Turto Ir Verslo Vertinimo Teisinis Pagrindas

Turto ir verslo vertinimo teisinis pagrindas Teisinės bazės harmonizavimas; Turto ir verslo vertinimo standartai; Lietuvos turto ir verslo vertinimo teisinis pagrindas

Tarptautinė praktika - 1 





Turto vertinimo principai ir metodai atskirose šalyse (nacionalinis lygmuo) iki 1980-ųjų metų; Pirmoji šalis - JK (organizacija RICS), pareiškusi apie turto vertinimo proceso tarptautinės integracijos svarbą; RICS įniciatyva įkurta Europos ilgalaikio turto vertintojų grupė TEGOVOFA (1977)

Tarptautinė praktika - 2 



TEGOVOFA + EUROVAL transformavosi į tarptautinę vertintojų asociacijų grupę – TEGoVA; TEGoVA pagrindinė veiklos kryptis – unifikuotų Europos vertinimo standartų ir metodikos kūrimas, dalyvavimas harmonizuojant Europos švietimo sistemas vertinimo srityje;

Tarptautinė praktika -3 



FIG (Tarptautinė matininkų federacija) – atstovauja matininkų interesus pasauliniu mastu. FIG veiklos pagrindinė kryptis – profesinės kompetencijos standartų analizė ir plėtra; IVSC (Tarptautinis vertinimo standartų komitetas), įkurtas 1981 m. Veiklos kryptis – vertinimo standartų bei vieningos metodikos kūrimas;

Tarptautinė praktika - 4 

Viena iš aktualiausių problemų atskirų profesinių standartų unifikavimo procese yra ta, kad dažnai skirtingų profesijų terminologijoje tas pats išsireiškimas įgauna skirtingą reikšmę (pvz. verčių sąvokų apibrėžimai – rinkos vertė, teisinga vertė, grynoji teisinga vertė, atkuriamoji vertė ir t.t.)

Situacija Lietuvoje -1 









Turto ir verslo vertinimo teisinės bazės formavimo pradžia – 1995 m.; 1995m. LRV nutarimas Nr.440 “Dėl turto vertės nustatymo” (jau negalioja); 1995m. LRV nutarimas Nr.895 “Dėl turto vertintojų atestacinės komisijos nuostatų” (jau negalioja); 1996m. LRV nutarimas Nr.244 “Dėl turto vertinimo metodikos”; 1998m. LRV nutarimas Nr.1157 “Dėl turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos”;

Situacija Lietuvoje - 2 





1999m. Priimtas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas; 2002m. pavasarį pradėta rengti įstatymo pakeitimų projektą (procesas tęsiasi iki šiol); Įstatymo pakeitimų projekto pagrindiniai akcentai – turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos priežiūrą vykdančios institucijos statuso ir įgaliojimų bei turto vertintojų garbės teismo statuso , struktūros ir funkcijų.

Turto ir verslo vertinimo standartai -1   



Tarptautiniai (TVS) – IVSC; Europiniai (EVS) – TEGoVA; Nacionaliniai (NVS) – LTVA ir LTVVĮA; Visų standartų rengimo tikslas – vieninga ir universali turto ir verslo vertinimo metodologija turto globalizavimo ir Europos ekonominės erdvės integravimo sąlygomis.

TVS, EVS ir NVS struktūra 





TVS – 2 vertinimo standartai, 2 vertinimo sritys, 8 vertinimo metodikos, pagrindinės vertinimo sąvokos ir principai, etikos taisyklės, metodikų komentarai, sąvokų žodynas; EVS – 9 vertinimo standartai,13 vertinimo metodikų, 9 priedai (vertinimo metodologija, vertintojų atestavimas, vertinimų patikra, etika, terminų aiškinimas, TEGoVA narių sąrašas, ir t.t.); NVS – TVS, EVS ir NVS ryšys, 9 vertinimo standartai, 15 vertinimo metodikų, 2 taikymo tvarkos, 2 komentarai, priedai.

TVS, EVS ir NVS ryšys 







Bendri turto vertės nustatymo principai ir vertinimo metodika; Vertinimo išeities taškas – vertinimą rinkos principu atskirti nuo ne rinkos vertės skaičiavimo metodų, pagrįstų subjektyviais kriterijais; Standartuose nėra pateiktų tikslių “aritmetinio” skaičiavimo rekomendacijų, juose nurodyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis reikėtų rinktis vienus ar kitus vertinimo metodus; Standartai skiriasi ne tik dokumentų skaičiumi, bet ir standartų bei metodikų turiniu (dėstymo prasme).

Taigi, kuo vadovaujantis atliekamas turto vertinimas?