Mia

I POKYČIAI „Och dar viena suknista diena šitam pragare kurį visi dažniausiai vadina mokykla! Bet aš šią vietą vadinu pragaru. Matyt todel jog manęs čia nieks nemegsta, bet tai nebėda aš visai nesiskundžiu jog su manim nebendrauja visos šitos fifos ir bukagalviai gražuoliai. Tik nesuprantu kam reikia visada man praeinant kolidorium numesti kokį bjaurų komentarą apie mano išvaizdą ir aprangą, galėtu visi šie pusgalviai palikti mane ramybėje ir leisti gyvent savo atskirame pasaulyje! Na taip aš sutinku nesu gražuolė, tiesą sakant nesuprantu net kaip reikia tokia būt! Mano įprastas rytas atrodo taip: išlipu iš lovos keikdama savo sušiktą gyvenimą, išsivalau dantis, užsimetu savo įprastus tiesaus kirpimo džinsus ir vienspalvius marškinėlius persibraukiu plaukus šukom ir surišu i uodegą. Visa tai trunka apie 8 minutes, o likusį ryto laiką galiu skirti kartodamasi pamokas. Na žinoma akiniai ir kabės taip pat grožio neprideda, o dar tie visi bjaūrus spuogai su kuriais niekaip nesusitvarkau...“- taip svarstydama apie save ji įejo į matematikos klasę, nuėjo į paskutinį suolą kuriame sedėdavo viena, nes nieks nenorėjo su ja sėdėti, vieną kartą atėjus naujai mokinei į klasę nebuvo daugiau laisvu vietų tik prie jos, taigi kitą dieną ta naujokė perėjo į kitą grupę. Tačiau šį kartą jos suolas buvo užimtas. Jos vietoje sėdėjo mergina. Mergina buvo ne šiaip sau paprasta ji buvo net labai simpatiška, mielo idealių bruožų veido, pati smulkutė. Tačiau labiausiai jos bruožuose į akis krito akys mėlynos ir gilios kaip vandenynas, ir plaukai tokie juodi ir žvilgantys. Mia sužaveta merginos išvaizdos stovejo ir bukai spoksojo į ją:

-Sveika!- skardžiu balsu suriko mergina ir grąžino mia į šį pasaulį - Mano vardas Ema!Tu nieko prieš jai atsisėsiu šalia tavęs?-praėjo geros 3 minutės kol mia atsipeikėjo ir suprato ką jai pasakė. -Mmm...jo... sėdėk jai tik nori. Man visvien. -Tai puiku! Bėje koks tavo vardas? -Mia. - mergina maloniai nusišypsojo ir išitraukė vadovėlį, o Mia sėdėjo ir laukė kol ji pradės iš jos tyčiotis, tačiau praėjo pusė pamokos ir ji nepasakė nė vieno pasityčiojančio žodžio tik maloniai šnekučiavosi apie matematiką. „Kagi atrodo šiame pasaulyje dar yra normalių žmonių...“ - taip jai svarstant apie savo naująją draugę į klasę įėjo jis! Bleikas Rustonas - tobulo kūno sudėjimo, idealių veido bruožų vaikinas, apsirengęs džinsais ir juodais marškinėliais paryškinančiais jo presą, o jo juodi plaukai lengvai ir laisvai krito ant jo kaktos.Mia nevalingai atsiduso visos mintys dingo iš jos galvos dabar ji matė tik jį. Jis buvo vienintelis vaikinas visoje mokykloje kuris iš jos nesityčiojo, tiesą sakant vieną kartą jis net buvo ją mokyklos kieme užstojęs nuo kvailų mokyklos kietuolių, aišku jis tikriausiai nepaisant to vienintelio incidento net nežinojo apie jos egzistavimą. Jis buvo nepasiekiamas net ir gražiausiom mokyklos merginom, visoms bandžiusioms jį suvilioti nepasisekė, atrodo jog jo mintys visada kažkur toli lyg jam aplinkui vykstantys dalykai nerūpėtu. Į pamokas jis ateidavo kada panorėjęs, kad ir dabar i matematiką atėjo vidury pamokos. -Ponaiti Rustonai dėkui kad šiandien nusprendėte prisideti prie mūsų!-ironiškai pareiškė mis Verner matematikos mokytoja. -Mhm…nėr už ką mis Varner! – abejingai atsakęs jis sudribo į kėdę ir toliau visus ignoruodamas klausėsi savo iPod’o. Mokytoja taip pat jį ignoruodama, mat jau buvo priprtusi prie tokio jo elgesio, vedė pamoka.

-Tau tas vaikinas be broto patinka, ar ne? – staiga Mijos paklausė naujoji jos suolo draugė. -Ne!Žinoma kad ne! Kodėl turėtu? – ji pasijuto užklupta nusikaltimo vietoj, tačiau bandė neišsiduoti, bet vis tiek išraudo iki ausų galiukų! -Tiesiog man taip pasirodė! Na bet jai ne tai ne. – tai pasakius ji šelmiskai nusišypsojo, tuo parodydama jog nepatikėjo. Likusią pamokos dalį Mia galvojo vien apie Bleiką, o Ema linksmai besišypsodama ją stebėjo. Nuskambėjus skambučiui Miai teko atsipeikėti nes atėjo pati bjauriausia dienos dalis – pietų pertrauka! Ji susikaupusi nužingsniavo link valgyklos stengdamasi ignoruoti visus komentarus apie ją atsisėdo į savo nuošalų suolą ir vėl bandė mintimis sugryžti į savo atskirą pasaulį, tačiau tik jai pradėjus tai daryti prie jos priėjo Ema. -Sveika dar karta. Gal galėčiau prisėsti? -Žinoma sėsk! -Galiu tavęs kai ko paklausti? – kurį laiką patilėjusi paklausė Mia. -Žinoma klausk ko tik nori. -Kodėl tu nori sėdėti su manim juk tu tikrai pritaptum prie populiarių mokyklos merginų! Tu graži, linksma dar ir protinga! -Tu teisi aš tikriausiai prie jų pritapčiau tik bėda ta jog man nepatinka jų politika kitų mokinių atžvilgiu, aš manau kad nei vienas žmogus neturi būti ignoruojamas ar dar blogiau išjuokiamas tik dėl aprangos ar išvaizdos! Ir bėje aš manau jog tu labai šauni mergina. Norėčiau tapti tavo drauge! -Tu labai maloni, tik geriau jau nesusidėk su manim nes būsi pasmerkta patyčioms kip atstumtosios draugė! -Dėl to tu nepergyvenk jai tik man leisi aš palengvinsiu tau gyvenima, padesiu tu pasikeisti!

-Pasikeisti? – o viešpatie,- pagalvojo Mia- ji tikriausiai trenkta! JI padės man pasikeisti? Cha cha… -Na taip, tik nenurašyk manęs iš karto, tu pati nesupranti kokia tu graži esi tau tik reik šiek tiek pagalbos! -Aš nežinau! Man atrodo prasta mintis! -Na gi suteik man progą! Tu būsi tiesiog nuostabi! Ir tas vaikinas iš matematikos tikrai atkreips į tave dėmesį! -Aš juk tau jau sakiau jog jis man visiškai nepatinka! Ir bėje jo merginos matomai nedomina, jį kabino dauguma mokyklos gražuolių ir visos beviltiškai! Tai kokiu gi aš dar šansų galėčiau turėt? -Tai prisipažysti jog jis tau patinka? -Na… - va ir pričiupo – taip prisipažystu. -Tu teisi jis žinoma nepasikbino ant mokyklos gražuolių nes jos visos bukos! O į tave demesio jis neatkreipė nes tavęs pastebėti tiesiog neįmanoma nes atrodai kaip pilka pelytė! -Na gerai duodu tau savitę! Savaitę girdėjai, o tai yra iki kito pirmadienio! – “savaitė”- pagalvojo ji-“ juk dėl savaitės vaikščiojomosi po parduotuves nenumirsiu, be to juk žinau jog jai vis vien nepavyks! Aš jau gimiau bjauri!”

II SUNKI SAVAITE Taigi visą savaitę Mia gavo kankintis parduotuvėse! Na kankintis nėra tinkamas apibūdinimas nes su Ema iš tiesų apsipirkinėt jai pasirodė smagu “ji tokia draugiška ir smagi, man pasisekė jog ji nusprendė bendrauti su manim…”- mastė Mia kai Ema su trenksmu isiveržė į jos kambarį. -Griebk tašę lekiam į grožio saloną! -Kaip? Dabar? Ne aš dar nepasirengusi! -Mergyt jai nori pasikeist tau teks išmest iš galvos visas tas kvailas fobijas! – veik supykusi pareiškė Ema – O dabar baik būt mažu vaiku imk tašę ir eime! Mia šiek tiek susigėdusi dėl savo tikrai vaikiško elgesio greitai pasiėmė tašę ir pasivijo jau gatve žingsniuojančią Emą! -Atsiprašau aš tau tikrai dėkinga už tai kad man padedi, bet suprask aš nesu pratusi prie permainų… -Na ištiesyų tai aš turėčiau tavęs atsiprašyti nereikėjo rėkti ant tavęs, tai juk suprantama tu ir taip sutrikus šiomis dienomis, o čia dar ir aš kaip beprotė rėkauju ir pamišėliškai tampau tave iš vienos vietos į kitą! – tai pasakius Ema apkabino Mia per pečius ir nužingsniavo gatve link automobilio. Ema važinėjo su volkswagen markės raudonu vabaliuku. Joms atvažiavus į grožio saloną jas pasitiko kaip senas drauges. Pasirodo salono savininkė buvo Emos krikšto mama. Mia vos įžengus pro duris negalejo rasti sau vietos taigi vaiksčiojo iš kampo į kampą nervingai trindama rankas. -Dabar baik jaudintis ir paklausyk manęs! – pasakė Ema – pirmiausia eisi pas kosmetologę jos vardas Džina, ji iš šio miško padarys antakius, nudepiliuos tau ūsiukus ir padarys veido valyma.

Kosmetologės kabinete ji užtruko visą valandą tada sekė manikiūras, pedikiūras ir kūno depiliacija. -Man atsibodo ir košmariškai dega visos tos vietos kurias man nudepiliavo – pasiskundė Mia – gal jau pagaliau eisim namo? -Nebūk vaikas ir nezirsk dabar atrodai panašesnė į žmogų!Be to liko pati svarbiausia dalis- kirpimas! – džiugiu balsu pranešė Ema. Ir tą pačią akimirką kambaryje pasirodė jaunas vyriškis gražių veido bruožu tačiau šiek tiek gėjiškos išvaizdos. – susipažink tai Erikas, jis tave apkirps! -Sveika Mia! Nagi kur tavo džiaugsmingas veidas, neatrodai labai laiminga! Pralinksmėk šiandien pasikeis tavo gyvenimas! Eime su manim. – Mia sunkiai išlaužus šypseną nusekė paskui Eriką. Kirpimas užtruko beveik dvi valandas jai padažė plaukus sviesiai ruda spalva su neryškiom tamsiai auksinėm sruogelėm. Plaukus nukirpo iki pečių, ir giliai iškarpė. Dabar jos plaukai lengvai ir nerūpestingai krito jai ant veido paryškindami jos tobulo tiesumo nosį ir putlias rožines lūpas. Namo Mia gryžo nusikalusi ir net nespėjusi pasidžiaugti savo nauja šukuosena griuvio į lovą miegoti. Kad jai pasirodžius mokykloj efektas būtu didesnis Ema suklastojo gydytojo pažyma ir atleido Mia nuo pamokų visai savaitei kaip priežastįb pateikusi žarnyno uždegimą, o kad nepasirodytu įtartina jog jos abi dingo visai savaitei pati į pamokas vaikščiojo kiekvieną dieną. Taigi laisvu dienos metu Mia turėjo vaikščioti į grožio saloną darytis veido valymo procedūrų, o vakare gryžus Emai eidavo ten kur Ema būdavo suplanavusi. Vieną dieną jos nuėjo į optikos saloną kur bjaurius Mijos akinius pakeitė į kontaktinius lęšius taip atidengdamos dideles rudas akis. Penktadienio vakarą Ema nusiuntė Mia pas odontologą nusiimti kabių nes ji tai turėjo padaryti jau prieš pusę metų…

-Liko visai ne daug! – nudžiugusi pranešė Ema Mijai išėjus iš odontologo kabineto – Tu jau tokia graži, tik šiandien būtinai gerai išsimiegok nes ryt tavęs laukia visa diena makiažo ir manikiūro kursų, o sekmadienį rūbų dizaino pamokos! – minutę patilėjusi bet nesulaukusi jokio atsako iš Mijos ji kalbėjo toliau – ir galų gale PIRMADIENIS – sušuko Ema - tavo nepakartojamas pasirodymas mokykloje!- tai pasakiusi ji atsisuko į Mią. Ji stovėjo visa pabalusi ir persigandusi vien nuo tos minties jog pirmadienį reiks pasirodyti mokykloje. Tik jai ramybės nedavė vienas klausimas ko ji bijo labiau, ar kad jos išvaizdos pasikeitimas nepadės jai tapti populeresne, ar to jog Bleikas vis vien jos nepastebės. Savaitgalis praėjo kaip viena valanda, nors kursai ir buvo labai nuobodūs. Kuo mija labiau baiminosi tos dienos tuo ji greičiau artėjo. Ir pagaliau išaušo lemtingasis pirmadienis…

III PIRMADIENIS Naktį Mia miegojo sunkiai, jai ramybės nedavė mintys apie rytojų. ”O dieve kaip aš galiu užmigt kai mano širdis tuoj iš krūtinės iššoks! Emai turbūt pasimaišė jai ji mano jog šis mano pasikeitimas turės kokią nors įtaką mano padėčiai mokykloje! O gal ji teisi… gal Bleikas mane pastebės?” - nuo tos minties jos širdį užliejo malonus šiltas jausmas. Ji jau buvo beisijaučianti savo galvoje piešti savo gražios ateities su Bleiku paveikslą kai suskambėjo žadintuvas ir sugrąžino ją ė realybę, kuri sią akimirką Mijai nebuvo labai miela. -Šūdas! Šūdas! Šūdas! Kur ta prakeikta kosmetinė!besikeikdama ir bėgiodama po kambarį lyg būtu galvą pametus Mia ruošesi į mokyklą – aš tikrai pavėluosiu! Nieko nerandu! -Na jai mažiau nervinsies tai tikrai viską rasi ir visur spėsi – pasakė staiga tarpdury pasirodžiusi Ema – jėzau Mia tu turi dar visą valandą, niekaip nesuprantu ko čia panikuoji? -Tai aišku kad nesupranti! Tau juk nereiks šiandien prieš visą mokyklą apsijuokt! -Sakai apsijuokt? – kiek pyktelėjusi paklausė Ema. -Ahhhh…geriau jau vietoj to kad pyksti pasakyk kur tu mano batelius padėjai? -Jie tau po nosim! Po nepilnos valandos su Emos pagalba Mia buvo pasiruošus važiuoti į mokyklą!

Ji buvo apsirengusi tamsiai mėlinais aptemtais džinsais, violetinės spalvos maikutę su trikampine iškirpte po krūtine paraukta žaviu kaspinėliu ir juodais bateliais, 8 cm plataus kulno priekyje suvarstytais violetiniais raišteliais. Nagai buvo sutvarkyti ir padarytas prancūziškas manikiūras. Pasidažiusi ji buvo nedaug, tik tušu paryškinusi akis ir permatomu lūpu blizgiu padažius lūpas, jai pūdros dėtis nereikėjo nes po savaitės procedūrų jos oda buvo lygi ir švelni. -Jau beveik galim eiti - pareiškė Ema – tik trūksta aksesuarų! Ant kaklo nieko nekabinsim kad nenukreipt dėmesio nuo tavo gražaus kaklo! Reikia auskarų ir žiedo su apyrankėm! Aš siūlau sidabrą! -Sidabras man patinka!- taip nusprendusi ji užsidėjo sidabrinį žiedą su gėle, rombo formos lengvai krintančius sidabrinius auskarus ir ant riešo užsidėjo daug apvalių sidabrinių apyrankių! Taip pasipuošusi ji patraukė į mokykla! Dėl ilgo jos ruošimosi į pamoką jos vėlavo 5 minutes, tad visa klasė jau buvo susirinkusi. Pirma į klasę iėjo Ema. -Panele Harington jūs vėluojate! Ir kur panelė Veil ji šiandien mano žiniomis turėjo gryžti po ligos! – pasipiktinusi pareiškė mis Varner. -Labai atsiprašau už pavėlavimą mis Varner! – maloniai nusišypsojusi atsiprašė Ema – O dėl Mijos nepergyvenkite ji čia pat! Po jos žodžių į klasę įžengė Mia! Ji atrodė taip žavingai kad net mokytojai atvipo žandikaulis. Visa klasė sėdėjo apšalusi, o Mia lengvu žingsniu nužingsniavo į savo vietą. Nors ir labai nervinosi ji puikiai sugebėjo tai nuslėpti! Tačiau ne taip puikiai sekėsi neparodyti nusivylimo jog klasėj nėra Bleiko.

-Nenusimink! Juk tu žinai jį, jis ateina kada panorėjęs! Pamatysi jis tuoj įžengs pro šias duris! – tačiau pamoka įpusėjo o jis vis dar nepasirodė. Klasė jau baigė atsipeikėti po patirto šoko. Ir pasigirdo pirmasis ginamasis komentaras iš populiariausios mokyklos merginos Sidnės Klarks. - Tik pamanykit išsipustė! Gali valkatą aprengt Prada bet ji vis vien liks valkata ir prie aukštuomenės neritaps! -Jai jau laikai save tokia aukštuomenės dama tai kodėl eini į mokykla su suplyšusia suknele? – ramiu balsu paklausė Mia. Visa klasė atsisuko I Sidnės pusę ir ant jos dešnio peties pamatė centimetro pločio skylę. Visa klasė pradėjo kvatotis! Sidnė nutilo ir greit svarkeliu pridengė skyle! Dabar Mia buvo klasės dėmesio centre visi sukiojosi į jos pusę vis ko nors klausti ar atsiprašinėti už tai jog negražiai su ja elgėsi. Tačiau nors Mia ir bandė susikaupt į pokalbius jai sunkiai sekės nes pamoka bėgo į pabaigą o Bleikas vis nesirodė, tai buvo vienintelis jos šansas su juo susitikt šiandien nes daugiau ji su juo neturėjo bendrų pamokų. Pamokai pasibaigus Mia visai surūgo. -Ach Mia nenusimink juk dar pamatysi jį, tavęs laukia dar trys matiekos pamokos per šią savaitę! -Taip tikriausiai tu teisi. Žiurėk aš turiu nueiti pas pavaduotoją pasirodyt ir paaiškint apie ligą! Pas mus tokia sistema tad nesistebėk! – Emai dar nespėjus pakomentuoti paaiškino Mia – Taigi susitiksim Anglų kalboj! -Okis, aš dar nulėksiu iki valgyklos baisiai valgyt noriu! Iki!

Mia patraukė antro aukšto link pas pavaduotoją tačiau vidury paradinių laiptų susidūrė su Sidne. Ji užstojo Mijai praėjimą ir nepraleido jos. -Tu manai jog tai kad pakeitei savo šlykščią išvaizdą leidžia tau iš manęs tyčiotis? -Na aš išvis apie tave stengiuosi nieko nemanyt nes tokių žmonių kaip tu man gaila. Tu nematai nieko kito tik savo padėtį visuomenėje ir savo išvaizdą tai yra apgailėtina! O tai kad tavo tėvelis milijonierius tavęs įdomiu žmogum nepaverčia! – Miai bešnekant Sidnės veidas pažaliavo iš pykčio. -Tu kvaila mergše manęs nežeminsi! – nesavu ausį reženčiu balsu suklykė Sidnė ir pastūmė Miją. Mijos kulniukas nuslydo nuo laipto, jos koja stipriai pakrypo ir ji nukrito nuo laiptų. Sidnės nelaimei ji ant žemės nenukrito, priešingai ji minkštai ir saugiai įkrito tiesiai Bleikui Rustonui į glėbį!