Paskaitos Apie Technologijos Fakultete Atliekamus

Viktorinos Nr. 2 ATSAKYMAI 1. Kokią įtaką Žemės sukimosi greičiui turi Mėnulis? Mažena: Žemė sukasi apie Žemės ir Mėnulio masių centrą. Kadangi Žemė yra gana didelis kosminis kūnas, tai jos šoną, atsuktą į Mėnulį, jis traukia stipriau negu Žemės branduolį, o pastarąjį stipriau negu priešingą Žemės pusę. Dėl to Žemė lyg ištempiama Mėnulio kryptimi, ir joje kyla potvyniai bei atoslūgiai: potvyniai – išilgai tempimo ašies, atoslūgiai – statmena tai ašiai kryptimi. Žemei sukantis apie ašį, potvynio banga slinkdama mažina Žemės sukimosi greitį. M.S. Yra dar kita, netgi svaresnė, potvynių priežastis. Tai – lanku judančią Žemę veikiančios inercijos jėgos. Apie jas detaliau vėliau rasite adresu http://diedas.wordpress.com 2. Kuri Saulės dalis labiau šildo lygiuosius Lietuvos laukus – aukštesnioji ar žemesnioji? Rima: Aukštesnioji Saulės dalis labiau šildo lygiuosius Lietuvos laukus, nes kuo aukščiau Saulė, tuo statmeniau (stačiau) krinta jos spinduliai ir šildo (tuo pačiu ir apšviečia) geriau. Toks apšvietos dėsnis. 3. Kuriais mėnesiais kitąmet Lietuvoje per pilnatį Mėnulis pakils aukščiausiai? Simas: Žiemos mėnesiais. M.S. Per pilnatį Mėnulis būna priešingoje nei Saulė Žemės pusėje. Tad kuo Saulė naktį žemiau „po žeme“, tuo pilnas Mėnulis aukščiau danguje. 4. Užrašykite dviem vienodais skaitmenimis, nevartodami jokių kitų ženklų, skaičių 46656. Ingrida: Šeši šeštuoju laipsniu. 5. Poetas Aistis rašė: „Laukas, kelias, pieva, kryžius, šilo juosta mėlyna...“ Ar tikrai (ir kada) matome ne žalią (medžiai gi žali), o melsvą šilą? Gabija: Kai labai toli matome mišką (ar ką nors kitą), vaizdas melsvėja, nes oras yra melsvas. Vytautas: Melsvą šilą matome, kai garuoja rūkas. 6. Kodėl Saulė rytais ar vakarais raudonesnė nei vidurdienį? Laurynas (papildytai). Relėjaus sklaida: dėl oro tankio fliuktuacijų (jų matmenys yra maždaug šviesos bangų ilgio) spinduliai išsklaidomi – kuo trumpesni (violetiniai, mėlyni, žydri), tuo labiau. Dėl tos priežasties atmosfera mums atrodo mėlyna. Tomas. Dieną šviesos spinduliai įveikia trumpiausią kelią, todėl jie beveik neišsklaidomi. Vakarais ir rytais Saulės spinduliai, nueidami didesnius atstumus, pakeliui išsklaido beveik visus trumpuosius spindulius, ir mes matome raudonus, rožinius debesis ir dangų. 7. Įvertinkite, kokiame maždaug aukštyje turėtų būti Mėnulio krepšinininkų lankas. Laura: Mėnulyje nėra atmosferos, taigi nebūtų įmanoma net išbūti ten, nebent po specialiu gaubtu. M.S. Žinoma, specialiose patalpose ir gyventų, ir žaistų. Žemėje gero šuolininko masės centras (taigi ir aukštyn ištiesta su kamuoliu ranka) pakyla maždaug vienu metru. Mėnulyje pakiltų 6 metrus. Lankas ten turėtų būti maždaug 5 metrais aukščiau nei Žemėje. Taigi, apie 8 metrai virš grindų Mėnulyje. 8. Kodėl priekinis dviračio rato stabdys stabdo sparčiau ir pavojingiau nei užpakalinis? Šarūnas: Kai dviratininkas nuspaudžia galinį stabdį, dviračio velkamas ratas dar palyginus ilgai čiuožia. Nuspaudus priekinį stabdį, jis nečiuožia, o dar šiek tiek sukasi iš inercijos, o, tiksliau, dviračio ratas verčiasi – „bando pavirsti priekiu“. Dėl to, kad nečiuožia priekinis stabdis, stabdo greičiau. Nemokant jo tinkamai nadoti, jūsų kūnas gali rimtai nukentėti.

M.S. Lengviausia tai paaiškinti, žinant, kad dviratį stabdant aukštokai sėdintį žmogų veikia pirmyn nukreipta inercijos jėga. Ji, tiksliau tos jėgos momentas, „kilsteli“ užpakalinį ir „spusteli“ priekinį ratą. Todėl priekiniu ratu stabdanti trinties jėga žymiai didesnė nei užpakaliniu. 9. Kodėl paukščiai vaikščiodami „mėto“ tai pirmyn, tai atgal galvą? Justinas: Galbūt tai priklauso nuo jų akių. Jie ieško maisto, vabalų. Gabija: Antys plaukdamos taip pat judina galvą, taigi manau, kad ne dėl pusiausvyros. M.S. O aš, kol buvau jaunesnis, galvojau, kad paukščiai, neturėdami rankų, bent galva pagerina judesių koordinaciją. Taip maniau, kol nepaklausiau buvusio ŠU rektoriaus profesoriaus Vinco Lauručio paskaitos apie Technologijos fakultete atliekamus akių dinamikos tyrimo mokslinius darbus. Taigi, labai taikli Gabijos pastaba dėl plaukiančių ančių ir Justino – dėl akių. Kol žmogaus pakaušyje esančius smegenų centrus, analizuojančius regėjimą, pasiekia iš akių gauti signalai, jie pakeliui apdorojami pagal kūdikystėje išvystytą vaizdų detalių atpažinimo programas. Paukščiui tam smegenų neužtenka, ir jis tik „fotografuoja“, tuo tikslu beveik sekundę išlaikydamas nejudančią galvą. Kūnas juda pirmyn, o nuo jo galva atsilieka. Žmogus gi „filmuoja“ – iššifruodamas bent 20 nuotraukų per sekundę. 10. Kokiu greičiu Žemė suka Gedimino pilį? Vismantė: 27.78 km/s. Justinas: Gedimino pilis Žemės atžvilgiu nesisuka, stovi vietoje. M.S. Nėra absoliutaus greičio, nes neturime absoliučiai parimusios atskaitos sistemos. Žemės atžvilgiu ta pilis nejuda, o, pvz., iš Mėnulio matomas jos sukamasis judėjimas kartu su garsiąja pilimi. Vilniaus platumoje Žemės lygiagretės (paralelės) ilgis apie s=23000000 m; apsisukimo laikas t=86400 s (tiek paroje sekundžių). Greitis v=s/t. Gauname apie 270 m/s arba maždaug 960 km/h. Vismantė gi parašė, koks pilies greitis Saulės atžvilgiu. Žodžiu, visi mes savotiškai teisūs. Mindaugas Stakvilevičius. Šiaulių universitetas.