Ozonas Nr. 1/2009 M. (17) - Technologijos

PAGRINDINIS leidinio PARTNERIS

ISSN 1822-6191

Ką žemei žada Bionieriaus priesaika

3 psl.

Kol nesibaigė gėlas vanduo – sūraus panaudojimo galimybės 4psl.

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide

Pagrūmokime pusfabrikačiams dar kartą 10 psl.

GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę!

2009/01 (17)

ŠIAME NUMERYJE „Šiandieną suspaustu oru varomus automobilius jau galima statyti į lygią gretą kartu su elektromobiliais bei vandeniliniais automobiliais“, – teigia Rimas Grigonis naujame savo „švaraus“ automobilizmo odisėjos tekste. Kol mūsų šalyje susisiekimo sistemos reformos vyksta nepaprastai vangiai, sunku patikėti pasauliu, kuriame automobilis gali visiškai neteršti aplinkos. Važiuoti „iš oro“, taip sakant. Vis tiek jau daugiau nei dešimt metų tobulinamas būtent toks automobilio modelis. Ir, atrodo, jau ne už kalnų ir serijinės gamybos startas Indijoje. Kas išradėjai, kiek kainuoja, kaip važiuoja, kiek nuvažiuoja – viskas straipsnyje „Oru varomi automobiliai atriedės iš Indijos“.

6 psl.

Mobiliaisiais telefonais šiais laikais ginkluotas kiekvienas. Kai kurie turi net po keletą aparatų – vienas darbinis, vienas skambučiams, vienas teksto žinutėms... Epidemiškai greitai pasaulyje išplitę mobilieji telefonai susilaukė didžiulio sveikatos tyrėjų dėmesio. Iki šiol vis dar galutinai neišsisprendžia fatališkas klausimas, ar dažnas naudojimasis mobiliuoju telefonu susijęs su padidėjusia vėžio rizika. „Mobilieji telefonai ir smegenų vėžys“ – čia apžvelgiami svarbesni mokslininkų diskusijos epizodai. Atrodo, kad industrijai nepalankus verdiktas, kuriuo nenori patikėti ir milijonai vartotojų, vis tiek aiškėja. Mobiliųjų telefonų skleidžiamas spinduliavimas, nepaisant to, kad yra nejonizuojantis, – turi įtakos pokyčiams organizme.

12 psl.

Pašventus numerį technologijoms norisi mesti atidesnį žvilgsnį ir į jų esmę. Kokia technologijų prigimtis ir kokį vaidmenį jos atlieka šiuolaikiniame pasaulyje. Esė „Šiuolaikinės technologijos. Ne-žmogiškumo link“ Kristina Kučinskaitė, atsiremdama į besidomintiems visad paslaugiai ištiestą M. Heideggerio ranką, svarsto technologijų ir žmogaus santykį. Ar jos vis dar tebėra žmogiškosios evoliucijos atributas, žmogaus, pasaulio užkariautojo ženklas? O gal jau kurį laiką jas reikia vertinti visai kitoje suvokimo šviesoje – kaip autonomiškas, besivystančias savaime? Kartais atrodo, kad ekstensyvus tobulumo siekis grasina sugriauti ir taip trapią gamtos pusiausvyrą. O visiškai nuo technologijų priklausantis individas, kuris vis dar tiki, kad technika tėra jo gabumų ir kūno tęsinys, palaipsniui atskiriamas nuo tiesioginių pasaulio patirčių.

14 psl.

Nuo neišsipildžiusių technologijų jau nuvargome. O gal jos vis dar gali mus išgelbėti?

Nuotr. Arvydo Gurkšnio

Partneriai:

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

2 / redakcija

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

viską apsėmus klimato atšilimo pasauliniam tvanui, ir dainuosime tą dainą iš „Titaniko“, kai laivas jau skęsta, o orkestras tebegroja.

* Mes pakeisime savo gyvenimo būdą, įpročius ir įvairiausius mąstymo akligatvius tada, kai jau stovėsime ant savo daugiabučių stogų apsikabinę,

Truputį juokauju. Mūsų daugiabučiai nėra tokie tvirti. O ir pats mąstymas – juk net šioje metaforoje/hiperbolėje vaidinama, kad žmonių rūšis yra pati svarbiausia (svarbesnė ne tik už kitas gyvybės formas, bet ir jų egzistavimą apskritai). Šia ydinga paradigma tebesiremia ir daugybė ekologinėmis save vadinančių koncepcijų, pavyzdžiui, deurbanizuotų „grįžkime į gamtą“ ekosodybų vajus, ignoruojantis, kad horizontali septynių milijardų žemės gyventojų plėtra sunaikintų ne tik visą gyvybės įvairovę, bet ir pačių minėtųjų gyventojų erdvę. Kaskart, kai plečiame savo priemiesčius – kad ir kokiais ekologiškais kolektyviniais ar individualiais sodais – tai reiškia tolesnį gamtos rijimą. Tačiau anuomet, kai ardomosios

žmonių ekspansijos ir nebesustabdomo populiacijos pertekliaus iššūkiai dar buvo ne tik ignoruojami, bet ir nesvarbūs, šį šaunų darbą į visiškai naujų tempų nagus perėmė pramoninė „revoliucija“, fabrikų ir kaminų daigus multiplikavusi kaip naujosios ir teisingosios būties fantaziją. Technologijų „kultūra“, nuo akmeninio kirvio ligi Marso-roboto išreiškianti žmogaus skirtybę (ar viršenybę) nuo gamtos, tapo jo savitiksle siekiamybe ir įrankiu tos gamtos sunaudojimui konvejeryje.

angomis, įgyvendinimo ir strategijų technologijos... Permąstykime savo santykį su jomis, bet šiek tiek nusileiskime ir į „čia ir dabar“.

Šiandien šis poveikis toks globalus ir visa skrodžiantis, kad, regis, nebelieka ir kitos erdvės galimiems (jei jie dar galimi) sprendimams, kaip tik pačios – dešimtgubai apgalvotesnės, sąmoningesnės, moralesnės.. technologijos. Joms aukojamas šis numeris, nors vardinti jau ir nebenorime. Arba: efektyvinamos saulės baterijos, transformuojami vėjo pelekai, dumbliai ar bakterijos, gaminančios alternatyvų kurą savo išeinamosiomis

Vienas linksmesnių pavyzdžių (pvz., įvairūs nauji žemiausių pajamų apmokestinimai nebuvo tokie linksmi) – tai užmojis nulupti devintą kailį ir nuo privačių/individualių/įmonių automobilių. Ne krizės vidury aš, pėstysis, tą beveik suprasčiau. Tačiau net ir tada automobilinis mokestis turi turėti prasmę (didesnę nei įplaukos mokesčių inspekcijai šio mokesčio administravimo išlaidoms padengti). Kur ji?

** Štai kita šalis inauguruoja Obamą, o mes – mokesčius, didinamus prastai ekonominei padėčiai gelbėti. Ryžtingoji „naujoji“ valdžia aiškiaregiškai mato, kad pragyvenimo suirutėje geriausios priemonės tos, kurios gyventojų pajamas mažina, o valdžios – didina.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

OZONAS 17 / technologijos

Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskyrę nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant visuomenės ekologinio sąmoningumo ir racionalios vartojimo strategijos. Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio, vartojimo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti savo veiklą – perveskite Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką, sumą į mūsų

redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos. Pervesdami paramą prie pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui ji skirta (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ar kt.). Jei Jūs esate juridinis asmuo (t. y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų prekės ženklas arba reklama leidinyje OZONAS

TAIP PAT kitose vietose:

Klaipėdoje • IKI parduotuvėse: „Bigas“, Taikos pr. 139 „Universitetas“, Herkaus Manto g. 84 • Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3 • Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10. • I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25. • „Ollo grindys“, Šilutės pl. 105a Baltijos pr. 6a, p. c. „SBA Idėjos namams“)

būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui, – susisiekite su mumis, ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime! Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiesiems 2 % pajamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už Jūsų skirtas lėšas apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Juokinga, kad šiame kontekste mėginama nurodyti į Vakarų šalis, nes jos tokius ir panašius mokesčius adresuoja transporto ekologizavimo programoms. Čia, konservuotoje Lietuvoje, apie tai „kažkodėl“ nieko negirdėti. Nesitikiu per daug ir iš energetikos ministerijos ar net joje žadamo alternatyvaus departamento, nes nesimato jokio kontakto (ar mėginimo) ekologijos aktyvistų pusėn. Galiausiai technologijų euforija ir automobiliai su daugiabučiais kelia dar vieną, nors nebe naują, o permanentinę mintį: miestas tapo skirtas ne žmonėms (o tik „jų (?) mobilumui“). Nežinau net vietos Vilniuje, kurioje tikrai norėčiau gyventi: visas jas suvarpė ir išgraužė taršių automobilių srautai. Kokia prasmė fantazuoti apie savo ekologišką kampą, jei jis neišvengiamai bus pamerktas į smogo, išmetamųjų dujų, triukšmo debesį? Ir kada jau imsimės šį savo kampą valyti?

Mūsų duomenys paramai gauti: Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569 Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

Redaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, [email protected] Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, [email protected] Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, [email protected] Projektų vadovė Lauryna Tarvydienė, 8 618 83324, [email protected] Žalioji rinkodara Marius Tarvydas, 8 637 50000, [email protected] „EkoDaiktas”, Miglė Anušauskaitė, [email protected] „Ekostatyba” Raminta Vyzienė, [email protected] Vertimai ir tarptautiniai ryšiai , Skirmantė Gough, 8 654 22427 [email protected] Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“, Akvilė Rėklaitytė, [email protected] Maketas, Vilija Diglienė, 8 652 07523 Leidėjas VšĮ Kultūros idėjų institutas Tiražas 10 000 egz. Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Buveinė Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5919, [email protected] Internete www.ozonas.lt ISSN 1822-6191 Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

Vilniuje • „Ollo grindys“, Kazlausko g. 1 Verkių g.44 • VšĮ Kultūros idėjų institutas, Konstitucijos pr. 23C-618 • Šiaurės miestelio technologijų parkas J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96 • IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16; „Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2 „Šeškinė“, Šeškinės g. 32 • „Sulčių baras“, Totorių g. 15 • „Barbacan” boulingas, Bokšto g. 19 Kaune • IKI parduotuvėse: „Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60 „Lituanica“, Jonavos g. 3 • „Ollo grindys“, Savanorių pr. 290

Šiauliuose • IKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2 • „Ollo grindys“, Dubijos g.27 Panevėžyje • IKI parduotuvėje „Basanavičiaus“,

Ukmergės g. 18 • „Ollo grindys“, Klaipėdos g. 143a (p.c. „Babilonas II“) Alytuje • „Ollo grindys“, Naujoji g. 50 Utenoje • „Ollo grindys“, Pramonės g. 7

BEI ekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

tema / 3

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

Bionieriai –„biologiniai pionieriai”, naujosios kultūros atstovai, dar kitaip žinomi kaip aktyvistai-inovatoriai, siūlantys praktiškus ir naujoviškus, gamtos principais paremtus senų problemų sprendimus. Kadangi dauguma šio artėjančio tvano amžiaus problemų yra susijusios su ekologija ir aplinkos apsauga, bionieriškos dvasios sprendimai, atpažįstantys gyvybingumą ir intelektualumą natūraliame pasaulyje, tampa itin aktualūs. Skirmantė Gough [email protected]

Mokykimės iš gamtos!

Šiandien vis daugėja mokslininkų, kurie labiau linkę tikėti ir pasitikėti ne žmogaus protu, o gamtos patirtimi ir siūlo visą gamybą perorientuoti natūralesne, tvaresne linkme. Kai kurie iš šių mokslininkų net yra įsitikinę, jog perpratus, kaip lapai kaupia energiją, kaip jonvabaliai ją verčia šviesa ir kaip ląstelės keičiasi informacija, galima būtų revoliucionuoti maisto, energetikos, technologijų pramonę ir net verslo kultūrą. Taigi terminas „bionieriai“ – „biologiniai pionieriai“ – pasiūlytas 1990 m. apibūdinant ryškėjančią naują kultūrą. Bionieriai yra socialiniai ir moksliniai inovatoriai įvairiose gyvenimo bei mokslo disciplinose, savo idėjų ir įžvalgų besisemiantys iš gyvųjų sistemų, siekdami jas suvokti bei atkartoti „gamtos veiklos instrukcijas” žmonių labui be žalos gyvybės tinklui. Jie dirba kartu labai skirtingose srityse spręsdami įvairias aplinkosaugos ar sociokultūrines problemas. Bionierizmas skatina sistemišką mąstymą, kai žvelgiama ne į skirtingus elementus, bet į jų junginį, ieškant sprendimų mūsų griūvančiam pasauliui. Bionierišką mąstyseną propaguoja Bendro paveldo institutas, įsikūręs Naujajame Meksike, organizacija „Bioneers“ Kalifornijoje (JAV) bei daugybė

Bionieriai – gamtos pionieriai?

kitų pavienių mokslininkų ir grupių. Bionieriai rengia konferencijas, mokymus, tempia inžinierius, architektus, ir visokio plauko mokslininkus į gamtą ir skatina juos mokytis iš motinos gamtos, kuri nešvaisto nieko. Juk gamtoje nėra šiukšlių, išskyrus tas, kurias paliekame mes po iškylos... Žmonės viską kuria taip, kad 96 proc. gamybos proceso yra atliekos ir tik 4 proc. – produktas. Tuo tarpu gamta sutvarkyta taip, kad sistemose tai, kas nereikalinga, natūraliai išnyktų. Be to, gamtoje išties nėra daiktų, atskirtų nuo sistemos. Viskas yra bendra sistema. Gamtos pasaulis jau seniai išmoko išnaudoti mažiausius vandens lašus,

auginti kaktusus, kupinus vandens dykumose, adaptuotis ir keisti plunksnų, odos ar kailio spalvas pagal aplinką – tai Čarlzas Darvinas įvardijo kaip evoliuciją, bet bionieriams gamta – tai 3,8 milijardų metų senumo laboratorinis tyrimų laukas, kurio duomenimis bei informacija tiesiog būtina naudotis. Gamta mus gali išmokyti nieko nešvaistyti. Taigi dabar bionieriai kviečia mus įsižiūrėti į šią genialiai paprastą sistemą ir joje ieškoti sprendimų.

Misija

Bionierių įsitikinimu, gamtos principai — panašumas, kooperacija, bendradarbiavimas, įvairovė, simbiozė ir nuolatiniai beatliekės gamybos ciklai

– taip pat gali būti metaforinės gairės demokratinės visuomenės organizacijai. Anot Paul Hawken, Bionierizmas yra centrinė naujo suvokimo ašis, kuri paaiškina ką reiškia būti žmogumi”. Bionierių misija yra sukurti gyvenimo žemėje būdą, kuris gerbs natūralų gamtos „voratinklį”, kiekvieną žmogų ir mūsų ateitį. 1990-aisiais įkurta organizacija „Bioneers“ populiarina ne tik ekologiškus aplinkos apsaugos problemų sprendimus, bet taip pat bando pakreipti visuomenės minties raidą natūralaus Žemės ekosistemų bei žmonių bendruomenės bendrabūvio atkūrimo link. Nuo civilizacijos atsiradimo pradžios žmogus kirto medžius, kasė visus įmanomus išteklius ir teršė dabar jau svarbiausią natūralų šaltinį – vandenį. Bionieriai neišrado laiko mašinos ir nesiūlo mums keliauti į praeitį ir pakeisti istorinės įvykių tėkmės, jie bando keisti mąstymo paradigmą, sujungdami visas mokslo sritis, susijusias su gamta bei žmogumi, įskaitant aplinkosaugą, mediciną, teisę ir religiją. Bionierių idėjos nėra naujos, tačiau pirmą kartą istorijoje jos yra tokios vieningos. Bionieriai yra lyg gamtos ir žmogaus atstatymo į vieną katalizatorius. Vieno ir kito raidos darnumas yra svarbiausias faktorius mūsų išgyvenimui šioje planetoje, o bionieriška vizija bei prieiga yra kaip vilties išraiška, skatinanti žmogaus ir gamtos intelekto išnaudojimą. Bionieriai siekia įžiebti masinį kūrybingumą ir darbštumą.

Būk bionierius!

Norint tapti bionieriumi ar bent palaikyti jų idėjas, nebūtina trenktis į kitą pasaulio kraštą ar būti diplomuotu mokslo atstovu. Jūsų bionieriškumas gali reikštis bet kur ir bet kada. Svarbu nepatingėti pajudinti smegenų (ir, aišku, sėdynės:)). Tie-

siog matykite pasaulį kaip problemų sprendėjas, o ne jų stebėtojas. Gamta gali būti puikus modelis, matas ir mokytojas, siūlantis sprendimus, galinčius išspręsti vis augančias ekologines (ir ne tik) problemas. Tai neturėtų būti aklas mėgdžiojimas, bet žinių perėmimas iš genialiųjų gamtos pasaulio kūrėjų. Nors pasaulis 6 milijardams žmonių ir atrodo mažas, jis kupinas įvairių sprendimų, kurie vystėsi milijonus metų ir tik laiko klausimas, kada jie bus pastebėti. Ribų galimybėms nėra, ir tai iliustruoja daug pavyzdžių, pvz., neseniai viena bendrovė pradėjo gaminti dažus, kurie džiūdami atkartoja augalo paviršiaus nelygumus, nuo kurių nubėgdamas vanduo nuplauna nešvarumus. O jūs galbūt būsite pirmasis žmogus, išspręsiantis popieriaus problemą, arba galbūt sugalvosite naują ekologišką būdą statyti namus. Svarbiausia, jog imdamasis savo kūrinių žmogus turėtų pirmiausia klausti: kaip jie veikia gyvybę, kaip pridera gamtoje ir kiek tarnaus, kur dings po to? Gamta į šiuos klausimus visuomet atsako.

Bioneers – the pioneers of the natural world?

One can only wonder at some of the new terms we come across daily, but bioneers is nothing new. It is just a short way of putting Collective Heritage Institute, and in many ways more correct as the purpose of bioneers is to look at the complex biological world and find solutions to our very unecological and unethical problems. Although it may not seem possible, the nature in the last 3,8 billion years has learned to use every single drop of water and never waste one, to change the colours according to the environment and to paint peacocks tails blue. Now it’s our turn to look into this vast research field and use the knowledge for our benefit and bring the Earth and the human beings back into balance with one another. That is bioneering. At least now you know a new word to show off to your friends.

4 / tema

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Jūros vanduo –„suvartoto“ pasaulio viltis Lygiai kaip sparčiai senka daugybė planetos resursų, taip greitai tirpsta ir Arkties ledynai. Atrodytų, jog ko jau ko, bet vandens planetoje tikrai nepritruks. Žinoma – sūraus... 97% viso planetos vandens sudaro jūros vanduo, taigi jo iš tiesų yra daug. Ir tikrai daugiau nei naftos, aukso ar kitų jau besibaigiančių planetos resursų. Šiandien vis garsiau mokslininkai ima kalbėti apie galimybę jūros vandenį panaudoti žmonijos reikmėms, nežalojant gamtos ir nepažeidžiant ekosistemų. Bet ar tai iš tiesų imanoma? Skirmantė Gough [email protected] Jau daugelį metų jūros vandens panaudojimo projektais užsiima Jūros vandens fondas (The Seawater Foundation). Fondo projektų esmė ta, jog nevalant druskos iš vandens ir pasitelkiant natūralius procesus, jūros vandenyje yra auginami visokiausių rūšių augalai. Projektas prasidėjo Arizonos (JAV) universitete ir po kurio laiko peraugo į eksperimentą su Seri genties indėnais, gyvenančiais Sonoroje – dykumoje šalia Kortezo jūros. Būtent šie vietiniai indėnai, kurių yra telikę apie tūkstantį, šiandien dirba kartu su Arizonos mokslininkais įgyvendindami ambicingą projektą. Suvokiant tai, kad daugybė pasaulio dykumų atsirado neatsakingos žmonių veiklos „dėka“, mintis šias dykumas paversti žaliuojančiais miškais atrodo ištiesų gundanti. Juolab, kad tokios drėgnos žalumos lyg magnetas traukia įvairią gyvūniją, o tai skatina kurtis naujas ekosistemas.

Jūros vandens fermos

Taigi Jūros vandens fondas siūlo įvai-

rias jūros vandens panaudojimo idėjas, kurios kartu sprendžia ir vandens lygio kilimo pasaulio vandenyne problemą. Toliau nuo kranto yra kuriamos jūros vandens fermos su irigacinėmis sistemomis, todėl tampa įmanoma naudoti jūros vandenį nešvaistant gėlo vandens. Šioje sistemoje auginamos tik tokios augalų rūšys, kurios gali augti jūros vandenyje, pavyzdžiui, salikornija (augalas, iš kurio sėklų išgaunamas itin didelis aliejaus kiekis, iš kurio gaminamas dyzelinas, kuriuo varomos visų Jūros vandens fondo ūkių transporto priemonės). Kažkada utopinės atrodžiusios Fondo idėjos šiandien realizuojamos daugelyje šalių Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje, Afrikoje. Ypač dykumose, kurias galima apželdinti. Dailūs paveikslėliai Fondo interneto puslapiuose iliustruoja šių idėjų realizacijos galimybes bei ekologiškumą: buvusiose dykumose dirba žmonės, auginami įvairiausios kultūros, tinkančios maistui, pašarams bei biodyzelino gamybai. Jūros vanduo čia taip pat naudojamas elektros gamybai. Tiesa, nors pati idėja galbūt ir neišgelbės žmonijos nuo tvano, tai toli gra-

žu ir ne fantastinė utopija. Visos šios ekologiškos jūros vandens fermos yra centralizuotai valdomos, finansuojamos iš privačių lėšų. Jūros vandens fermos pasaulyje egzistuoja jau apie tris dešimtmečius, tačiau mes apie jas negirdėjome, nes jos buvo labai mažos ir nedarė didelės įtakos aplinkai. Šio projekto iniciatorius Carl Hodges yra žinomas bei autoritetingas mokslininkas ekologas. Pasaulio vyriausybės kol kas tokių projektų neremia. Tačiau ar tikrai tai, ką daro Jūros vandens fondas, yra iš tiesų ekologiška?

Ar tai iš tiesų taip ekologiška?

Tie, kurie labiau domisi ekologija, žino, kad Azijos šalyse jūros vanduo jau seniai naudojamas irigacinėse sistemose. Paprastai jis naudojamas krevetėms ir kitoms jūros gėrybėms auginti, ir tai nieko bloga, jei visa tai daroma nepažeidžiant ekologiškumo principų. Galima būtų net sutikti su Jūros vandens fondo atstovų argumentais, jog dirbtinės žuvų fermos sumažintų jūros žuvų žvejybą ir kartu skirtingų jūros gyvybės rūšių nykimą. Taip, logiška... Tačiau skeptikai primena kiaušinius, kuriuos vištos deda narve. Taip

pat klausia, kodėl škotai, geriausi lašišų augintojai, iki šiol savo fermas steigia būtent atvirame vandenyje, o ne įlankose, kur žuvys būtų daug saugesnės? Laisvai lakstančių vištų kiaušiniai, kaip ir žuvys, užaugusios natūralioje aplinkoje, yra vertinami daug geriau. Be to, kol kas niekas netyrė galimo šalutinio poveikio, susijusio su tokio masto bei kiekio jūros vandens naudojimu. Nors tokie projektai ir galėtų gelbėti žmoniją nuo vandens lygio kilimo, jie niekaip nesprendžia sparčiai tirpstančių ledynų problemos. Ką jau kalbėti apie baltąsias meškas, ruonius ir pingvinus, kurie neteks natūralaus savo prieglobščio...

Mokslininkų pažadas ekologijai

Taigi šioje polemikoje kol kas nėra vienareikšmių atsakymų. Viena vertus, tam tikrose vietovėse tokie projektai galėtų puikiai veikti, pvz., žaliųjų zonų atstatymas Arabijos pusiasalyje, kur dykumas suformavo intensyvi žmogaus veikla, kai buvo kertami medžiai ir statomos šventyklos. Gal ten ir būtų naudinga atstatyti buvusį natūralų drėgmės balansą naudojant jūros vandens irigacines sistemas? Vis dėlto mokslininkai, tiesiogiai dirbantys šiame projekte, žada tirti bei maksimaliai užtikrinti ekologiškumo

principų laikymąsi. Visuose jūros vandens ūkiuose kuriami moksliniai centrai, kuriuose dirbantys mokslininkai sieks garantuoti kuo mažesnį ekologinį pėdsaką. Juolab, jog kol kas neplanuojama sausinti vandeniu padengtų paviršių, naudojamos tik dykumos, o ūkiai neteršiami pesticidais bei kitais chemikalais. Taigi mums belieka stebėti, kiek toli bus nueita šioje jūros vandens panaudojimo epopėjoje. Reikia tikėtis, kad besaikis vartojimas neprives mūsų prie situacijos, kai pritrūkę net šio resurso ieškosim būdų, kaip suvartoti akmenis, nes – anot vienos reklamos – bus likę tik jie? The Sea Water Foundation is a project that uses sea water, which is abundant on our planet, to irrigate deserts and thus create more arable land that is ecological and environmentally friendly. However, even though this project has been going on for over thirty years, no one has heard about the direct environmental benefits from this. In fact this whole project is all about using the melting arctic ice to irrigate land, so it’s not problem solving but rather adjusting to circumstances. Knowing that this whole project is funded by private money and not scientific research money, no matter in how many green lists it will be put in, it is not yet proven to be green. We do know that many deserts were created by humans, simply by chopping the trees down, but this project is not about trees, but rather about food and diesel. How can one know that human greed will not take over with the green sea water farms and eventually turn this blue planet into one big sea water farm?

ekostatyba / 5

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

Deano Kameno „LED sala“ atsijungė nuo elektros tinklo Deanas Kamenas tapo žinomas po to, kai išrado garsiąją transporto priemonę Segway. Tačiau jis dar išrado ir vežimėlį neįgaliesiems, galintį kilti laiptais, rankos protezą, kurį galima valdyti mintimis, mobilų vandens filtravimo įrenginį ir daug kitų įdomių daiktų. Dabar jis vėl pamėgino įrodyti, kad gali bent šiek tiek aplenkti kitus - jis visiškai atjungė nuo išorinio elektros tiekimo tinklo nuosavą nedidelę 3 akrų dydžio (maždaug 1,2 ha) salą, esančią prie Konektikuto valstijos krantų (JAV). Dabar energiją salai tiekia tik vėjo generatorius ir saulės elementai, tačiau kad jų energijos pakaktų, jis visiškai atsisakė kaitinamųjų apšvietimo lempučių ir jas visas pakeitė LED šviestuvais. Jis panaudojo naujausius „Philips Color Kinetics“ šviestuvus, įskaitant ir modelį PAR38, kurio šviesumas

yra reguliuojamas, jis skleidžia malonią šiltą šviesą ir rinkoje turėtų pasirodyti tik maždaug po metų. Taip jam pavyko sumažinti namų naudojamą elektros energiją net 70-čia procentų – pakankamai, kad apsirūpintų energija iš vietinio vėjo generatoriaus ir saulės elementų, ir numotų ranka į elektros tiekėjus. Bendras vidutinis namų energijos suvartojimas yra 2500 vatų, o maksimalus – 5000 vatų. Bet svarbiausia, ką Deanas Kamenas pamėgino įrodyti ir kas jam pavyko – kad net ir pakankamai šiaurinėse platumose (Konektikutas yra maždaug 41 laipsnis šiaurės platumos) atsisakius neefektyvių apšvietimo technologijų jau galima visiškai apsirūpinti elektros energija, naudojantis tik autonominiais šaltiniais. Be abejo, kol kas tai dar per brangu, kad būtų naudojama masiškai,

nes vien lauko kolonų apšvietimui buvo panaudoti „ColorBlast“ LED šviestuvai, kainuojantys 600 JAV dolerių, o kiekvieną koloną apšviečia tokie du. Tačiau 2001 metais jie kainavo 1300 JAV dolerių, ir be maitinimo šaltinio. Deanas Kamenas planuoja pristatyti šį autonominio namo (nors iš tiesų visos nedidelės salos) projektą savo 1989 metais įkurto fondo „First“ (http://www. usfirst.org), skatinančio jaunimą dalyvauti mokslo ir technologijų pažangoje, parodoje, kuri įvyks 2009 metų pavasarį. Ekologiškojo „Segway“ išradėjo namo-salos nuotraukas kažkodėl, atrodo, turi tik „The New York Times“, ir tai labai sumažintas, tad kol kas tegalime paganyti akis praeityje.

Technologijos.lt parengė pagal „The New York Times“

Saulės jėgainių energijos savikaina pasiekė„lūžio” tašką Panašu, kad JAV energetikos kompanijai „First Solar” pavyko pasiekti svarbų ir daugeliui Saulės energetika užsiimančių kompanijų nerealiu atrodžiusį tikslą – „lūžio” tašką. Kitaip tariant, fotogalvaniniais elementais generuojamos energijos savikaina jau susilygino su įprastiniais būdais gaminamos energijos kaina. Kompanijos „Pacific Crest” atliktame tyrime analizuoti kompanijos „First Solar” Kalifornijoje (JAV) įrengtos 12,6 megavatų galios Saulės jėgainės duomenys. Analitikai pažymi, kad

Björk įkūrė ekologijos fondą ekonomikai gelbėti Skirmantė Gough

Islandijos ekonomika griūva, bet islandai dėl to greičiausiai ilgai nesikankins, mat jie turi įspūdingą gelbėtoją. Björk – dainininkė, žinoma dėl savo klyksmų, riksmų, degančių kiaušinių bei gulbės apdarų, nusprendė padėti gelbėti nenusisekusią Islandijos ekonomiką, kurios pagrindas, pasirodo, buvo bankininkystė. Björk įkūrė specialų fondą ir pati į jį investavo daugiau nei 100 milijonų Islandijos kronų (ir tai tik pradžia), kas jau sukėlė didelį susidomėjimą pasaulyje. Tai nėra tik finansinis investicinis projektas; fondas skatina bei remia ekologinių, darnaus verslo, aplinkai draugiškų idėjų įgyvendinimą, tikintis, jog tai atsipirks finansiškai bei paskatins didesnes investicijas šiose srityse. Prognozuojama, jog dėl krentančios Islandijos kronos vertės šis projektas turės didelį potencialą, nes nereikalaus didelių investicijų, o uždarbio galimybės iš tiesų didelės. Tačiau skeptikai čia mato ir grėsmių. Teigiama, jog šis projektas nesiderina su pačios dainininkės projektų tęstinumu. Mat Björk garsėja ir kaip neužbaigtų darbų meistrė. Kol kas Islandija kitų alternatyvų neturi, taigi belieka pasitikėti moteriške, kuri pasaulyje garsėja savo išskirtiniu cypimu bei ekstravagantiškais išsišokimais. Ir jei nieko gero iš šio žavingų ekologiškų intencijų projekto ir nebus, Björk bus galima pagirti bent už drąsą.

naujosios jėgainės gaminamos energijos kaina yra 7,5 centai už kilovatvalandę, o tai yra žemiau įprastinės JAV tinklui kainos, kuri siekia 9 centus už kilovatvalandę. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad jėgainė buvo statoma nesinaudojant jokiomis subsidijomis, dėl to savikaina nėra dirbtinai sumažinta. Tuo tarpu konkuruojančios kompanijos „SunPower” statytos jėgainės generuojama energija yra daugiau nei du kartus brangesnė – 16,4 cento už kilovatvalandę. Toks skirtumas gautas iš esmės dėl to, kad

„First Solar” pritaikė pažangesnę plonų plėvelų fotogalvaninių elementų technologiją. Kitos kompanijos šiuo metu taip pat aktyviai siekia peržengti šį kainos barjerą. Kompanijos „Cypress Semiconductors” vadovas T. J. Rogersas prognozuoja, kad Saulės energetikos bumas turėtų prasidėti jau 2012 metais. Tuo tarpu praėjus vos savaitei po analitikų paskelbto tyrimo rezultatų kompanijos „First Solar” akcijos pakilo 26 procentais. Technologijos.lt

6 / ekotransportas

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Oru varomi automobiliai atriedės iš Indijos

„Premjere, tai gal ir už orą jau turėsime mokėti?“, – klausia žurnalistė Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus. Oras iki šiol yra vienas iš nedaugelio dalykų, už kurį pasaulyje vis dar nereikia mokėti. Tai kodėl tuo nemokamu oru nevažiavus? Pasirodo, viskas įmanoma, tereikia idėjos ir noro. Buvęs „Formulė 1“ inžinierius Guy Negre prieš dvidešimt metų pradėjo kurti oru varomą variklį. Sunkus darbas atnešė saldžių vaisių – šiandien jau galima pasivėžinti suspaustu oru varomu automobiliu. Indijos automobilių gamintojas „Tata Motors“ netgi pasišovė tokius automobilius gaminti serijiniu būdu. Rimas Grigonis

Ambicingi planai

Šiandien suspaustu oru varomus automobilius jau galima statyti šalia elektromobilių bei vandeniliu varomų mašinų. Tai naujausi ir šiuo metu sparčiai tobulinami automobiliai, varomi ne iškastiniu kuru maitinamais varikliais. Suspaustu oru varomų variklių technologiją išplėtojo minėtojo G. Negre įkurta įmonė MDI (Motor Development International). Apie tokius suspaustu oru varomus automobilius Lietuvoje žinoma nepalyginamai mažiau nei apie elektromobilius ir vandenilinius automobilius. Priežastis paprasta – didieji automobilių gamintojai suspaustu oru varomais automobiliais beveik nesidomi, todėl ir pranešimų žiniasklaidai neplatina, koncepcinių modelių nuotraukų nesiuntinėja. Tačiau ir suspaustu oru varomų automobilių idėja sulaukia palaikymo. Pasirausus internete galima rasti ne vieną ir ne du interneto šaltinius, kurie praneša apie orinius automobilius. Nepaisant to, kad didieji automobilių gamintojai beveik jais nesidomi, plėtra vyksta ir netgi kėsinamasi į dideles rinkas. Oriniais automobiliais susidomėjo Indijos kompanija „Tata Motors“, kuri garsėja kaip pigių automobilių gamintoja. Būtent ši kompanija gamina garsųjį „Tata Nano“ automobiliuką, kuris kainuoja vos 6 tūkstančius litų. Bendradarbiaudami su MDI indai puoselėja ambicingus planus gaminti suspaustu oru varomus automobilius pigiau, nei dabar

kainuoja elektromobiliai, jau nekalbant apie vandenilines mašinas.

Pigūs automobiliai

Apie suspaustu oru varomus variklius pradėta kalbėti 1999 metais. Pirmasis MDI prototipinis automobilis buvo pristatytas Paryžiaus automobilių parodoje 2002-aisiais. Suspaustu oru varomais automobiliais pastaruoju metu domisi ne tik indai, bet ir tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, PAR, Izraelis. Domėtis verčia ne tik pati idėja, bet ir konkretūs veikiantys pavyzdžiai. MDI inžinieriai rinkai pateikė ne tik puikiai veikiantį suspaustu oru varomą variklį, bet ir ne vieną galimų automobilių koncepciją. Vienas mažiausių MDI automobiliukų pavadintas „OneFlowAIR“, kuriame gali būti nuo trijų iki penkių sėdimų vietų. Mieste šis automobilis vienu ypu gali įveikti maždaug šimtą kilometrų. Maksimalus greitis – 110 kilometrų per valandą. Sveria ši mašina vos keturis šimtus kilogramų. O kaina, priklausomai nuo komplektacijos, svyruoja nuo 13 iki 18 tūkstančių litų. Taip pat siūlomas „CityFlowAIR“. Jame galimos net šešios sėdimos vietos. Vairuotojui numatyta sėdima vieta per vidurį. Ši mašina vienu ypu gali įveikti jau maždaug du šimtus kilometrų. Tačiau ji ir kainuoja daugiau – apie 45 tūkstančius litų. MDI siūlo pagaminti net oru varomą miesto autobusiuką. Sujungus du, tris ar net keturis autobusiukus, išeitų didelis miesto autobusas arba krovininis sunkvežimis.

Prisijungė amerikiečiai bei australai

Tiesa, suspaustu oru varomais automobiliais domisi ne tik „Tata Motors“ ir MDI. Kalifornijos bendrovė GIMM pristatė automobilį „MIIN-AER“, pagamintą 1999 m. laidos „Porsche Boxster“ bazėje. Automobilis atrodo kaip įprastas, bet varomas suspaustu oru. „MIIN-AER“ įsibėgėja iki 64-72 kilometrų per valandą greičio. Vienu ypu šiuo automobiliu galima nuvažiuoti 80 kilometrų. Pasak kompanijos vadovo, suspaustas oras pasirinktas todėl, kad jam nereikia cheminių akumuliatorių, be to, pneumatinės sistemos yra pigesnės ir šiuo metu paprastesnės bei patvaresnės. Kita JAV kompanija „Zero Pollution Motors“ planuoja per artimiausius dvejus metus rinkai pasiūlyti panašius automobilius kaip ir MDI. Iš esmės „Zero Pollution Motors“ yra MDI atstovas JAV. Australijos bendrovė „EngineAir“ nuėjo kiek kitokiu keliu nei MDI ar JAV kompanijos. Australai sukūrė rotorinį suspaustu oru varomą variklį „Di Pietro Motor“. Rotorinis suspaustu oru varomas variklis labai primena elektrinį variklį, todėl užima nedaug vietos, jame, palyginti su vidaus degimo varikliu, nedaug judančių detalių. Kompanija „EngineAir“ rotorinius variklius šiuo metu bando pritaikyti komercinei rinkai. Bendrovės interneto svetainėje rotorinius variklius siūloma naudoti valtyse, motoroleriuose, nedideliuose krovininiuose automobiliuose.

Priklausomybė nuo rozetės

Kaip ir visi alternatyvų kurą naudojantys automobiliai, taip ir suspaustu oru varomos mašinos turi tam tikrų neigiamų niuansų. Vienas iš elektra varomų automobilių minusų yra išsenkančios baterijos, kurias reikia pakrauti. Panaši bėda yra ir su oriniais automobiliais. Vieni svarbiausių suspaustu oru varomo automobilio komponentų yra balionai, kuriuose laikomas suspaustas oras. Išsekusias oro atsargas balionuose papildyti nėra taip paprasta. Kraunant iš įprasto elektros tinklo, suspausto oro balionai prisipildo per maždaug keturias valandas. Užpildyti suspausto oro bakus specialioje degalinėje, turinčioje galingą oro kompresorių, užtruktų keletą minučių. Oras pumpuojamas į karboninius balionus, kuriuose suspaudžiamas iki 300 atmosferų slėgio. Kaip stipriai suspaudžiamas oras galima spręsti palyginus savo įprastų automobilių padangų slėgį, kuris tėra 2 atmosferos. Taigi oru varomo automobilio baliono užpildyti degalinėse esančiu kompresoriumi nepavyks. Teigiama, kad nuvažiuoti 100 kilometrų tokiu automobiliu kainuotų vos penkis litus. Didesniems nei kelių šimtų kilometrų atstumams MDI siūlo „hibridinius“ modelius su oro ir vidaus degimo varikliais. Su pilnu benzino baku tokiu automobiliu būtų galima įveikti bemaž porą tūkstančių kilometrų – bakuose esant suslėgto oro veiktų oro variklis, o rezervams pasibaigus įsijungtų benzininis variklis, kuris suktų ratus bei tuo pat metu gamintų energijos, reikalingos vėl pripildyti oro bakus. Dėl savo nedidelio svorio oru varomi automobiliai yra labai taupūs. Kadangi variklyje nevyksta degimo procesas, jo darbinė temperatūra maža, todėl didžioji dalis variklio dalių gali būti aliuminės.

Minusas – triukšmingumas

Lengvos medžiagos naudojamos ir automobilių kėbulams. Tačiau tai mažina saugumą ir tokie automobiliai gali nepereiti saugumo testų. Didžiausias suspaustu oru varomų automobilių minusas yra jų keliamas triukšmas ir vangumas. Kaip ir elektromobilius, taip ir orinius automobilius siūloma naudoti mies-

tuose. Mieste retas kuris per dieną nuvažiuoja daugiau nei šimtą kilometrų. O tiek suspaustu oru varomi automobiliai tikrai nuveš. Suspaustu oru varomi automobiliai, taip pat kaip ir varomieji elektra, laikomi ne visiškai ekologiškais, nes jų oro bakams pripildyti naudojama elektra. O ji dažnai gamina iš iškastinio kuro. Bet oru varomo automobilio pliusas yra tas, kad teršimo šaltinis iškeliamas už miesto. Be to, elektros įmanoma pasigaminti saulės ar vėjo jėgainėse, todėl suspaustu oru varomo automobilio bakus pripildyti įmanoma labai ekologišku būdu.

Kaip veikia suspausto oro variklis?

Suspaustu oru varomas variklis labai primena įprastą vidaus degimo variklį. Skirtumas tik tas, kad į cilindrus įpurškiamas ne benzinas, o labai stipriai suspaustas ir įkaitintas oras. Tam tikrais technologiniais būdais stipriai suspaustas ir įkaitęs oras sumaišomas su šaltu, ir cilindre įvyksta sprogimas. Sprogimo jėga išjudina stūmoklį, kuris toliau išjudina alkūninį veleną ir taip toliau. Kaip ir minėta, principas labai panašus į vidaus degimo variklį, tačiau didžiausias skirtumas tas, kad vidaus degimo variklyje įvykus kuro sprogimui išsiskiria dūmai bei kitos nuodingos medžiagos, o suspausto oro variklyje sprogus orui jokie dūmai ar siera neišsiskiria. Tai visiškai gamtai nekenksmingas variklis. Publikacija parengta pagal MDI, „EngineAir“, GIMM, „Zero Pollution Motors“ interneto svetainių informaciją, www. pupularmechanics.com bei „Ozonas“ inf. Nuotraukos iš www.autobloggreen. com, MIIN-AER Porsche Boxster

Air powered cars will come from India Air powered cars at least in concept vehicle form have been around for a while now, but it seems, very few are interested in them. Once Formula 1 mechanic, now famous inventor Guy Negre dedicated 20 years of his life to air powered car and he made it, protected by more than 160 patents it is now going to be produced by Tata motors. To be honest the market environment for this vehicle is just ripe, we are all short of money, but then who will not fancy a car that runs on the one and only thing we do not have to pay for in this life - air, that costs close to nothing itself? Even though air powered vehicles are not as much promoted as EV’s they are there and those who want to know, will find that there is plenty of information as well as prototypes out there. Those who will seek, will always find.

ekotransportas / 7

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

Autoprofesionalai turi patarimų OBamai, kaip nieko nekeisti

Šiandien Obama vyksta į „Cardinal Fastener & Specialty Company“ pristati savo ekonominio skatinimo plano, pareikalausiančio bemaž 825 milijardų. Skirtingai nei kitos krizę išgyvenančios įmonės, „Cardinal Fastener“ tik auga ir priima naujus darbuotojus, pritaikiusi savo gamybą alternatyvios energetikos rinkai, pvz., tiekdama dalis Europos vėjo jėgainių gamintojams, todėl į ją žvelgiama kaip į gerą iliustraciją Obamos argumentams, kad ekologinės investicijos skatins ekonomiką. Tačiau šiek tiek anksčiau mus iki šyptelėjimo nustebino CNN.com rasti „solidūs“ ir neva-profesionalūs „Fortune“ patarimai išrinktajam JAV prezidentui, ką daryti su šalies autoindustrija. Tarp jų švyti tokie iššiepti perlai kaip „nenurodinėkite autokompanijoms, kaip dirbti savo darbą“, nors dabartinė padėtis akivaizdžiausiai rodo, kad šis darbas buvo dirbamas apgailėtinai; arba dar keistesnė konsultacija nepulti ieškoti naftomobiliams alternatyvų, nes atseit „pažiūrėkite, kaip sunkiai sekasi Teslai“... Skirmantei Gough trūksta žodžių, kokia ji apstulbusi, todėl reaguoja su visa savo vizitine tiesmukybe. Skirmantė Gough [email protected] Barackui Obamai (beveik) tapus prezidentu, visi, kas tik sugeba, pradėjo kuistis po Obamos šeimynos apatinių stalčių, ieškodami kuo didesnių dėmių. Žinoma, kas ieško, tas randa, ir buvo atrasta beviltiškai didelė dėmė, kuri apjuodins ką tik inauguruotą prezidentą. Didžiausius aplinkos mylėtojus ir tautos švietėjus prašome atsisėsti, nes ši žinia jus tikrai šokiruos... Prieš savo rin-

kiminę kampaniją Barackas turėjo automobilį, ir ne šiaip sau kokį, bet netgi visą „Chrystler 300C“. Kas čia tokio baisaus? Išskyrus degalus ryjantį monstrą kaip milijonai kitų pasaulyje – nieko. Tuo labiau, kad per rinkimus Barakas jau vairavo daug ekologiškesnį „Ford Escape“ hibridą. Matote, ką daro meilė tautai? Vis dėlto pasaka tęsiasi, ir dabar galite paskaityti žinomo žinių kanalo patarimus būsimam prezidentui, ką daryti su griūvančia automobilizmo rinka JAV. 1. Sugalvok bankroto pakuotes au-

tomobilius gaminančioms kompanijoms – t.y. gelbėk juos kitaip, nemesk gelbėjimo rato, bet paduok šiaudą, kai kompanija jau dus vandenyje, ir nupirk jų skolas. 2. Nenurodinėk automobilių kompanijoms, kaip dirbti savo darbą – visai gundanti idėja, išskyrus tai, kad senieji metodai įrodė esą beverčiai, jie galbūt ir žinojo (prašome atkreipti dėmesį į būtajį laiką), kaip parduoti automobilius, bet jau senai nebepakluso rinkos pokyčiams, nepaisydami aukštų naftos kainų. Jie bando įlipti į

CNN/Fortune nebūtinai apie tai pagalvotų, bet pasklidus nuotraukoms iš naujojo Obamobilio, kuris pristatomas kaip atsparus raketų smūgiams, testavimų, pasklido galvos kraipymai, kad toks degalų ryklys neatitinka naujojo prezidento ekologiškųjų deklaracijų. Žinoma, daug didesnis triukšmas kilo dėl tanklimuzino estetinės pusės, kuri turbūt jau pasikeitė į neva-geresnę.

ekologišką autobusą, kuris jau važiuoja iš stotelės. 3. Padėk automobilių kompanijoms dirbti savo darbą – kitais žodžiais, duok jiems pinigų ir leisk daryti, ką nori, svarbiausia, kad visi vyriškiai su brangiais jaunų vergų Azijoje siūtais kostiumais turėtų riebias algas. 4. Nesusigundyk kiekvieno kvailo mechaniko idėjomis, kurios padės išgelbėti Ameriką nuo importuotos naftos jauko – juk negalima, progresas blogai, pone prezidente, nebūk kvailas. Visi tie kvailiai, kurie konvertuoja tradicinius naftą ryjančius monstrus, nieko neišmano, jie tai daro, nes neturi ką veikti. Neklausyk tautos ir būsi gerbiamas! 5. Atsimink, kad automobilių gamyba yra sudėtingas verslas – taip, Harvardą baigęs žmogus turbūt įsivaizduoja, kad automobilio gamyba ir pardavimas tai lyg saldainių valgymas. Kažin, kuo maitinami CNN žurnalistai? 6. Nesirink mėgstamiausių jų – kai kurios kompanijos (ypač tos, kurių automobilius tu vairuoji) vaizduojasi esą stipresnės nei yra iš tikrųjų, neklausyk tų, kurie sakys „nepadėk Chrystleriui“... Grįžtame prie patarimo numeris 3. 7. Pakelk degalų mokesčius – o mes jau buvom pradėję netekti vilties! Aukštos degalų kainos, pasirodo, skatina žmones pirkti

ekologiškesnes transporto priemones. Gal kas turi hibridų ir elektromobilų pardavimo statistiką 2008-aisiais po ranka? Šią idėją palaiko net „The New York Times“... Tai gal jie tegul ir keliauja į Baltuosius rūmus? Neaišku, kas sugalvojo šiuos pasiūlymus, ir ką jais bandoma skatinti. Derėtų tikėtis, kad prezidento patarėjai bus protingesni už CNN ir „The New York Times“. Niekas tikrai nenori, kad JAV ekonomika sugriūtų visiškai, nes tai turės įtakos visam pasauliui, bet ar galima sakyti, kad žmogus, kuris išrašys daugiau nei trijų milijardų dolerių čekį, turi teisę ko nors reikalauti. Ar ne? Sudėtingi laikai sukuria galimybes didybei. Žinant JAV ekonomines nelaimes, prezidentas Obama turi nežmoniškų gabaritų galimybę tapti didingiausiu prezidentu JAV istorijoje per paskutinius 50 metų. JAV autoindustrijos išgelbėjimas galėtų būti puikus įrašas jo CV... – Tuo šiuo metu jau turbūt šventai tiki pusė Amerikos, nes taip sako CNN. Draugiškas palinkėjimas tam pačiam prezidentui – laikykis savo ekologiškų pažadų ir būsi pats didingiausias prezidentas visoje JAV istorijoje. Pasaulio išgelbėjimas nuo ekologinės krizės yra geriausia dovana ateities kartoms.

Kinijoje pradėta masinė iš rozetės įkraunamų hibridinių automobilių gamyba Kažin ar kas nors tikėjo, kad pirmasis pasaulyje masiškai gaminamas hibridinis iš elektros rozetės įkraunamas automobilis bus pradėtas gaminti Kinijoje – elektroninių atliekų ir oro taršos „Mekoje”. Tačiau faktas akivaizdus: kompanija „BYD Auto” rinkai pristatė savo naujieną – F3DM. Remiantis internetinio portalo „Grist” paskelbtomis žiniomis, „F3 Dual Mode” (arba F3DM) pradėta prekiauti šią savaitę. Modelis kainuoja 22000 dolerių. Naujovė pradžioje bus skirta Kinijos vyriausybės agentūroms bei stambioms įmonėms. Hibridinės transporto priemonės bateriją galima įkrauti prisijungus prie bet kokios įprastinės buitinio elektros tinklo ro-

zetės. Su pilna įkrova automobilis gali nuvažiuoti apie 60 mylių (96 km). „New York Times” žiniomis, baterija pilnai įkraunama per 7 valandas, o naudojantis specialiomis įkrovimo stotimis automobilis „užpildomas kuru” per 10 minučių. Tiesa, kol kas neaišku, ar per 10 minučių akumuliatorius įkraunamas, ar tiesiog pakeičiamas iš anksto įkrautu. Automobilyje taip pat sumontuotas 1,0 litro darbinio tūrio benzininis variklis, kuris baterijas įkrauna ir automobilį varo tada, kai nėra galimybės pasinaudoti elektros tinklu. Nors daugelis kitų automobilių gamintojų taip pat yra paskelbę planus gaminti tokio tipo hibridinius mode-

lius, iki šiol nė vienas rinkai dar nebuvo pateikęs savo žadamų naujovių – artimiausia kitų kompanijų planuojama analogiškų gaminių išleidimo data yra „ne anksčiau nei 2010 metai”. Beje, kompanija BYD savo veiklą pradėjo 1995 metais, gamindama mobiliųjų telefonų baterijas. 2003 m. ji įsigijo bankrutavusią automobilių kompaniją. Dabar 10% kompanijos akcijų priklauso vienam žymiausių finansinio pasaulio atstovų Warrenui Buffetui – panašu, kad kitiems gamintojams teks gerokai pasitempti, jei nori neatsilikti nuo kompanijos, kuri dar prieš kelis metus buvo beveik nežinoma. Technologijos.lt

8 / energija

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Vėjo energetika mieste

Lietuvos vėjininkai kalba apie didžiulį vėjo energetikos potencialą, aukso kasyklas, kurias būtų galima eksploatuoti pastačius jūrinės vėjo energetikos parką. Tai būtų puikus žingsnis, nes tautiečiai isteriškai bijo vėjo jėgainių savo gyvenviečių kaimynystėje. Įdomiausia, kad taip, kaip bijoma alternatyvios energetikos, taip nebijoma atominės. Interneto komentatoriai, kuriuos, kad ir kaip nemalonu, galime įvardinti viešosios nuomonės veidrodžiais, baiminasi ne didėjančios vėžinių susirgimų statistikos, ne branduolinės katastrofos tikimybės, ne radioaktyvių atliekų, pasmerkiančių palikuonis neaiškiai ateičiai. Kalbai pasukus apie atominę energetiką jie baiminasi dėl to, kad kaimyninės šalys, kurios spės greičiau pasistatyt elektrinę, greičiau taškysis pinigų jūroje – tad reikia ir mums paskubėti. Ir ką galima sakyti, kai laikomasi tokios nuomonės? Kol nekilo pagunda numoti ranka į visus skeptikus ir išvažiuoti į šiltus ir primityvius kraštus – dar kartą renkame pluoštą pavyzdžių iš tų, kurie nebijo švarios energetikos. Kristina KUČINSKAITĖ [email protected]

Vėjas mieste?

Saulės energijos panaudojimas miestuose žinomas jau gana seniai. Namai ar visi rajonai apdengiami paneliais, siekiant sugauti saulę. Žinoma, kalbama ne apie Lietuvą. Mūsuose nuolat žvilgčiojama į kaimynus, laukiama, kol jie naujoves išbandys savo kailiu. Laikui einant atrodo, kad laukiama ne tik kol išbandys, bet ir kol nusivils jomis. Taip belaukiant galiausiai suprantama, kad mes „atsargieji“, pradedame

beviltiškai atsilikti nuo pasaulio... O ką ir belieka galvoti, kai mums visą dėmesį metant į atominę energetiką, protingesnėse šalyse stengiamasi kuo labiau sutvirtinti alternatyvios energetikos pagrindus. Nuo šio spalio pabaigos JAV žmonėms, kurie planuoja įsirengti mažo galingumo vėjo elektrines (iki 100 kW) valstybė numato skirti 30 procentų mokesčių kreditą. Tai gali siekti iki 4000 dolerių nuo įsirengiamos elektrinės sistemos kainos. O štai naujųjų metų proga toks Niujorko meras Michael R. Bloomberg

paskelbė, kad miestas gigantas, kai tik įmanoma, balsuoja už „žalią“ energetiką. Tas balsavimas šįkart pasireiškia mažų vėjo elektrinių pritaikymo miesto namams projektu. Ant namų stogų įkurdintos elektrinės energiją tieks tiesiai namams be pirminio jos perdavimo į tinklus. Iš vėjo gaunama energija aprūpins liftus, laiptinių apšvietimą, kitas bendras reikmes. „New York Times“ pastebima, kad viena iš priežasčių, kodėl vėjo energetika įmanoma mieste yra įvairūs skersvėjai ir gūsiai, kuriems atsirasti padeda tankiai sustatyti pastatai. Šiuo metu Melrouzo rajone statomas pastatas bus aprūpintas dešimtimi vieno kilovato elektrinių, gaminamų Kalifornijoje „AeroVironment“ (jos savo dizainu panašios į stalinius ventiliatorius). Niujorke planuojamas eksperimentas nėra pirmasis. Šį rudenį panašų eksperimentą sumanė ir mūsų kaimynai iš Malmės Švedijoje. „Miestinės“ vėjo elektrinės jau kurį laiką sukasi ne ant vieno komercinio ar gyvenamosios paskirties pastato pasaulyje. Mažo galingumo vėjo elektrinės kurdinamos ir oro uostose (Bostono Logan oro uostas, Amsterdamo Schiphol oro uostas), fabrikuose,

universitetuose, viešosiose erdvėse mieste – visur, kur tik įmanoma.

Mitai

Galima įtarti, kad tie, kuriems nepatinka gigantiškos vėjo elektrinės kylančios kaimo vietovėse, nepalankiai žiūrės ir į miestietes jų giminaites. Nors tiek jų išvaizda, tiek galingumas nepaprastai skiriasi. Mieste įkurdinamoms elektrinėms ieškoma kuo patrauklesnių dizaino sprendimų, jos kur kas mažesnės galios nei elektrinės laukuose ar vandenyse... Vis tiek netrūksta besibaiminančiųjų dėl jų menamos žalos. Argumentai lieka tie patys kaip ir kalbant apie didžiąsias vėjo elektrines. Pirmiausia, vibracija ir triukšmas – baiminamasi, kad net ant pastatų stogų užkeltų elektrinių keliama vibracija kenks ten gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms. Nerimaujama ir dėl vėjo turbulencijos. Vėjo energetikos mieste priešininkai teigia, kad mažo galingumo turbinos, nors ir būdamos savo prigimtimi „žalios“, iš tiesų tik prisideda prie klimato taršos didėjimo. Manoma, kad jų pagaminama energija neatperka tos, kuri sunaudota joms pačios pagaminti, transportuoti ir instaliuoti. Didieji vėjo malūnai, jų parkai – tai tikroji vėjo energetikos jėga. Tačiau mažų elektrinių gamintojai mano, kad galimybė būti nepriklausomiems nuo elektros tinklų, nepaisant to, kas dedasi didžiojoje rinkoje, turi išlikti. Daugumą žmonių atbaido ir galimybė, kad vėjo turbinos kuo nors pakenks paukščiams (nors, atrodo, jau seniai visiems aišku, kad stikliniai pastatai kur kas didesni jų žudikai). Juk ne itin įkvepia mintis, kad retkarčiais teks lipti ant stogo nuo ten nušluoti krūvos kojeles į viršų užrietusių giesmininkų.

Technologijos

Labiausiai paplitusios tradicinės vėjo elektrinės yra horizontalios

ašies dizaino pavyzdys. Vertikalios ašies dizainas populiarėja kaip palankesnis tiems, kurie vėjo elektrinę nori įkurti visai šalia. Vertikalios ašies elektrinės skleidžia kur kas mažesnį triukšmą, yra visai nepavojingos paukščiams, jų montavimui nereikalingas šaukštas fundamentas, jos lanksčiau prisitaiko prie vėjo krypties svyravimų. Vertikalios ašies vėjo elektrinės lengviau pasiduoda ir įvairiems estetiniams dizaino tobulinimams ( pavyzdžiui, įspūdingas „Helix wind“ sprendimas – propeleris primena bures). Kaip efektyviausios iš visų vertikalios ašies elektrinių išskiriamos su spirališkai išdėstytais ašmenimis. Mieste montuojamos tiek horizontalios, tiek vertikalios ašies vėjo elektrinės. 21-ojoje kasmetinėje „Popular Science“ apžvalgoje „Best of What’s New“ kaip vienas geriausių 2008 m. naujų vėjo elektrinės pavyzdžių pateikiamas su aplinka darniai susiliejantis „Mariah Power Windspire“ modelis. Elektrinė pradeda veikti esant net labai silpnam vėjui, jos keliamas triukšmas svos siekia 45 decibelus. Per metus 1.2 kW galingumo „Windspire“ gali prigaminti iki 2,000 kWh energijos. Tai maždaug šeštadalis energijos, kurią suvartoja vidutiniškas namas. Elektrinė kainuoja 4 000 dolerių. Pernai jau šioje Atlanto pusėje išskirtinio dėmesio susilaukė originalią vertikalios ašies elektrinę sukūręs airių studentas Ben Storan. Jo siūlomas elektrinės modelis turėtų sugeneruoti tris kartus daugiau energijos nei jau esantys įprastiniai. Tokio dydžio elektrinės paprastai turi sugeneruoti iki 1kW, kai vėjo greitis siekia 12 m/s, bet dažniausiai pavyksta pasiekti tik 40 procentų to. Dar vieną patrauklią naujovę sukonstravo mūsų kaimynai švedai „Home Energy“. „Energy ball“ vėjo elektrinė ypatinga tuo, kad sukasi sferiškai. Neįprastas dizainas padidina elektrinės efektyvumą ir sumažina skleidžiamo triukšmo lygį. Toks daiktelis kainuoja nuo 4 600 dolerių. Turbūt plačiausiai pasaulio žiniasklaidą šiemet apskriejo Bahreino pasaulio prekybos centre įkurdinti propeleriai. Ant trijų pastatus jungiančių „tiltų“ įrengtos elektrinės, spėjama, patenkins dešimt procentų centro energijos poreikių. Taigi, nepaisant skeptikų, nuolat plėtojamos technologijos, kurios kuo darniau įsilietų į aplinką ir kuo efektyviau išnaudotų net menkiausią vėją. Elektrinių galingumas, kaina, atsiperkamumo laikas – labai skirtingi, kompanijų, užsiimančių jų gamyba labai daug. Gaila, kad mūsuose skatinimo programa kol kas „skatino“ tik senas technologijas... Gaila ir to, kad žmonės kažkodėl „švaria“ ir patikima laiko atominę energetiką.

Wind energy and the city In a country where people believe that windmills produce radiation and make children sick, and where our nuclear power station is regarded as the national saviour, it is very difficult to try and show the benefits of clean energy, but they exist and many of them! The latest trend is city windmills, they are much smaller in scale than the usual windmills and they connect straight to the building’s supply line, thus reducing maintenance costs for the building’s main electricity provider. However, in this land of beauty and silliness the new cousins of the traditional windmills are regarded as some freaks, killing the dicky birds and driving people crazy. As the voice of the nation screams online about the safety of nuclear energy one starts wondering whether these people are stuck in a time warp. Regardless of the national stupidity and ignorance, as well as lack of government funding, the message is coming and it is crystal clear, those who save their money and those who care for the planet, plant the new windmills (regardless of them being vertical or horizontal) on their roofs and sleep at night, others who fear the green and love the nuclear are probably saving their money for chemotherapy.

ekodaiktas / 9

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

EkoDaiktas

Indai iš bambuko

Miglė Anušauskaitė

Inkilai Suklijavote paukščiams valgyklą (ar kinietišką restoraną – kaip pavadinsi), galite pasirūpinti ir kokį viešbutuką jiems sukalti. Taip, aš apie inkilus. Pakabinę batų dėžę su iškirpta skyle nebūtinai tenai sulauksite paukščių su lagaminais, skubančių įsikelti į naujuosius namus. Kiekviena rūšis mėgsta skirtingas vietas, skirtingi paukščiai nori gyventi skirtinguose aukščiuose ir įsitaisyti skirtingų formų inkiluose. Tik žmonės kažkodėl dažniausiai vieningai trokšta buto aukštomis lubomis pačiame miesto centre. Taigi – stebėkite lesyklėlėje besilankančius sparnuočius ir nuspręskite, kuriam iš jų norite padaryti inkilėlį. O daugiau informacijos (netgi brėžinius) rasite Ornitologų draugijos tinklalapyje. Beje,

dauguma paukščių savo namų neapsikuopia, todėl norėdami tuos pačius giesmininkus išvyst ir kitais metais, turėsite inkilą kasmet išvalyti. Žvelgiant kūrybiškai – galima pasirūpinti ir paukščių dvasiniu gyvenimu. Jaunas dizaineris suprojektavo ir iš porceliano pagamino inkilus-baž-

nyčias. Gal ir ne itin ekologiška, bet šmaikštu ir stilinga. Jei nebijote inkvizicijos, tokie inkilai tikrai papuoš jūsų namo sieną.

Lesyklėlė paukščiams iš kinietiškų lazdelių

nušausite bent du zuikius vienu šūviu.

Per Kalėdas vietoje išsvajotų papuošalų ir meškerių gavote kažkokių beverčių nesąmonių? Giminės teisinasi artėjančia krize, bet tiesa tokia: geros dovanos tiems, kurie buvo geri.

Pirmas zuikis – aplinkosauginis. Perdirbsite kinietiškas lazdeles, kurios šiaip sutrūnytų šiukšlių krūvoje. Gaila, juk vis tiek pagamintos iš medžio. Kas, kad kinietiško. Žodžiu, Reuse, Recycle, Reduce.

Trečias zuikis – labdaringas. Padėsite paukšteliams žiemą, ir galėsite grožėtis įvairiaspalve plasnojančia puokšte, kasryt pražysiančia prie jūsų langų. Nors ši puokštė yra gana triukšminga, gal ji bent užgoš rytais užvedinėjamų automobilių gaudesį.

Todėl skubėkite užsidirbti gerą karmą kitoms Kalėdoms (Velykoms, Joninėms, gimtadieniui...). Jei pradėsite nuo šios „pasidaryk pats“ lesyklėlės,

Antras zuikis – abstraktus. Galimybė lavinti savo kūrybingumą, dizainerio įgūdžius ir amatininko kruopšutmą.

Stalo servetėlės džentelmenams Vyrai nėra kiaulės. Kiaulės iš tiesų yra labai švarūs gyvūnai. Gerai, tai buvo pokštas. Bet trupinėlis tiesos jame yra: kiaulės juk ėda

įkišdamos savo snukį į maistą, tačiau po užkandžiavimo jų šnipai švarumu pralenkia trupiniais, cukraus pudra ir pomidorų padažu apsidrabsčiusius žmones. Mes bejėgiškai it Edvardas Žirkliarankis skėsčiojame stalo įrankiais

Nuvažiavus į kaimą, vaikams kartais prabunda aistra natūralioms medžiagoms. Plastmasinės barbės dūlėja kampe, kol jų suknelėmis dabinasi per bulviakasį surinktos įvairiaformės bulvės. Mediniu sunkvežimiu kleganti bulvių kompanija važiuoja į kino teatrą, paskubomis suklijuotą iš kieme rastų kartono lakštų. Paskui mama pasako, kad kai kurios bulvės supelijo, taigi visi žaislai eina į laidotuvių ceremoniją, kuri lydi du melsvumu apsitraukusius bendruomenės narius iki komposto krūvos. Kol kompanija skendi tylos minutėje, vaikas purvinais batais keberiojasi ant medžio šakos, kad virš rudeniško peizažo iškeltų naująjį Totemą: sene-

lio kadaise išdrožtą ir ką tik nulūžusią durų velkę. Jei suaugusieji turėtų laiko, jie būtinai nuveiktų ką nors su vaiku. Pavyzdžiui, drauge pagamintų vieną iš tų jaukių

8 lėkščių iš bambuko rinkinys – 9.50 $. www.realsimple.com

Inkilų brėžiniai – www.birdlife.lt Inkilai-bažnyčios –199 €. www.tuttobene.nl

Ir ketvirtas zuikis – netikras. Jį gausite per Velykas už tai, kad buvote geras žmogus ir padorus planetos pilietis (dėl pastarojo zuikio garantijų neteikiame).

ir kartais pasvajojame, kaip būtų gera valgyti natūraliai – rankomis. Giminės suvažiavimuose matyti, jog šakučių ir peilių naudojimo paslaptis geriau yra perkrimtusios moterys. Mikliai tarsi virbalais jos taršo kepsnį šakutėmis ir paniekinamai purkštauja pamačiusios aliejaus dėmę ant vyro marškinėlių. Kaip nedžentelmeniška! Stalo servetėlės su kaklaraiščio piešiniu privers atsitiesti ir nesigėdyti savo negrabumo. Tai – ne šiaip perdirbta balta servetėlė ir ne koks ten seilinukas. Tai – džentelmeno stiliaus detalė. Dar daugiau susižavėjimo sukelia, jei vyras žino šio elegantiško ir šmaikštaus išradimo sumanytoją – tai dizaineris Héctor Serrano. Servetėles galima nusipirkti arba – kad būtų ekologiškiau – patiems nusipaišyti kaklaraiščio kontūrą ant paprastų pigių perdirbtų servetėlių. 20 stalo servetėlių –5.95$. www.spoonsisters.com

Medžio dirbiniai – pamokos darbų mokytojams

Lapė pasikvietė gervę į svečius ir, norėdama pasišaipyti, supylė košę į plokščias lėkštutes. Išlaižiusi maistą, lapė skaniai juokėsi, matydama gervę bejėgiškai badančią snapu košės balutę. Paskui gervė, norėdama atkeršyti, pakvietė lapę vakarienės ir patiekė maistą ilgakakliuose induose, į kuriuos kaip tik tilpo jos snapas. Istorijos moralas – na ir bjaurių draugų pasitaiko. Panašiai ekologijos entuziastas, svečiuose gavęs plastikinį dubenėlį, gali įsižeisti ir atsainiai sviesti indą į kampą. Vėliau, sulaukęs svečių savo namuose, patiekti maistą varnalėšų lapuose. Kad išvengtume tokių kvailų konfliktų, apsirūpinkime bambuko indais. Jie atrodo tikrai geriau negu varnalėšos lapas (tiesą sakant, šie indai tikrai

gražesni už plastikinius ir net už kai kuriuos porcelianinius), o komposto krūvoje suyra ne prasčiau nei pastarasis. Svetimšalį bambuką gali pakeisti ir natūralus lietuviškas molis. Aptakūs indai, mieli pažiūrėti ir paliesti, apramins eko-entuziastą, ir šis nepastebės gal-ir-ne-visai-natūralios glazūros. O snobas, ragaudamas saldainius, užmirš, kad jie sukrauti į ne pačią stilingiausią Kaziuko mugėje pirktą pintą lėkštę. Taika ir meilė įsivyrauja namuose. Gervė draugiškai atsisveikinusi išskrenda, o lapė, iki blizgesio nušveitusi indus, kviečia į svečius zuikį apžiūrėti jos naujojo ekologiško interjero.

ir šiltų medinių žaislų, kurių brėžinius galima rasti viename tinklalapyje. Iš tiesų šie brėžiniai skirti darbų mokytojams, kuriems pritrūksta fantazijos. Taigi vienas (turbūt novatoriškas) darbų mokytojas šiame tinklalapyje dalinasi puikiomis idėjomis. „Tai būtų dirbinių pavyzdžių internetinis puslapis, kuriame galėtume patalpinti brėžinius, eskizus ar nuotraukas. Puslapiu galėtų pasinaudoti visi darbų mokytojai, turintys galimybę naudotis internetu.” – rašoma skyriuje „puslapio paskirtis“. O kituose skyriuose sužinosite, kaip pasigaminti mašiną, strutį, galvosūkį, padėklą ir šviestuvą. Pravers ir ūkyje. Tinklalapis su brėžiniais – www.angelfire.com/pop/dirbiniai/index.html

„MÜ“ – ekologiškos šluostės iš bambuko „MÜ“, kadangi karvės metai, ir skamba panašiai į „mū“. O po švenčių jūsų lentynos tikriausiai irgi sudygo molinių karvyčių rageliais. Bambukas. Nors pirmoji asociacija išgirdus šį žodį būtų „kvailas žmogus“, vėliau tuoj pat įsivaizduotume egzotiškas giraites, suliniuotas vertikaliais stiebais. Kažkur viršuje klykauja beždžionės, švysčioja Samurajus Džekas, o apačioje stiebus verčia pro juos besibraunanti šventoji karvė (müüü!). Egzotiškasis bambukas yra nepaprastai tvirta ir žmogui nesipriešinanti medžiaga. Jį galima išpešioti pluoštais, o iš tų pluoštų megzti patvariausias virtuvės šluostes. Kodėl būtent šluostes, o ne, tarkim,

kariškas uniformas? Juk joms dar labiau reikėtų patvarumo. Bambukas (puikusis bambukas!) itin gerai sugeria drėgmę – tarsi natūrali kempinė. O kodėl tai ekologiška? Na, visų pirma, bambukas (puikusis, nuostabusis bambukas!) yra natūrali medžiaga ir natūraliai greitai suyra, nežalodamas aplinkos. Be to, šis augalas (puikusis, nuostabusis bambukas, šlovė jam!) stiebiasi greičiau, nei auga jūsų nagai, taigi medžiagos šluostėms kol kas nepritrūksime. Džiaugsmo šūksnis: müüü! Ar tik man atrodo, ar iš tiesų bambukai (augalai) baigia visai užvaldyti mano mintis?.. Trijų rankšluosčių rinkinys – apie 25$. www.mukitchen.com

10 / ekoproduktai. Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Maistas, kuriuo negalima pasitikėti

Sakau sau, „įsivaizduok pasaulį be skrudintų bulvyčių!“. Ir plaukai šiaušiasi – ką daryčiau aš ir tūkstančiai žmonių, kuriems kartais tenka visą dieną prabėgioti su visokiais reikalais nepavalgius. Tada grįžęs namo jauti, kad nualpsi, jei nesuvalgysi ko nors beveik–akimirksniu. O galvoje priekaištingas balsas, panašus į mamos, gana griežtai replikuoja, „nusinuodysi vieną dieną taip...“. Iš tiesų, net jei sąžiningai visą gyvenimą nekeli kojos į greito maisto restoranus, ir manai, kad pelnytai tuo didžiuojiesi – dar stabtelėk prieš apsidovanodamas medaliu už rezistenciją „greitmaisčiui“. Kažkodėl galima įtarti, kad ant kitos kojos apsisukęs be didelių sąžinės priekaištų į pirkinių krepšį šluoji visokius pusiau pagamintus kepsnelius, mišraines, picas... Kristina KUČINSKAITĖ [email protected]

į ją grįstas svilėsiais ir kitomis nevykusių bandymų griuvenomis.

Įpročių transformacija

Kodėl negerai?

Faktas, kad žmonės šiais laikais kur kas mažiau laiko praleidžia virtuvėje. Maisto gaminimas dažnai tampa įvykiu, šventine atrakcija. Gal tai galima sieti su feminizacijos procesu. Šiuolaikinė moteris nebėra paklusni namų šeimininkė, turinti keletą komplektų prijuosčių. Virtuvė jai primena sunkios priespaudos metus, tad ji joje tikrai nelenks nugaros ruošdama pusryčius, pietus, vakarienę... Kitas transformacijos iniciatorius gali būti tas tiek mūsų, tiek daugelio kitų nuolat minimas laiko greitėjimo fenomenas. Darbai, draugai, skubėjimas – namai dažnai tėra vieta, kur praleidžiama naktis prieš kitą beprotiško bėgimo dieną. Dar vienas dalykas, dėl kurio dulkėja orkaitės – kintanti demografinė situacija. Pasaulyje per pastaruosius metus nepaprastai padaugėjo vienišų žmonių, o poros neskuba žavėtis kūdikio kambario baldų komplektais. Kam vienišiui ar porelei užsiimti maisto gaminimu? Visus tuos pokyčius asimiliuoja ir jų buvimą skatina maisto industrija. Prekybos centrai per keletą metų įpratino vartotojus pirkti paruoštus produktus: įvairiausias mišraines, salotas, kepsnius. Pirkti galima bulvių košę, plovą, cepelinus, balandėlius, supakuotus patiekalų rinkinius – viską. Pirkti galima karštą maistą, taip pat kartais jį galima ir suvalgyti čia pat, centre. Atrodo, kad tai puikus gyvenimo palengvinimas. Dar aišku, galima pasvarstyti, kodėl maisto gaminimas siejasi su katorga. Juk gal geriau tai galima įvardinti kaip tam tikrą meditacijos formą, kuri visai naudinga visame mūsų skubėjime. Nors, tiesa, „medituoti“ sunku, jei nelabai išmanoma, kaip tą maistą gaminti. Meistrystė tokia saldžiai maloni, o kelias

Juk iš tiesų labai patogu prisipirkti visokiausių pusgaminių. Tiesiog nuplėši celofaną, atidarai skardinę ir vualia – pietūs. Bėda ta, kad įvairūs pusgaminiai dažnai yra pagerinami įvairiausiais konservantais, jų pačių gamybos procesas dažnai „papūstas“. Turbūt jau nieko neįžeidžia mintis, kad tik naivuoliai dešrelėse ieško mėsos. Perkant įvairius mėsos patiekalus galima spėlioti, kiek ta mėsa „pagerinama“ soja, purikliais, dažikliais, minkštikliais, kvapais ir kt. Kartais net tai, kas parduotuvėje atrodo kaip neapdorotas produktas, dažnai būna kuo nors „pagerintas“, kad geriau atrodytų ar ilgiau laikytųsi. Pasipiktinimą kelia tai, kad kai kurie priedai, glutamatai, turi „narkotinį“ poveikį – jie sukelia alkio jausmą. Turbūt populiariausias iš jų natrio glutamatas (E621). Maisto produktų etiketėse glutamatai žymimi raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Bulvių traškučiai, jau minėtos bulvytės „fri“ – štai kokia skonio magija veikia, kad taip sunku atsispirti norui dar ir dar. Čia pateikiame keletą „priedėlių“, kurie prisidėdami prie produkto patrauklumo paslapčia atlieka ir ardomąją veiklą žmogaus organizme: • Benzoatai gali sukelti įvairias odos alergijas, kenkti žmonėms, sergantiems astma, manoma, kad susiję su smegenų veiklos sutrikimų vystymusi. • Bromatai naikina maistingąsias medžiagas maiste. Gali sukelti pykinimą, viduriavimą. • Butilatai yra atsakingi už aukštą cholesterolio lygį kraujyje. Taip pat už susilpnėjusią kepenų ir inkstų veiklą. • Kofeinas turi šlapimo varymo ir stiNuotr. © Fred a.k.a. fsgm

Nuotr. © Julius Laid Back

•

• • • •

muliuojančių savybių. Jis gali sukelti nervingumą, širdies permušimus, ir galiausiai širdies veiklos sutrikimus. Sacharinas sukelia alergines reakcijas. Gali paveikti odą, virškinamąjį traktą, širdį. Manoma, kad prisideda prie auglių formavimosi, šlapimo pūslės vėžio vystymosi. Raudoni maisto dažai 40 įtariami, kaip galintys sukelti apsigimimų ir prisidėti prie vėžio vystymosi. Mono ir digliceridai sukelia apsigimimų, genetinių pokyčių, vėžį. Karamelė yra populiarus kvapas ir dažiklis, bet ji gali sukelti vitamino B6 trūkumą. Natrio chloridas (druska) kelia kraujo spaudimą, sąlygoja inkstų sutrikimus, širdies priepuolius.

Žinoma daugybė maisto priedų. Jų poveikis sveikatai tiriamas atskirai, tačiau maisto produktuose susiduriame su įmantriomis kombinacijomis. Problema ta, kad vartotojas nelabai turi laiko knistis po miniatiūrinius „E“ labirintus ant pakuotės, kita vertus, sunku prisiminti, kurie „E“ sintetiniai, kurie natūralūs, kurie toksiški... Kažkada buvo pasiūlyta paprasčiausiai nepirkti produktų, kuriuose yra daugiau nei keturi „E“. Tiems, kam įdomi skaičių painiava, galima pasiūlyti apsilankyt mūsų draugų „Žvejonės“ internetiniame puslapyje, kur maisto priedams skiriama nemažai dėmesio (GMO skiltyje). Pusfabrikačiai ir pietūs greito maisto restoranuose yra niekam tikusios mitybos pavyzdys. Anglakalbiai tokį maistą drąsiai įvardija „šlamštu“. Toks maistas

dėl savo nesubalansuotumo linkęs padėti žmogui kaupti papildomą riebalinį sluoksnį. Kuo dažniau piktnaudžiaujama nesveiku maistu, tuo greičiau išdygsta pilvukas. 2006 metais Didžiosios Britanijos sveikatos reikalų sekretorius Alan Johnson nutukimo problemą sulygino su klimato atšilimo problema. Manoma, kad iki 2050 metų 60 procentų suaugusių vyrų, 50 procentų suaugusių moterų ir apie 25 procentai vaikų iki 16 metų bus nutukę. Nutukimas nėra gero gyvenimo ženklas, tai trumpėjančio gyvenimo rodiklis, taip pat įvairiausių ligų vystymosi priežastis. Su nutukimu siejamas cukrinis diabetas, sąnarių ligos, vėžys, koronarinė širdies liga, širdies priepuoliai, hipertenzija. Vaikams, kuriems tėvai leidžia įjunkti į nesveiką maistą, gali pasireikšti nevaldomi nuotaikų svyravimai, dėmesio sutelkimo problemos. Yra manančių, kad nesveikas maistas gali būti siejamas su autizmu.

Ką daryti?

Turbūt patarimas dažniau valgyti namuose ir patiems gamintis maistą nėra labai populiarus. Bet tai geras būdas susigrąžinti pasitikėjimą maistu. Jei spėjama ilgai apsipirkinėti visokiuose iš esmės nereikalingų batų-skudurų-dekoro detalių parduotuvėse, galima rasti laiko ir pasisukioti šviežių produktų turgeliuose, ūkininkų turguose. Ne vienas, perkantis brangesnius, bet natūralius „kaimiškus“ gaminius jau yra pastebėjęs, kad jie ne tik skanesni už parduotuvinius, bet ir sotesni. Dėl to jie suvartojami lėčiau, tad atsiperka. Maitinantis nesveiku maistu

taupoma sveikatos sąskaita. Yra manančių, kad valgyti sveikai būtinai kainuoja brangiau, nei valgyti visokius pusgaminius. Tai tik vienas iš mitų, tereikia šiek tiek racionalizuoti savo mitybos įpročius. Tiesa, juk maisto gaminimą šeimininkės ar šeimininkai dar taip neseniai galėjo kuo puikiausiai suplanuoti visai savaitei. Ir jokios nepanaudojamų produktų, maisto atliekų problemos nekildavo. Maisto ruošimo žinios tarp jaunų žmonių šiandien gana reta dalykas, bet jei mokslo pasaulis išmoksta atauginti audinius, turbūt galima atsiauginti ir žinojimą, kaip sveikai maitintis. Sveikos mitybos piramidė visiems žinoma kuo puikiausiai. Be to, visi žino, kad organizmui sveika daržovės, vaisiai, kruopos. Visa tai – žinoma. Tik žinių pritaikymas praktikoje vis atidedamas kitam kartui, nes šįkart gal dar galima sukirsti tą oranžinį Kijevo kotletą už porą litų... O tiems, kas ryžtasi gaminti namie, nereikia prisipirkti mistiškų, labiau panašių į interjero detales kulinarijos knygų. Patiekalai iš žavingų fotografijų dažnai nenori inkarnuotis į ruošiančiųjų virtuves. Kulinarijos menas labai mėgsta būti perteikiamas iš lūpų į lūpas. Pradėti reikia nuo paprastų dalykų, vėliau ateis laikas sudėtingesniems. Dar vėliau atsiras ir originalūs receptai. Malonu kartais girdėti parduotuvėje senukes, viena kitai patariančias, kaip skaniau pagaminti vieną ar kitą patiekalą. Tobulinant mitybos įpročius, dėmesį atkreipti reikia ne tik į pagrindinius valgius, bet ir į visus greitus užkandžius – spurgas, bandeles, traškučius, šokola-

Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.ekoproduktai / 11

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

dukus... Patartina nuolat stebėti tai, kas valgoma, nesveikus produktus siūloma keisti sveikesniais. Tad gal vietoj šokolado bėgant per miestą geriau sukramtyti obuolį? Organizmas tik pasidžiaugs. Rūpinantis sveikesne mityba reikia ne tik keisti produktus, bet ir pačius valgymo įpročius. Rekomenduojama valgyti dažniau ir mažesniais kiekiais, nepiktnaudžiauti vidurnaktinėmis puotomis, valgant neskubėti ir neužsiimti jokiomis pašalinėmis veiklomis. Mityba yra ta sfera, kuri, nors ir labai veikiama reklamos bei įpročius transformuojančios pasiūlos, vis tiek išlieka laisva pasirinkimams. Prekybos centrai juk nepardavinėja vien pusgaminių. Tai, ką valgys, renkasi pats žmogus. Tik kaip visada, dažniausiai geras pasirinkimas daromas tik tada, kai organizmas, neapsikentęs riebalų ir cukraus perkrovų, duoda kokį nors rimtą įspėjimą.

The food that you can’t trust When was the last time you ate an apple? Or is it the French fries that are more likely to be on your latest consumed food list? Whichever one you chose, we are sure you know about the side effects of both the first makes you healthy and the latter sick. The problem of obesety is just as big as global warming, and aren’t there any annoying questions why? Those big wonderland type supermarkets dictate what we eat, even if we are proud for not eating fast food, we still buy food in boxes. Often we feel too tired to waste our time cooking, and to get an average male or female into the nicest kitchen can be a labour of love alone. We no longer know how to cook, no matter how many cookery books we own. Why? Because we are too busy spreading and getting the consumerist speedy lifestyle disease than caring about ourselves or our future. Do you know how many E??? was in that sandwich you bought for lunch? And what about those innocent looking salads, now sold in almost every supermarket, are they E??? free? If you want to change your diet and be a healthier person, as it was your new year resolutions you should start not only with the food but also with your eating habits. Now what about that apple?

Nuotr. Ingos Škėrytės

Norite įveikti stagnaciją, neviltį, skausmą ir bejėgiškumą bei atgaivinti savo svajones? Šri Šri Joga – tai 12 valandų kursas, vykdomas 5 dienas iš eilės po 2,5 val. Šri Šri Joga suteikia esminių žinių norintiems gyventi sveikai ir harmoningai. Kurso metu supažindinama su jogos pozomis (asanomis), taisyklingu kvėpavimu ir meditacija. Daugiau informacijos: Vaida, tel. 8 685 42067

Gongo terapija – tai metodas, padedantis atrasti džiaugsmą ir sąmoningumą. Tai asmenybės vystymosi

Gruzija užsimojo tapti ekologiško maisto centru Rusijos taikdariškų misijų ir moralinės viršenybės įskaudintojas Gruzijos prezidentas Miša Saakašvilis pavedė vyriausybei paskelbti šalį ekologiško maisto centru ir apie tai pranešė tiesioginiame nacionalinės televizijos pirmojo kanalo eteryje.

Prezidentas pridūrė, kad Gruzijos maisto pramonės užduoties esmė „ne gaminti daug, o gaminti kokybiškai“. Pono Saakašvilio nuomone, „pasaulyje auga būtent ekologiškai švarių produktų rinka, ir mes galime šią nišą užimti“.

Pasak kontraversiškojo valstybės vadovo, Gruzijoje nebus veisiami genetiškai modifikuoti produktai, o vidaus rinką derėtų apsaugoti nuo tokių produktų įvežimo iš kitų šalių.

M. Saakašvilis atsakinėjo gyventojų klausimus savo inauguracijos metinių proga. Jis taip pat dėstė, kad „choporty“ (OZONAS vis dar įtemptai aiškinasi, kas tai) pomidorai auginami tik Gruzi-

joje bei Italijoje, todėl gruzinai galėtų juos tiekti visam pasauliui. Be to, „prieš 3 metus Gruzijoje buvo pagaminta 35 milijonai butelių vyno. Tikiuosi, šiais metais jo parduosime 20-25 mln. butelių. Jei paprašytumėt ukrainiečio išvardinti 10 žymiausių vynų, jis paminėtų 5 ar 6 gruziniškus“. Tikslesnių detalių apie Gruzijos maisto pramonės ekologizavimą kol kas nėra. Newsgeorgia.ru ir Inter Press News

ir dvasinio augimo kelias per tonų ir garsų kombinaciją. „Maudynės gonge” – tai puiki meditacija ir kartu individuali garso terapijos sesija, padedanti pasiekti savo tikslų. Tai puikiausia sunkumų, susijusių su stresu, depresija, priešiškumu ir pykčiu, vienišumo jausmu ir visų tipų baimėmis, terapija. Meno terapijos užsiėmimų tikslas – giliau suprasti save ir savo sunkumus, suvokti emocijas bei jas saugiai reikšti aplinkoje. Grupinio darbo metu dalyviai išmoksta giliau suprasti savo jausmų ir išgyvenimų pasaulį, turi galimybę pamatyti, kaip iš šono atrodo jų santykiai su supančiais žmonėmis. Meno terapijos užsiėmimų kryptis – asmens ugdymas per kitų žmonių supratimą bei toleranciją. www.menasbuti.lt Alicija, tel. 8 687 85 625

12 / tema

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Nuotr. Miglės Anušauskaitės

Mobilieji telefonai ir smegenų vėžys Ryšys yra – teigia vis daugiau tyrimų Mobilieji telefonai išplito nepaprastai greitai. Palyginus visai neseniai kuo puikiausiai apsieita be jų, o dabar jie gyvybiškai reikalingi kiekvienam individui. Sklandžiai ir nepastebėtai iš griozdiškų „plytų“ jie mutavo į elegantiškus plonyčius aparačiukus. Atsirado net žmonių grupė, kuri mobilųjį telefoną derina prie sezono mados, mat jis ne tik komunikacijos priemonė, bet ir aksesuaras. Jie nuolat šalia – vibruoja paskaitose, skamba pasitarimuose, teksto žinutės nesiliauja keliavusios net naktį (ypač po paauglių pagalvėmis). Išvažiavus „į gamtą“ susierzinama, jei ryšys sutrinka nors kuriam laikui. Tėvams atrodo savaime aišku, kad mobilusis telefonas reikalingas net darželinukui. Kristina KUČINSKAITĖ [email protected] Klausimas, ar telefonas gali būti pavojingas kaip nors dar, nei vien psichologine priklausomybe, kyla ne taip jau dažnai. Bent jau mūsų šalyje. Žiniasklaidoje cirkuliuoja tik tyrimų fragmentai (tie patys kartais iškraipyti). Tuo tarpu didžiosiose valstybėse, ypač JAV, nenutrūksta mokslininkų diskusijos dėl mobiliųjų telefonų daromos žalos. Nepriklausomi mokslininkai, korporacijų samdomi mokslininkai, pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), įvairios mobiliojo ryšio, nejonizuojančios spinduliuotės organizacijos, valstybių vyriausybės – visi aktyviai dalyvauja ginče, kurį įžvalgesni stebėtojai prilygina jau pasibaigusiam ginčui dėl tabako ryšio su plaučių vėžiu.

Dvejojama jau seniai

Dar 1993 metais Jungtinėse Valstijose buvo susidomėta galimu ryšiu tarp smegenų vėžio atsiradimo ir mobiliųjų telefonų naudojimo. Tuomet Kongreso nurodymu telekomunikacijų industrija užsakė bevielių technologijų tyrimo programą (WTR). Ji kainavo apie 28 milijonus dolerių, truko šešerius metus ir buvo baigta 1999 m. Tada tai buvo didžiausio masto tyrimas šioje srityje. Komandą sudarė 200 gydytojų ir ekspertų, bei Harvardo visuomenės sveikatos mokykla, peržiūrėjusi 56 mokslines studijas. Tyrimo vadovu ir prižiūrėtoju buvo paskirtas nepriklausomas mokslininkas, medicinos daktaras George L. Carlo. Bet, atrodo, industrija suklydo pasirinkdama šį žmogų. G. L. Carlo netruko pastebėti, kad mobilieji telefonai sąveikauja su širdies stimuliatoriais, kad besivystan-

čios vaikų kaukolės kur kas lengviau praleidžia telefonų skleidžiamas bangas, kad smegenų kraujo barjeras, kuris apsaugo smegenis nuo toksinų invazijos gali būti pažeistas mobiliųjų telefonų spinduliuotės, kad spinduliuotė sąlygoja genetinę žalą, lemiančią vėžio vystymąsi... Už tokias išvadas mokslininką buvo siekiama sukompromituoti tarp kolegų, apjuodinti žiniasklaidos priemonėse. Kaip bebūtų keista jis ne tik atsilaikė (net supleškinti namai neatgrasė nuo užsiimtos pozicijos), bet ir nepaliauja skleisti perspėjimo apie galimą grėsmę sveikatai. G. L. Carlo nuomone, bevielių technologijų skleidžiama spinduliuotė yra potencialiai didžiausia grėsmė žmogaus sveikatai šiais laikais. Manoma, kad mirčių nuo piktybinių smegenų auglių skaičius gali kur kas pralenkti mirčių nuo rūkymo ar apsinuodijimo asbestu skaičių. Mokslininkai mobiliųjų telefonų skleidžiamą spinduliuotę kaltina ir dėl galimo Alzhaimerio ir Parkinsono ligų atvejų padaugėjimo (pvz., Prof. Leif Salford iš Lund Universito, Malmėje 2003 m. vykdytas tyrimas). Einant laikui netrūksta tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar nejonizuojanti spinduliuotė gali būti pavojinga žmogaus organizmui. Anksčiau kategoriškai tvirtinta, kad tik jonizuojanti spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai, alfa ir beta dalelės) yra kenksminga. Dabartiniai mokslininkai nebėra tuo tokie tikri. Ypatingą nerimą kelia galingų siųstuvų apsuptis. Jų skleidžiama

spinduliuotė pėdsakus žmogaus organizme palieka kur kas greičiau ir akivaizdžiau. Kalifornijoje iki šiol nesibaigia teismo procesai, kuriuose dvi Likely Mountain miško gaisrų stebėtojos, dirbusios šalia galingų siųstuvų, kaltina valstiją nuodijant žmones. Abiem moterims diagnozuota spindulinė liga, jos ir jų šeimos, lankiusios jas darbovietėse, kenčia nuo smegenų pakenkimų, vėžių (Marie Jasso ir Illa Garcia atvejis). Pasaulyje atliekama nemažai kontraversiškų mokslinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškini mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės poveikį organizmui, bet galutinės išvados kol kas nepateikiamos. Visose ataskaitose teigiama, kad reikia daugiau patvirtinančių tyrimų... Tai G. L. Carlo aiškina mokslo sektoriaus korumpuotumu – tęstiniai tyrimai reiškia papildomas lėšas. O tikslios informacijos nebuvimas industrijai leidžia parduoti papildomus milijonus mobiliųjų telefonų.

Žymesni tyrimai

Pernai viena populiariausių istorijų, klaidžiojusių internete, buvo „The Independent“ publikuotas garsaus neurochirurgo Vini Khurana perspėjimas, kad tie, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais dešimt metų ar daugiau – turi dvigubai daugiau šansų susirgti smegenų vėžiu. Tiesa, mokslininko studiją Mobiliojo ryšio operatorių asociacija atmetė kaip nepakankamai pagrįstą vieno individo tyrimą... Panašus likimas nutinka

daugelį tokių tyrimų – jie kaltinami kaip pernelyg radikalūs, neišsamūs, nepatikimi. Net paskutinio iš dabar atliktų tyrimų, „Interphone“, rezultatų pateikimas visuomenei nėra labai skaidrus. Pateikiant vienos šalies narės stebėjimus, dažnai nutylimi kitos šalies pastebėjimai. Čia pateikiami keli didesnių tyrimų pavyzdžiai: 2004 metais septyniose ES šalyse atliktas Vokietijos tyrimų grupės „Verum“ koordinuojamas „Reflex“ tyrimas. Jo išvadose teigiama, kad veikiamos elektromagnetinio lauko, ląstelės patiria DNR pokyčius, kurie ne visada atsistato. Žala buvo pastebima ir kitos kartos ląstelėse. Mutavusios ląstelės suvokiamos kaip galima vėžio vystymosi priežastis. Jungtinės Karalystės nacionalinės radiologinės saugos tarybos atsakingasis mokslinis tarnautojas daktaras Zenon Sienkiewicz tuomet BBC teigė, kad „Reflex“ tyrimas, kad ir įdomus, dar neturėtų būti priežastis žmonėms jaudintis. ISIS (institute of science in soicety) mokslininkai pastebi, kad DNR žalą bei chromosominius pakitimus „Reflex“ tyrėjai užfiksavo net žemiausio SAR lygio atveju (0, 3 W/kg). Tačiau net tada jie neryžtingai tvirtino, kad poveikis organizmui neaiškus ir reikia dar bent penkerių metų tyrimų (čia galima priminti, kad Europoje leidžiamas spinduliavimas SAR yra 2 vatai per sekundę vienam žmogaus kūno kilogramui, o JAV – 1,6 vato). ISIS tokį neryžtingumą aiškina didžiulėmis pinigų sumomis, kurios

tema / 13

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

skiriamos tokio masto projektams („Reflex“ tyrimas kainavo daugiau nei tris milijonus eurų). 2006 m. Danų vėžio epidemiologijos institutas, ištyręs apie 240 000 mobiliojo ryšio vartotojų, paskelbė, kad nėra visiškai jokio ryšio tarp vėžio ir mobiliųjų telefonų naudojimo. Vartotojai tirti nuo 1982 m. Nemažai mokslininkų, tarp jų ir G. L. Carlo itin aštriai sureagavo į šią studiją. Žmonių bazė tirta neatsižvelgiant į mobiliojo telefono naudojimo intensyvumą. Tarkim, prieš dvidešimt metų mobilusis telefonas dėl brangumo buvo naudojamas gana retai. G. L. Carlo taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad skyrėsi pačios technologijos, bangų sklidimo intensyvumas. Mokslininkas studija nepasitiki ir dėl to, kad jos vykdytojus pamena iš savo prižiūrėto WTR tyrimo kaip korumpuotus, siūlančius industrijai palankias išvadas. Vis tiek tokio masto studija (tik pagalvokite – 240 000 vartotojų!) labai paranki industrijai, dideli skaičiai ramina vartotojus, užtikrintai patraukia žiniasklaidos dėmesį. „Interphone“ tyrimas yra didžiausias vykdomas mobiliųjų telefonų ir vėžio ryšio tyrimas. Jis atliekamas trylikoje šalių – Australijoje, Kanadoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Italijoje, Japonijoje, Naujoje Zelandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tyrimą koordinuoja tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, įsikūrusi Prancūzijoje (IARC). Šiais metais turėtų būti pateiktos galutinės apibendrintos visų šalių, tyrimo dalyvių, išvados. Kol kas jos, net nepaisant vienijančio „Interphone“ vardo, – labai skiriasi. 2007 m. Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos atstovė Anna Lahkola su kolegomis iš Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės patvirtino pastebėtą ryškų gliomos atvejų padaugėjimą ilgiau nei dešimt metų mobiliuoju telefonu besinaudojantiems asmenims minėtose šalyse. Glioma – vėžio rūšis, kuri praktiškai reiškia mirties nuosprendį. Nuo jos paskelbimo žmogui dažniausiai lieka ilgiausiai dveji metai gyvenimo. „Besikaupiantys įrodymai nurodo ryšį tarp mobiliųjų telefonų vartojimo ir piktybinių navikų formavimosi“, – teigė ir Sidnėjaus universiteto visuomenės sveikatos mokyklos profesorius Bruce Armstrong Australijos 7 kanalo „Today Tonight“ laidoje, – „nenorėčiau būti aktyvus mobiliojo telefono vartotojas. Žmo-

nės gali būti šokiruoti sužinoję, kad kaupiasi tokie ryškūs įrodymai, palaikantys žalingus efektus“. Daktarė Siegal Sadetzki iš Chaim Sheba medicinos centro Izraelyje, nacionaliniam šalies laikraščiui „Haaretz“ sakė, „laikas, kai buvo galima sakyti, kad technologija visai nekenksminga, jau praėjo; akivaizdu, kad ji pažeidžia sveikatą“. Izraelio „Interphone“ tyrimo atšakos vykdančioji mokslininkė teigia, kad nuolatiniams mobiliųjų telefonų vartotojams iki 50 procentų padidėja tikimybė „išsiauginti“ paausinius navikus. S. Sadetzki nemano, kad jos pateikiamos išvados kertasi su jokio ryšio tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio neaptikusiais tyrimais. Mokslininkė pastebi, kad Izraelis, ypač miesto vietovės, aktyviausiai priėmė mobiliuosius telefonus jų eros pradžioje, tad rezultatai, stebimi Izraelyje byloja apie šiuolaikinių, intensyvių mobiliųjų technologijų vartotojų ateitį.

Kaip saugotis?

Šią vasarą Pitsburgo universiteto vėžio instituto direktorius gydytojas Ronald Herberman 3000 savo darbuotojų įspėjo laikyti mobiliuosius telefonus kuo toliau nuo galvų, o vaikams jais naudotis leisti tik kritiniais atvejais. Taip pasielgti mokslininką paskatino daugėjantis tyrimų, įrodančių mobiliųjų telefonų ryšį su vėžiu, skaičius. Mokslininko nuomone, nereikia laukti visus taškus sudėsiančios studijos; geriau saugotis dabar, nei gailėtis vėliau. Turbūt geriausia apsauga – išjungti mobilųjį telefoną, nenaudoti bevielio interneto. Vis dėlto – gyvename supami spinduliuotės. Vadinamasis elektrosmogas – mūsų kasdienybė. Manoma, kad nė vieno iš Europoje vartojamų telefonų spinduliavimas neviršija leistinų normų (SAR 2W/kg). Bet tai neturėtų labai guosti mobiliųjų telefonų vartotojų. Pastebėta, kad kai kurių telefonų, laikomų nugarėle prie kūno, spinduliuotė gali net du kartus viršyti SAR lygį, net jei patys aparatai, kaip teigiama, nepažeidžia normų. Taip yra dėl to, kad kūnuose spinduliuotė yra didesnė nei aplinkoje. Kai kurie organizmo audiniai veikia kaip puikūs laidininkai. Be to, kad ir kaip būtų, nėra nepavojingo sveikatai spinduliuotės kiekio. Gyvas organizmas reaguoja į nejonizuojančią spinduliuotę, tad būtina stengtis kiek įmanoma apsisaugoti nuo jos. Ir turbūt interneto komentatoriai pasipūtėliškai drebiantys, kad jau kelis kart turėtų būti lavonais, jei klausytų paranojiškų mokslininkų, nėra teisūs. Geriau iš tiesų pasisaugoti anksčiau, nei vė-

•

Kuo mažiau naudokitės bet kokiomis bevielėmis ryšio priemonėmis.

•

Išjunkite nakčiai mobiliuosius telefonus, laikykite juos kuo toliau nuo savo kūno, nenaudokite mobiliojo telefono žaidimams, filmų peržiūroms.

•

Mažinkite mobiliojo telefono naudojimą jei esate nėščia, ar šalia mažų vaikų. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu automobilyje (spinduliuotė metalinėse uždarose zonose suintensyvėja). Neleiskite mobiliuoju telefonu naudotis vaikams, jų galvos kaulai plonesni, tad ir smegenys pažeidžiamesnės.

•

Nelaikykite mobiliojo telefono kelnių ar marškinių kišenėse, pakabinto ant kaklo.

•

Rinkitės telefoną su kuo mažesniu SAR lygiu. Europoje leidžiamas 2W/ kg. Bet ieškokite kuo mažesnio. (www.sarvalues.com).

•

Išmainykite skambutį į SMS. Kalbėdami naudokite garsiakalbį. Įprastinės laidinės ausinės neapsaugo nuo spinduliuotės. Jei vis tiek laikote telefoną šalia galvos – nuolat „keiskite“ ausis.

liau gailėtis pasekmių. Kaip aiškėja iš tyrimų, dauguma pasireiškiančių pažeidimų – neatstatomi. Prancūzijos ir Vokietijos valdžios institucijos jau yra viešai patarusios visuomenei riboti mobiliųjų telefonų naudojimą, neduoti jų vaikams iki 8 metų ir ypatingai saugoti paauglius. 2008 m. balandį www.Common ground.ca interviu su Joseph Roberts, George’ui L. Carlo siūlo atkreipti dėmesį į tai, kaip lėtai vyksta bet kokia reakcija į problemą: „Yra keletas akivaizdžių dalykų. Pirma, praėjo daugiau kaip 15 metų nuo svarstymų, ar iš tiesų yra kokių nors sveikatos sutrikimų, kuriuos sukeltų bevielės technologijos, iki įsisąmoninimo, jog spinduliuotei hiperjautrūs žmonės išgyveną medicininę krizę. Jau esame pastebė-

ję potencialią sąsają su autizmu, kitais rimtais sveikatos sutrikimais. Daugelis mūsų mano, kad grėsmė, keliama bevielių technologijų, yra rimčiausia, su kuria susidursime savo gyvenime. Visos tos medicininės problemos dabar mums yra aukščiausias prioritetas. Antra, aišku, kad vyriausybinės įstaigos nesugebės mobilizuoti savo pajėgų, kad gana greitai padėtų žmonėms. Valdiškų agentūrų inercija trukdo efektyviai sprendimų adaptacijai, o problema toliau yra komplikuojama dėl didžiulės bevielių technologijų industrijos politinės įtakos. Paprasti žmonės bus tie, kurie pirmiausia imsis kokių nors žingsnių, siekdami apsaugoti save ir savo šeimas.“

Mobile phones and brain tumours We have a connection! It has been more than 15 years, since the mobile phone has grown into a must have accessory. It is not just a tool for communication, these days, it is a machine to write e-mails on, to play games or music with, a thing that annoys you at night, or on which to watch the latest Britney Spears video. You can buy it with swarowski crystals, digital camera, radio, mp3 player or without, but by no means can you live without it, or so we believe. The latest scientific studies may prove contrary - you can not survive using it. Mobile phones radiation (yes! there is such thing) changes our DNA, damages the chromosomes and effects our children. Apparently there is a connection between the mobile phone and brain tumours, autism, Parkinson’s disease and so on, a very long list to go through. Yet most of the studies that show negative results, for the mobile industry are usually discredited, scientists get accused of being stupid! There was once a familiar story with cigarettes... Remember the battle to prove that cigarettes are directly connected with lung cancer? It is up to you what you do, but if you have any sense you will not give a phone to a toddler or put it near your head, still we live in a free world, you chose whether to keep the connection...

14 / mokslas

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt

Šiuolaikinės technologijos. Ne-žmogiškumo link

„Kur kas labiau per kultūrą nei genais iš kartos į kartą perduodamos T(echnologijos) yra nauja žmogaus evoliucijos priemonė, suteikianti žmogui vis daugiau universalumo, jėgos ir užtikrintą padėtį visuomenėje” (J. Stan Rowe) „Transmitted from generation to generation by culture rather than by genes, T(echnology) is the new means of human evolution, increasingly adding to human versatility, power and status“ (J. Stan Rowe) Kristina Kučinskaitė [email protected]

Šiuolaikinės technologijos (pagal M. Heideggerį)

Aiškinantis šiuolaikinių technologijų pobūdį ir siekiant suprasti jų „šiuolaikiškumą“, būtina suprasti pačios technikos prigimtį. M. Heidegger technikai taiko kelių pakopų apibrėžimą: „tai, kas yra technika, apima reikmenų, įrengimų ir mašinų pagaminimą ir panaudojimą, kartu tai apima pačius pagamintus ir panaudojamus dalykus, pagaliau tai apima poreikius ir tikslus, kuriems visa tai skirta“. Technika apibūdinama ir kaip kokia nors į produkavimą orientuota žmogaus veikla ir kaip instrumentas. Instrumentiškumas

nurodo į priežasties ir tikslo santykius. Anot M. Heideggerio, techniką kaip priemonę galima aiškinti per ketveriopus priežastingumo ryšius (medžiaga, forma, tikslas, amatininkas). Priežastis suvokiama kaip reiškinys skatinantis kito reiškinio atsiradimą. Etimologiškai technika aiškinama per graikišką terminą techne. Tai reiškia meistriškumą, mokėjimą, meną. Techne graikiškame mąstyme neatsiejama nuo episteme (žinojimas, pažinimas). Abu terminai nurodo pažinimą. Toks technikos apibrėžimas taikytinas iki-

industrinei, prieš-mašininei visuomenei. Gamyba joje amatininkiško pobūdžio. Ir reikmuo, ir kūrinys siejami vitališko saito (techne ne veltui apibūdina ir meną). Žmogus valdo gamybos procesą tiesiogiai dalyvaudamas jame. Svarbus tikslas, dėl kurio kyla gaminio poreikis, kartu nepaprastai svarbus ir medžiagos vaidmuo. Joje atpažįstama gaminio forma. Industrinė revoliucija, prasidėjusi XVIII amžiuje, žymi radikalų gaminimo procesų virsmą. Technika tiek proceso, tiek instrumentine reikšme išgyvena pokytį. Kapitalistiniame pasaulyje prieinama prie to, kai ieškoma medžiagos įvykdyti formai, kuri atsiranda ne kaip idėja, įžvalga, o kaip paklausos tenkinimas (tiesa, dažnai dirbtinai simuliuojamos paklausos). M. Heidegger pastebi, kad moderniame pasaulyje gaminimui apibūdinti vartotinas eksploatacijos terminas. Tuo norima pasakyti, kad technika naudojama ekstensyviai, siekiama iš gamtos išgauti ir kaupti energiją. Kapitalistinė sistema orientuota į augimą. Su technika siekiama išgauti kuo didesnius resursų kiekius. Nebeatsižvelgiama į medžiagų savybes, natūraliųjų išteklių kiekius. Gamta, medžiaga yra statoma, struktūruojama pagal technikos reikalavimus. Technikai reiškiantis

tokiu būdu, tariamai nelieka nepažinios erdvės. Aplinka suvokiama tik kaip resursų šaltinis, kurį reikia „įlieti“ į žmogaus sumanytas formas. Kalbant apie šiuolaikinę techniką, verta plačiau apžvelgti jos ir medžiagos santykį. Jau minėta tranzicija nuo medžiagos, kurioje slypi daiktų formos, iki medžiagos, kuria užpildomos vartojimui reikalingos formos. Čia reikia pažymėti, kad ir žmogus yra įstatomas į gamybinių procesų grandinę kaip vienas jos sraigtelių. Jis taip pat tampa gamybine medžiaga. Jo gyvenimas struktūruojamas siekiant kuo didesnių efektyvumo rodiklių. Toks žmogaus kaip technikos pasaulio dalies traktavimas pasidarė įmanomas jau Rene Descartes‘o laikais, kai gamtą, gyvūnus ir žmogaus kūną jis prilygino mechanizmams. O tuo, kas yra mechanizmas, galima laisvai disponuoti siekiant kuo didesnio našumo. Michelis Foucault žmogaus mechanizavimą, mašinizavimą stebi jo seksualinių santykių reglamentavimo plotmėje. Seksas traktuojamas tik kaip funkcinis veiksmas. Jis įmanomas tada, kai nedirbama, jis skirtas naujos darbo jėgos gaminimui – ne pramogai, kuri gali atitraukti žmogų nuo efektyvios veiklos. Tą pačią žmogaus mechanizavimo tendenciją iliustruoja ir funkcionalistinė architektūra: Le Corbusier, Bauhauzo mokykla. Techno-logiškas pasaulio traktavimas susilaukia nemažai kritikos. Akivaizdžiausi tokio pasaulio modelio byrėjimo ženklai matyti „socialinių ligų“ gausoje, kurios vystosi kaip žmogaus-mašinos projekto nesėkmės simptomas. Taip pat tas byrėjimas akivaizdus ir ekspansyvaus pasaulio nesiskaityme su medžiagiškąja plotme. Aplinkosauginės bėdos, byrantys miestai, trumpalaikiai daiktai. „Materija juokų nepripažįsta. Ji visada pilna tragiško rimtumo. Kas drįsta manyti, kad su materija galima žaisti, kad galima ją formuoti juokaujant, kad juokas į ją neįauga, neįsigraužia bematant kaip lemtis, kaip likimas? <...> Ar jūs suprantate, kokią galią turi išraiška, forma, kaip išvaizda, tironiškai savivaliaudama, užpuola beginklį rąstagalį, jį nugali ir ima valdyti tartum jo paties tironiška, pasipūtusi dvasia? <...> Verkit, panelės, apraudokit savo likimą, nes matot, kaip vargsta įkalinta ir engiama materija, kuri nesuvokia savo esmės ir paskirties, nežino, kur nuves tas amžinai jai duotas gestas”.

Technologijos kaip progresas

M. Heidegger modernias technologijas supranta kaip grėsmingas žmogui. Tačiau jų raidos pradžia buvo geresnio pasaulio ženklas. Apšvietos, racionalumo amžius, kuriame prasidėjo modernių technologijų kilimas, kartu vis dar tebebuvo ir absoliutinių monarchijų amžius. Taigi ryškių luominių skirtumų, priespaudos amžius. Apšvietos amžiuje susiformavo nuostata, kad žmonijos istorija yra kryptingas, progresyvus judėjimas į priekį. Anot Leo Marxo, ta žmogiškoji raida suvokta kaip neišvengiamybė, „manyta, kad naujos mokslinės

žinios ir technologinės galimybės visapusiškai pagerins visas gyvenimo sąlygas – socialines, politines, moralines, intelektualines bei materialines“. Tiesa, čia galima pastebėti dviejų kontinentų skirtį. Europoje, konkrečiau Anglijoje, industrinė, fabrikinė gamyba savo gyvavimo pradžioje sulaukė nemažo darbininkų pasipriešinimo. Luditai nepasitikėjo mašinomis, kurios, jų nuomone, iš jų turėjo atimti pragyvenimo šaltinį. Tuo tarpu Amerikoje pramonės vystymasis praėjo sklandžiau. Fordo konvejeriai tapo mašininio darbo simboliu: tiek triumfališku daugybės darbininkų pavertimu tiksliais sraigteliais, tiek negatyviu tokio nužmoginimo simboliu. Šiandien kaip tik Amerikoje stipriausiai reiškiasi neo-luditų judėjimai. Tai galima sieti su tuo, kad Amerika, kurioje tikėtasi sukurti svajonių pasaulį ir kur to pasaulio projekto siekta visomis priemonėmis, dabar išgyvena vertybinę krizę. Tai vaizduodamas post-utopinį, dykumėjantį kontinentą gana negatyviai aprašo Jean Baudrillard „Amerikoje“ (nors gal europietiškas snobizmas, kuriuo trykšta U. Eco ir J. Baudrillard, neturėtų būti vertinamas kaip universalus matas teisiant Ameriką?). Anot L. Marxo, technologinis progresas sietas su išsivadavimu iš feodalinės priespaudos. Tačiau technologijos, mokslo inovacijos, turėjusios tarnauti naujos ir laisvos visuomenės kūrimui, sukūrė suvaržytą kapitalistinę santvarką. Antrindamas M. Heideggeriui L. Marx pastebi, kad technologijos progresas neigiamą kryptį įgauna tada, kai jis sutapatinamas su neišvengiamu likimu, kuriame žmogus nebeturi svarbaus vaidmens. Kartą pradėjusios vystytis technologijos išsprūsta iš žmogaus rankų ir galiausiai tampa savaime besiplėtojančiomis. Technologijoms reikia naujų, tobulesnių technologijų, taip vyksta nuolatinis, nesustabdomas judėjimas pirmyn. Šiuolaikiniame pasaulyje suardoma priežasties ir tikslo grandinė. Technologijos kuriamos dėl technologijų, nebeaišku, ar visos tobulinimų grandinės gale tebėra aiškus tikslas, kurį turi pasiekti tam tikra technologija. Anot L. Marxo, būtina atsigręžti į tikslus, kurie kilo pramonės revoliucijos išvakarėse, kurie tuomet inspiravo raidą, „ko siekiama tokiais tikslais kaip efektyvumo didinimas, kaštų mažinimas ir probleminio žmogiškojo elemento nušalinimas iš darbo vietos“. Technologijos dėl technologijų nėra progresas.

Technologijos kaip egzoskeletas

Dar vienas aspektas, kuriuo apsvarstomos naujosios technologijos, – tai jų santykis su žmogumi. R. Descartes‘o įgalintas kūno mechaniškumas, M. Heideggerio atskleista žmogaus kaip medžiagos samprata gamybiniame procese leidžia kalbėti apie žmogaus ir technologijų santykį vienodoje plotmėje išvengiant hierarchinių valdomo ir valdančiojo pozicijų. Marshal McLuhan, entuziastingasis technologijų šalininkas, kalbėdamas apie šiuolaikines medijas pri-

mokslas / 15

Ozonas 2009/1 (17) www.ozonas.lt

stato jas kaip žmogaus tęsinius. Tai – somatinio karkaso tęsiniai, tai – proto pajėgumų tęsiniai, tai – jausmų tęsiniai. Galima teigti, kad technika visada buvo žmogaus tęsinys, bet vis dėl to glaudžiausią, kartais net tiesioginę organiškąją reikšmę (plastikiniai sąnariai, kraujagyslės etc.) teiginys įgyja tik šiuolaikiniame pasaulyje. Plačiausiai tai galima suvokti kaip absoliutų pasitikėjimą technika, jos kaip tarpininko poziciją atliekant net paprasčiausius buities veiksmus. Toks technikos ir žmogaus sugludimas negali neturėti pasekmių mąstymui ir visam pasaulio vaizdui. J. Stan Rowe išskiria tris technologijų sukeltus negalavimus: gigantizmą, priklausomybę ir susvetimėjimą. Anot jo, eilinis vakarietis kartu su „egzosomatiniais priedėliais“ yra 80 kartų didesnis už paprastą Bangladešo valstietį. Automobilis, skalbimo mašina, indaplovė, kompiuteris – visa tai ir dar daugiau yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis vakaruose. Technologijos įsilieja į gyvenimo audinį be didelio permąstymo. Žmogus, kuris manosi esąs tasai, kuris kontroliuoja technologijas, ilgainiui tampa nuo jų priklausomas. Viena diena be elektros gali reikšti visišką veiksmų atrofiją. Kalbant apie technologijų išsivystymą, bei jų aprėpiamą pasaulio dalį jau naudojama „antrosios gamtos“ sąvoka, „dirbtinė aplinka ir pasaulis, gaminamas iš artefaktų: technologiniai ryšiai, nuosavybės, pagaminti objektai taip formuoja pasaulį, kad galima kalbėti, jog gyvename dirbtiniame pasaulyje („antrojoje gamtoje“, „simbolinėje visatoje“)“. Technologinė „antrosios gamtos“ prigimtis jau svarstyta ir J. Baudrillardo. Jis technologinę aplinką interpretuoja kaip klaidinančią, miražinę, atitraukiančią žmogų nuo realaus pasaulio. Žmogus, uždarydamas save technologijų narve, praranda tiesioginių pasaulio patirčių galimybę. Technologijomis apaugę žmonės nutolsta ne tik nuo gamtinio pasaulio, bet ir nuo kitų savo rūšies atstovų. Masinės informavimo priemonės, internetas, televizija – tai leidžia tarpti savo mažame universume praktiškai neišeinant iš namų. Technologinis egzoskeletas sietinas ir su kontrolės sąvokomis. Technologiškus žmones paprasta fiksuoti – mobilieji telefonai, internetas – virtualiame pasaulyje turimų vartotojo tapatybių anonimiškumas tėra regimybė. Žmogaus perėjimą į „antrąją gamtą“ palengvina ir technologijų integralumas. Vienu metu vystosi dvejopas procesas. Jį galima fiksuoti iš vientiso Hans Lenke sąrašo, kuriuo apibūdinamos naujos struktūrinės technologijų charakteristikos: a) Laikui einant technologijos savo prigimtimi, raiška vis labiau priartėja prie žmogaus. Tai reiškiasi „user friendly“ aplinkomis – technologijos paprastos ir yra prieinamos kiekvienam. Technologijos integruotos į socialinį kūną kaip jo geros būsenos užtikrintojos – automatinis kondicionavimas, šildymas, apšvietimo reguliavimas. Technologijomis sukuriama globalaus kaimo regimybė – erdvė ir atstumas tampa nereikšmingi. b) Kita vertus, buitiniame lygmenyje priglusdamos prie žmogaus, technologijos visur kitur įgauna pagreitį kaip autonomiškos sistemos. Tai yra: mašinos gamina kitas mašinas, technologijos valdomos nuotoliniu būdu, dirbtinio intelekto programos, integruotos visą pasaulį aprėpiančios sistemos kaip technologijos globalizacijos išraiška.

Nuotr. © Danja Vasiliev

Technika tarnavusi kaip glaudaus žmogaus ir jo gyvenamo pasaulio santykio išraiška, laikui einant tapo autonomišku monstru, kuriame žmogus įsiurbiamas kaip vienas iš sudėtinių mechanizmo elementų. Technologijoms kuriant technologijas, baugina žmogaus galimybė modifikuoti savo mąstymo procesus, adaptuoti savo suvokimo galimybes pagal tų technologijų kuriamą realybę, kuri nebėra tapati natūraliojo pasaulio realybei. Jau minėtas J. Baudrillard dažnai gana agresyviai kaltinamas dėl savo griežtų pasisakymų apie nykstančią realybę (mažai kam patinka jo pastabos apie šiuolaikinius karus, kurie iš tiesų „neegzistuoja“, ar nuomonę, kad dvynių bokštų ata-

ka buvo vakarietiškos kultūros išsisapnuota, išsikviesta reakcija), vis tiek jo samprotavimų nederėtų nurašyti vien kaip svaičiojimų. Technologijos, glaudžiai apsupdamos mus iš tiesų tampa keista membrana, per kurią bendraujame su aplinka, kitais žmonėmis. Šaltiniai Heideggeris, Martinas, Rinktiniai raštai, (vert. A. Šliogeris), Vilnius: Mintis, 1992. Heidegger, Martin, Gadamer Hans–Georg, Meno kūrinio ištaka, Vilnius: Aidai, 2003. Lenk, Hans, „Advances in the philosohy of technology: new structural characteristics of technologines“, Society for philosophy and technology, 1998 – 4 t, nr.1.

Marx, Leo. „Does improved technology mean progress?“, Technology Review, January 1987 (p. 33–41). McLuhan, Marshall, Kaip suprasti medijas, Vilnius: Baltos Lankos, 2003.

Do you remember those horrible 1960s films where robots took over the world? Well, maybe they weren’t just sci-fi creations, but prophesies... These days no matter how nice the word technology sounds, it may do more damage than good. We all remember reading about the industrial revolution/ Victorian heritage of poisoned water, soot, and fog, now the time has come for electrosmog, mountains of waste and the latest technological invention, remind me what was it? Oh yes, that super small, mobile phone, where you can not press the keys, that one! Don’t panic, just pack up a suitcase of scanty clothing and hitchhike to one of the third world countries, they’ve got it right (as long as you don’t accidently end up in Zimbabwe, not the place to be, honestly), they don’t suffer from technological addictions.

Rowe, J. Stan, „Technology and ecology”, Home plane, Essays in Ecology, Edminton: NeWest Books, 1990, (p. 63–70). Schulz, Bruno, Cinamoninės krautuvės, Vilnius: Baltos lankos, 2000.

The biggest issue is not actually with the product or the use of it, but the loss of human touch, remember that robot telling you to wait on that phone line to your accountant, or that really bad recording of the Beatles love me do played by some tone deaf robot, it is not the future but the present and it will only get worse. And now take a deep breath, this is going to really hurt you, you can honestly live without all this stuff, yes you can, you don’t really need it, but it does need you. Technology has become like a layer that covers our emotions with smilies, those machines that badly copies or worse distorts the human voice, and recreates nature on your desktop, we need to be reminded daily it is just a tool not some existential element you need to cover yourself daily just to survive.

16 / Rūšiuok Rūšiuok

Ozonas 2009/17 (17) www.ozonas.lt