Literaturos Ir Meno Kryptys

 Tru mpa char akte risti ka Kūr ybos prin cipai

Antika

Viduramžiai

Renesansas

Barokas

Proto amžius

Antiquus (lot.) – senas, senovinis. VIII a. pr. Kr. – V a. po Kr. Senovės Graikijos ir Romoms literatūra, seniausia Europoje, padariusi didelį poveikį pasaulio literatūros raidai.

IV – XV a. Naujų religijų – krikščionybės, islamo, budizmo išplitimas, platus geografinis tautų krausymasis, kovos dėl gyvenamosios erdvės, vienų tautų sunaikinimas, kitų iškilimas. Nuo bendruomeninių santykių – prie feodalinių.

XIV – XVI a. Renesansas – atgimimas – Antikos atgaivinimo, mokslo, meno, literatūros pakilomo laikotarpis. Irsta feodaliniai santykiai, kuriami kapitalistiniai. Atrandamos naujos žemės, keliaujama aplink pasaulį, mokslas žengia į priekį.

XVI – XVIII a. Barocco (it.) – keistas, įmantrus. Menui būdingas ypatingas puošnumas, formų sudėtingumas; įmantrus priešybės derinimas, gili būties potekstė.

XVIII – XIX a. pr. Taip vadinamas švietimo amžius. Padidėjo mokslo ir švietimo reiškmė. Tik išmokius žmones protas nugalės prietarus ir tamsumą, bus sukurta visuotinė gerovė.

 Literatūra ir menas rėmėsi mitais (pasakojimais apie dievus ir herojus). Antropoformizmas – dievams suteiktas žmogaus pavidalas.  Perėjimas iš Chaoso į Kosmosą, iš tamsos į šviesą, iš anrchijos į darną.  Pasaulis – darni, graži visuma.  Kalokagatijos idealas – iš anksto įsivaizduojamas grožis, tobulumas, harmonija. “Kalos” – gražus, patrauklus, garbingas, taurus. Žmogus gražus ir išore, ir vidumi. Visur turi būti saikas.

 Asketizmas (žemiškų malonumų atsižadėjimas) – dorovinis idealas.  Erezija – nukrypimai nuo bažnytinių tiesų.  Inkvizicija – bažnytinis teismas.  Scholastika – filosofinis mokymas – paaiškinti ir pagrįsti tikėjimo tiesas.  Kurti meną, kuriame išryškėtų ne daiktiškoji, kūniškoji realybė, o dvasinė – spiritualistinė, aukščiausioji idėja. Pagal Dievo nustatytą tvarką kiekvienas reiškinys turi savo vietą – tai amžina, nekintama gyvenimo tvarka ir pastovumas.  Žmogus užima ypatingą vietą. Siela jį jungia su dvasinėmis būtybėmis (angelais, net Dievu), o kūnas – su žemesniai gyvūnais (gyvuliais, paukščiais, velniu).

 Iškeliamas žmogus – pasaulio centras. Atsisakoma religinio asketizmo.  Humanizmas (lot.) – žmogiškas. Humanizmo požiūriu vaizduojami žmonių santykiai ir aplinka, ginami žemiški žmonių interesai, sveiki, natūralūs inkstinktai, džiugesys, optimizmas.  Istorija vaizduojama kaip kintantis procesas.

 Rašytojai stengiasi nustebinti, suteikdami žodžiams netikėtą prasmę, kurdami mįslingas metaforas.  Žmogų dažnai kamuoja neviltis, nežinia, mirties baimė. Susitaikymą su likimu, savo bejėgiškumo supratimą lydi nuostaba dėl pasaulio paslaptingumo ir begalybės.

 Kurti meną, skatinantį pažangą ir kultūrą, moksliškai aiškinti pasaulį, šviesti ir mokyti žmogų.  Vaizduoti natūralų, nesuvaržytą žmogų, sujungti dorovę ir grožį.

Stili u s Kūr ė j a i

Dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui, monumentalumas, patetika, harmonija. Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos, dramos žanrai. Homeras “Iliada”, “Odisėja” Aischilas “Prikaltasis Prometėjas” Sofoklis “Antigonė” Vergilijus “Eneida”

Alegorijos, simboliniai vaizdai, fantastika. Nepaprastus žygius atliekančių riterių istorijos, kankinių ir šventųjų gyvenimai.

“Šventasis Raštas” Herojinis epas “Rolando giesmė” “Tristanas ir Izolda” Lietuvių literatūra: “Gedimino laiškai”, Lietuvos metraščiai

Visų ankstesnių meninių laimėjimų derinimas. Realistiniai, buitiniai, fantastiniai vaizdai, mitiniai ir Biblijos siužetai, folkloro naudojimas. Meilės lyrikos plėtimas, satyra, filosofija ir psichologija. Petrarkos sonetai Daktaras Faustas Fransua Rablė “Gargantiua ir Pantagriuelis” Mikalojus Husovianas “Giesmė apie stumbrą” Martynas Mažvydas “Katekizmas” Mikalojus Daukša “Postilė”

Simboliai ir natūralumas, sudėtingos metaforos, groteskos, alegorijos, fantastika, emblemiškumas. Konstantinas Sirvydas “Punktais sakymų” M. K. Sarbievijaus poezija Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje

Akcentuojamas natūralumas. Pamokomi siužetai, didaktika ir moralizmas. Danielis Defo “Robinzonas Kruzas” Žano Žako Ruso traktatai Kristijonas Donelaitis “Metai” M. P. Karpavičius “Pamokslas apie Tėvynės meilę”