose. Izoliacija Sienos, langai, durys, grindys (prie grunto) ir stogas – pagrindiniai keliai, kuriais iš namų išeina šiluma. Todėl daugiausiai sutaupoma apšiltinant išorines namo sienas. Labai svarbu, kad langai ir durys butų gerai izoliuoti. Tokio pastato statyba yra brangesnė, tačiau eksploatacijos išlaidos bus mažesnės. 40 metų namo šildymo išlaidos gali prilygti sumai, kuri buvo skirta namo statybai. Investuojant papildomai 1 % nuo statybų sumos apšiltinimui per dvi tris žiemas šildymo išlaidas galima sumažinti iki 30 %. Namo apšiltinimas leidžia sumažinti šilumos poreikį daugiau nei perpus, rekuperatoriaus panaudojimas – iki 30 %. Pastato pozicija sklype, teisingas langų išdėstymas, namo sienų pritaikymas šilumos akumuliacijai taip pat gali būti finansiškai naudinga. Viską apdairiai įgyvendinus, per metus už dujas ar vandenį sumokėsite net keliais tūkstančiais litų mažiau.

standarto. Instaliavus rekuperatorių (įrengimas, skirtas šilumos ir išpučiamo oro atgavimui), užtikrinama efektyvi ventiliacija ir kartu mažinamas šiluminės energijos poreikis. Rekuperatoriaus naudojimas leidžia perpus sumažinti šviežio oro šildymui sunaudojamos energijos kiekį. To sąlyga yra namo sandarumas. Vienintelė anga, per kurią patenka rekuperatoriaus ventiliatoriaus įtraukiamas oras, yra ventiliacijos kanalo pradžia. Tačiau uždara ventiliacijos sistema taip pat vertinama dvejopai. Natūralus vėdinimas visada yra ekologiškiausias.

Langai ir durys

Net per pačius moderniausius langus išeina daugiau šilumos nei per prastai izoliuotas sienas. Tačiau langas taip pat yra kelias, kuriuo į kambarius patenka saulės spinduliai. Viena iš energijos taupymo paslapčių yra apgalvotas atitinkamų parametrų langų išdėstymas. Dažniausios klaidos projektuose •

Ekonomiškas šildymas

Šildymo zonos Mažesnį energijos poreikį užtikrina apgalvotas patalpų projektavimas. Siekiant kuo mažesnio šiluminės energijos sunaudojimo namuose verta apsvarstyti galimybę kai kuriose patalpose atsisakyti šildymo arba temperatūrą apriboti. Sandėliavimui skirto rūsio šildyti nereikia (tačiau būtina apšildyti tokio rūsio lubas), o garderobo ar techninių patalpų šildymo įrenginius galima sureguliuoti taip, kad temperatūra neviršytų 16°C. Ekonomiškas katilas Mažesnį kuro sunaudojimą lemia ir kondensacinio katilo įrengimas, nes jo efektyvumas keliolika procentų viršija įprastų katilų veikimo efektyvumą.

Ventiliacijos svarba

Kai pastatas yra sumaniai apšiltintas, patalpų šildymas reikalingas tik pastoviai temperatūrai palaikyti. Sušildytas oras išeina laukan, o šaltas, šviežias oras užima jo vietą. Paprastai tokiu atveju prarandama iki 50 % visos šilumos. Tačiau negalima atsisakyti oro cirkuliavimo patalpose. Nepakankama ventiliacija sukelia diskomfortą ir grėsmę sveikatai, nes šiuolaikiškuose namuose tiek interjere, tiek buityje dažnai naudojami kenksmingų substancijų turintys elementai. Įprasti veiksmai, tokie kaip skalbimas ar maisto ruošimas, didina oro drėgnumą. Drėgnas iš patalpų nepašalinamas oras sušlapina namo sienas, dėl to gali atsirasti sunkiai išnaikinamų grybelių. Namas, kuriame veikia paprasta gravitacinė ventiliacijos sistema, nepasieks energiją taupančio namo

Saulės energijos kolektoriai Brangia, bet labai gera investicija laikomi saulės energijos kolektoriai. Jie gali šildyti geriamą vandenį ir palaikyti centrinio šildymo sistemą, žymiai sumažindami tradicinių šilumos šaltinių sunaudojamo kuro kiekį. Šilumos siurblys Energiją taupantiems namams vietoje katilų rekomenduojama instaliuoti šilumos siurblius. Šie gana brangūs įrenginiai naudoja kelis kartus mažiau elektros energijos už geriausius šiuolaikiškus katilus. Siurbliai šilumą surenka iš grunto, vandens arba oro.

Nuotr. Evelina Gospodinova

•

• • • •

Sąvokų, kuriomis apibrėžiamos šiluminės pastato savybės, trūkumas (arba nepilna informacija, nepagrįsta skaičiavimais). Taip pat neatsižvelgimas į terminius tiltelius; tokiu atveju neįmanoma patikrinti pastato terminės izoliacijos efektyvumo. Įvykdytų sprendimų aprašymų trūkumas, pvz., bendro medžiagos pavadinimo pateikimas neapibrėžiant jo rūšies ir techninių parametrų. Nepateikiami sluoksnių storiai. Paviršutiniški aprašymai, neminimos statybinės detalės, per kurias gali išeiti šiluma. Piešinių trūkumas ar neiššifruojami piešiniai. Nebegaliojančių normų ir taisyklių paisymas.

Jei norisi turėti didelius langus, bet baiminamasi šilumos praradimo, montuojami specialūs langai, kurių šilumos pralaidumo koeficientas yra žemesnis už standartinį. Didžiausi pastato langai turėtų „žiūrėti“ pietų kryptimi ir gaudyti kuo daugiau saulės spindulių. Žiemą langai neturėtų būti tamsinami. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į duris, kurios, jei neapšiltintos, gali būti didelio energijos kiekio praradimo priežastimi. Dviejų sluoksnių sienoje langai ir durys montuojamos kuo arčiau išorinio sienos krašto, o trijų sluoksnių sienoje – apšiltinimo plokštumoje. Patariama, kad pietinėje pastato pusėje atsirastų erdvės, kuriose temperatūra turėtų būti aukščiausia, o šiaurinėje – šildymo nereikalaujančios erdvės. Gero projekto savybės: •

•

• •

•

•

Racionalios formos namas: kompaktiškas blokas, kurio išorinių sienų paviršius yra mažas pastato kubatūros atžvilgiu. Skaičiavimais pagrįsti duomenys, leidžiantys patikrinti, ar pastatas atitinka reikalavimus ir kokios yra šilumos pralaidumo koeficiento vertės. Projekte pateikiama išsami langų charakteristika: koks yra jų koeficientas „U“ ir t. t. Parodomi ventiliacijos sprendimai: jos rūšis ir šilumos atgavimo būdai. Gerai veikianti ventiliacija yra svarbi pastato ilgaamžiškumui ir gyventojų sveikatai. Dokumentuose vienprasmiškai apibrėžiamos termoizoliacinės medžiagos, jų rūšys ir galiojančios techninės normos. Projekte nurodyta šildymo instaliacijos rūšis ir, priklausomai nuo oro, galimas reguliavimas.

energija / 7

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Krizė nepakerta alternatyvios energetikos

Nuotr. Francesco

Šie metai, kai ruošiamasi klimato kaitos deryboms Kopenhagoje, bus kritiniai alternatyviosios energetikos plėtrai. Dabartinė ekonominė krizė ir žemos naftos kainos stipriai pristabdė dideliais tempais besiplėtusį sektorių, tačiau tuo pat metu pasaulyje vyksta ir daugybė teigiamų procesų: alternatyvios energetikos technologijos ir jų gaminama energija pinga, inovacijos sparčiai žengia į priekį, JAV į valdžią atėjo progresyvus prezidentas. Nepaisant laikinų trukdžių, pasaulyje valstybiniu lygiu ryškėja realus poslinkis link žaliosios energetikos. Simona VAITKUTĖ [email protected]

Ekonominės krizės pasekmės

Pasaulinė krizė skaudžiai smogė beveik visiems ekonomikos sektoriams, tad staigus atsinaujinančios energijos plėtros sulėtėjimas nėra išskirtinis ar stebinantis reiškinys. Papildomas neigiamas veiksnys, pakišęs koją žaliajai energetikai, yra net 70 % per pusmetį nukritusios naftos kainos, dėl to iš alternatyviųjų šaltinių gaunama energija tampa nekonkurencinga. Įtakos turi ir emisijų kainos kritimas Europos šiltnamio dujų išmetimo leidimų prekybos sistemoje. Esant tokiai padėčiai iš sektoriaus traukiasi investuotojai, dar prieš metus noriai finansavę naujų technologijų plėtojimą, dėl sudėtingos kreditų situacijos stoja jau suplanuoti projektai. Tarptautinės energetikos

agentūros vertinimu, šis staigus pasaulinis investicijų atitraukimas nuo atsinaujinančių išteklių energetikos galbūt ir nepadidins CO2 išmetimo trumpuoju laikotarpiu (ekonominių krizių metu šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis natūraliai sumažėja, mažėjant pramoninės gamybos apimtims), tačiau ateityje, atsigavus ekonomikai ir išaugus energijos poreikiui, investicijų stoka alternatyviosios energetikos sektoriuje turės ryškių neigiamų pasekmių.

Mažėjančios investicijos

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose šiais metais žymiai sumažėjo tiek saulės, tiek vėjo jėgainių įdiegimas ir manoma, kad gali nukristi net 30–50 %, lyginant su pastaraisiais metais, kai buvo stebimas ryškus šių sektorių augimas. Turbinų ir

fotogalvaninių elementų gamintojai yra priversti lėtinti produkcijos tempus, atleisti darbuotojus ir mažinti gaminių kainas. Masinami dosniomis mokesčių lengvatomis stambius alternatyviosios energetikos projektus finansavo didieji Amerikos bankai ir finansinės institucijos. Nenuostabu, kad krizė pakoregavo jų planus, nukreipdama dėmesį ir kapitalą kitur, ir iš 18 stambių „donorų“, investavusių į saulės ir vėjo energetikos projektus, liko tik keturi. Sulėtėjimas jaučiamas ir biomasės bei geoterminės energetikos sektoriuose, tik čia jis ne toks ryškus, nes ir augimas pastaraisiais metais nebuvo toks žymus kaip saulės ir vėjo energetikoje. Panaši situacija ir Europoje, tik kiek mažesniu mastu; ir čia bankai tampa vis išrankesni, remdami projektus. Sumažėjo ir investicijų intensyvumas.

Pavyzdžiui, Vokietijos bankai anksčiau prisiimdavo iki 95 % saulės energetikos projektų instaliavimo kaštų, o dabar jie sutinka finansuoti tik 75 %.

Neblėstantis optimizmas

Tačiau panašu, kad liūdinančios trumpalaikės perspektyvos nenumaldo pasaulinio optimizmo dėl atsinaujinančios energetikos ateities. Gal kiek paradoksalu, bet ištikimiausią pasiryžimą plėtoti šį sektorių rodo nuo naftos eksporto priklausančios Persijos įlankos regiono valstybės. Net stipriai nukentėjusios nuo krentančių naftos kainų jos žiūri į priekį ir norėtų išlikti pagrindinėmis energijos eksportuotojomis ateityje, sumažėjus naftos gavybai. Todėl šios valstybės nemažina investicijų į alternatyviosios energetikos technologijas ir konkrečius projektus, kaip, pavyzdžiui, nulinių emisijų Masdar miesto įgyvendinimą, užtikrindamos ilgalaikes investicijas tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Sausio mėnesį šiame regione, Abu Dabyje, įvyko jau antrasis Pasaulinis ateities energijos viršūnių susitikimas, pritraukęs daugiau kaip 1500 dalyvių, tarp kurių buvo ir ES energetikos komisaras Andris Piebalgs bei buvęs Didžiosios Britanijos

Nuotr. Brandon Christopher Warren Nuotr. Eric Hart

Nuotr. Wolfgang Staudt

premjeras Tony Blair. Čia garsiai ir daug kalbėta apie trečiąją industrinę revoliuciją – alternatyviosios energetikos virsmą vienu didžiausių sektorių rinkoje; pabrėžiama, kad jau dabar pasiekta daug daugiau nei buvo tikėtasi. Saulės energetikai atstovaujančios kompanijos konferencijos metu užtikrino, kad jų naujausi produktai kainos ir efektyvumo požiūriu jau gali drąsiai konkuruoti su centralizuotu būdu tiekiama energija ir tikino, jog šios technologijos pigs ir toliau. Štai olandų kompanijos „Econcern“ direktorius Kees van der Leun netgi prognozuoja, kad saulės elementų kainos per ateinančius 5–6 metus turėtų sumažėti bent per pusę. Jis taip pat kritikuoja atsargias politikų ir Tarptautinės energetikos agentūros prognozes, numatančias, kad suinstaliuotos saulės energijos pajėgumai iki 2020 metų pasieks 10 gigavatų. Anot Leun, tokie pajėgumai bus pasiekti jau šiemet.

Nauja agentūra

Sausio mėnesį Vokietijos vyriausybės iniciatyva įvyko Tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros (IRENA) konferencija nukelta į 8 psl.

8 / energija atkelta iš 7 psl. Bonoje, kurios metu 75 šalys, tarp jų ir Lietuva, pasirašė steigiamąją sutartį. Šios naujos tarptautinės vyriausybinės organizacijos tikslas yra pasiekti, kad atsinaujinančios energijos šaltinių potencialas būtų maksimaliai išnaudojamas pasauliniu mastu. Tai yra pirmoji tokio lygio organizacija, kurios veikla susijusi išimtinai su atsinaujinančiais ištekliais. Pagrindinė IRENA funkcija bus padėti valstybėms narėms pasirinkti teisingą atsinaujinančių išteklių energetikos struktūrą, optimizuoti statybos pajėgumus ir gerinti finansavimą bei technologijų perdavimą. Na, o JAV prisaikdinus naują prezidentą, visas pasaulis laukė signalo iš B. Obamos administracijos: ar laikysis jis rinkiminių pažadų imtis energetikos sektoriaus reformų, o gal krizės akivaizdoje nuspręs atidėti šiuos darbus geresniems laikams? Tačiau prezidentas nusprendė nebėgti nuo problemų ir krizės alinamai šaliai bei visam pasauliui pasiuntė rimtą signalą, kad jo valdymo metu alternatyvioji energetika bus vienas iš valstybės prioritetų. Bene pirmasis Obamos administracijos laimėjimas, liaudyje žinomas kaip „ekonominio stimulo paketas“, paties prezidento žodžiais, „transformuosiantis energijos naudojimo būdą“, iš bendros 787 mlrd. dolerių sumos per 70 mlrd. dolerių skiria atsinaujinančiai energetikai ir energijos efektyvumo didinimui. Per savo pirmąjį pasisakymą JAV Kongrese vasario pabaigoje prezidentas išskyrė energetiką, kaip vieną pagrindinių veiksnių (šalia švietimo ir sveikatos apsaugos), nulemsiančių JAV ekonomikos ateitį. Jis vėl pabrėžė savo pasiryžimą siekti per trejus metus padvigubinti atsinaujinančios energijos gavybą šalyje, kasmet investuoti po 15 mlrd. dolerių į žaliąją energetiką ir sukurti tokią prekybos CO2 taršos leidimais sistemą, kuri skatintų atsinaujinančios energijos plėtrą. Šios žinios yra tarsi gyvybės eleksyras krizės kamuojamam alternatyviosios energetikos sektoriui. Taigi panašu, kad ilgai vengusi spręsti klimato kaitos problemas, JAV vėl siekia pasaulinės lyderystės kovoje prieš globalinį atšilimą. Belieka tikėtis, kad šis optimizmas neišblės ir netrukus pradės teikti apčiuopiamų rezultatų.

Arčiau namų

Kokia situacija pas mus? „Apverktina, jei ne blogiau“, – sako vasario pabaigoje įsikūrusios Saulės energetikų asociacijos prezidentas dr. Edmundas Žilinskas, nuo 1978 metų dirbantis atsinaujinančios energetikos srityje. Jo nuomone, Lietuvos teisinė bazė

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

yra palanki centralizuotos energijos tiekėjams, todėl paprastiems vartotojams statytis jėgaines ir taip diegti atsinaujinančią energetiką daugeliu atvejų finansiškai neapsimoka. Nebent vietovė yra labai nutolusi nuo centralizuotų tinklų, dėl ko brangtų prisijungimas prie centralizuotos sistemos. E. Žilinsko teigimu, kitose ES šalyse bei JAV įstatymai sureguliuoti taip, kad nedidelės privačios jėgainės atsiperka per 3–5 metus, tad ir Lietuvoje reikėtų ne subsidijuoti iškastinę centralizuotą energetiką, bet skatinti naujų privačių alternatyvios energijos jėgainių diegimą arba bent suteikti realią galimybę vartotojams parduoti savo gaminamą energiją skirstomiems tinklams. Faktą, kad „daugelis įstatymų ir poįstatyminių aktų varžo panaudojimą tradicinės energetikos naudai“ savo išvadose pabrėžė ir pernai Aplinkos ir Ūkio ministerijų pastangomis sudaryta komisija atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių būklei ir platesnėms panaudojimo galimybėms išnagrinėti. Komisijos darbe dalyvavo abiejų ministerijų atsakingi darbuotojai, mokslininkai bei atsinaujinančios energetikos sektoriaus atstovai. Taigi, jau niekam nekyla abejonių, kad Lietuvoje šio sektoriaus plėtrai gyvybiškai reikalingos investicijos ir esminiai struktūriniai pokyčiai bei pokyčiai šią sritį kuruojančiose institucijose. Ką apie tai galvoja ir ar apskritai galvoja naujoji šalies Vyriausybė? Akivaizdu, kad alternatyvioji energetika šiuo metu nėra plačiausiai diskutuojamas klausimas mūsų valdžios dienotvarkėje. Tačiau bent jau žodžiais premjeras A. Kubilius deklaruoja Vyriausybės siekį plėsti atsinaujinančių šaltinių naudojimą, ypač šilumos energijos gavyboje, taip mažinant mūsų šalies priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Daugiausiai kalbama apie komunalinių atliekų panaudojimo galimybes bei kitą neišnaudojamą biokuro potencialą. Tokie pažadai nuskambėjo po premjero susitikimo su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentu Remigijumi Lapinsku, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentu Alvydu Naujienu ir visuomeninės aplinkosaugos organizacijos „Atgaja“ pirmininku Sauliumi Pikšriu. „Atsinaujinanti energetika bus tikrai svarbus dėmuo artimiausiuose mūsų planuose. Svarbiausia, kad greta teorinių strategijų kuo greičiau būtų pradėti realūs darbai“, – teigė A. Kubilius. Ką gi, stebėsime ar po šių žodžių seks žadėtieji darbai.

Savo kalboje, pasakytoje steigiamojoje Tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros konferencijoje Bonoje, ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad platesnis išteklių panaudojimas yra vienas iš naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų. Todėl jau šiais metais bus siekiama atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją. Anot ministro, Lietuva stengsis pusiau sumažinti sunaudojamų gamtinių

dujų kiekį šilumos energijos gavyboje ir sieks, kad iki 2020 metų bendrame visos sunaudojamos energijos balanse atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų bent 23 %. Ministras taip pat pažadėjo, kad Vyriausybė imsis priemonių naikinant kliūtis, stabdančias atinaujinančios energetikos plėtrą mūsų šalyje. Kandidatė į prezidento postą Dalia Grybauskaitė savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuva turėtų siekti energetinės

nepriklausomybės, paremtos atsinaujinančiais ištekliais, kurie įgalintų mus būti nepriklausomais tiek nuo Rusijos, tiek nuo savų oligarchų. Taigi, žodžiais po truputį judama į priekį. Norėtųsi tikėti, kad neatsiliksime nuo pasaulio, ir mūsų vyriausybė bei įstatymų leidėjai imsis konkrečių, efektyvių priemonių atsinaujinančios energetikos plėtrai skatinti.

Tobulas muziejus Kalifornijoje Platininio lygio LEED sertifikatas panašus į Oskarą filmų industrijoje. Jį gavus galima laukti gerbėjų antplūdžių, pasekėjų, spaudos dėmesio ir taip toliau, ir panašiai. Kalifornijos mokslų akademija (California Academy of Sciences) LEED „žvaigžde“ tapo pernai spalį. Architekto Renzo Piano sukurtas stebuklas viskuo atkartoja Akademijos šūkį: „Tirti, aiškinti, saugoti“ (explore, explain, protect). Įspūdingas dizainas, žalias stogas, pastato viduje augantis atogrąžų miškas, įmantrūs akvariumai – siekta, kad net visko persisotinę ir viską žinantys piliečiai trumpam pamestų apatinį žandikaulį. Kas mums labiausiai patinka šiame

komplekse? Asmenines simpatijas pingvinams ir naktims su didžėjais, kuomet muziejus tampa linksmybių arena, šįkart beveik nutylime. Nykščius į viršų keliame statybai bei rezultatui. • po sprogdinimų buvo perdirbta 90 % atliekų. • 32 000 tonos smėlio, iškasto rengiant pamatų vietą, buvo panaudotos kopų gaivinimui San Franciske. • 95 % viso sunaudoto plieno – perdirbtas. • 68 % izoliacinės medžiagos sudaro perdirbti džinsai (!). • 90 % įstaigų apšviečiamos natūralia šviesa ir natūraliai

vėdinamos. 30 % mažesnis energijos suvartojimas, nei to reikalauja federalinė teisė. Ant žaliuojančio kalvoto Akademijos stogo (2,5 akrai) buvo susodinti 1,7 milijonai vietinių augalų. Stogas ne tik gražus ir viliojantis pagulinėti skaičiuojant debesis, tačiau ir naudingas – per metus absorbuojami 3,6 galonai lietaus vandens. Kaip Akademijos direktorius daktaras Gregory C. Farrington sako, „pastato žinia – yra žalioji žinia. Ji yra apie gyvenimą: apie tai, kaip čia atsidūrėme, apie įspūdingą jo įvairovę, jo brangumą, ir pasirinkimus, kuriuos sutinkame, mokydamiesi išlikti.“ •

Nuotr. Luis Muñoz (california academy of science)

ekodaiktas / 9

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

EkoDaiktas Miglė Anušauskaitė [email protected]

Elektros energiją taupantis virdulys Žinote, kas yra labai baisu? Krizė. Varge vargeli, kaip tai baisu! O žinote, kas yra dar baisiau? Kai nėra pinigų. Vargo vakarienė, ajajai, kaip baisu! Ar gali būti kas nors baisiau už pinigų trūkumą? Ogi sąskaita už elektrą. O siaube, o sunki mūsų, vargdienių, dalia, o šiurpulingasis likime! KAIP baisu gauti sąskaitą už elektrą! Bet užteks skųstis, metas veikti. Išjunkime kompiuterius. Gesinkime šviesas. Užsidekime žvakių (tų romantiškų, ne pagrabinių). Susėskime visi drauge ir plėšykime plunksnas (tik atsargiai su žvakėmis!). Net jeigu įvykdėme visa tai, sąskaita vis dar bus nemenka. Kas to kaltininkas? Ogi slapūnas elektrinis virdulys, tykiai tūnantis virtuvėje (aišku, ne vien jis, dar – mikrobangų krosnelė, šaldytuvas ir pan). Bet neskubėkime elektrinio virdulio sviesti pro langą: jis, kaip ir mikrobangų krosnelė, energiją naudoja efektyviau, nes juose šiluma yra naudojama tik maistui, o ne orkaitei ar patalpos orui šildyti. Paprasčiausiai – pilkime mažiau vandens. Pasirodo, kasdien

Papuošalai iš plaukų Sutinku, tai skamba šiurpokai. Atrodo, kad papuošalas iš svetimų plaukų – kažkas panašaus į paveikslą, suklijuotą iš nagų nuokarpų. Anksčiau viešoji nuomonė buvo kiek kitokia. Viduramžiais riteriai nešiodavosi mylimosios plaukų sruogą. Žinoma, juk tuomet nebuvo mobiliųjų te-

Dušo filtrai – – – – – –

Jonai, einam į pirtį! Kad nemėgstu... O kur prausies? Ežere. O žiemą? A, kiek ten tos žiemos...

Vegetare, pažink save! Galbūt jūs esate vegetaras? Jei taip, sunku būtų patikėti, kad jūsų draugai praleidžia progą pasišvaistyti humoro perliukais. Ar dažnas pažįstamas jums panosėn nebruko kepsnelio ir krizendamas nesiūlė paragauti? O jūs galiausiai gniaužtą pyktį sutalpinote į vieną (dar gerai, jei cenzūrinę) frazę ir išrėkėte ją į veidą įkyruoliui? „Taip, aš nevalgau mėsos. LABAI JUOKINGA!“ O gal jūs – mėsos mėgėjas? Jei draugų rate turite bent vieną vegetarą, jums, ko gero, įkyrėjo kalbos apie lavonieną kiekvienąsyk, kai užsisakote nors žirnių su spirgučiais. Po kelių mėginimų ignoruoti šias pastabas, pratrūkstate: „Taip, aš valgau mėsą. NA IR KAS?“ Ši tema jaudina ne tik jus: diskusijos apie gyvūnus, jų valgymą ir moralę vyksta ir internetinėje erdvėje. Čia niekas nerėkia, niekas nebado pirštais į kotletus, o kotletais – į jūsų veidus. Čia rimtai ir argumentuotai (neretai remiamasi žymiais

užsiviriname mažiausiai po litrą vandens, kurio neišgeriame. Šį neiškalbingą faktą galima pailiustruoti pavyzdžiu: jei visi europiečiai kaskart užvirintų tik tokį vandens kiekį, kokį suvartos, sutaupytos energijos užtektų apšviesti trečdaliui Europos gatvių. Ką jau kalbėti: tas papildomas litras lašas po lašo pratašo norą gyventi taupiau. Na, jei nepasitikite savo gebėjimais vandens įsipilti mažiau, įsigykite energiją taupantį virdulį. Jis turi tam tikrą „vidinių indų sistemą“, kurioje užvirs būtent tiek vandens, kiek reikia. O jei manote, kad su šita užduotimi (įsipilti mažiau vandens) kaip nors susidorosite, galite įsigyti kitą virdulį, kuris leis jums pasirinkti, kokio karštumo vandens norite. Juk kavai ar žolelių arbatai 85°C temperatūros vanduo puikiausiai tinka. Sėkmės taupant. O man metas taupant energiją išjungti kompiuterį.

Jei atsiversime mokslo žurnalus, paaiškės, kad Jonas – ne toks jau kvailas. Žiemą pasidangstęs purvo sluoksniu, pavasarį jis išsimaudys ežere ir taip bent jau išvengs chloruoto vandens. Chloruotą vandenį peikia visi kas netingi. Jis ir odai kenkia, ir plaukų spalvą blukina... Tarsi to būtų maža, chloruotas vanduo didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis! Kodėl valdžia nieko nedaro? Mat kiti būdai dezinfekuoti vandenį – ultravioletinis spinduliavimas, sidabro junginiai – atsieina nepigiai. O leisti vandentiekyje veistis bakterijoms irgi nesinori. Todėl vanduo chloruojamas, o mums belieka susigalvoti būdų, kaip šito blogio išvengti. Net jeigu pavyko išguiti chlorą iš geriamojo vandens (tam skirti įvairiausi

Angliškai apie žmones ir gyvūnus animalethics.blogspot.com Lietuviškos skaidrės iš pranešimo apie žmones ir gyvūnus www.filosofija.vu.lt

Prožektorius be baterijų

Virdulys, padedantis užsivirinti tik tiek vandens, kiek reikia – viso labo 29.99 £. Virdulys, išsijungiantis, kai sušyla iki 85°C –39.99 £. www.nigelsecostore.com

lefonų, o parašyti „atminimą“ mokėjo toli gražu ne kiekviena madmuazelė. Viktorijos laikais „plaukų juvelyrika“ įgijo makabrišką atspalvį: buvo madinga turėti papuošalą, nunertą iš mirusio artimojo plaukų. Po tokios statistikos reklamuoti „plaukų juvelyriką“ – nei šis, nei tas. Nebent esate tokie ekscentriški, kad nešiotumėte koljė iš svetimų kasų

mąstytojais) ginama nuomonė, abejojama pamatinėmis tiesomis ir mėginama surasti naujų. Ar gyvūnai, kurie nejaučia skausmo, gali būti valgomi? Ar mikroorganizmai – taip pat saugotina gyvybė? Kuo gyvūnas skiriasi nuo žmogaus? Ar etiška būtų valgyti savanoriškai tam pasiryžusį žmogų? Tokiais ir panašiais klausimais papildyta diskusija prie pietų stalo nepaliks abejingų. Tezių ir argumentų galima rasti ne tik pačiame tinklaraštyje: čia yra nuorodų į įvairius rimtus veikalus. Ko vertas vien sąrašas knygų, nagrinėjančių gyvūnų etiką! Jei anglų kalba – ne jūsų draugas, paskaityti apie moralinius žmogaus ir gyvūnų skirtumus galite ir lietuviškai.

(nebūtinai mirusio artimojo). Arba tokie nagingi, kad sumeistrautumėte papuošalą iš savų (plaukų, ne artimųjų). Kita vertus, profesionaliai padaryta „plaukų juvelyrika“ – tikrai graži (galėtų tik nerašyti, iš ko gaminama). Yra keletas interneto tinklalapių, kur keistuoliai mėgina parduoti pačių pagamintus papuošalus (sėkmės!) arba pamokyti šio meno kitus. Pradėti galima nuo ašutinių apyrankių, vėliau išmokti megzti sudėtingas seges iš savų kirpčiukų. O ką? Mokėjimas elgtis su plaukais dar niekam nepakenkė. Netrokštate čiupinėti savo nukirptų plaukų? Parduokite juos perukų gamintojams. Arba dar geriau – paaukokite organizacijai „Locks of love“. Jie gamina perukus vaikams, kurie neteko plaukų dėl vaistų poveikio. Pabaigoje – šiek tiek prietarų. Plaukus (nukirptus ar iššukuotus), užuot išmetus, reikia sudeginti. Anot senelio, tai dėl to, kad niekas jums negalėtų pakenkti. Anot močiutės – kad plaukų kaltūnai nesimėtytų ant kilimo. Plaukų papuošalai (pirkti ir pasigaminti) www.hairworksociety.org Paaukoti savo plaukus galima čia: www.locksoflove.org

filtrai bei jonizatoriai), neskubėkite džiūgauti: du trečdaliai chloro į mūsų organizmą patenka maudantis duše ir kvėpuojant garais. Išsigelbėjimas – specialūs dušo filtrai. Reklama skelbia, esą jie pašalina daugiau kaip 99 proc. chloro, sunkiuosius metalus, geležį ir mechanines priemaišas (kažkodėl įsivaizduoju sovietinės gamyklos interjerą). Turbūt nereikia nė sakyti, kad dušo filtrai vandenį minkština (dabar įsivaizduoju vonią, pilną minkštų duknų). Nors kita vertus, visada galite palaukti vasaros. Kiek čia tų šalčių... Dušo filtrai – nuo 44.95 $ www.allergybuyersclub.com Lietuvoje jais prekiauja įmonė „Ekovandenys”. www.ekovandenys.lt

„Aš sugalvojau keturis marinančius dalykėlius: šerti katę raugintais kopūstais švęsti gimtadienį užsimerkus ieškoti daiktų bandyti suprasti šlagerių tekstą“ D. A. Prigov Kai esi palapinėje su dar trimis žmonėmis (bei jų daiktais) ir vidurnaktį staiga prisimeni, jog užmiršai išgerti savo vaistus, supranti, kad užsimerkus (ar visiškoje tamsoje) ieškoti daiktų – tikrai marinantis dalykėlis. Mane visiškai – be ironijos! – sužavėjo baterijų nenaudojantis prožektorius. Nėra baterijų – nėra šiukšlių. Ir ne tik šiukšlių: tau nebereikia tampytis atsarginių baterijų kuprinėje žinant, kad jos „išsikvėps“ pačiu netinkamiausiu momentu. Kalbant apie šiukšles, stiklo šukių aštruma šiam prožektoriui taip pat svetima: jame nėra lempučių. Tik nesakykit, kad jis maitinamas saulės baterijomis, – paniekinamai purkštelite jūs. Aha, jei turite jėgų be reikalo purkščioti, tai turėsite jėgų ir pakratyti prožektorių, kol jis įsikraus. Taigi: jis įsikrauna purtomas. Viena minutė kratymo ir aštuonios minutės

šviesos (atitinkamai su valandomis, savaitėmis, metais...). Dar viena stovyklautojams svarbi šio prožektoriaus savybė – jis atsparus vandeniui. Toks atsparus, kad gamintojai pasiryžę jam suteikti penkerių metų garantiją. Tiesa, tenka pripažinti, kad šviesa – ne itin ryški. Naktį palapinėje knygos nepaskaitysi, bet lošti kortomis – pats tas (gal net geriau, nei prie akinančios šviesos). Prožektorius be baterijų –17 $. www.notanumberinc.com

Nevienkartinis puodukas kavai Šis „trendas“ tiesiog laukė, kol bus sugalvotas ir išpopuliarintas. Dabar kava išsineštinai tikriausiai patektų į geriausių pasaulio išradimų šimtuką kartu su krumpliaračiais, alumi ir kišenėmis. Aš kavos gurkšnojimą skubant gatvėmis pavadinčiau maloniausia ankstaus ryto akimirka (jei ankstus rytas apskritai gali turėti malonių akimirkų). Žodžiu, kava išsineštinai – „trendas“, bet kažkoks genialus. Deja, deja: kava pilama į puodelius, o šie metami į šiukšlinę. Kitą dieną – kitas puodelis (o kur dar plastikinis dangtelis, servetėlė, medinis šaukštukas, popieriniai cukraus maišeliai...). Puodelis po puodelio, ir konteineris jau pilnas. Ką daryti? Vienas žmogus, susirūpinęs savo paliekamomis šiukšlėmis (tiksliau – susirūpinęs, kaip jų palikti kuo mažiau), tikriausiai prisiminė vieną seną posakį ir pritaikė naujai: tas pats puodelis, tik kita kava. O tada sugalvojo keraminį puodelį su silikoniniu dangteliu. Toks puodelis pritaikytas kavai išsinešti: jis išlaiko gėrimą karštą, o dangtelis apsaugo nuo išsilaistymo. Puodelio išvaizda nė kiek nesiskiria nuo

jo vienkartinių giminaičių, taigi pernelyg neišsiskirsite iš minios (jei norite būti ekscentriškas, nešiokitės močiutės servizą). Kas dar? Tikėtina, jog kavinių darbuotojos trūkčios pečiais, išgirdusios prašymą pripildyti atsineštą puodelį. Nepykite, paaiškinkite joms, kad taip jos sutaupys puodelių, kuriuos vėliau galės pasiimti namo ir pasidaryti vazonus daigeliams. Jei norite paprastesnės ir lietuvio širdžiai artimesnės alternatyvos – nešiokitės termosą. Daugkartinis puodelis –12.99 £. www.nigelsecostore.com

10 / ekoproduktai

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Vakarų pasaulis yra tiesiog apsėstas „teisingos mitybos“ idėjos. Vieni stengiasi teisingai maitintis, kad būtų sveiki, kiti tai daro, norėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų, treti – siekdami dvasinio apsivalymo, dar kiti – tikėdamiesi išsinaikinti spuogus ar pagerinti plaukų bei nagų struktūrą. „Teisingo“ maitinimosi būdų yra be galo daug. Štai neseniai teko girdėti apie itin „sveiką“ Kremliaus dietą, kurios laikantis neva galima per savaitę numesti kokius penkis kilogramus: reikia valgyti jautienos kepsnius užgeriant vynu, ir jokio garnyro! Kitame spektro gale, Kalifornijoje, mūsų tautietis Viktoras Kulvinskas vadovauja „žalio maisto“ judėjimui, teigiančiam, kad vienintelis teisingas maistas yra termiškai neapdorotos daržovės. O kur dar greipfrutų, grikių ar kefyro dietos, bei dieta pagal kraujo grupę… Nuotr. Tetsulaw Kimura

Dietų karai. Gal tiesiog valgyti? Simona VAITKUTĖ [email protected]

„Teisingos“ dietos Kalorijų skaičiavimas ir maisto skaidymas į vitaminus, riebalus, angliavandenius ir kitas sudėtines dalis mūsų visuomenėje jau tapo norma. Tačiau ar tai naudinga, ir jei taip – tai kam? Nė vienoje pasaulio šalyje taip nesirūpinama valgių „maistingumu“ kaip JAV, ir nė vienoje šalyje antsvoris ir tokie su dieta susiję sveikatos sutrikimai kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas bei kai kurie vėžiniai susirgimai nėra taip paplitę kaip čia. Amerikiečių susirūpinimo teisingu maistu pasekmė – nauja liga ortoreksija, kai žmogus yra tiek apsėstas sveiko maitinimosi idėjos, kad sveiko maisto paieškos ir gaminimas užima visą jo laiką ir gali pasiekti fizinę išraišką, panašią į bulimiją ir anoreksiją. Žinant, kad amerikietiški maitinimosi kraštutinumai turi tendenciją virsti pasauliniais, reikėtų susirūpinti ir mums.

Maistas prieš maistines medžiagas Šie pastebėjimai toli gražu nereiškia, kad žmonės turėtų nustoti domėtis tuo, ką valgo. Anaiptol. Tačiau reikėtų būti kritiškesniems ir gerai pasvarstyti prieš „sėdant ant“ naujausios dietos. Įvairiausi (tariami) moksliniai atradimai ir naujovės, taip pat „riebalus ribojančios“, „angliavandenius ribojančios“ ar „praturtintos omega 3“ dietos yra laikini ir naudingiausi maisto pramonei, maisto papildų gamintojams bei žurnalistams, o ne valgytojams. Štai prancūzai, garsėjantys mėgavimusi maistu ir suvalgantys nemažai riebalų ir kitų tariamai nesveikų maistinių medžiagų, kažkodėl daug rečiau nei amerikiečiai serga širdies ligomis, tam tikrais vėžiniais susirgimais ir nepasižymi antsvoriu. Vis daugiau virėjų, mokslininkų ir valgytojų Vakarų pasaulyje ima suvokti, kad „teisingų“ maistinių medžiagų vartojimas nei sveikatos, nei svorio, nei malonumo požiūriu neprilygsta saikingam mėgavimuisi geru maistu. Būtent: mėgavimuisi MAISTU. Pagrindinė modernaus valgymo problema yra ne suvartojamų mais-

tinių medžiagų kiekis ar proporcijos, bet maisto industrializacija. Kitaip tariant, problema yra ta, kad mes valgome vis mažiau tikro maisto. Perfrazuojant vieną amerikiečių maisto industrijos kritiką: beta karotino papildai neatstoja morkos. Beta karotinas nėra maistas. Maisto industrija sparčiai prisitaiko prie vyraujančių dietų ir maitinimosi tendencijų, tiekdama mums vis naujus, suformuluotus „sveikesnius“ produktus. Produktai ir patiekalai, kuriuos mes vartojame, pradedant duona bei dešromis ir baigiant bandelėmis bei saldainiais, yra pilni ingredientų, kurių mūsų seneliai niekada nebūtų sugalvoję pavadinti maistu. Vietoj braškių dažnai valgome braškių skonį, vietoje sviesto ar aliejaus – hidrintus riebalus, o vietoj tokių tradicinių prieskonių kaip pipirai, druska ir prieskoniniai augalai, maistą skaniname gliutomatais. Daugelis maisto gaminių iš gamyklų ant mūsų stalo atkeliauja „praturtinti“ išgrynintais vitaminais. Negana to, tradicinis maistas, kurį perkame prekybos centruose ir turguose, – tokie pagrindiniai produktai kaip mėsa, žuvis ir daržovės – dažnai taip pat būtų neatpažįstami žmogui, gyvenusiam vos prieš 20–30 metų. Gyvuliai, paukščiai ir žuvys, neretai mus pasiekiantys iš už tūkstančių kilometrų filė ir kotletų pavidalu, užauga siaubingomis sąlygomis, maitinami pigiu, jiems netinkamu maistu ir prifarširuojami antibiotikų bei hormonų. Taip greičiau ir pigiau, bet ar geriau? Palesę pesticidais pagerintų industrinių salotų dvesia kanarėlės, o iš olandiškų pomidorų skonis industrializacijos metu, atrodo, buvo visiškai eliminuotas, paliekant tik spalvą ir tekstūrą.

ir mėgavimasis maistu drauge su šeima sudaro piramidės pagrindą, o valgyti siūloma nedideles porcijas įvairaus, daugiausia augalinio maisto, pagaminto naudojant alyvų aliejų. Vieno iš žymiausių JAV rašytojų apie maistą ir maitinimąsi Michael Pollan patarimas yra dar paprastesnis ir glaustesnis: valgyk maisto ne per daug, daugiausia augalus. Ir nustok valgyti gaminius, kurių sudėtyje yra neatpažįstamų/neištariamų sudėtinių dalių. Atrodytų, savaime suprantama tiesa, kam čia ją kartoti. Bet kiek iš mūsų ja seka? Turbūt nė vienas perskaitęs šį pata-

rimą nepuls sukasinėti savo pievelės ir sodinti daržovių (nors galbūt tai ir nebloga idėja) ar atsisakyti kepsnių. Juolab, kad mūsų platumose augalų valgymas yra šiokia tokia bėda, turint omenyje, kad daržovių auginimo sezonas yra palyginti trumpas, o didžiąją metų dalį esame priklausomi nuo importuojamos produkcijos. Tačiau turėdami noro ir pasitelkę vaizduotę galime gerokai pagerinti savo valgomo maisto kokybę, ypač jei tai padarytume kiekybės sąskaita. Juk vietoje kilogramo pigios dešros su sojos baltymais, pagardintos mononatrio gliutomatu, galima nu-

sipirkti pusę kilogramo ekologiškos dešros, pagamintos su tikrais prieskoniais. Suvalgysite mažiau, bet bus skaniau ir sveikiau, o jei pasidalysite su draugais, dar ir maloniau. Nusipirkite daržovių ar kitokių vietinių produktų tiesiai iš ūkininkų jų organizuojamose mugėse ir turgeliuose. Išmokite gaminti, išbandykite naujus receptus, mėgaukitės kokybišku maistu su artimaisiais. Juk valgio ruošimas ir valgymas neturi būti kančia, tai yra vienas iš gyvenimo malonumų, kurio mes taip greitai atsisakome dėl tariamo patogumo ar taupumo.

Valgymo malonumas Dejuoti galima be galo, bet valgyti juk vis tiek reikia (nors ir patartina valgyti mažiau, nei dabar įprasta). Tad ką daryti? Toje pačioje Amerikoje žymiausi ekspertai siūlo nustoti skaičiuoti riebalų kiekius, vitaminus, kalorijas ir pažvelgti į valgymą kaip į malonumo šaltinį. Net šiuo metu Vakaruose itin populiarios Viduržemio dietos piramidėje fizinis aktyvumas

Nuotr. H is for home

ekotransportas / 11

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Kitos alternatyvos

Parodoje buvo pademonstruota ir tikrai netradicinių sprendimų. Unikaliausiai skamba „Volvo C30 Multifuel“ apibūdinimas, mat šis automobilis vienodai puikiai gali veikti su penkių rūšių kuru. Į šio „Volvo“ bakus galima pilti hitaną (90 proc. gamtinių dujų ir 10 proc. vandenilio mišinys), biometaną, gamtines dujas, bioetanolį E85 ir benziną. „Volvo“ skelbia šūkį, kad yra ne vienas, o daug kelių į ateitį. Nė viena alternatyvaus kuro rūšis negali visiškai pakeisti benzino ir dyzelino. Įvairios vietovės ir įvairios šalys naudoja skirtingas alternatyvaus kuro rūšis. Vartotojai pageidauja variklių, kurie veiktų naudodami įvairias kuro rūšis. „Volvo C30 Multi-fuel“ turi du bakus: vieną, 98 litrų talpos, skirtą dujiniam kurui (titanas, biometanas, gamtinės dujos) ir kitą, 29 litrų talpos, skirtą skystam kurui (bioetanolis E85 ir benzinas). Dar viena alternatyva yra suspaustu

Automobiliai – alternatyva diktuoja madas

Ženevoje rodytas augantis dėmesys ekologijai

Elektriniai, hibridiniai, varomi suspaustu oru ar gamtinėmis dujomis – ilgą laiką tokie automobiliai tebuvo didžiosios automobilių pramonės pastumdėliai, žaisliukai. Tačiau 79-ojoje tarptautinėje automobilių parodoje Ženevoje alternatyviu kuru varomi automobiliai išgyveno tikrą revoliuciją: šių metų naujovė – atskiroje salėje eksponuojami automobiliai su elektriniais ir kitokiais aplinką tausojančiais varikliais. Interneto populiarėjimo pradžia laikomi 1994-ieji, kai garsus žurnalas „Wired“ paskelbė naują madą – susikurti interneto svetainę. Akstinu domėtis alternatyviu kuru varomais automobiliais galėtų būti šiemet Ženevos automobilių parodoje skirtas dėmesys ekologijai. Rimas GRIGONIS

Aplinką tausojantys eksponatai

Ženevos automobilių parodoje alternatyviu kuru varomiems automobiliams buvo skirta 3-oji salė, dar vadinama žaliuoju paviljonu. Ji užima 2000 kv. m plotą – maždaug kaip penkios krepšinio aikštelės. Ne taip jau mažai, turint omenyje, kad iki šiol automobiliai, varomi alternatyviu kuru, būdavo eksponuojami įvairiose parodos vietose, dažniausiai – mažiau lankomose. Savo idėjas ir gaminius, skirtus tausoti aplinkai, pristatė 23 įmonės. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime daugiausiai dėmesio parodoje sulaukusius alternatyviu kuru varomus automobilius.

Elektra varomi automobiliai

Parodoje buvo pristatyti tokie elektra varomi automobiliai kaip „Tesla Roadster“, „Pininfarina Bollore B°“, „Opel Ampera“, „Dodge 200C EV“, „Protoscar Lampo“, „Mitsubishi MiEV“, „E`MO“. „Opel Ampera“. Penkių durų keturvietis automobilis veikia kitaip, nei panašūs šiuolaikiniai elektromobiliai. Atstumus iki 60 kilometrų „Opel Ampera“ nuvažiuoja naudodama tik elektrinį variklį, maitinamą ličio jonų baterija, kuri įkraunama iš standartinės 230 voltų rozetės. Baterijai baigiant išsikrauti, automatiškai įjungiamas benzininis variklis-generatorius, kuris aprūpina ją energija išsikrovusią bateriją. Gamintojai teigia, kad įsijungus varikliui-generatoriui su papildomai įkrauta ličio jonų baterija automobilis gali nuvažiuoti 500 kilometrų. Pabrėžiama, kad maždaug 80 proc. vokiečių per dieną nuvažiuoja ne daugiau kaip 50 kilometrų, todėl iš esmės „Opel Ampera“ vairuotojui neprireiks

benzino, tereikės kasdien įkrauti bateriją. „Tesla Roadster“. Tai vien elektra varomas sportinis automobilis. Gamintojai teigia, kad automobilis iki 100 km per valandą gali įsibėgėti per 3,9 sekundės. Maksimalus greitis siekia 210 km/val. Automobilis galės nuvažiuoti 400 km vieną kartą įkrovus ličio jonų bateriją. Tiesa, Ženevos automobilių parodoje buvo pristatytas kiek kitoks „Tesla Roadster“. „Brabus“ – automobilių tobulinimo kompanija, garsėjanti didelės galios „Mercedes-Benz“ modifikacijomis, ėmėsi ir „Tesla Roadster“ elektromobilio tobulinimo. Jie nekeitė variklio, bet pasirūpino estetiniais pakeitimais. Įdomiausias yra garso imitacijos įdiegimas. Paprastai elektromobiliai skleidžia vos girdimą gaudesį. „Brabus“ manymu, greitas sportinis automobilis turi riaumoti atitinkamu garsu. Taigi – vairuotojas galės pasirinkti, ar „Tesla Roadster” skleis V8 variklio garsą, ar kaip tikras lenktyninis bolidas. „Protoscar Lampo“ – tai visais ratais varomas kabrioletas, turintis du elektrinius variklius. Ličio jonų baterijų komplektas, pakrautas iš standartinės 230 voltų rozetės, leidžia automobiliui nuvažiuoti iki 200 kilometrų net esant maksimaliam greičiui – 280 km/val. Išskirtinė „Lampo“ savybė – įdiegta intelektuali sistema: automobilio borto kompiuteris, sujungtas su GPS navigatoriumi, seka baterijų išsikrovimo lygį, atstumą iki artimiausio įkrovimo taško, net elektros kainas konkrečiame regione, taip nustatydamas, kur ir kada automobilio įkrovimas bus pigiausias.

Hibridiniai automobiliai

Jausdami didėjančią vien tik elektra varomų automobilių konkurenciją,

hibridinių automobilių gamintojai taip pat nesnaudžia ir siūlo vis ekonomiškesnius modelius. Pažangiausias ir žinomiausias hibridinis automobilis yra „Toyota Prius“. Tačiau atsiranda ir naujų gamintojų. Ženevoje buvo galima išvysti „Toyota Prius 3“ (benzinas ir elektra), „Honda Insight“ (benzinas ir elektra), „LexusPremium Crossover“ (dyzelinas ir elektra). „Honda Insight“ – vienas ryškesnių naujų hibridinių modelių. Japonai teigia, kad jį kurdami specialiai pasirinko hečbeko kėbulą. Priežastis labai paprasta – pasirodo, tarp C klasės automobilių hečbekai yra populiariausi Europoje. Be to, tokio dizaino automobiliai pasižymi geriausiomis aerodinaminėmis savybėmis. „Honda Insight“ 100 kilometrų per valandą greitį pasiekia per 12,6 sekundės ir gali važiuoti maksimaliu 186 km/val. greičiu. Automobilis mieste sunaudoja 4,6, užmiestyje – 4,2, o vidutiniškai – 4,4 l benzino šimtui kilometrų.

Hibridinis elektrinis automobilis turi įprastą benzininį ir papildomą elektrinį variklį. Elektros varikliui energija tiekiama iš baterijos, kuri įkraunama dirbant benzininiam varikliui ir stabdant. Elektrinis variklis įsijungia judant lėtai arba sustojus sankryžoje. Judant vidutiniu arba dideliu greičiu gali dirbti abu varikliai, taip išlaikomas ekonominis režimas.

Varomi gamtinėmis dujomis

Gamtinės dujos yra iškastinis, atsinaujinantis kuras. Jomis varomi automobiliai aplinką teršia mažiau nei analogiški benzininiai ar dyzeliniai. Lyginant su dyzelinu, išmetama apie 90 proc. mažiau sieros dvideginio, beveik perpus mažiau anglies monoksido, o anglies dvideginio, šiltnamio efektą didinančių dujų, tarša mažėja šeštadaliu. Ženevos automobilių parodoje buvo pristatyti du įdomesni automobiliai, varomi gamtinėmis dujomis – „Peugeot 207 CC“ ir „Volkswagen Passat TSI EcoFuel“.

oru varomas automobilis „AirPod“. Tai kompanijos MDI, kuri pastaruosius 20 metų tobulino suspaustu oru veikiančius variklius, kūrinys. Trivietis automobiliukas gali išvystyti nuo 40 iki 70 km/val. greitį. Vienu ypu juo galima įveikti maždaug 220 kilometrų. Suspausto oro balionai specialioje degalinėje pripildomi vos per keletą minučių.

Degalų kampanija

Ženevos parodoje buvo paskelbta kuro ekonomijos programa „50by50“. Šia programa skatinamos alternatyvių kuro rūšių paieškos ir tyrimai, vairuotojų aplinkosauginės atsakomybės ir sąmoningumo formavimas. Kampanijos tikslas užšifruotas jos pavadinime – iki 2050 metų 50 proc. sumažinti įprastinio kuro sunaudojimo rodiklius. Kampaniją rengia keturios tarptautinės organizacijos – Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa (UNEP), Tarptautinė Energijos Agentūra (IEA), Tarpautinis Transporto Forumas (ITF) ir FIA (Didžiosios Britanijos organizacija, rengianti ir palaikanti tarptautinius transporto saugumo projektus). Straipsnis parengtas pagal www.salonauto.ch/en/, www.opel.com, www. teslamotors.com, http://automobiles. honda.com, www.mdi.lu ir „Ozonas“ inf. Nuotraukos iš Ženevos automobilių parodos archyvo.

12 / ekostatyba trumpai

Atgal į gamtą (ir vėl)! Be galo būtų įdomu pasivaikščioti ateities miestuose, pasijuokti iš tenykščių madų, sutikti ateities save ar pavarvinti seilę į architektūros, infrastruktūros ir kitus stebuklus.

kas yra pusiausvyra (kalbame, aišku, ne apie ančiasnapį). Štai medis, štai gėlė – tobulai funkcionuojantys šedevrai. Telieka pasitelkti hi-tech smegenis ir... vogti idėjas!

Jau dabar nujaučiame, kad dėl užterštos aplinkos, energijos išteklių trūkumo, senkančio vandens kada nors bus tiesiog nebeįmanoma gyventi taip, kaip gyventa iki šiol. Reikės tokių struktūrų, kurios būtų atsinaujinančios, saugančios, save išlaikančios. Žodžiu, gyvenamieji namai turės būti gigantiškos „gyvos“ būtybės, kurių dėka eilinis žmogus galės ir toliau mėgautis dušu.

„Philips“ tiriamojo dizaino laboratorija, bandomąja jūrų kiaulyte pasirinkusi Kiniją, sukūrė save išlaikančio, švaraus miesto koncepciją. Svajonių mieste, pavadintame Habibat 2020, „augtų“ žali pastatai, visiškai sunaudojantys susidarančias buitines ir žmogiškąsias atliekas (taip, taip – biodujų gamybai). Ypatinga naujovė yra tų pastatų „oda“ – aktyvi membrana, nusižiūrėta nuo gamtos paviršių (lapų, kūnų). Ta membrana savo puikumu prilygsta gal nebent skraidančiam kilimui – ji reaguoja į aplinką, sugeria saulės šviesą, į pastato vidų praleidžia (ir filtruoja)

Ar dabar įmanoma tokias įsivaizduoti? Pasirodo, kad taip. Futuristai išganymo siūlo ieškoti gamtoje, kuri tikrai žino,

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

orą, o lyjant išsiskleidžia piltuvėliais ir surenka vandenį. Gyvenant tokiame būste iškart būtų išspręstos energetikos, vandens ir taršos problemos. Kažkas nerealaus. „Habitat 2020“ šiek tiek primena modernią elfų gyvenvietę – tobula darna su gamta, gyvas ir jautrus būstas. Mąstote, kodėl iki šiol nestatome tokių, o vis tęsiame kvailų, nesveikų, neefektyvių narvų statybas? Nereikia perti savęs labai smarkiai. Kaip kartą „Cradle to Cradle“ judėjimo lyderis William McDonough sakė, „žmonijai prireikė net penkių tūkstančių metų tam, kad pritvirtintų ratukus prie lagamino“... Taigi. Nuotr.: „Philips probe design“

www.darom09.lt

Ar atliekos pačios susirinks? Ne - todėl

REGISTRUOKIS! ir

kartu su visa Lietuva ir Baltijos šalimis balandžio 18 d. dalyvauk visuomeninėje

Lietuvos švarinimo akcijoje - Darom 2009! Registracija ir informacija:

Las Vegasas lošia žaliai Šių metų pabaigoje miestas vilioklis dykumoje kvies lošėjus į didžiulio ekologinės statybos projekto atidarymo iškilmes. Beveik aštuonis milijardus dolerių kainuojantis daugiafunkcinės paskirties septynių pastatų kompleksas šiuo metu, manoma, yra didžiausias tokio masto Šiaurės Amerikoje. Miesto centrą kuriančių specialistų komanda tikisi, kad jų projektas gaus ypač vertinamą LEED (dizaino lyderis ekologijoje ir energetikoje) sertifikatą. Toks sertifikatas ne tik reiškia, kad naudojamos praktikos paplis kaip dogmatinės, bet ir tam tikras mokesčių lengvatas. Taigi, kokie žali žaidimai čia žaidžiami? Visų pirma, Las Vegasas labai rekla-

muoja siekį vengti bet kokių statybinių atliekų. Susprogdinus senus pastatus, iki 80 procentų nuolaužų buvo panaudotos statybose, tai, kas liko, buvo išvežta ir sunaudota kitose vietovėse: dalis atliekų sugrūstos ir panaudotos asfalto bei betono gamybai, sena vonių įranga pervežta eksploatacijai į kitas šalis, draperijos ir kilimai naudoti kaip pakavimo medžiaga. Dauguma statybose susidarančių atliekų yra perdirbamos ir naudojamos iš naujo. Projektui reikalingą energiją gamina vietoje esanti gamykla. Vanduo centre bus šildomas surenkant šilumą iš visos sistemos. Ekologiškais vadinami ir interjero sprendimai – daug kur naudojamos perdirbtos medžiagos (mediena iš senų fermų, akmuo iš

www.darom09.lt nugriautų pastatų)... Aišku, lazda turi du galus. Šiek tiek abejonių kelia visi tie medžiagų vežiojimai ir pervežiojimai. Pavyzdžiui, panaudotas akmuo atplukdomas iš Didžiosios Britanijos. Tai kvepia šiokiu tokiu demonstratyvumu. Kitas aspektas, dėl kurio lošimo karaliui nesinori rašyti dešimtuko, – darbų sauga. Nuo statybų pradžios siaubingai nejaukių mirčių sulaukė šeši žmonės. Nepritardami prastoms saugos sąlygoms pernai darbininkai buvo surengę protestą. Negalima pamiršti, kad aplinkosauga yra ir žmonės, ne tik rodikliai diagramose. Lošti žaliai galima tik šaškėmis (tebeturite mūsiškes?). Nuotr.: Daniel Ramirez

mokslas / 13

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Nuotr. Allen

Švarėjantys reikalai: mikrobiniai kuro elementai Turbūt ne vienas mažas berniukas, o gal ir viena kita mergaitė, yra bandę Luigi Galvani eksperimentą: paveikus negyvą varlę elektros srove, jos kojos ima trūkčioti. Ir tikrai kiekvienas esame susidūrę su tokiais žodžiais kaip elektroencefalograma ar elektrokardiograma. Visi šie gyvenimiški pastebėjimai sufleruoja, jog gyvuose organizmuose vyksta elektriniai procesai, tačiau ar dažnas, turintis didesnį ar mažesnį išsilavinimą, susimąstėme, kad šie gyvuose organizmuose veikiantys reiškiniai galėtų būti panaudoti energijai gauti? O apie tai buvo pagalvota jau seniai. Dar 1911 metais buvo sukonstruotas pirmasis kuro elementas, elektrai gauti naudojantis gyvybę – žmogaus žarnyne gyvenančias bakterijas. Vilius KURAUSKAS [email protected] Deja, didelio susidomėjimo šis elementas nesulaukė. Turbūt todėl, kad savo pagaminamos energijos kiekiu negalėjo lygintis su tuo metu populiarėjančiomis neorganinėmis elementų baterijomis. Be to, tų laikų mokslininkams gyvi organizmai buvo per daug nesuprantama, mistiška sritis. Koncepcija vėl prisiminta tik apie 1980 metus, kai buvo susimąstyta apie ekologines problemas. Nuo tada plėtojamos mikrobinių kuro elementų (MKE) idėjos – kūdikėlis auga, kad ir skurdžioje aplinkoje. Šiuo metu jis tvirtesnis nei bet kada anksčiau. Turbūt visi, kas yra apie tai girdėję, laukia, kada šis „kūdikis“ žengs pirmuosius žingsnius – iš mokslinių laboratorijų į paprastų mirtingųjų gyvenimus. O žada jis tikrai nemažai.

Veikimo principas

Prieš pradedant kalbėti apie potencialias MKE panaudojimo sritis, norėtųsi užsiminti apie iš pažiūros nesudėtingą šių kuro elementų veikimo principą.

Kitaip negu klasikinėse baterijose arba įprastuose elementuose, šiuo atveju elektronus elektros grandinei tiekia ne neorganinės medžiagos (cinkas ar vandenilis), o bakterijos, oksiduodamos (skaidydamos) organines medžiagas. Kadangi yra didelė šių medžiagų įvairovė – cukrūs, baltymai, riebalai ir t. t. – joms skaidyti gyvuose organizmuose egzistuoja įvairios, persipinančios biocheminių reakcijų grandinės ir ciklai. Didžioji elektronų dalis, gauta šių reakcijų metu, keliauja į elektronų pernašos grandinę – baltymų kompleksą, kuris labai svarbus ATP – pagrindinės gyvų organizmų energetinės molekulės – sintezei. Būtent iš šio komplekso MKE elektronai tiesiogiai arba dalyvaujant nešikliams, kurie perkeltų juos per bakterijos membraną, keliauja į neigiamą elektrodą – anodą. Prie teigiamo elektrodo MKE, kaip ir įprastuose kuro elementuose, vyksta deguonies redukcija – virtimas vandeniu. Reikėtų paminėti, jog katodą ir anodą reikia atskirti jonams atrankia membrana. Skaidant organines molekules išskiriamas anglies dioksidas, tačiau MKE jo atžvilgiu yra neutralūs, nes išskirtasis anglies di-

oksidas organinėse molekulėse prieš tai buvo sukauptas iš atmosferos. Be to, šie kuro elementai gali būti naudojami ne tik energijai, bet ir švariam vandeniui gauti bei atliekoms skaidyti.

mentas galėtų panaudoti šias atliekas energijai ir grynam vandeniui gauti. Tolstant nuo Saulės, energijos, gaunamos iš saulės baterijų, kiekis mažėtų, todėl papildoma energija iš MKE būtų naudinga.

Afrika, NASA, alus...

MKE galėtų tarnauti ir kaip energijos šaltinis robotams. Turbūt efektyvesnis energijos šaltinis šiuo metu yra saulės baterijos, tačiau joms reikia saulės, o MKE tokių apribojimų neturi. Todėl MKE maitinami robotai galėtų funkcionuoti kur kas atšiauresnėse aplinkose.

Viena iš potencialių MKE panaudojimo sričių – elektros energijos tiekimas Afrikos gyventojams. Kembridže susikūrusi organizacija Lebone Solutions siekia išplėtoti MKE kaip pigų elektros energijos šaltinį, pigesnį už saulės baterijas ar vėjo turbinas – alternatyvius būdus, pasiūlytus Afrikai. Šios organizacijos sukurtam MKE užtenka grafitinio audinio – anodo, supintos vielos – katodo, kibiro, smėlio sluoksnio (kaip jonams atrankios membranos), druskos jonų difuzijai palengvinti ir organinių junginių, kuriuos galėtų skaidyti bakterijos: karvių mėšlo, dumblo ar atliekų nuo kavos derliaus. Brangiausia kompanijos sugalvoto prietaiso detalė yra energijos valdymo pultas, kurį vietiniams gyventojams tektų importuoti. MKE generuojama elektros energija būtų panaudojama įkrauti kondensatoriui ar elementų baterijai, o jos energijos užtektų apšviesti namus efektyviais šviesos diodais – LED’ais ar PLED’ais. Australų alaus gamintojas Forster’s Group kartu su Kvinslendo universitetu pasiryžo įsidiegti 660 galonų MKE. Bakterijos, atsidėkodamos už maistą (krakmolą, cukrų ir alkoholį), kompanijai tiektų elektros energiją ir švarų vandenį. Manoma, kad ši sistema turėtų pagaminti apie 2 kW energijos. Tai nėra įspūdingas energijos kiekis, tačiau pagrindinė šio MKE paskirtis ne gaminti energiją, o suskaidyti atliekas. Energija šiuo atveju tėra malonus „šalutinis produktas“. MKE susidomėjo ir NASA. Šešių žmonių įgula porą metų trunkančioje kelionėje į Marsą sukauptų apie šešias tonas išmatų. Mikrobinis kuro ele-

įprastiems elektros prietaisams ar net automobiliams maitinti. Panaudojus 1 litrą koncentruoto įvairių cukrų mišinio būtų galima nuvažiuoti apie 25–30 kilometrų. Akivaizdu, kad MKE neabejotinai pakeis žmonių gyvenseną ir požiūrį į elektros energijos gavybą. Didžiausia MKE problema – menkas išskiriamos energijos kiekis. Įprastos šarminės elementų baterijos įtampa yra 1,5

Šiuo metu kuriami du MKE maitinami robotų prototipai: EcoBot ir SlugBot. Pirmasis, naudodamas MKE, gali judėti, registruoti temperatūrą ir siųsti duomenis centrinei stotelei. SlugBot – tai robotas, kuris medžios šliužus ir naudos juos kaip energijos šaltinį.

Švarinanti energija

Viena iš perspektyviausių MKE panaudojimo sričių – nuotekų valymas. Šiuo atveju tokie kuro elementai ne tik padėtų išspręsti dabar daug problemų keliančią nutekamųjų vandenų valymo problemą, bet ir tiektų energiją. Manoma, kad 150 000 gyventojų turintis miestas su mikrobiniais kuro elementais iš nuotekų galėtų išgauti apie 2 MW energijos. MKE elektros energiją gali sukurti ir panaudodami jūros dumblą: nugyvenę savo gyvenimą jūros organizmai kaupiasi dumble, taip tiekdami ten gyvenančioms bakterijoms organines medžiagas, o šios tiekia elektronus anodui. Šitokio tipo kuro elementai būtų naudingi maitinant įvairius okeanografinius, jūros monitoringui skirtus prietaisus. Deja, kol kas tokių MKE sukuriama įtampa per maža, kad juos būtų galima pritaikyti praktinėms reikmėms. Manoma, kad MKE įmanoma pritaikyti

Nuotr. Gary Hunt

V, o maksimali talpa 2,8 Ah (t. y., baterija tieks 0.14 A elektros srovę 20 valandų); MKE įtampa 0,8 V, o talpa tik 160 mAh. Tačiau derėtų nepamiršti, kad per pastarąjį dešimtmetį MKE energijos tankis (pagaminamos energijos kiekis masės vienetui) išaugo bent kelis šimtus tūkstančių kartų, nors iki šiol niekas šių elementų tobulinimo nefinansavo. Tokių monstrų kaip NASA dėmesys turėtų leisti MKE optimizuoti dar labiau. Apsileidžiant daniškų kiaulidžių mėšlu galbūt ir Lietuvai būtų naudinga atsigręžti į MKE ir pradėti iš jo gaminti pinigus…

14 / veikla

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Atidarymas. Žvejonės kampas. Kaip kad vietoj vaikystės ledų su braškėmis dabar parduotuvėje randi tik ledus „su braškių skonio įdaru“, taip ir su ekologija – dažnai tenka stebėti balansavimą tarp tikrumo ir vien deklaratyvaus noro „būti ekologišku“. Žvejonė yra Klaipėdos aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija (NVO), o tokio reiškinio pagrindinis turtas yra žmogiškieji ištekliai. Žmonės. Tad natūralu, kad mūsų organizacijai tenka nuolat susidurti su įvairaus požiūrio bei skirtingai ekologiją suvokiančiais : ir su prisiekusiais gamtos tausotojais, ir su studentais, netikėtai jiems patiems pasirinkusiais gamtamokslinės pakraipos studijas. Vidas VOKIETAITIS [email protected] Kažin kiek žmonių iš dešimties, parinktų atsitiktiniu būdu ir paklaustų ar jiems rūpi ekologija, atsakytų teigiamai? Ko gero, didžioji dauguma. Tačiau, kai niekas nemato, poelgiai dažnai neatitinka „ideologijos“. Mūsų kompanija taip pat gana marga. Klube sutiksi ir prisiekusių „žaliųjų“, ir tik žengiančių pirmuosius žingsnius. Projektai, stovyklos, įvairios veiklos sujungia visokiausius žmones. Pažiūrėkite patys... Štai gamtininkas-keliautojas. Sako, kad keliaujant po pasaulį jam patogiausia ir geriausia yra naudotis pigiais skrydžiais, nes autostopas yra

perdėm nesaugus „išradimas“, o visi tie traukiniai ir autobusai – lėta atgyvena. Šiukšlių rūšiavimas, o ir apskritai šiukšlės, yra visai ne jo, o valstybės, per kurią jis „skrenda“, problema. Jis – tik pro šalį keliaujantis pasaulio pilietis... Štai gamtininkas-mokslininkas. Paskendęs tarp hipotezių ir įvairiausių teorinių analizių ir, kaip pats sako, neišvengiamai priverstas investuoti į naujausias kompiuterines technologijas. Retkarčiais jis dar nueina į mišką įkvėpti gryno oro,tačiau tam laiko lieka kasmet vis mažiau, nes nesibaigiantys darbai, doktorantūra ir, žinoma, mergina reikalauja vis daugiau dėmesio. Štai gamtininkas-moksleivis. Gimė

ir augo mieste, sako, kad „įdomūs žmonės pas jus renkasi“, o mūsų idėjos šį tą nuveikti gamtosaugine linkme atrodo originalios ir viliojančios. Nes mokykloje biologijos pamokos yra nuobodžios, mokytoja, kaip ir mokykla, – sena ir pavargus. Štai gamtininkas-dviratininkas. Begalinė meilė keliavimui dviem ratais ir didelis noras pralėkti visur, kur tik įmanoma pravažiuoti. Vakare „šiek tiek nelegaliai“pasikūrenamas laužiukas,kepamos dešrelės, vėliau sukūrenamos visos pakuotės. Negi tampysi su dviračiu šiukšlių krūvą? Juk čia Lietuva, kas gi gaudys ar baus. Štai gamtininkai-skautai. Teko ne kartą stebėti, kaip stovykloje naudojami

Nuotr. Svenwerk

vienkartiniai indai, indų ploviklis. Organizacija, deklaruojanti buvimą kartu su gamta bei jos tausojimą (įžadas nr.7: skautas – gamtos draugas), kartais neva dėl patogumo naudojasi aukščiau paminėtais šiuolaikinio gyvenimo atributais. Bet ar tai nėra paprasčiausias teršimas?

yra ir skirtingų ekologijos bei aplinkosauginės atsakomybės suvokimų. Labai svarbu su visais tais skirtingais žmonėmis kalbėtis, diskutuoti, dalytis požiūriais. Sėdint izoliuotame savimeilės bokšte, ar manant, kad „žaliausia vizija“ yra būtent savose kišenėse, galima labai smarkiai klysti. To mes ir siekiame išvengti.

Ko gero, kiek yra žmonių, tiek

LIETUVOS GYVENTOJAI PASIŽADĖJO SAUGOTI APLINKĄ ATEITIES KARTOMS Visų Lietuvos apskričių jaunimas kovo 20 d. paminėjo pasaulinę Žemės dieną ir pristatė visuomenei būsimos jaunimo „Eko enciklopedijos“ prototipą ir respublikinį projektą „Eko karta“. Ši akcija, suvienijusi nepažįstamus žmones skirtinguose miestuose, tapo pavyzdiniu asmeninės socialinės atsakomybės ir ekologijos bei aplinkos apsaugos puoselėjimo atveju, kadangi ypatingas dėmesys buvo skirtas konkretiems žmonėms asmeniškai, bendravimui ir ekologinių problemų sprendimų ieškojimui kartu. Gamtą esame pasiskolinę iš ateities kartų

Akcijos organizatoriai pagrindinėse skirtingų miestų gatvėse ir aikštėse praeivių klausė, kas jiems yra ekologija ir ką savo kasdienėje veikloje kiekvienas veikia aplinkos labui. Užkalbintieji taip pat buvo skatinami prisiimti atsakomybę už savo dabartinius ir ateities veiksmus, pasižadant konkrečiais darbais prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės ateities puoselėjimo. Vilniaus mieste dauguma paklaustų, ką šiandien jau veikia aplinkosaugos labui, teigė rūšiuojantys šiukšles, naudojantys aplinkai draugiškas chemines priemones bei ekologiškus maisto produktus. Įvairaus amžiaus žmonės, paraginti būsimoje jaunimo „Eko enciklopedijoje“ „žaliu ant balto“ iškloti savo siūlymus bei idėjas dėl švaresnės

ir sveikesnės ateities, pateikė išties netikėtų, įdomių pamąstymų ekologijos bei aplinkos apsaugos temomis. Kad ekologija nėra vien mada, o būtinybė ir gyvenimo būdas, įrodė tikrai svarūs ir gilūs praeivių svarstymai: „ekologija – tai globalinis rūpestis, noras keistis“, „ekologija – švari gamta, o tai priklauso nuo švarios mūsų visų sielos“, „ekologija – gyvenimo būdas“. Ypač susimąstyti privertė pašnekesys su pirmąja užkalbinta praeive, kuri teigė, kad „ekologija – tai gyvybė žemėje, išlikimas, civilizuotas požiūris į gamtą. Gamtą mes gavom ne iš protėvių, o pasiskolinom iš ateities kartų.“ Vilniaus Gedimino prospekte praeiviai ne tik pildė būsimą jaunimo „Eko enciklopediją“, bet ir gelbėjo žemę nuo šiukšlių. Akcijos organizatoriai, pasigaminę butaforinį šiukšlių sklidiną

Nauja asociacija 2009 m. vasario mėn. 27 d. buvo pasirašyta Saulės energetikų asociacijos steigimo sutartis ir įvyko susirinkimas. Jame dalyvavo 16 steigėjų, išrinkti 7 tarybos nariai. Lietuvoje giliai įsišaknijusi nuomonė, kad šalyje trūksta saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Tačiau monitoringo duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, saulės energijos išteklių Lietuvoje yra panašiai tiek, kiek Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kur saulės energetikos technologijos sparčiai diegiamos renovuojant ir statant

pastatus. Energiją gaminančio namo koncepcija lengviausiai realizuojama integruojant į pastatus saulės energijos technologijas: saulės kolektorius, fotoelementus, saulės sieną, taip pat prisilaikant saulės architektūros principų. Vienas iš steigiamos Saulės energetikų asociacijos uždavinių – sudaryti kuo palankesnes sąlygas minėtų technologijų diegimui Lietuvoje. Saulės energetikų asociacijos informacija

žemės rutulį, kartu su praeiviais jį valė ir vietoj kiekvienos ištrauktos šiukšlės „įsodindavo“ po gėlę. Išimtos atliekos buvo čia pat rūšiuojamos. „Gelbstint“ žemę teko išgirsti labai racionalių minčių bei konkrečių pasiūlymų, ką Vilniaus gyventojai darytų jei taptų aplinkos apsaugos ministru (-e). „Džiugina tai, jog vis daugiau žmonių teigia iš principo keičiantys savo vartojimo įpročius: stengiasi nepirkti naujų daiktų, mažiau važinėti automobiliu, naudoti energiją taupančius prietaisus“, – neslepia pakilių emocijų akciją Vilniuje vykdę jaunuoliai iš Lietuvos moksleivių sąjungos bei visuomeninės organizacijos „Mes – jaunimas“.

Būtinas atsakingesnis požiūris į jaunimo ekologinį švietimą

Akcijos organizatoriai sako jaučiantys

pakylėjimą ir „pažaliavusį“ optimizmą, pabendravus su iki tol nepažįstamais, tačiau tapusiais artimesniais širdžiai bei idėjai žmonėmis. Nebuvo keista, kad beveik visi pakalbinti žmonės noriai atsiliepė ir dėstė savo mintis apie ekologines problemas. Krizės padariniai ir galimas finansinis pesimizmas nenustelbė ekologijos, kaip vienos svarbiausių žmogaus egzistencijos sąlygos, kuri tampa būtinybe mums ir ateities kartoms. Visi akcijoje dalyvavę žmonės vienbalsiai teigė, kad būtina skirti ypatingą dėmesį jaunimo ekologiniam švietimui. Šią misiją vykdo ir VšĮ „Kultūros idėjų institutas“, kartu su jaunimo iniciatyvine grupe įgyvendinantis Europos Komisijos finansuojamą projektą „Eko karta“. Visus metus vyks įvairūs renginiai, diskusijos, paskaitos ar draugiškos provokacijos, skirtos skleisti „žaliąjį virusą“. Projekto organizatorių teigimu, „Eko karta“ veikla išsiskiria iš įprastą scenarijų turinčių renginių savo įdomia forma, ypatingu turiniu, o svarbiausia – kitokiu, asmeniniu, dėmesiu žmonėms, kuriems šie renginiai skirti. „Tik individualus požiūris ir asmeninis dėmesys gali formuoti sveiką visuomenės mikroklimatą“, – įsitikinusi projekto autorė Ieva Malaiškaitė.

Daugiau informacijos: „Eko karta“ koordinatorė Ieva Malaiškaitė, el. p. [email protected]

kultūra / 15

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Nuotr. Tanakawho

Vandana Shiva „Žemės Demokratija“

Vienos iš Tarptautinio globalizacijos forumo lyderių bei garsios gamtosaugininkės Vandanos Shivos pateikiamus Žemės Demokratijos principus publikuojame kaip pavėluotą mūsų sveikinimą Žemės dienos proga. Juk svarbu kasdien prisiminti savo vietą pasaulyje, ryšius, siejančius mus ir planetą. Tik taip galėsime kurti gražią ateitį. Žemės Demokratijos principai 1.

2.

3.

4.

Visos rūšys, žmonės ir kultūros turi vidinę vertę. Visos būtybės yra subjektai – vientisi, protingi, su savom tapatybėm, o ne objektai, kuriuos galima turėti, išnaudoti, jais manipuliuot ar atsikratyti. Joks žmogus neturi teisės savintis kitos rūšies, žmogaus ar kitų kultūrų žinių jokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis. Žemės bendruomenė yra viso gyvenimo demokratija. Mes visi esame žemės šeimos nariai, susisiejantys trapiu planetos gyvybės tinklu. Visi privalome gyventi saugodami ekologinius planetos procesus bei kitų rūšių ir žmonių teises ir gerovę. Joks žmogus neturi teisės kėsintis į kitų rūšių ir žmonių ekologinę erdvę ar elgtis su jais žiauriai. Kultūros ir gamtos įvairovė privalo būti ginama. Biologinė ir kultūrinė įvairovė yra būtina. Biologinė įvairovė yra vertybė, materialinio bei kultūrinio gausumo ištaka, sudaranti darnaus egzistavimo sąlygas. Kultūrinė įvairovė yra taikos sąlyga. Biologinės ir kultūrinės įvairovės gynimas yra visų žmonių pareiga. Visos būtybės turi prigimtinę

5.

6.

teisę į išlikimą. Visi žemės bendruomenės nariai turi teisę į išlikimą, tai yra: teisę į maistą ir vandenį, į saugią ir švarią gyvenamąją aplinką, į ekologinės erdvės saugumą. Būtini prasimaitinimo resursai privalo likti paprastų žmonių rankose. Teisė maitintis yra prigimtinė teisė, nes tai teisė gyventi. Tokią teisę suteikia ne valstybės, ne korporacijos, tad ji negali būti panaikinama. Jokia valstybė ar korporacija neturi teisės panaikinti natūralių teisių ar atskirti žmones nuo gyvybę palaikančių šaltinių. Žemės Demokratija remiasi gyvąja ekonomika ir ekonomikos demokratija. Žemės Demokratijos ekonominės sistemos saugo ekosistemas ir jų integralumą; jos saugo žmonių pragyvenimo šaltinius ir visiems užtikrina pagrindinių reikmių patenkinimą. Žemės ekonomikoje nėra nereikalingų žmonių, rūšių ar kultūrų. Žemės ekonomika yra gyvoji ekonomika, o jos pagrindas yra darnios, pliuralistinės, įvairios sistemos, saugančios gamtą ir žmones, pasirinktos žmonių ir veikiančios žmonių labui. Gyvosios ekonomikos yra paremtos vietinėmis ekonomikomis. Žemės išteklių saugojimas, darnių pragyveni-

7.

mo šaltinių kūrimas atidžiausiai, kūrybiškiausiai, efektyviausiai ir nešališkiausiai yra pasiekiama vietiniu lygmeniu. Ekonomikos lokalizavimas yra socialinis ir ekologinis imperatyvas. Tik tos prekės ir paslaugos, kurių neįmanoma gauti naudojant vietinius išteklius bei žinias gali būti gaunamos, perkamos ir parduodamos per atstumą. Žemės Demokratija remiasi gyvomis vietinėmis ekonomikomis, kurios palaiko nacionalines ir pasaulines ekonomikas. Žemės Demokratijoje pasaulinės ekonomikos nesunaikina vietinių ekonomikų ir neieško nereikalingų žmonių. Gyvosios ekonomikos yra įvairialypės ir decentralizuotos, pripažįstančios visų žmonių kūrybiškumą ir sukuriančios erdvę, būtiną jam pasireikšti. Žemės Demokratija yra gyvoji demokratija. Gyvosios demokratijos pagrindas yra viso gyvenimo ir kasdienio gyvenimo demokratija. Gyvojoje demokratijoje žmonės gali priimti sprendimus dėl maisto, kuris valgomas, dėl vandens, kuris geriamas, dėl sveikatos priežiūros ir išsilavinimo, kurie gaunami. Gyvoji demokratija auga kaip medis, nuo apačios į viršų. Žemės Demokratija remiasi vietine demokratija,

8.

9.

vietinėmis bendruomenėmis, kurios organizuojamos pagal įsitraukimo, įvairovės, ekologinės ir socialinės atsakomybės principus ir turi didžiausią autoritetą priimant sprendimus, susijusius su aplinkosauga, gamtos ištekliais ir žmonių pragyvenimu bei išlikimu. Labiau nutolusiems valdžios sluoksniams galia yra deleguojama subsidiariniu principu. Savivalda ir savitvarka yra Žemės Demokratijos pamatai. Žemės Demokratija remiasi gyvosiomis kultūromis. Gyvosios kultūros propaguoja taiką, užtikrina erdvę įvairių religijų praktikavimui ir įvairių tapatybių bei tikėjimų pasirinkimui. Gyvosios kultūros leidžia kultūriniams skirtumams išaugti ir suklestėti iš mūsų bendro žmogiškumo ir mūsų, kaip žemės bendruomenės narių bendrų teisių. Gyvosios kultūros maitina gyvenimą. Gyvosios kultūros remiasi pagarba žmonėms ir kitoms gyvybės formoms, įvairioms kultūrinėms grupėms

ir lytims dabar ir ateityje. Dėl to gyvosios kultūros yra ekologiškos kultūros – jos nepalaiko gyvenimą naikinančių gyvenimo būdų, vartojimo ar gamybos įpročių, netoleruoja išteklių pernaudojimo. Gyvosios kultūros gerbia gyvenimą. Jos pripažįsta tapatybių daugį, kuris įsitvirtina savitą identitetą turinčiose erdvėse, vietinėse bendruomenėse. Jos taip pat pripažįsta žemės sąmonę, kuri jungia visus individus su planeta ir gyvenimu. 10. Žemės Demokratija teigia taiką, atidumą ir užuojautą. Žemės Demokratija vienija žmones rūpesčio, bendradarbiavimo ir užuojautos bendrijose, netoleruoja žmonių supriešinimo per konkurenciją, konfliktus, baimę ir neapykantą. Godaus, nelygiaverčio, vartotojiško pasaulio akivaizdoje Žemės Demokratija globalizuoja užuojautą, teisingumą ir darnumą. Vandana Shiva. „Earth Democracy“. Massachusetts, Cambridge. South End Press, - 2005 m. (ištrauką vertė K. Kučinskaitė)

Nuotr. Stephen Poff

16 / green scriptum

Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Sezoninės daržovės ir vaisiai: Pavasaris Daugelis mūsų žino, kad sveikiausia ir ekologiškiausia yra valgyti vietines daržoves ir vaisius. Tačiau jei parduotuvės daržovių skyriuje dvejojate ką pirkti, o ko vengti, parengėme jums pavasario sezono daržovių ir vaisių sąrašiuką, kuris „galioja“ visai Europai. Žodžiu, maisto mylias paliekame jūsų sąžinei – obuoliai ar greipfrutai... Žinoma, jei pirksite citrusinius vaisius, gana aišku, kad jie ne iš ūkininko Petro daržo, bet iš Chuano... Pirkdami daržoves ir vaisius venkite produktų iš Azijos ir Afrikos šalių, kur įstatymai yra draugiškesni pesticidams ir kitiems chemikalams. Kai kurie iš jų jau būna uždrausti ES ribose. Skirmantė Gough [email protected]

• • • • • • •

• • • • • • •

Abrikosai (dabar prasideda) Artišokai Šparaginės pupelės Burokėliai Morkos Laukiniai česnakai (ieškokite turguje) Vyšnios (pavasario pabaigoje, Pietų kraštuose sezonas prasideda anksti pavasarį) Krapai Greipfrutai Svogūnų laiškai Žalumynai Kiviai Kaliaropės Kinkanai

Socialiniai partneriai:

• • • • • • • • • •

• •

Porai Citrinos Salotos Apelsinai (sezonas ateina į pabaigą) Petražolės Pupelės ir žirniai Ridikai Rabarbarai Špinatai Braškės (Pietų Europos kraštuose jos kaip tik dabar pradeda augti ir gegužės mėnuo bus braškių sezono pabaiga. Pas mus tuo metu jos tik pradės augti.) Saldieji svogūnai Ropės

Nuotr. Darwin Bell