Analysis Of Erich Fromm "man For Himself. An Inquiry Into The Psychology Of Ethics"

  • Uploaded by: Egle Vidutyte
  • 0
  • 0
  • June 2020
  • PDF

This document was uploaded by user and they confirmed that they have the permission to share it. If you are author or own the copyright of this book, please report to us by using this DMCA report form. Report DMCA


Overview

Download & View Analysis Of Erich Fromm "man For Himself. An Inquiry Into The Psychology Of Ethics" as PDF for free.

More details

  • Words: 881
  • Pages: 24
E. Fromas ,,Žmogus sau” I. Absoliuti etika prieš sąlyginę, universali - prieš socialiai imanentinę II. Moralinė mūsų laikų problema

Eglė Vidutytė Bibliotekininkystės ir informacijos studijų

1

I. Absoliuti etika prieš sąlyginę, universali - prieš socialiai imanentinę

2

Absoliuti etika 





Etikos norma, kuri yra neabejotinai ir amžinai teisinga, o jos peržiūrėjimas neleistinas. Dominuoja autoritarinėse sistemose:  Libija, Alžyras, Sirija. Egzistuoja aukščiausia ir visažinė autoriteto valdžia. Ji neklystanti ir jos įsakymai bei draudimai visada teisingi. 3

I. Autoritarinė sistema Valdžia Tobula Absoliuti 

Žmogus Netobulas Santykinis

Toks požiūris, kai žmogus yra ,,santykinis” – netobulas, palyginus su tobula valdžia, atmetamas visose mokslinėse minties srityse, nes:  Absoliučių tiesų nėra;  Egzistuoja objektyvūs dėsniai ir principai. 4

Objektyvus dėsnis  Tai

racionaliai pagrįstas teiginys, aiškinantis, kad proto jėga taikytina visiems turimiems stebėjimo duomenims, neslepiant ir nefalsifikuojant jų, siekiant gauti norimą rezultatą. 5

Mokslo ir minties istorija Mokslo istorija - Nepakankamų ir nepilnų teiginių istorija.  Kiekviena nauja įžvalga duoda pagrindo permąstyti ankstesnius teiginius ir sukurti tinkamesnę formuluotę. Minties istorija – artinimosi prie tiesos istorija.  Ji teigia, kad pažinimas ne ,,absoliutus”, o ,,optimalus” – tam tikras tiesos kiekis istorijos etape.  Vieninga žmonių kultūra skirtingus aspektus integruoja į bendrą visumą. 6

Neabsoliuti etika  



Etikos normas reikia tikrinti. Egzistuoja situacijos, kurios nesudaro galimybių jokiam sprendimo pasirinkimui, kurį būtų galima laikyti ,,teisingu”. Reikia rinktis iš dviejų alternatyvų, kuri padarys mažiau žalos.

7



Universali etika – elgesio normos, kurių tikslas – žmogaus augimas ir vystymasis.  Pvz.:

,,Mylėk savo artimą, kaip save patį” (Dekalogas).



Socialiai imanentinė etika – normos, būtinos tam tikros visuomenės ir joje gyvenančių žmonių išlikimui.  Apima

draudimus, įsakymus, taisykles.  Būtina tik konkrečios visuomenės funkcionavimui.

8

Visuomenės išlikimas priklauso nuo:





Karinga Nustatytų taisyklių laikimosi; Suformuoto narių veikimo VISUOMENĖS: charakterio (daryti tai, ką turi Žemės Šiuolaikinė ūkio daryti esant konkrečioms aplinkybėmis). 9

Etikos normos visuomenės klasėse 

Žemesnėse klasėse akcentuojamas paklusnumas, o aukštesnėse – ambicingumas:  Laisvieji piliečiai ir vergai  Feodalai ir baudžiauninkai (Viduramžiai)  Baltaodžiai ir juodaodžiai (Pietinės Jungtinės Valstijos)



Šiuolaikinėje visuomenėje:  Naujojo testamento etika ir verslo normos. 10

Individas 





Nuo individo socialinės padėties, talento ir auklėjimo priklauso jo pasirinktos normos. Skirtingas auklėjimas veda į tam tikrų, aukščiausios klasės padėtį atitinkančių vertybių akcentavimą, tiesiogiai neneigiant kitų vertybių. Individo asmeniniai interesai yra susiję su visuomenės interesai, nes visuomenė turi struktūrą, kurios jis pakeisti negali. 11

Visuomenė

 

Etinė sistema palaiko visuomenės gyvavimą. Visuomenės normos, reikalingos išlikimui, gali susikirsti su universaliomis normomis.  Pasireiškia išnaudojimas;  Susikerta interesai tarp visuomenės narių;  Atsiranda dominuojančios ideologijos.

12

Dominuojančios ideologijos  





Jos neigia, kad egzistuoja prieštaravimai. Tvirtina, kad visuomenės normos vienodos visiems nariams. Stengiasi akcentuoti, kad normos, palaikančios egzistuojančią socialinę struktūrą – universalios (kylančios iš žmogaus egzistencios poreikių). Kai kurioms normoms suteikia universalių normų būdingumą. 13

Struktūra, visuomenėje prieštaraujanti daugelio interesams, yra tam tikras pagrindas atsirasti permainoms ir socialinės santvarkos keitimos elementas. 1985-1990 m. M. Gorbačiovo vykdoma pertvarka (perestroika); 

1989 lapkričio 9 d. ,,Geležinės uždangos griuvimas”. 

14

Konfliktas Kolkas socialiniai poreikiai susikerta su universaliais egzistenciniais individo poreikiais.  Konfliktas tarp socialiai imanentinės ir universaliosios etikos išliks tol, kol nebus sukurta visuomenė, kurioje ,,visuomeniniai” interesai atitiks visų jos narių interesus.  Prieštaravimai susilpnės ir išnyks tada, kai visuomenė priims atsakomybę už savo narių žmogišką išsivystymą. 

15

II. Moralinė mūsų laikų problema

16

Moralinės problemos aspektai 1. Žmogaus požiūris į jėgą ir valdžią.  

Jis svarbiausias psichologiniu požiūriu. Jį bandoma ignoruoti ar laikyti jau išspręstu.

2. Žmogaus abejingumas sau. Tapome išorinių tikslų įrankiais.  Į save žiūrime kaip prekes, daiktus.  Nepasitikima savimi, kitais.  Nemokame priklausyti nuo savo sprendimų ir būti savimi. 

17

1. Žmogaus požiūris į jėgą Amuo yra pavaldus gamtos ir žmogaus jėgai.  Fizinė jėga gali atimti laisvę ir gyvybę.  Pasipriešinimas priklauso nuo asmeninies fizinės jėgos ir turimų ginklų.  Protas nepriklauso nuo valdžios jėgos.  Jėga negali pakeisti tiesos. 

18

Jėga ir protas  

  

Jėga ir protas egzistuoja skirtingose plotmėse. Tačiau žmogaus protui įtaką daro jo kūnas, o dvasinei būsenai – fizinė bei socialinė egzistencija. Jei visai asmenybei kyla pavojus, atsiranda baimė, kuri kenkia protui. Baimė žmogų sukausto, padaro bejėgiu, jo veiksmai tampa nekoordinuoti. Jėgos poveikis remiasi ne tik baime, bet ir pažadu... 19

Pažadas 

Tie, kurių rankose jėga, gali pasirūpinti jiems paklusniais (tokie žmonės gali būti tikrame ,,nuopuolyje”, nes praranda savo jėgą potenciją);



Pajėgesni gali išvaduoti iš nežinomybės ir atsakomybės už save naštos (prarandamas moralinis jausmas. Nustojama abejoti ir kritikuoti);



Užtikrinama tvarka ir saugumas (šiuolaikinių demokratijų pasiekta tariama laisvė). 20

Laisvė Laisvė – sugebėjimas išsaugoti savo vientisumą jėgos akivaizdoje.  Būtina laimės ir dorybės sąlyga.  Leidžia realizuoti tai, kas glūdi žmoguje, atskleisti tikrąją žmogaus prigimtį. 

21

2. Žmogaus abejingumas sau 

Prarastas unikalumo jausmas.



Jaučiamės kaip įrankis kitų rankose, žiūrime į save kaip į prekes.



Tampame daiktais. Iš tokio jausmo kyla bėjėgiškumas ir kančia dėl tokios jausenos.



Nepasitikime ne tik kitais, bet ir savimi.



Esame tarsi tamsoje, ir tikslus siekiame įgyvendinti per kitus.

22

Šiuolaikinis laikotarpis  Laikomas

pereinamuoju.  Pabaiga ir pradžia sudaro procesą, trunkantį jau daugiau kaip keturis šimtus metų. TAI PABAIGA IR PRADŽIA, KUPINA GALIMYBIŲ !!! 23

Ačiū Eglė Vidutytė Bibliotekininkystės ir informacijso studentė Vilniaus universitetas [email protected] June 4, 2009

24

Related Documents


More Documents from ""