15min Rally 2008-10

Lietuvos automobilių sporto federacija

Intriguojančio, greito ir saugaus ralio! Man yra tekę dalyvauti daugelyje automobilių ralių, vykusių tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Mačiau jų visokių – greitų ir intriguojančių, ir ne taip sklandžiai organizuotų. Tačiau raliai „Aplink Lietuvą“, kuriuose sportininkai kaunasi dėl garbingiausio trofėjaus – šalies Prezidento taurės – ilgam įstringa į atmintį ir pasižymi visuomet juos gaubiančia ypatinga aura. Man jie ypač artimi ir mieli, nors ir neteko juose kovoti dėl pagrindinio prizo. Kaip tuometiniam Lietuvos automobilių klubo, kuris rengia šiuos ralius nuo pat pirmojo, įvykusio dar 1931 metais, prezidentui teko prisidėti ir jį atgaivinant po 65-erių metų pertraukos. Gerai prisimenu visas to didelio ir atsakingo darbo atgaivinant ralį „Aplink Lietuvą“ peripetijas ir džiaugiuosi, kad grupės entuziastų pastangas aktyviai palaikė ne tik automobilių sporto veteranai, bet ir šalies visuomeninės organizacijos, Lietuvos diplomatai. Visų bendros pastangos apvainikavo nemenką triūsą atstatant

Lietuvos automobilių klubo (LAK) narystę Tarptautinėje automobilių federacijoje (FIA) ir atgaivinant ralius „Aplink Lietuvą“. Ketvirtasis ralis „Aplink Lietuvą“ surengtas 1996 metais, prabėgus lygiai 65-eriems nuo starto, 1931 metais duoto pirmajam autoraliui. Jo dalyviai taip pat kaip ir prieškario Lietuvoje varžėsi dėl garbingiausio apdovanojimo – Lietuvos Respublikos Prezidento taurės. Pirmą kartą šiame ralyje kartu su sportininkais profesionalais bei mėgėjais jėgas išbandė ir žmonės su negalia. Tai buvo ir kitų šalių praktikoje negirdėtas įvykis, kuriuo susidomėjo net pats FIA prezidentas Maxas Mosley. Ilgam mano atmintyje išliks ir 1997 metų ralis „Aplink Lietuvą“, kuriame pirmą ir kol kas vienintelį kartą šių ralių istorijoje teko garbė važiuoti kartu su šalies prezidentu Algirdu Brazausku. Negaliu nepasidžiaugti, kad prieš dvylika metų atgaivintas automobilių ralis „Aplink Lietuvą“ susilaukė tokio didelio populiarumo ir vyksta be pertraukų kasmet.

4 Ralis, atlaikęs 75 metų išbandymus

7 Ralio profesionalai:

J.Vaitiekūnas, A.Ežerskis, Ž.Juršys

10 D.Jocius: nuo mechaniko iki lenktynininko Kiekvieni metai – tai vis nauji šio renginio istorijos puslapiai, atmintini juose dalyvavusiems ir šiuos ralius stebėjusiems žiūrovams. Naudodamasis man suteikta proga noriu nuoširdžiai palinkėti visiems be išimties netrukus prasidėsiančio ralio „Aplink Lietuvą 2008“ dalyviams aštrios, bekompromisės, tačiau garbingos kovos, visuomet kerinčios ir prie trasų traukiančios vis didesnį būrį žiūrovų, greitų sekundžių ir, bene svarbiausia, saugaus renginio. Stasys BRUNDZA, Lietuvos automobilių klubo garbės prezidentas

Gerbiami sportininkai, „Nemokamo ralio žurnalo“ skaitytojai,

2008 metų Lietuvos Respublikos ralio čempionato prizininkai ir čempionai paaiškės šiame ralyje „Aplink Lietuvą 2008“, o ralio nugalėtojui atiteks garbingiausias ralio trofėjus LR Prezidento taurė, kurią matyti tarp savo apdovanojimų trokšta visi sportininkai. Šių metų čempionatas neapsiėjo be nesklandumų ir netikėtumų. Šilta žiema sugriovė mūsų viltis 2008 me-

tais išvysti ralio bolidus, lekiančius apsnigtais Zarasų miškais, keletas ralių buvo aptemdyti ginčų dėl reglamentuojančių dokumentų traktavimo ir laikymosi, pagaliau, vienas etapas nebuvo vykdomas, nes organizatorius neatsakingai pažiūrėjo į pasiruošiamuosius darbus. Tad šie metai mums visiems tapo išbandymų ir pamokų metais, todėl dar labiau įsisąmoninome reglamentuojančių dokumentų aiškumo, ralio bendruomenės pritarimo ralio vystymosi ateities gairėms reikalingumą. Kad ir buvo nesklandumų, galime pasidžiaugti, kad čempionatas vis tik įvyko ir paaiškėjo, kas šiais metais yra greičiausias ralio trasose. LASF ralio komitete jau vyksta baigiamieji 2009 metų reglamento ir taisyklių paruošimo darbai. Ekonominė situacija verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti dalyvavimo ralyje

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

TURINYS

sąnaudas: bus ribojamas padangų skaičius, etapų organizavimo formatas. Šio ralio metu čempionate dalyvaujantys sportininkai gavo ir užpildė anketas, kuriomis siekėme išsiaiškinti, kiek etapų sportininkai pageidauja, kokias klases nori matyti čempionate ir t.t. Tad tikimės, kad glaudesnis bendradarbiavimas, atsižvelgimas į sportininkų interesus padės sklandžiau organizuoti ateinančių metų čempionatą, ir jis bus dar patrauklesnis. Noriu visiems palinkėti, kad ralis „Aplink Lietuvą“ taptų ralio švente, todėl raginu kiekvieną saugoti save ir šalia esančius - stebėkime ralį saugioje vietoje, nes tik tokiu atveju prisiminimai bus malonūs, o mes ir vėl susitiksime trasose jau 2009 metų ralio čempionato etapuose. LASF prezidentas Romas Austinskas

15 Ralio dalyvių starto tvarka

16 GR aprašymas, žemėlapis 18 Žiūrovams - apie saugumą

20 „Žulikų siaubas“ V.Vaitkus

21

LASF naujienos

24

Ralio virtuvė - nuo maisto iki degalų

29

Anekdotai, žaidimai

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS Leidėjas UAB „15 minučių“ Tekstai J.Vilkausko, J.Mažeikio, dizainas G.Valutytės, nuotraukos E.Ovčarenko. Dėl reklamos kituose nemokamuose ralio leidiniuose kreiptis el.p. [email protected], tel. (8-5) 2105895. Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas. UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. [email protected] , www.15min.lt Nemokamus ralio leidinius remia dienraščio „15min“ partneris Lietuvos automobilių sporto federacija.



Ralis,

atlaikęs 75 metų išbandymus Juozas MAŽEIKIS

P. Hiksa prie savo automobilio. 1932 m. ralis „Aplink Lietuvą“

Automobilių ralis „Aplink Lietuvą“ – seniausios šalyje automobilių sporto varžybos, kurių 75-asis jubiliejus pažymėtas prieš dvejus metus. Pirmasis ralis „Aplink Lietuvą“ startavo 1931 metų liepos 24 dieną. Šią datą Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) sieja su oficialia automobilių sporto šalyje pradžia. Tąsyk iš Kauno į ilgą ir sunkų žygį aplink Lietuvą leidosi 14-os automobilių ekipažai ir 12 motociklininkų. Ralio nugalėtojų laukė garbingas trofėjus – šalies prezidento Antano Smetonos įsteigta gražuolė sidabrinė taurė, kurią pagal specialų užsakymą paga m i no Vokietijos juvely rai. Nor s jau atšvęstas pirmojo tokio ralio 75-metis, tačiau šiemet spalio 18 dieną prasidėsiantis ralis „Aplink Lietuvą 2008“, kurio nugalėtojams bus įteikta šalies Prezidento Valdo Adamkaus taurė, tebus tik šešioliktasis ilgoje jų istorijoje.



Sudėtingi ralio istorijos vingiai Trys raliai, kurių nugalėtojai galėjo didžiuotis iškovoję Prezidento taures, įvyko prieškario Lietuvoje. Ralio prestižą bei neregėtą susidomėjimą juo kėlė ir tuometinio šalies Prezidento Antano Smetonos taurė, kuri pagal ralio nuostatus įsteigta kaip pereinamoji. Ji būtų tapusi bet kurio ekipažo nuosavybe tuo atveju, jei šis trejus metus paeiliui iškovotų šį trofėjų. Nedaug trūko, kad Prezidento taurė visam laikui būtų pasilikusi garsaus prieškario ralisto Prano Hiksos, vėliau dalyvavusio ir legendiniame Monte Karlo ralyje, sportinių trofėjų kolekcijoje. Jis laimėjo pirmuosius du ralius „Aplink Lietuvą“, vykusius 1931 ir 1932 metais. Motociklininkų grupėje pirmąjį ralį laimėjo P.Janušauskas, o antrąjį – I.Vilpišauskas. Nors buvo žadėta, kad raliai „Aplink Lietuvą“ vyks kasmet, tačiau trečiasis ralis „Aplink Lietuvą“ dėl įvairių organizaci-

nių nesklandumų buvo surengtas tik po penkerių metų pertraukos, 1937–aisiais. Jį, o kartu ir Prezidento taurę, laimėjo M.Salevskis, važiavęs su „Adler Triumf Junior“ automobiliu, o tarp motociklininkų pirmas finišavo J.Apšega. Dar vienas automobilių ralis „Aplink Lietuvą“ įvyko 1938 metais, tačiau jo trasa buvo gerokai trumpesnė. Todėl ralio nugalėtojams nebuvo įteikta Prezidento taurė, o dėl šios priežasties 1938 metais įvykęs ralis neįtrauktas į bendrą ralių „Aplink Lietuvą“ Prezidento taurei laimėti skaičių. Vėliau dėl visiems suprantamų priežasčių garsieji Lietuvos raliai Prezidento taurei laimėti ilgam buvo pamiršti. Regis, šis didžiulį susidomėjimą kėlęs renginys jau buvo nugrimzdęs į nebūtį, tačiau kartu su šalies nepriklausomybės atkūrimu veiklą atkūrusio Lietuvos automobilių klubo (LAK) pastangomis buvo atgaivintas ir prestižinis ralis „Aplink Lietuvą“ Lietuvos Prezidento taurei

Pereinamoji Prezidento taurė „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui. P. Hiksa ją laimėjo du kartus, 1931 ir 1932 metais

2008 m. Prezidento taurė ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojui. laimėti. Ralio atgaivinimo idėją labai entuziastingai palaikė tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas, daug sumanumo parodė ne tik jo rengėjas – LAK, bet ir LASF, automobilių bei motociklų sporto veteranai, visuomeninės organizacijos. Vėliau šalies diplomatai ir kitos tarptautinės organizacijos nuoširdžiai padėjo ir atstatant Lietuvos automobilių klubo narystę Tarptautinėje automobilių federacijoje (FIA).

Ketvirtasis – po 65-erių metų pertraukos

šlovę – „Pobedomis“, „Volgomis“, „Moskvičiais“, „Zaporožiečiais“. Šiemet šioje įskaitoje žada varžytis apie 20 ekipažų, tarp jų ne tik garsiausi šalies automobilių ralio meistrai, bet ir svečiai iš Rusijos, Latvijos ir net Graikijos.

Važiavo ir prezidentas 1997 metais pirmą ir kol kas vienintelį kartą šių ralių istorijoje kartu su tituluočiausiu visų laikų Lietuvos ralio meistru Stasiu Brundza vieną ekipažą sudarė ir tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas. Tai kėlė nemenką žiūrovų, kurie itin šiltai po kiekvieno greičio ruožo sutikdavo bei išlydėdavo šį ekipažą, susidomėjimą. Pertraukėlių tarp greičio ruožų metu kaimo vietovėse užsimegzdavo prezidento pokalbiai su kaimo žmonėmis apie aktualiausias jų problemas, buitį. Neretai S.Brundzai bei teisėjams tekdavo raginti garbųjį asmenį, kad ekipažas nepavėluotų į eilinio greičio ruožo startą.

Ketvirtąjį ralį „Aplink Lietuvą“ LAK surengė 1996-aisiais, prabėgus lygiai 65 metams nuo starto, 1931 metais duoto pirmajam autoraliui. Jo dalyviai taip pat, kaip ir prieškario Lietuvoje, varžėsi dėl garbingiausio apdovanojimo – Lietuvos Respublikos Prezidento taurės. Pirmą kartą šiame ralyje kartu su sportininkais profesionalais bei mėgėjais jėgas išbandė ir žmonės su negalia. Tai buvo neregėtas ir kitų šalių praktikoje negirdėtas įvykis, Ralio rekordininkai kuriuo susidomėjo net pats FIA prezidentas Maxas Mosley. Pagal iškovotas Prezidento Nuo 1996 metų raliai „Aplink Lietuvą“ Prezidento taurei laimėti tapo gražia tradicija ir Lietuvos automobilių klubo rengiami kasmet. Prezidento taurė tapo ne pereinamąja - ji visiems laikams lieka ją bent kartą iškovojusio ekipažo nuosavybe. Dėl jos rungiasi besivaržantys sportininkų įskaitoje. Prieš porą metų margaspalvę ralio koloną praturtino ir sporto meistrai veteranai bei automobilių sporto teisėjai veteranai, kiek trumpesniais ralio maršrutais leisdamiesi į savo sportinės jaunystės prisiminimus. Akį traukia vien tai, kad jie į žygį aplink Lietuvą leidžiasi tokiais pat automobiliais, kuriais yra pelnę savo sportinę NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

taures daugkartinis šalies automobilių ralio čempionas panevėžietis Rokas Lipeikis – kol kas neįkandamas varžovams. Tu r t i n g o j e R.Lipeikio sportinių laimėjimų kolekcijoje puikuojasi net penkios Prezidento taurės. Keturias taures R.Lipeikis iškovojo su ilgamečiu savo šturmanu Renatu Vaitkevičiumi, o kartą ralį „Aplink Lietuvą“ Rokas laimėjo su dukra Inga. Tris Prezidento taures yra iškovoję ir vieni pajėgiausių šalies automobilių ralio meistrų Saulius Girdauskas su Žilvinu Sakalausku. Dar vieną Prezidento taurę S.Girdauskas laimėjo su šturmanu Audriumi Šošu. Pagrindiniu ralio „Aplink Lietuvą“ trofėjumi yra tekę džiaugtis ir Vincui Gerdžiūnui su šturmanais Virginijumi Simanavičiumi ir Arvydu Šinkūnu bei Alvydui Albrechtui su Napoliu Vitoniu.

Žmonių su negalia įskaitoje ralį „Aplink Lietuvą“ net keturis kartus yra laimėjęs šeimyninis Alvydo ir Jūratės Mardosų ekipažas iš Zarasų. Iš motociklininkų tris kartus greičiausiai ralį „Aplink Lietuvą“ važiavo kaunietis Ričardas Matijošaitis, nugalėjęs paeiliui 2000-2002 metais.





RALIO PROFESIONALAI: Nuo automobilio įsigijimo iki remonto ir draudimo

Justas

Vaitekūnas Bendradarbiai – tikras lobis Justas Vaitekūnas – lenktynininkas, mokantis suderinti darbą su automobilių sportu. Jau daugiau nei ketverius metus jis dirba pardavimų vadybininku bendrovei „Truma“ priklausančioje „Kia“ markės automobilių atstovybėje Kaune. Kol kas į ralio trasas sportininkas išvairuoti „Kia“ bolido nežada, nors prisipažįsta, kad dėl to dažnai kyla įvairių minčių: „Yra visai puikus „Kia Pro cee’d“ modelis, kuris, mano nuomone, visai tiktų važiuoti ralyje. Deja, jis nehomologuotas, o tai jau yra didelė ir sudėtinga problema, kurią išspręsti dar ne mano jėgoms. Su „Honda“ viskas kur kas paprasčiau.“ Nepaisant to, kasdieniame darbe pirkėjams apie įvairius „Kia“ automobilius įtaigiai pasakojantis J.Vaitekūnas tikino kuo puikiausiai besijaučiantis ir prie dabartinio raudonojo „Honda Civic Type R“ vairo. „Paprastai į darbą atvykstu apie 8-ą ryto. Jei tai būna pirmadienis po kokio nors ralio, tai

mūsų įmonės mechanikai jau būna apžiūrėję ir įvertinę sportinio automobilio būklę, tad man telieka pasidalinti su jais pačiais šviežiausiais įspūdžiais. Pasakoti apie varžybų metu patirtas sėkmes ir nesėkmes tenka po kelis kartus, kol visi kolegos viską sužino. Galiu pasidžiaugti, kad tiek iš serviso mechanikų, tiek ir iš kitų kolegų sulaukiu daug palaikymo ir paramos. Daugelis jų stengiasi pridėti ranką rengiant automobilį varžyboms – keičia greičių dėžes ir kitus agregatus, nuolat padeda prižiūrint techniką, ją atstatant po vienų varžybų ir ruošiantis kitoms“, - pasakojo J.Vaitekūnas.

Sportininkas sako nejaučiantis ir treniruočių stygiaus. Dažną savaitgalį jį galima išvysti mėgėjų raliuose ar kito pobūdžio varžybose, kurios puikiai pasitarnauja įgūdžiams lavinti.

tinka, kai naują „Kia“ markės automobilį įsigyti ketinantys klientai netyčiom ima kalbėti apie automobilių sportą. Dažnai toks pašnekesys perauga į diskusiją, kol galiausiai paaiškėja, kad pirkėjams vieną ar kitą „Kia“ modelį siūlantis vadybininkas pats yra jiems jau žinomas ralistas. Vėliau tie patys klientai, rinkdamiesi prie trasų stebėti ralio, jau žino, kuris lenktynininkas yra vertas jų palaikymo. Beje, ne vieną transporto priemonę J.Vaitekūnas yra rekomendavęs bei pardavęs ir automobilių sporte žinomiems veikėjams. Jis nenorėjo įvardyti, kas iš lenktynininkų važinėjasi „Kia“ automobiliais, tačiau užtikrino, kad tokių kolegų vien Kaune yra ne vienas ir ne du. „Bendrų sąsajų tarp savo kasdienio darbo ir automobilių sporto man nė nereikia ieškoti. Be jokios abejonės, tai – automobiliai. Jie nuolat sukasi mano galvoje. Automobilių sportas išties duoda naudos ir darbui. Dalyvaudamas ralyje išmoksti ne tik greitai reaguoti, ieškoti tinkamiausių išeičių ar pasirinkti optimaliausius sprendimus, bet kartu išmoksti ir bendrauti su žmonėmis, lengviau užmegzti su jais ryšį.“

Justas Ralis padeda darbui

Paklaustas, ar į „Kia“ saloną užsukę klientai dažnai atpažįsta jį, kaip lenktynininką, kuklumu pasižymintis J.Vaitekūnas pripažino, kad tokie atvejai gan reti: „Juk didžioji ralio sirgalių dalis iš veidų pažįsta tik čempionato lyderius, kuriuos dažniausiai mato per televiziją ar ant nugalėtojų pakylos. Tuo tarpu mes, važiuojantys dviem ratais varomais automobiliais, niekada nebūsime absoliutūs nugalėtojai, todėl ir trasose mus dažniau žino tik pagal pavardes. Matydami automobilius ar stebėdami ralio dalyvių sąrašą, žiūrovai žino, kad čia važiuoja Vaitekūnas, bet ta pažintis tik tuo ir apsiriboja. Gatvėje atpažįstami tikriausiai tik Rokas Lipeikis, Vytautas Švedas, Deividas Jocius, Saulius Girdauskas ir dar keli greiti ir į nugalėtojus dažniau pretenduojantys sportininkai, kurių veidai kone kaskart matomi televizijos laidų reportažuose. J.Vaitekūnui pa-

Vaitekūnas Charakteris gelbsti visur

Nuolat tobulėjančiam lenktynininkui visiškai nesunku po darbo savaitės sėsti į sportinį automobilį ir siekti rezultatų trasose, mat jo charakterio savybės ne tik kasdienybėje, bet ir automobilių sporte padeda prisitaikyti prie aplinkos: „Mano būdas yra toks, kad dažnai būnu greitas, spontaniškas. Dėl to tiek darbe, tiek ir ralyje galiu greitai įsivažiuoti. Tiesa, turiu problemą dar nė sykio nesu buvęs patenkintas važiavimu pirmame greičio ruože, bet kitos rungtys jau nebekelia jokių rūpesčių.“

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS



A r t ū r a s

Ežer skis

Neatitrūksta nuo autosporto

Ne itin prašmatniame, nedideliame darbo kabinete įsitaisęs Artūras Ežerskis pokalbio metu neslėpė šypsenos. Jis vienas iš nedaugelio sportininkų, galintis išlaikyti nenutrūkstamą ryšį su automobilių sportu. Šis ralio fanatikas net ir kasdienio darbo metu sukiojasi aplink lenktynėms skirtą techniką. „Mūsų įmonės veikla – sportinių automobilių gamyba, ruošimas varžyboms, techninė priežiūra ir aptarnavimas. Pasitaiko, kad ant keltuvo atsiduria ir su autosportu nieko bendra neturinti transporto priemonė, tačiau dažniausiai tai būna rėmėjų ir gerų bičiulių mašinos. Stengiamės apsiriboti tik sportine technika“, - sakė jau beveik 15 metų gyvuojančios bendrovės „Derateka“ direktorius A.Ežerskis. Pirmuosius žingsnius dabar jau klestinčio verslo link A.Ežerskis 1994-aisiais žengė drauge su kitu lenktynininku Audriumi Gimžausku. Jie ėmė ruošti „Volkswagen Golf“ markės automobilius anuomet vykdavusiam populiariam „Auredi Golf“ taurės čempionatui. Pirmiausiai A.Ežerskis pats sėdo prie sportinio automobilio vairo, o kiek vėliau suprato, kad galima ruošti lenktyninę tech-

niką ne tik sau, bet ir kitiems, ir iš to turėti tam tikros naudos.

Įsikūrę pakeliui į lenktynes Strategiškai parankioje vietoje – Giraitės gyvenvietėje – įsikūrusiai įmonei iš pradžių pakako vieno garažo, o netrukus prireikė papildomų patalpų. Dabar turimų vadinamųjų boksų A.Ežerskis ant vienos rankos pirštų nebesuskaičiuoja. Įmonės šeimininkas džiaugiasi, kad į jo dirbtuves net ir prieš pat varžybas pakeliui užsuka sportininkų iš įvairių miestų: „Esame tarsi kryžkelėje, tiek vykstant į Kačerginę, tiek ir į kitas varžybų vietas.“ Beje, A.Ežerskio vadovaujamų darbuotojų pajėgos neapsiriboja vien dirbtuvėmis. Per kiekvienas varžybas mechanikų komandos dirba serviso zonose. Pašnekovas neslepia, kad dalyvavimas ralyje jam teikia didelę naudą. Visų pirma, tai – nepamainoma reklama. Be to, savo sportiniame automobilyje lenktynininkas išmėgina naujausias technologijas ir kitokius technikos sprendimus. Tik po to imasi siūlyti ir savo klientams. „Dirbame ne tik su ralio automobiliais. Mūsų dirbtuvėse pabuvoja ir žiedinėms lenktynėms skirtos technikos, esame numatę priglausti ir kelis kroso čempionate dalyvaujančius automobilius. Nors pagrindiniu prioritetu laikome ralį, bet jam ant kulnų sparčiai lipa žiedininkai, - pasakojo A.Ežerskis. – Norint pradėti ar plėtoti verslą automobilių sporto srityje, neišvengiamai reikia dalyvauti varžybose pačiam.

Kuo geriau važiuoji, tuo dažniau kiti į tave atkreips dėmesį, matys, kad tavo mašina negenda, ji visuomet tinkamai paruošta ir prižiūrėta.“

Konkurentai dirbti netrukdo

„Deratekos“ kolektyvą sudaro penki žmonės. Nepaisant užimamo direktoriaus posto, A.Ežerskis taip pat nevengia pridėti rankos prie remontuojamos ar ruošiamos technikos. Kaskart didžiausią dėmesį sportininkas teikia klientų automobiliams, o tik po to saviškiui. Vis tik jis teigia suspėjantis atlikti viską, kad netaptų „batsiuviu be batų“. Kartais į pagalbą „draiveriui“ atvyksta ir kolega šturmanas Giedrius Nomeika, talkinantis dirbant su motoro ar diferencialų elektronika. Jis, anot A.Ežerskio, juokais laikomas tarsi neetatiniu darbuotoju.

s a r ū t r A s i k s r e ž E



Didesnė dalis A.Ežerskio bendrovės dirbtuvėse apsilankančių sportinių bolidų – Lietuvos sportininkų technika. Svečiai iš užsienio sudaro maždaug trečdalį klientų. Daugiausia simpatijų pašnekovas jaučia automobiliui „Subaru“. Nepaisant to, jam nekiltų nė menkiausių rūpesčių dirbant prie „Mitsubishi“ gaminių, kurių viena po kitos leidžiamos „evoliucijos“ taip pat laikomos ralio simboliais. Juolab kad ankstesnės kartos „Mitsubishi Lancer EVO“ prieš ketverius metus lenktynių trasose yra išmėginęs ir pats A.Ežerskis. Dar viena jam iki skausmo pažįstama japoniška markė – „Honda“. Jos gaminiai beveik nepamainomi žiedinėse lenktynėse. „Konkurencija šiame versle gan didelė. Yra daug klubų ir įmonių, kurie taip pat rengia automobilius varžyboms. Galima pasidžiaugti, kad konkuruojame ne piktybiškai ir vieni kitiems pagalių į ratus nekaišiojame. Priešingai – gan dažnai klausiame vieni kitų patarimų, dalijamės sukaupta patirtimi ir tokiu būdu savo klientams suteikiame dar kokybiškesnes paslaugas, pastebėjo patyręs sportininkas.

Prioritetas tiesioginiam darbui „Iš darbo į ralį persiorientuoti man nesunku. Juk kiekvieną iš dirbtuvių išriedantį automobilį tenka išmėginti, kalbėjo A.Ežerskis. – Bent jau iš garažo išvarau.“ Po akimirkos pašnekovo veidas kiek surimtėjo. Jis suskaičiavo apie 95 procentus viso laiko skiriantis darbui ir tik labai nedaug jo aukojantis lenktynėms. Dėl to neišvengiamai kenčia treniruotės. „Pirmiausiai reikia užsidirbti duonai, o tik po to galvoti apie lenktynes“, - sakė A.Ežerskis. Apie profesionalų jo požiūrį į darbą ir nuoširdų atsidavimą šiai veiklai byloja ant dirbtuvių sienų iškabintos daugelio lenktynininkų padėkos.

Žilvinas

Juršys Ralio trasose kaskart vis greitesnis ir konkurentams pavojingesnis, tačiau neprarandantis savisaugos instinkto ir sveiko proto, Žilvinas Juršys taip pat vadovauja ir savo bendrovei. Beje, nieko keisto, kad šis sportininkas išsiskiria iš kitų, kaip sugebantis pasverti savo galimybes ir nesistengiantis pernelyg erzinti jį lydinčios fortūnos - jo įmonė „Drauseta“ teikia draudimo brokerių paslaugas. „Tikrai gerai suprantu ir įvertinu, kokius didelius nuostolius gali atnešti greitas važiavimas ne tam skirtoje vietoje ir neturint pakankamai vairavimo patirties. Todėl apie riziką nuolat pagalvoju ir nemėginu ralyje peržengti tam tikros ribos. Čia veikiausiai ir pasireiškia mano, kaip draudiko, mokėjimas viską tinkamai pasverti ir įvertinti visas galimas grėsmes, - sąsajų tarp savo kasdienio darbo ir automobilių sporto įžvelgė nemažą patirtį Lietuvos ralio čempionate sukaupęs lenktynininkas. - Automobilių

sporte išugdyta greita reakcija, kruopštumas ir kitos savybės tikrai padeda darbe sprendžiant netikėtas problemas. Lygiai taip jos praverčia ir kasdienybėje.“ Greitai dešimtmetį minėsiančios įmonės vadovas teigė sugebantis nesunkiai persiorientuoti iš direktoriaus į lenktynininką. Tam įtakos turi begalinis noras važiuoti: „Artėjant varžyboms, dar likus savaitei iki jų pradžios, aš jau pradedu nekantrauti, kaip čia greičiau „pagazuoti“. O po varžybų vėl grįžti į biurą ir sėsti prie stalo truputį sunkiau, vis dar gyvenu ralio ritmu. Prireikia ne vienos dienos, kol pagaliau įsivažiuoju į kasdienišką gyvenimo ir darbo tempą.“ Paklaustas, kam daugiau tenka skirti laiko ir pastangų, pašnekovas nė nemirktelėjęs atšovė: „Daugiau laiko reikalauja tiesioginis darbas. Juk

s a n i v l i Ž man, kaip ir visiems, norisi valgyti.“ Tačiau čia pat jis pridūrė, kad ralis ir darbas vienas kitam pernelyg netrukdo, nes varžybų kalendorius žinomas iš anksto, o pagal jį ir suplanuojami ir visi darbai. „Darbuotojai supranta mano pomėgį, todėl visas problemas, kol aš esu varžybose, sprendžia patys arba atideda iki aš vėl būsiu darbo vietoje. Dėl to jiems esu labai dėkingas“, - savo šešių žmonių kolektyvą gyrė Ž.Juršys. Lenktynininkas tikino bent jau kol kas laiko sportui surandantis. Juolab kad treniruotėms, kaip jis pats pripažino, vis dar skiria labai mažai dėmesio, bet visa tai tikrai ne dėl užimtumo darbe. Tiesiog šiuo metu daugiau „šlifuoti“ savo sportinius sugebėjimus ir tobulinti įgūdžius nėra galimybių. „Manau, kad dalyvavimas ralyje turi tam tikros įtakos ir mano verslui. Tenka sutikti įvairių įdomių žmonių, kurie supranta, kad automobilių sportas ugdo atsakingumą, darbštumą. Šie bruožai padeda rasti ir naujų įmonės klientų. Tiesioginės reklamos naudos lyg ir nejaučiu, nes, kaip bebūtų gaila, dar labai trūksta informacijos apie

automobilių sportą Lietuvoje. Viliuosi, kad ateityje visų mūsų pastangomis populiarinant šį sportą, sulauksime dar gausesnio būrio gerbėjų ir reklama automobilių sporte taps išties naudinga investicija. Štai, ir po šio interviu jau daug kas atsimins, ką tas Juršys veikia laisvu nuo lenktynių laiku“, šypsojosi sportininkas. Ž.Juršys džiaugėsi, kad į jo duris dažnai pasibeldžia ir kiti kolegos sportininkai: „Visada malonu padėti bičiuliams pasirinkti priimtiniausią draudimo paslaugą. Smagu, kai paklauso mano patarimų.“ Iki šiol „Drausetos“ vadovui dar neteko drausti sportinio automobilio, nors tokia galimybe besidominčių lenktynininkų buvo ne vienas. Vis dėlto siūlomos draudimo sąlygos, įvertinant visą riziką, sportininkus greitai atbaido nuo minčių taip apsaugoti savo brangiausią turtą – sportinę techniką. Užsiminus apie tikimybę kuriame nors ralyje išvysti greičio ruožą, pavadintą „Drausetos“ vardu, geros nuotaikos nestokojantis sportininkas atsakė apie tai dar daug negalvojęs: „Šiandien tokių planų neturime, o kaip bus rytoj ar po pusmečio, dar nieko negaliu pasakyti.“

s y š r u J NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS



Nuo mechaniko

iki lenktynininko Automobilį ruošėsi pats Humoro jausmo nestokojantis 27 metų Deividas Jocius sako, kad jo, kaip lenktynininko, karjera prasidėjo nuo pat gimimo, mat vos pradėjęs vaikščioti, jis į rankas griebdavo mašinėles, o vėliau ir tikro automobilio vairą. „Būdamas dešimties, bandžiau važiuoti kartingais. Netrukus prireikė pirkti patį kartingą, įsigyti jam tinkamą variklį, bet tam nebuvo lėšų, tad vos po kelių mėnesių šio pomėgio teko atsisakyti. Vėliau paprašiau ralyje važiavusio savo kaimyno Valdemaro Maciukevičiaus, turėjusio Karuzo pravardę, leisti prižiūrėti jo sportinį automobilį. Už galimybę būti mechaniku buvau pasiryžęs ne tik dirbti dykai, bet dar ir pats mokėti dešimt rublių per mėnesį, kuriuos anksčiau skirdavau kartingų treniruotėms“, - pirmuosius žingsnius į autosportą prisiminė vienas žinomiausių pastarojo meto lenktynininkų Lietuvoje. Matydamas didžiulį tuomet trylikamečio D.Jociaus užsidegimą, V.Maciukevičius sutiko priimti jį į mechanikų gretas. Kaip ir reikėjo tikėtis, Deividui netgi neprireikė mokėti dešimties rublių, kad galėtų prisiliesti prie tikros

10

sportinės technikos. Nuo to laiko D.Jocius teigė nepraleidęs nė vienų ralio varžybų, o vos tik sulaukęs pilnametystės, pats stojo prie starto linijos. Kitąmet sportininkas minės savo lenktynininko karjeros dešimtmetį. „Pirmąjį savo automobilį – antros kartos „Volkswagen Golf “ – paruošiau varžyboms pats. Sukandęs dantis viską padariau savo jėgomis nuo A iki Z – perdažiau, sumontavau saugos lankus, apklijavau lipdukais ir taip toliau. Samdyti meistrus tuomet man būtų buvusi pernelyg didelė ir nepasiekiama prabanga. Tik lankus išlankstė mano padedami duslintuvų meistrai“, - su šypsena apie beveik dešimties metų senumo pastangas, atvedusias į profesionalųjį autosportą, pasakojo D.Jocius.

Baigs karjerą Lietuvoje Pašnekovas neslėpė, jog kadaise dirbant paprastą, menkai apmokamą darbą jam ne sykį teko eiti pas įmonės buhalterę ir prašyti kelių atlyginimų į priekį, kad tik galėtų surinkti bent minimalią pinigų sumą, kurios reikėjo norint startuoti varžybose. D.Jocius nenuleisdavo rankų net ir tuomet, kai užklupda-

2002

vo visiškas pinigų stygius. Jis nesidrovėdamas pasakojo, kad savo pirmajam sportiniam automobiliui yra tekę pirkti stabdžių trinkeles net iš dėvėtų detalių parduotuvės, vadinamojo „šroto“. „Taip sunkiai viskas ir prasidėjo. Galbūt tuo greitu savo važiavimu ir atkreipiau daugelio dėmesį. Dažnai dėl vienų ar kitų priežasčių nebaigdavau varžybų, bet žinojau, kad mano pavardė vis tiek kam nors „įkris į akį“. Vėliau pamažu atsirado rėmėjų, kurių dėka po antro turėto „Golfuko“ įsigijau gerokai greitesnį ir techniškai tobulesnį „Forduką“. Tiesa, visi šie automobiliai vis tiek vargiai atlaikydavo mano vairavimo stilių“, - šypsojosi lenktynininkas. Prieš trejus metus žiemos raliui Visagine jis išsinuomojo aštuntos kartos „Mitsubishi Lancer EVO“. Vos tik pamėginęs juo važiuoti ir be jokių treniruočių patekęs į lyderių gretas, D.Jocius suprato, kad jam reikia būtent tokio automobilio. Tąkart net ir kartą išlėkęs iš trasos ar iš neįpratimo nepataikęs tiksliai perjungti pavarų, jis vis tiek sėkmingai pasiekė finišą. Netrukus sportininko garaže jau stovėjo visiškai naujas de-

2005

vintosios kartos „Mitsubishi“ automobilis. „Atrodo, kad dabar turime viską – treniruotėms ir varžyboms skirtus sportinius automobilius, netgi mano išsvajotąjį WRC lygio bolidą, bet jaučiuosi pasiekęs tokį tašką, kai nebelieka motyvacijos toliau važiuoti Lietuvoje. Prie tokios išvados linkstu tiek dėl rėmėjų stygiaus, tiek ir dėl įsivyravusios nesveikos konkurencijos tarp pačių greičiausiųjų. Manau, kad šį sezoną dar baigsiu Lietuvoje, o kitąmet pasirodysiu tik Pasaulio ralio čempionate. Lietuvoje lenktyniauti tikrai nebenoriu, nes šitas vadinamasis „autosportas“ jau pasiekė absurdo ribą. Pagrindinis man taps „Citroen WRC“ automobilis, bet pasiliksiu ir vieną „Mitsubishi“, kad galėčiau kokiose lenktynėse važiuoti ir kitur“, - kiek netikėtų ir netgi stulbinančių naujienų pateikė D.Jocius.

Įstatymuose mato spragų Paprašytas pareikšti nuomonę apie sporto rėmimo įstatymą Lietuvoje, D.Jocius įžvelgė tam tikrų spragų: „Nesu didelis specialistas, bet viena aišku, kol kas tai itin sudėtingas klausimas.

2005

Nuo vaikystės raliu domėjęsis D.Jocius pirmiau ėmėsi darbo prie kaimyno sportinio automobilio, o vėliau mechaniko drabužius išmainė į lenktynininko kombinezoną. Lietuvoje nėra nė menkiausio skatinimo profesionaliai sportuoti, tad visi važiuoja tik iš asmeninių interesų ir entuziazmo. Iš užsienio kolegų lenktynininkų žinau, kad ten sportą remiančioms verslo struktūroms numatytos žymios mokesčių lengvatos. Tad nenuostabu, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ekipažus remia netgi labai dideles pajamas gaunantys bankai, o Lietuvoje visi sportininkai verčiasi per galvas,

mėgindami vargais negalais sukrapštyti sezonui reikiamą biudžetą. Todėl užsieniečiai gali pernelyg nesikuklindami atvažiuoti į Lietuvoje rengiamas varžybas, o mes, vykdami į kaimyninę šalį, akimirksniu išeikvojame kone pusę metinio biudžeto.“ D.Jocius pridūrė, kad būtent dėl jo išvardytų aplinkybių kol kas mūsų šalyje dažniausiai ralio trasose matome turtingus verslininkus, kurie remia patys save. Tokie verslo

NEMOKAMAS2006 RALIO ŽURNALAS

žmonės gali nesunkiai rasti ir gan rimtų rėmėjų. Jiems tereikia sąlygas sudėlioti taip, kad jos tenkintų bendradarbiaujančias įmones. Dėl to ant sportinių automobilių dažnai matomos ryškiaspalvės tepalų, padangų ir kitų gamintojų reklamos.

visa tai prisiminęs ne veltui. Anot jo, autosportu susižavėjęs šiuolaikinis jaunimas pastaruoju metu viską įsivaizduoja pernelyg primityviai. „Jaunuoliai dabar mažiausiai galvoja apie juodą ir sunkų darbą. Jiems iškart norisi gerų rezultatų, greitos garbės. Tačiau realybė yra toKraujyje reikia turėti kia, kokia ji yra. Kelią iki rabenzino lio aukštumų reikia nusitiesti Savo lenktyniavimo pra- patiems. Tik tuomet ta garbė džios istoriją detaliai papa- bus tikrai pelnyta. sakojęs lenktynininkas sako Nukelta į 13 psl.

2007

11

2008

Atkelta iš 11 psl. Vien tik aklo susižavėjimo ir minčių apie greitą lėkimą tikrai nepakanka. Tas, kuris tikrai turi kraujyje benzino, supras, tikės ir sieks to, o kiti gali greitai pasiduoti. Manau, kad viskas yra įgyvendinama, tik reikia turėti daug kantrybės, kurios šiuolaikiniam jaunimui dažnai trūksta.“

D.Jociaus manymu, raliu tiesiog privalu gyventi. Ne paslaptis, kad sportinis automobilis ir jam reikiama įranga bei detalės atsieina labai brangiai, tačiau čia lenktynininkas pabrėžė, kad ir jis pats nėra turtingų tėvelių atžala. Atkaklus nuolatinis darbas ir kaskart vis stiprėjantis noras davė savo vaisių – D.Jocius savo jėgomis vis tik pasiekė

užsibrėžtų tikslų. Retas kuris nežino ralio pasaulyje sklandančio juokelio, esą D.Jocius dėl galimybės važiuoti lenktynėse pasiryžęs net inkstą parduoti. Dabar sportininkas šypteli, kad iki tokios ribos, laimė, taip ir neteko nusiristi. „Gerai prisimenu, kad pats pirmas mano įsigytas automobilis labai greitai vir-

to sportiniu. Kasdieniam važinėjimui skirtos mašinos ilgokai neturėjau. Maniau, kad geriau jau pavažinėsiu troleibusais ir kitu visuomeniniu transportu ar vaikščiosiu pėsčias, bet užtat įgyvendinsiu savo didžiausią svajonę – važiuosiu ralyje“, – sakė visuomet ryžtingai nusiteikęs sportininkas. - Taip pamažu Nukelta į 14 psl.

D.Jocius: „Tiesiausias kelias į pergales - didelis užsidegimas, neblėstantis noras važiuoti ir nuoširdus užsibrėžtų tikslų siekimas“.

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

13

Atkelta iš 13 psl. priėjome iki tos ribos, kai pagaliau įsigijome patį brangiausią automobilį („Citroen Xsara WRC“, - red. past.), apie kokį kažkada tik nedrąsiai pasvajodavau ir ga- Kaušakys, važiuojantis ir gan lėdavau nebent mintimis įsi- greitai progresuojantis su savaizduoti save prie jo vairo.“ vuoju „žiguliuku“. Iškart matyti, kad jo gyslomis teka neSiūlo mokytis iš svetimų mažai benzino. Toks žmogus klaidų tikrai gali daug pasiekti.“ Vienas realiausių būdų Beje, pašnekovas atkreipė naujokui įsisukti į ralio vir- dėmesį, kad šiuo metu, skirtuvę, D.Jociaus įsitikinimu, tingai nei prieš dešimtmetį, - galimybė pirmiau padirbėti yra kur kas daugiau ir teorikurio nors patyrusio sporti- nės informacijos internete, ninko mechaniku. knygynuose ar bibliotekose. Tokiu būdu tiesiogiai susiAnuomet D.Jocius teturėduriama su realia, o ne teori- jo vienintelę legendinio lenkne patirtimi, kuri pradedan- tynininko Stasio Brundzos tiesiems sportininkams yra parašytą knygą „Po ralio pati svarbiausia: „Lygiai taip žvaigžde“: „Galima sakyti, pradėjau ir aš. Šaldavau gara- kad esu visiškas savamoksžuose, benzinu plaudavau va- lis. Niekada neturėjau jokio riklių stūmoklius, domėjausi trenerio. Tiesiog iš šalies steviskuo iš eilės. Manau, kad bėdavau, kaip kas važiuoja, tai buvo sunki, bet neįkaino- įsirašinėdavau per televiziją jama patirtis. Žinau, kad ir rodytas ralio apžvalgas ir po dabar yra tokių entuziastų. to jas daug kartų analizuodaVienas jų – Dovilui Čiutelei vau, bandydavau tai pakardirbtuvėse talkinantis Tadas toti praktiškai. Aišku, tokie

14

metodai neapsaugodavo nuo klaidų, tad visiems būsimiesiems lenktynininkams nelinkėčiau jų tiek daug patirti, o geriau pasimokyti iš svetimų. Dažnai ir pats sulaukiu elektroninių laiškų, skambučių su įvairiais klausimais. Niekada nė vienam jaunuoliui neatsisakiau patarti. Finansiškai paremti negaliu, nes ir pats turiu ganėtinai daug išlaidų, bet pasidalinti sukaupta patirtimi mielai sutinku su visais, kam tikrai to reikia. Manau, kad tokiu būdu galiu jauniems žmonėms dar labiau sustiprinti motyvaciją.“ D.Jocius su nuostaba prisiminė vieną kuriozišką atvejį, kai pas jį iš kito miesto atvykę jaunuoliai pareiškė norą sportuoti. Iš pradžių patyręs lenktynininkas sutiko ir jau buvo bepradedąs pokalbį apie automobilių sporto ypatumus, tačiau netrukus

pasigirdęs klausimas jam atėmė žadą: „Tai kokią mašiną duosi mums važiuoti ralyje?“ Pasak D.Jociaus, tai buvo eilinis pavyzdys, kaip kartais paprastai įsivaizduojamas dalyvavimas ralyje. „Naujokus senieji ralistai paprastai sutinka geranoriškai ir draugiškai, kol anie netampa rimtais konkurentais ir nepradeda pretenduoti į lyderių gretas. Iš pradžių senieji ralio asai pasidalija patirtimi, negaili patarimų, netgi padeda pigiau įsigyti detalių ir panašiai, o vėliau, žiūrėk, koks nors veikėjas ima nesisveikinti ir išvis nustoja bendrauti. Kita vertus, tokių intrigų pasitaiko ne tik autosporte, tad pernelyg stebėtis neverta. Svarbiausia – nekreipti į nieką dėmesio ir koncentruotis ties savo prioritetais bei ryžtingai siekti užsibrėžtų tikslų“, - patarė D.Jocius.

STARTAS 2008 10 18 d.,

RALIS ,,APLINK LIETUVĄ - 2008” LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO TAUREI LAIMĖTI LIETUVOS AUTORALIO ČEMPIONATO VII ETAPAS DALYVIŲ STARTO TVARKA

šeštadienį 12:00 val.

Iškilmingas varžybų atidarymas ir startas Kauno Rotušės aikštėje.

FINIŠAS 2008 10 19 d., sekmadienį 17:15 val.

Iškilmingas finišas ir ralio nugalėtojų apdovanojimas S.Daukanto aikštėje, prie prezidentūros, Vilniuje. ČEMPIONATO DALYVIŲ TRASA 2008 10 18 (šeštadienis) ČEMPIONATO DALYVIŲ PIRMAS RATAS TRASA 2008 10 18 (šeštadienis) Vieta PIRMAS RATAS laikas 12:45 Kaunas (startas) laikas 13:15 Kačerginė 1 GR 1 Vieta 113:30 2:45 (startas) Kačerginė 2 GR 2 Kaunas 13:15 1 GR 13 Kačerginė 14:30 Kazlų Rūda 1 13:30 GR 24 Kačerginė 14:41 Kazlų Rūda2 2 14:30 1 GR 35 Kazlų 16:00 ŽiedasRūda 1 14:41 Rūda 2 GR 46 Kazlų 16:13 Žiedas 2 16:00 GR 5 Žiedas 1 16:13 Žiedas GR 62008 10 192 (sekmadienis) ANTRAS RATAS 2008 10 19 (sekmadienis) Vieta laikas ANTRAS RATAS GR 7 Kertuoja-GRIFS AG 1 9:00 Vieta GR 8 BijutiškisARX Baltica 1laikas 10:00 GR 79 Kertuoja-GRIFS GRIFS AG AG 1 2 9:00 10:45 GR 810 Bijutiškis-ARX ARX Baltica Baltica 1 2 10:00 11:45 GR 911 KertuojaSužionys 1GRIFS AG 2 10:45 13:00 GR 10 ARX 12 BijutiškisPuodžiūnai 1 Baltica 2 11:45 13:30 GR 11 13:00 13 Sužionys 12 13:55 GR 12 13:30 14 Puodžiūnai 12 14:25 GR 13 Sužionys 2 SPORTININKŲ 13:55 GR 14 MEISTRŲ-VETERANŲ Puodžiūnai 2 14:25 SPORTININKŲ IR SPORTININKŲ MEISTRŲ-VETERANŲ SU NEGALIA TRASA IR SPORTININKŲ 2008 10 17 (penktadienis) SU NEGALIA TRASA (tik sporto meistrai-veteranai)

2008 Vieta10 17 (penktadienis) laikas

(tik sporto meistrai-veteranai) 16:00 - 18:00

Nemuno žiedas Vieta

laikas

16:00 - 18:00 Nemuno žiedas 2008 10 18 (šeštadienis) Vieta laikas 2008 10 18 (šeštadienis) 12:00 Kaunas startas Vieta miesto centras laikas 13:20 Šakiai, 12:00 Kaunas 14:40 Tauragė,startas miesto centras Šakiai, centras centro 13:20 16:50 Telšiai, miesto prie prekybos 14:40 Tauragė, miesto centras 18:40 Šiauliai, stadionas prieprekybos teniso kortų Telšiai, prie centro 16:50 18:40 Šiauliai, stadionas 2008 10 19 prie(sekmadienis) teniso kortų Vieta laikas 2008 10 19 (sekmadienis) Šiauliai, stadionas 09:00 Vieta prie teniso kortų laikas Šiauliai, stadionas 12:00 Anykščiai, kartodromas 09:00 prie teniso kortų

Anykščiai, kartodromas 12:00

St. Nr. 1 2 3 4 5 7 8 9 10 11 12 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50

Ekipažas Rokas Lipeikis, Renatas Vaitkevičius Vytautas Švedas, Žilvinas Sakalauskas Deividas Jocius, Marius Torrau Ramūnas Čapkauskas, Tomas Šipkauskas Remigijus Dermantas, Juozas Rudzinskas Žilvinas Juršys Audrius Gimžauskas, Kęstutis Girštautas Darius Vilimas, Žilvinas Žeromskas Evaldas Čirba, Audrius Pivoras Martynas Samuitis, Arnas Paliukėnas Audrius Višniauskas, Edvinas Pagirskas Eugenijus Michalauskas, Tomas Baltramiejūnas Saulius Girdauskas, Paulius Urbonas Artūras Ežerskis, Giedrius Nomeika Antanas Šimelis, Gediminas Saudargas Giedrius Kriptavičius, Rimantas Šerkšnas Vilmantas Pupius, Gediminas Račas Tautvydas Narušis, Juozas Narušis Justas Vaitekūnas, Dominykas Veršinskas Gediminas Maškauskas, Modestas Urbutis Paulius Beniušis Ramūnas Stundžia, Vaidas Šikšnys Justinas Brokorius, Ramūnas Paškevičius Julius Bernotas, Dainius Kulionis Tomas Bilius, Vytis Pauliukonis Ignas Taletavičius, Darius Augūnas Irmantas Žukauskas, Paulius Samulionis Egidijus Savickas, Arūnas Jackonis Linas Vaškys, Laurynas Paškevičius Ramūnas Nanartavičius, Paulius Nanartavičius Dovilas Čiutelė, Žydrūnas Vaitkevičius Adomas Janulionis, Šarūnas Meškys Artūras Pakėnas, Marius Savickas Rolandas Korsakas, Renatas Briauka Ramūnas Kubertavičius, Valdas Kulys Giedrius Firantas, Voldemaras Filipavičius Arūnas Vaičiūnas, Mindaugas Meilūnas Martynas Gediminas Tadas Kaušakys, Augustas Adinavičius Tomas Stabingis, Donatas Miškinis Lukas Petravičius Donatas Stašaitis, Dalius Strižanas Arūnas Lekavičius, Ąžuolas Žadeika Kęstutis Kurgonas, Algimantas Melaikis Laurynas Kentra, Darius Pilkionis Rokas Kvaraciejus, Paulius Balčiūnas Wojciech Sliwowski, Karol Strzala Aras Kalėda, Iveta Slaboševičiūtė

Automobilis

Klasė

Mitsubishi Lancer EVO VIII Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO VI TME Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO IX Renault Clio Sport R3 Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO IX RS Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO IX Skoda Fabia WRC Subaru Impreza WRX STI Spec C Subaru Impreza Subaru Impreza WRX STI Renault Clio Mitsubishi Lancer EVO VI Honda Civic Type R Subaru Impreza WRX Mitsubishi Lancer EVO VIII Mitsubishi Lancer EVO IX Mitsubishi Lancer EVO VIII VW Golf Honda Civic Renault Clio Opel Astra Honda Civic Type-R Renault Clio Renault Clio Subaru Impreza Mitsubishi Lancer EVO VII Subaru Impreza Audi Coupe VW Golf III Mitsubishi Lancer EVO VIII Subaru Impreza WRX STI Spec C Subaru Impreza VAZ 2101 VW Golf BMW BMW 318 VW Golf Mitsubishi Lancer EVO VIII Audi 80 quattro Renault Clio VW Golf Opel Astra

A-8 N-4 N-4 N-4 A-8 A-8 N-4 A-2000 N-4 N-4 N-4 A-8 WRC N-4 N-4 A-8 N-2000 A-8 A-2000 A-8 A-8 N-4 N-4 R-2000 N-2000 N-2000 R-2000 N-2000 N-2000 N-2000 A-8 A-8 A-8 R-12 R-2000 A-8 A-8 A-8 R-2000 A-2000 R-12 R-2000 R-2000 A-8 R –12 N-2000 R-2000 R-2000

Šalis LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT PL LT

Sportininkai su negalia 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76

Gintaras Šalkauskas, Martynas Juchnevičius Oleg Jurkov, Andrej Lančev Egidijus Jagminas, Valerijus Albeko Andrius Vėbra, Darius Vėbra Alfredas Ukrinas, Darius Viesulas Stanislav Matulevič, Oleg Maksimov Vilmantas Juodis, Linas Gvozdas Vytautas Krivas, Darius Krivas Giedrius Kavaliauskas, Renata Petrovienė Rolandas Baranauskas, Rolandas Mankevičius Linas Četkauskas, Audrius Damošius Mečislovas Trinkūnas, Emilis Trinkūnas Valerijus Korolkovas, Andrius Korolkovas Mindaugas Stončius, Bronius Kutka Modestas Baltakis, Donatas Baltakis Erikas Usalis

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

Opel Corsa Ford Scorpio Opel Vectra Ford Mondeo VW Golf Volvo S40 Honda Civic Audi 80 Avant VW Golf VW Golf VW Golf VW Golf VW Golf Ford Escort Audi A6 Avant

LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT LT

Nissan Primera

LT

15

16

Giedraičiai

Ralio trasa

Greičio ruožas

17 2

A14

Greičio ruožo finišas

Greičio ruožo startas

Bijūnai

Kreviškiai

sa

Luoke

Molėtai

GR 8-10

Be

114

i brusa

A14

Laputėnai

nai Galuo

as

Andrašiūnai

is

Siesar

Naujasodis

Inturkė

GR 7-9 jai Kertuo

il

173

ai

aj

ak

Joniškis

ej

Ju od i

Pušynai

i Išnara

jai ji laka Baltie

Mindūnai

114

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

17

172

Paberžė

172

Poškaičiai

Vislaukė

A14

Pociūnai

Rudokai

Dasionys

Poškaičiai

Plytinė

GR 11-13

102

Siužonys

Nemenčinė

Didžiosios Kabiškės

Veriškės

GR 12-14

Pavarpiai

Asveja

Serviso zona

Dubingiai

Žver

Arinai

Vilniaus rajonas GR ilgis 7,38 km. Pirmo automobilio startas 13.30 val. Trasa uždaroma 12.00 val., atidaroma 17.00 val.

GR 12,14 „Puodžiūnai“

Vilniaus rajonas GR ilgis 6,93 km. Pirmo automobilio startas 13.00 val. Trasa uždaroma 11.30 val., atidaroma 16.00 val.

GR 11,13 „Sužionys“

Molėtų rajonas Pailgė GR ilgis 9,55 km. Pirmo automobilio startas 10.00 val. Trasa uždaroma 8.20 val., atidaroma 13.30 val.

GR 8,10 „Bijutiškis – ARX Baltica“

Startas Molėtų rajone, finišas Švenčionių rajone GR ilgis 9,12 km. Pirmo automobilio startas 9.00 val. Trasa uždaroma 7.20 val., atidaroma 13.00 val.

GR 7,9 „Kertuoja – Grifs AG“

2008 m. spalio 19 d. sekmadienis

Kauno rajonas GR ilgis 5,87 km. Pirmo automobilio startas 16.00 val. Trasa uždaroma 13.30 val., atidaroma 18.30 val.

GR 5,6 „Žiedas“

Kazlų Rūdos savivaldybė GR ilgis 4,73 km. Pirmo automobilio startas 14.30 val. Trasa uždaromaSkirlėnai 13.00 val., atidaroma 17.00 val.

GR 3,4 „Kazlų Rūda“ (aerodromas)

Kauno rajonas Greičio ruožo ilgis 8,1 km. Pirmo automobilio stareja tas 13.15 val. TrasaAsv uždaroma 11.00 val., atidaroma 16.00 val.

GR1,2 „Kačerginė“

2008 m. spalio 18 d. šeštadienis

Purvniškės GREIČIO RUOŽŲ APRAŠYMAS

šai

Baluo

ŽIŪROVŲ DĖMESIUI

AUTOMOBILIŲ SPORTAS PAVOJINGAS GYVYBEI

Automobilių ralio lenktynės vyksta bendro naudojimo keliuose ir uždarose trasose. Sportiniai automobiliai išvysto didesnius greičius, todėl jų valdymas staiga pasirodžius kliūčiai kelyje neretai tampa nenuspėjamas.

Ralio draudikas

Ralio automobilis

18

Renginio organizatoriai, norėdami išvengti nelaimių, prašo žiūrovų niekada nestovėti išorinėje posūkio dalyje ir šalia trajektorijos, kur automobilis gali slysti po posūkio ar šokdamas nuo tramplino! Pasiekęs ratais žemę po šuolio (arba tiesiog pravažiavęs posūkį), automobilis akimirksniu gali pakeisti važiavimo trajektoriją. Pavyzdžiui, dėl sulaužyto pakabos elemento ar klaidingo ekipažo veiksmo. Šiuo atveju pavojinga tampa viskas aplink, ko prireiks sportinei (bet nevaldomai) „bombai“, kad visiškai sustotų. Pravažiavus saugos automobiliui su geltona vėliava, geltonais mirksinčiais švyturėliais, jokiu būdu neišeikite į trasą, o pasitraukite saugiu atstumu, nestovėkite posūkyje. Likus valandai iki pirmojo automobilio starto, greičio rungties trasa uždaroma. 1. Griežtai laikykitės policijos pareigūnų, saugos darbuotojų, teisėjų ir kitų oficialių varžybų asmenų nurodymų! 2. Visada stovėkite tik saugiu atstumu nuo trasos! Koks saugus atstumas ralyje, nustatyti labai sunku. Atminkite – automobilis „išskrenda“ iš trasos akimirksniu ir netikėtai! Deja, laiko imtis kažkokių priemonių, kad išsigelbėtume, dažniausiai nepakanka… 3. Numatykite vietą, į kurią galima būtų greitai ir saugiai pasitraukti, net jeigu jūs ir manote, kad stovite saugiu atstumu nuo trasos. 4. Niekada nestovėkite nusisukę nuo trasos, kuria važiuoja sportiniai automobiliai! 5. Niekada nestovėkite išorinėje posūkio dalyje arba po tramplinu! Būti posūkio „viduje“ taip pat nesaugu. Ypač pavojinga vieta – pirmi 50-70 metų iškart po posūkio arba po tramplinu abiejose kelio pusėse. Kartais atrodo, kad fizikos dėsniai čia neveikia… Saugokite save! 6. Nestovėkite žemiau kelio lygio! Kelkraštis dažnai „įtraukia“ ralio automobilius. „Praarti“ 100 metrų pakelės grioviai – galimas ralistų, „neįsipaišiusių“ į posūkį, darbas… Pasistenkite neatsidurti jų kelyje… 7. Nevaikščiokite trasa. Ekipažai startuoja vienos ar dviejų minučių intervalu. Tačiau dėl dulkių (o žiemą ir sniego) kamuolių, galite nepastebėti už pravažiuojančio automobilio dar vieno atskubančio ekipažo. Lenkimas greičio ruožuose ne toks, kaip gali atrodyti! 8. Žiūrovai ir gyventojai, varžybų metu jokiu būdu nepalikite vaikų be priežiūros! Nes kitaip galite visą gyvenimą kaltinti save. 9. Žiūrovai ir šalia trasos gyvenantys žmonės – varžybų metu prižiūrėkite naminius gyvūnus. 10. Netrypkite gyventojų pasėlių. 11. Jokiu būdu nestatykite automobilių prie gyventojų namų ar jų kiemuose. Statyti automobilius ir organizuoti žiūrovų vietas privačiose valdose galima tik su jų savininkų leidimu. 12. Greičio ruožus saugančių asmenų dėmesiui – saugodami kitus, neužmirškite savisaugos! Kiekvienas asmuo, savavališkai patekęs už apsauginės juostos ar stovintis pavojingose trasos vietose, pats atsako už savo saugumą, sveikatą ir gyvybę. Prieš ralio pirmojo automobilio startą pravažiuoja 7 automobiliai: 60 min. – SAF 000, 45 min. – SAF 00, 30 min. – SAF 0, 20 min. – 0000, 15 min. – 000, 10 min. – 00, 4 min. – 0. Pasibaigus rungčiai, trasa vėl atidaroma, kai pravažiuoja saugos automobilis su žalia arba šachmatine vėliava ir žalios spalvos žybčiojančiais švyturėliais.

Trasos vietos, kur stovėti draudžiama, pažymėtos raudonai.

Sporto meistrai – veteranai St.Nr Ekipažas 2 3 5 6 7 8 13 18 34 35 15 17 16 22 24 23 36 37 14

Michailas Ivanovas, Michailas Titovas Eduardas Jakas, Vidmantas Čiutelė Algirdas Rymonis, Saulius Praninskas Andrius Čygas, Eugenijus Martinėnas Evaldas Čerškus, Valentin Pimonov Ričardas Matijošaitis, Rolandas Dovidaitis Edvardas Singurindis, Andris Zvingevics Arvydas Komliauskas, Vytautas Vanagas Vladislovas Šermukšnis, Rimas Baltrušis Baltrušaitis Eugenijus Tumalevičius, Vikis Oleka Romas Jakučionis, Paulius Jankūnas Sigitas Januška, Jonas Sagatauskas Aleksandras Klopyčevas, Aleksandras Chaimskis Kazimieras Kazragis, Viktoras Monkus Sigitas Alesius, Romualdas Barkauskas Zenius Balčiūnas, Arūnas Leckas Žygimantas Aleksandravičius, Aleksandras Bartusevičius Rimas Brundza, Alius Krikštanis Romualdas Kurauskas, Gintautas Šimkevičius

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

Klasė

Sportinė kvalifikacija

Šalis/Miestas

BED-996 M-407 Pobieda M-20 ECV 999 Volga Gaz-21 ADU 003 Volga Gaz-21 BKR 253 Volga Gaz-21 EKC 838 Volga Gaz-21 BAO 997 Volga Gaz-21 DZA 700 Volga Gaz-24

Sporto meistras Tarptautinės klasės sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Nacionalinės kategorijos teisėjas Sporto meistras

Vokietija/Hamburgas Vokietija/Hamburgas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas

Tarptautinės klasės sporto meistras Tarptautinės klasės sporto meistras Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Tarptautinės klasės sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Teisėjas Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas Sporto meistras Nacionalinės kategorijos teisėjas

Graikija Latvija/Ryga Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Vilnius Lietuva/Vilnius Lietuva/Vilnius Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Rusija/Maskva JAV/Los Andželas Lietuva/Plungė Lietuva/Plungė Lietuva/Kaunas Lietuva/Šakiai Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Prienai Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas Lietuva/Kaunas

Volga Gaz-24 AKT 422 Volga Gaz-24 YKJ 279 Volga Gaz-2410 AKY 370 Volga Gaz-2410 DKH 402 Volga Gaz-24-10 BKC 602 M-2140 DDT 441 M-2140 MKD 470 M-412 OKA 013 M-412 YKL 876 ZAZ-968 OBR 175 Volga GAZ-21

19

„Žulikų“ siaubas arba dar vienas Ralis – techninė sporto šaka, kurioje, be žmogiškojo faktoriaus, ne mažiau svarbų, o kartais ir lemiamą vaidmenį vaidina būtent lenktynėms skirta technika. Automobiliui dopingo į motorą nesušvirkši ir raumenų kalno neužauginsi, tačiau yra gausybė kitų, net ir netoleruotinų būdų, kaip pasielgti, kad vieni varžovai įgytų akivaizdų pranašumą prieš kitus. Kad tokiam chaosui būtų užkirstas kelias anksčiau laiko, egzistuoja tam tikri techniniai reikalavimai, kuriuos kontroliuoja kompetentingi savo srities specialistai. „15min“ nemokamas ralio žurnalas“ tęsia tradiciją supažindinti ralio aistruolius su Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) herojais, be kurių lenktynės nebūtų lenktynės, o įnirtinga kova virstų tik beprasmiu pasilakstymu. Šįkart mūsų akiratyje atsidūrė

20

LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, kai kurių sportininkų siaubas, bet didžiosios dalies lenktynininkų draugas ir tiesiog nepamainomo humoro jausmo savininkas Vladas Vaitkus.

Raliu „užsikrėtė“ būdamas penkerių „Ir už ką man dabar tokia garbė? Dar ir su fotoaparatais jūs čia? Nieko sau. Kelias dienas neatsigausiu tiek daug dėmesio sulaukęs“, - pasigirdo pirmieji V.Vaitkaus žodžiai, palydėti plačios šypsenos, kai pro jo darbo kabineto duris įžengė „15min“ nemokamo ralio žurnalo“ žurnalistai. Po neilgai trukusios fotosesijos, vėl prisėdus prie to paties darbo stalo, V.Vaitkus akimirką mėgino surimtėti, tačiau neilgam. Akivaizdu, kad šis žmogus žino ir moka, vos tik prireikus, nutaisyti kategoriško teisėjo veidą, o bičiuliškame pokalbyje nevengia būti šmaikštus ir pakankamai atviras. Paklaustas, kada ir kokiomis aplinkybėmis susidomėjo

automobilių sportu, V.Vaitkus ilgai negalvojęs suskaičiavo, kad pirmąkart su lenktynėmis jis neakivaizdžiai susipažino būdamas vos penkerių metų. Kudirkos Naumiestyje augęs Vladukas dažnai svečiuodavosi kaimynų namuose, kur apsilankydavo ir tuomet garsus buvęs sportininkas, o vėliau treneris Antanas Jurevičius. Būtent šis šviesios atminties žmogus sudomino V.Vaitkų raliu. „Jau žinojau, ką reiškia tas ramybės neduodantis žodis – ralis. Baigęs vidurinę mokyklą, pasirinkau studijas ten, kur yra automobilių sporto klubas. Aišku, kad teko stoti į tuometinį Politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas, - aut. past.). Vėliau važiavau kaip šturmanas su taip pat garsiu lenktynininku Zeniumi Balčiūnu. Pravažiavome gana nemažai, pasiekėme įvairių titulų. Nežinau, kokio dydžio indėlis į tas pergales buvo mano, bet manau, kad vis tiek kažkuo prisidėjau, - nūdienos priešistorę prisiminė V.Vaitkus. - Anuo-

met važiuodavome įvairių modelių „žiguliais“. Dar dabar ne tik man vienam nugarą skauda nuo tuometinių estiškų sėdynių, pramintų tiesiog loviais. Lyginant to meto techniką su dabartine, skirtumai išties akivaizdūs. Dabar automobilių galingumai ir greičiai visai kiti, tad ir rizika kur kas didesnė. Nenuostabu, kad ir saugumo reikalavimai keliami daug griežtesni.“

Iš sportininko – į teisėjus Kiek vėliau pašnekovas pasakojo iškeitęs lenktynininko ekipiruotę į varžybų teisėjo liemenę: „Viena dabar jau anapilin iškeliavusi moteris iš tuometinio „Jūrų klubo“ pasiguodė, kad labai trūksta teisėjų ir paklausė, ar negalime padėti. Tuo metu jau aktyviai nebesportavau. Visuomet liūdna buvo žiūrėti, kaip šturmanai ar komandų vadovai turėjo padaryti tai, ko neatlikdavo teisėjai. Taip pradėjau teisėjauti. Pirmiausiai su bendradarbių gvardija sudarėme teisėjų brigadą, dirbusią greičio ruožuose. Ilgainiui pamačiau, kad techninių teisėjų trūko dar labiau, nei paprastų. Pradėjau nagrinėti Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) reikalavimus, gilinausi į kodeksus ir kitus dokumentus, kol galiausiai ėmiausi darbo. Tai tęsiasi, berods, jau daugiau nei dešimtmetį.“ Paprašytas įvardyti, kas per visą teisėjavimo karjerą labiausiai įsiminė, V.Vaitkus šyptelėjo: „Kiekvienos varžybos savotiškai įsimena. Kuriozų tikrai netrūksta. Reikia matyti kai kurių sportininkų veidus, kai jų automobiliai atsiduria techninės komisijos akiratyje. Įveikti administracinį patikrinimą, vadinamąją mandatinę komisiją, tai viena.

Tadas Blinda

LASF naujienos Studentai priėmė iššūkį Rugsėjo pabaigoje Lietuvos automobilių sporto federacija kartu su nemokamu dienraščiu „15min“ sukvietė studentus į Lietuvos studentų slalomo pirmenybių „Battery 2008“ antrąsias varžybas. Išbandyti savo sugebėjimus suvaldyti metalinius žirgus panoro pusšimtis studentų iš 13 aukštųjų mokyklų. Studentai varžėsi trijose klasėse, pagal variklio darbinį tūrį, o studentės galynėjosi atskiroje klasėje. Klasėse nugalėjo: E.Mardosas (LŽŪU), J.Bernotas (VU), I.Domeika (LŽŪU) V.Gerdvilytė (VU). Be to, šiose, į Europos saugaus eismo chartijos „25000 išgelbėtų gyvybių“ renginių sąrašą įtrauktose, LASF inicijuojamose varžybose studentai varžėsi ir dėl VDNET taurės, kuri atiteko absoliučiai greičiausiai, per 0,54 minutės, trasą įveikusiam dalyviui I.Domeikai, vairavusiam BMW 325 automobilį.

Lietuviui ir šiais metais Europoje niekas neprilygo

O vėliau laukianti techninė komisija – visai kas kita. Čia kai kurie lenktynininkai savo nerimastingomis veido išraiškomis primena eilinius vairuotojus, važiuojančius į techninę apžiūrą ir žvilgčiojančius, ar tik prie ko nors neprisikabins, - šypsodamasis pasakojo V.Vaitkus. - Kartais juokauju, kad tokiomis akimirkomis, kai juos kamuoja jaudulys, aš turiu tam tikrą valdžią. Tačiau, nors mūsų darbas ir atrodo kartais lyg negailestingas priekabių ieškojimas, reikia pripažinti, kad dirbame ne sau, o sportininkų labui. Juk didžiausias dėmesys prieš varžybas sutelkiamas būtent į saugumo reikalavimus, kad jie, sėkmingai startavę, lygiai taip pat sveiki, gyvi pasiektų ir finišą, o nelaimės atveju irgi nenukentėtų. Aišku, pavyzdžiai rodo, kad net ir itin skrupulingas darbas, nuodugnus patikrini-

mas ne visada duoda norimų vaisių. Kalbu apie šviesaus atminimo Rolando Šaduikio pernai patirtą nelaimę. Kas žino, gal „Hans“ sistema, tobulesnės sportinės sėdynės ar dar kažkokios priemonės būtų neleidusios visų mylimam bičiuliui taip greit išeiti iš mūsų rato ir dar dabar pokštautume su juo kartu. Ne veltui sakoma, kad visos taisyklės rašomos krauju.“

Nerijus Naujokaitis FIA Europos kroso čempionate (galingiausiame divizione Div-1) ir šiais metais pakartojo 2007 metų pasiekimą - tapo Europos automobilių kroso čempionu. Nerijus čempiono titulą apgynė net nesibaigus čempionato varžyboms. Vicečempiono laurai atiteko Rusijos atstovui, o trečiąją vietą užsitikrino Čekijos lenktynininkas Vaclavas Fejfaras. Tame pačiame čempionate dalyvavęs R. Savickas liko devintoje čempionato bendrosios įskaitos vietoje.

M.Neliubšys triumfavo „Radical European Masters“ čempionate Lietuvos sportininkai sužibėjo ir žiedinių lenktynių Europos oficialių varžybų serijų varžybose. 2008 metų „Radical European Masters“ čempionate, per sezoną iškovojęs septynias pergales, „AG Racing“ klubo narys Mindaugas Neliubšys įtikinamai nugalėjo SR5 klasėje.

Bičiulystės susidūrus su komisija negelbsti Trumpam susimastęs, pašnekovas pripažino, kad jo darbas prieš varžybas ir joms pasibaigus iš šalies dažnai atrodo šykštuoliškas, tarsi techniniams teisėjams būtų gaila leisti startuoti vienam ar kitam automobiliui. V.Vaitkus dar kartą akcentavo, kad prieš varžybas svarbiausia – saugumo įranga. Nukelta į 22 psl.

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

21

Atkelta iš 21 psl. Taip pat pasižiūrima, ar automobilis atitinka oficialiuose dokumentuose pateikiamus duomenis apie jį. „Kartais sportininkai netgi pyksta, kai prikimbame dėl kokio trūkstamo gesintuvo arba pasibaigusio jo galiojimo termino. Jiems atrodo, kad tai visai nereikšminga, bet iš tiesų įvykiai kalba patys už save – žinau ne vieną atvejį, kai būtent gesintuvai padėjo, kad gana brangūs automobiliai nevirsdavo degėsių krūvomis. O yra buvę, kai ir tų privalomų gesintuvų nepakakdavo. Dar ne mažiau svarbu – pačių sportininkų ekipiruotė. Ji taip pat privalo būti homologuota, turi atitikti keliamus reikalavimus. Neminėsiu konkrečių pavardžių, bet yra sportininkų, kurie vis kažką pamiršta ir per savo išsiblaškymą neįsideda vieno ar kito drabužio. Tokiais atvejais dažnai juos tik įspėjame. Vyrai duoda garbės žodį, kad lenktynių metu viskas bus tvarkoje. Mes nevengiame

22

ir pačiame ralio įkarštyje, pavyzdžiui, serviso zonoje prieiti ir patikrinti, ar pažadas tikrai buvo įvykdytas. Paprastai jie padaro tai, ką būna prižadėję, bet jei ne, tai toks nesąžiningas elgesys gresia pašalinimu iš varžybų, - apie lenktynininkų požiūrį į principingus ir kategoriškus techninius teisėjus pasakojo V.Vaitkus. - Esame savotiški svieto lygintojai blindos, bandantys padaryti taip, kad įsivyrautų teisybė ir visi būtų lygūs. Aišku, nėra vienos tiesos, kuri tenkintų visus, bet dažniausiai pateikiame savo argumentus, po kurių didesnių diskusijų ir nebekyla.“ Pasitaiko atvejų, kai sportininkai mėgina „susitarti“ su teisėjais, kad šie „nepastebėtų“ vieno ar kito trūkumo jų automobiliuose. Anot V.Vaitkaus, juokais net ir butelių pasiūloma: „Natūralu. Juk visi esame geri pažįstami, bičiuliai. Tačiau darbo metu stengiamės tų pasiūlymų negirdėti, o matydami principingą reakciją, ir patys sportininkai vėliau vengia ieš-

koti tų neteisėtų kompromisų. Juolab kad visi žino tiek mano, tiek ir kolegų teisėjų būdą.“

Smagiausia – ne žiūrėti, o važiuoti Automobilio patikrinimas vidutiniškai trunka apie 6 minutes. Paprastai tiek laiko pakanka, kad teisėjai įsitikintų, kad transporto priemonės yra saugios ir atitinka keliamus reikalavimus. Kai varžybų startui rengiasi per šimtą ekipažų, teisėjams tenka pasidalinti į kelias grupes, kad suspėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Techninės komisijos vykdytojai ne tik apžiūri lenktyninę techniką, bet ir plombuoja turbinas ar pažymi kitas esmines detales, kad vėliau galėtų įsitikinti, jog varžybų metu niekas nebuvo pakeista ar pakoreguota. Vienas sudėtingesnių atvejų, reikalaujantis išskirtinių įgūdžių – kol kas vienintelio Lietuvos ralio autoparke WRC klasės bolido tikrinimas. Jam tenka skirti daugiau dėmesio dėl ten sumontuotų tam tikrų agregatų.

Tik varžyboms pasibaigus pereinama prie detalesnės nugalėtojų automobilių, jų agregatų techninės patikros: „Tuomet aiškinamės, ar mechanikai su lenktynininkų žinia ar be jos nepridarė neleistinų pakeitimų, kurie laikomi nelegaliais. Būna formalių neatitikimų, kurie iš esmės neturi įtakos važiavimo tempui ir rezultatams, o būna ir tam tikrų „patobulinimų“, dėl kurių sportininkai prieš varžovus įgyja akivaizdų pranašumą. Jei tik pastarųjų aptinkama, rezultatai kaipmat anuliuojami ir pergalė prarandama. Mes, teisėjai, savo patikrinimų rezultatus pateikiame sporto komisarams, o jie jau nusprendžia, kaip elgtis toliau. Kartais net pikta darosi, kai pajunti, kad dėl kažkieno ambicijų tampi lyg kažkoks įrankis, kuriuo naudojamasi ne patiems kilniausiems tikslams. Kalbu apie kai kurių lenktynininkų nuolatines rietenas ir protestų bangas. Juk po to viską išsiaiškinti ir patvirtinti arba paneigti turime būtent mes. Labai gaila, kai neįsigilinimas į dokumentus ar normų neatitikimas kam nors atima galimybę važiuoti ir sąžiningai kovoti dėl pergalių.“ Per dešimtmetį beveik nė sykio ralio varžybų nepraleidęs V.Vaitkus dažniausiai mato tik viduje kunkuliuojančią varžybų virtuvę, o prie greičio ruožų suspėja tik itin retais atvejais. Nepaisant to, pašnekovas sako sirgaliams ir visiems žiūrovams pavydo nejaučiąs: „Jei kam ir pavydžiu, tai tik tiems, kurie važiuoja ralyje. Čia pats smagumas ir yra būtent važiuoti, o ne žiūrėti ar teisėjauti. Visiems, kas tik gali ir nori tuo užsiimti, linkiu saugiai apsirengti, įsigyti saugų, galingą ir konkurencingą automobilį, „nežulikavoti“ jį ruošiant varžyboms ir svarbiausia – būti pirmiems finiše.“

Ralio virtuvė –

nuo maisto iki degalų

Serviso zona – tai vieta, kur sportininkai ir jų kovinė technika gali rasti bent minutę atokvėpio. Tą akimirką čia it skruzdėlės zuja mechanikai ir kitas aptarnaujantis personalas. Tiesa, tokia tvarka galioja tik tuomet, kai lenktyniniai bolidai šią vietą pasiekia be didesnių „kėbulo gedimų“. Kad ir kaip bebūtų, niekas nepaneigs, kad pačiame darbų įkarštyje serviso zonoje užverda ir ilgokai kunkuliuoja tikrų tikriausia ralio virtuvė. Pastarąją frazę galima traktuoti dvejopai. Pirmiausiai, ralio virtuvė – tai maistas ir gėrimai, kuriais noriai pasisotina daugelis lenktynininkų. O antra, tai ralio virtuvės šeimininkai – pirmyn ir atgal zujančios jau minėtos skruzdės darbininkės – mechanikai. Tiesa, jie tuo metu nevalgo ir anaiptol nieko negeria, o priešingai – bando tikslingai išlieti visą iki tol sukauptą energiją ir žinias, norėdami, kad jų aptarnaujamų pilotų technika po neilgos pertraukos sugrįžtų į trasą nepriekaištingos būklės. „15min“ nemokamas ralio žurnalas“ iš arčiau pažvelgė į abi ralio virtuves. Jūsų dėmesiui pateikiame išraiškingiausias akimirkas iš ralio „Aukštaitija 2008“. Tikriausiai daugelis jau esate įpratę savo ralio dievukus matyti sėdinčius prie sportinio automobilio vairo ir įspūdingais greičiais skriejančius trasoje arba stovinčius ant nugalėtojų pakylos ir keliančius į viršų pergalingas taures. Tačiau šįkart galite pamatyti ir tai, ką tie autosporto idealai veikia atokvėpio akimirką. Stebint ralio virtuvę iš arti, tarp visų joje virtuoziškai besisukančių veikėjų galima rasti daugybę panašumų, bet kartu nesunku aptikti ir dar daugiau skirtumų. Antai, kol kiti mėgina papildyti savo skrandžių turinį maistu, Ignas Taletavičius kruopščiai maišo ir aušina kavos puodelį. Neduokdie, jei gėrimas bus pernelyg karštas. Juk po to nusvilintas liežuvis gali turėti tiesioginės įtakos tolesniems varžybų rezultatams.

24

Ramūnas Babachinas įsitikinęs, kad jis panašus į profesorių, kurį dažnai matome animacinėje televizijos reklamoje, besidžiaugiantį netikėtai išdygusiais sparnais. Dėl šios priežasties patyręs šturmanas nepaleidžia iš rankų „Red Bull“ skardinės, kad išlėkęs iš serviso zonos padėtų vairuotojui ne tik stenogramos skaitymu, bet ir energetinio gėrimo suteikta papildoma galia.

Vienas jauniausių Lietuvos ralio asų – Dominykas Butvilas – savo energijos išteklius serviso zonoje papildė gardžiu, beveik nespėjusiu atvėsti kepsniu. Reikėjo pamatyti, kokią žemo starto poziciją perspektyvusis lenktynininkas užėmė savojo „Subaru“ sėdynėje, vos tik įvairavo automobilį į jam skirtą vietą ir jį perdavė laukusiems mechanikams. Vaikinas lyg vijurkas šoko iš vairuotojo sėdynės ir vėl sėdosi, bet šįkart ant kėdės, stovinčios greta nedidelio pietų stalo.

Varžyboms persiritus į antrąją pusę, svečiai iš Latvijos turėjo pripažinti Lietuvos sportininkų pranašumą. Matydami, kad iki finišo liko ne tiek jau ir daug, o tokioje distancijoje aplenkti mūsiškius sportininkus vargu ar pavyks, „braliukai“ ilgokai rinkosi iš jiems pasiūlyto meniu. Vieni norėjo ko nors su pupelėmis, kad vis tos galios būtų nors kiek daugiau. Kiti siūlė užkąsti ko nors greičiau ir lengviau, kad po to nereikėtų sustoti greičio ruožo viduryje ir dėl tokio akibrokšto aukoti taip branginamų sekundžių.

Atkreipkite dėmesį: Paulius Urbonas rankose laiko savo pietų porciją! O kur jo kolega, sėdintis prie vairo – Saulius Girdauskas? Štai jums ir atsakymas, dėl ko šiuos sportininkus vėliau ištiko skaudi nesėkmė Utenos mieste surengtame greičio ruože. Pagrindinė priežastis – netolygus svorio centrų pasiskirstymas. P.Urbonas sočiai užkando, o su S.Girdausku veikiausiai nepasidalino. Vadinasi, automobilis atitinkamai pasviro dešinėn, šturmano pusėn, o tokiu atveju jau niekas padėti negali, kad ir kokia protinga elektronika valdytų pakabą. Visa tai turėjo įtakos, kad greitame, slidžiame ir apgaulingame posūkyje jų pilotuojamas „Škoda Fabia WRC“, pats nebesupratęs, ką ir kodėl veikia inercinės jėgos, tiesiog paslydo, susisuko, o po to sekė skaudus smūgis į betoninius kelio atitvarus.

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

25

Dešra, duona ir kava – greito ir sveiko maisto derinys. Sutiksite su tokiu teiginiu ar ne, bet šią tiesą atkakliai įrodinėjo Ramūnas Kubertavičius. Žvelgiant į šio tvirto vyro sudėjimą, galėtum sutikti, kad kepsnių ar kitokių „delikatesų“ šiuo atveju nereikia. Juk po to gali nepakakti po variklio gaubtu besislepiančios arklių kaimenės norimiems rezultatams pasiekti.

Daugelis ralistų įpratę kartoti idealistiškai skambančią frazę, kad automobilių sportas jiems yra viskas – gyvenimo aistra, pagrindinis ar bent jau mėgstamiausias užsiėmimas. Kartais šie vyrai nevengia netgi pajuokauti, esą lenktyninis automobilis jiems pranoksta netgi moteris.

Vos kelias akimirkas pabuvus serviso zonoje, nesunku įsitikinti, kad tas pats sportinis bolidas, vos tik prireikus, gali atstoti dar ir pietų stalą. Atrodo, kad nuo bagažinės dangčio ar variklio gaubto valgomi garuojantys kepsniai kur kas skanesni už tuos, kurie patiekti ant tradicinio stalo. Be to, galima pagirti sportininkus ir už jų praktiškumą – juk ant kapoto virš įkaitusio variklio padėjus lėkštes su maistu jis ne taip greitai atšąla. Tiesa, kai kas bandė surasti saugią vietą savo pietų porcijai ir ant automobilio stogo.

26

Dar vienas linksmas pastebėjimas: kol vieni mechanikai ratukais ar rankomis į reikiamą vietą gabena statines su degalais, kiti labiau rūpinasi „kuro“ atsargomis savo ekipažų nariams. Ant stalų atgula dar kvepianti duona, tik ką išrūkyta ir visai „neilgai“ parduotuvės lentynoje padžiovinta dešra. O prie viso to ir pusės litro talpos „kanistriukas“ su užrašu „Torress“. Nors pastarasis skystis ir degus, tačiau vargu ar jis teikia naudos trasoje. Tad belieka tikėtis, kad tai tebuvo pasiruošimas šventei, kuri laukė sėkmingai pergalingo finišo link artėjusių sportininkų, o kartu ir jiems talkinusių mechanikų.

Palikus šią ralio virtuvę ir grįžus arčiau trasos ribų, kaipmat suspaudė širdį bematant, su kokiomis ilgesio kupinomis akimis greičio ruožų link žiūrėjo visų mylimas Dovilas Čiutelė. Jo raudonasis žirgas „Lada 2105 VFTS“ jau ne pirmas varžybas šiais metais praleidžia gimtajame garaže, o po daugelio metų bent sykį pasižiūrėti į ralį iš šalies nutarė ir pats D.Čiutelė. Savąjį herojų iš tolo pažinę sirgaliai iškart suprato jį slegiančią širdgėlą, todėl gerai, kad bent nepasikuklino ir įpylė...

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

27

1932 metų reklama

ANEKDOTAI Pirmąsias tramvajų lenktynes Liepojoje laimėjo vairuotojas Robertas Leimanis. Specialistų vertinimu, lenktynininko sėkmė susijusi su tuo, kad jis startavo pirmas. Ruošiasi lenktynininkas į ralį ir klausia žmonos: - Tu mano kombinezoną išvalei? - Taip. - O batus? - O ar ir ten kišenės yra?

ATPAŽINK SAVE

Jei vairuotojams būtų keliami reikalavimai, panašūs į tuos, kurie keliami programuotojams: Skelbimas:

Siūlome darbą vairuotojui.

Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, profesionali darbo patirtis vairuojant troleibusus, tramvajus, traukinius, laivus, funikulierius, metro, ekskavatorius bei atomines elektrines. Ralio varžybų bei lėktuvų šturmano patirtis būtina. Kandidatas privalo turėti patirties, gaminant dyzelinius variklius bei turbinas. Taip pat būtina turėti BMW, „Mercedes“, „Kamaz“ ir „Boeing“ inžinieriaus sertifikatus. Privalumai: darbo patirtis, tiesiant kelius, dažant kėbulus. Atlyginimas: 600 litų. Raudonkepuraitė raudonu dviratuku važiuoja per mišką pas senelę. Ją pasiveja vilkas, parverčia, sulaužo dviratį ir jau ės, bet čia iš krūmų išlenda būrys medžiotojų ir nutaikę į vilką savo šautuvus sako: – Ką čia darai, greit suremontuok dviratį. Vilkas kažkur susiranda suvirinimo aparatą, suvirina dviratuką, ir po kiek laiko Raudonkepuraitė vėl važiuoja savo raudonu dviratuku per mišką. Kur buvęs, kur nebuvęs ją vėl pasiveja vilkas, vėl parverčia, sulaužo dviratį ir pasiruošia ėsti. Tačiau prisistato tie patys medžiotojai ir vėl liepia vilkui remontuoti dviratį. Ir vėl Raudonkepuraitė važiuoja per mišką dviračiu, ir vėl ją pasiveja vilkas, parverčia.... Galiausiai Raudonkepuraitė pasiekia senelės namus. Įeina į vidų ir klausia: – Senele senele, o kodėl tavo tokios raudonos akys? – Nuo suvirinimo aparato!

Jei šioje nuotraukoje JŪS, paskambinkite į „15min“ redakciją, tel. 8 5 2105 894, ir sužinosite, kaip galite pasiimti prizą - 2Gb talpos „Flash“ atmintinę.

NEMOKAMAS RALIO ŽURNALAS

„F-1“ lenktynės. Katastrofa!!! Užsimušė M.Shumacheris. Na ir prie rojaus vartų ji pasitinka šventas Petras: - Mes čia su Dievu pasitarėm ir nusprendėm už gyvenimo nuopelnus tau „600 mersą“ padovanot! Bet tu tik greit nevažinėk! Na, Shumacheris atsisėdo į automobilį ir ramiai 100 km/h rieda, vėliau ir 130 km/h. Ir tada pro jį kaip pro stovintį pralėkė kabrioletas, ten kažkoks hipis vairuoja, plaukai plaikstosi. Na ir Shumacheris padidino greitį iki 200 km/h ir dar didino, kol aplenkė... Kitą dieną šventas Petras prieina prie Shumacherio: - Mes gi prašėm, kad nelakstytum! Shumacheris: - Na, tai kas tas hipis, kad jam galima?! Šventas Petras: - Na, taigi jis šefo sūnus!

29

Suskaičiuok, kiek skirtumų!

Atidžiai išstudijuokite nuotraukas, raskite, kiek tiksliai skirtumų jose slepiasi. Įrašykite teisingą atsakymo variantą žyminčią raidę ir žinutės langelyje surinkite: 15MIN SKIRT (jūsų spėjimas) Vardas Pavardė Miestas. Siųskite SMS žinutę numeriu 1351 (žinutės kaina tik 1 Lt, dalyvauti gali visi BITĖS GSM, OMNITEL, TELE2 abonentai). Pvz., 15MIN SKIRT X VARDENIS PAVARDENIS KAUNAS. Trims teisingai atsakiusiems laimingiesiems atiteks universalus automobilinis laikiklis. Su laimėtojais susisieksime asmeniškai.

Automobilių asas

PRIZAS Po varžybų latvių komentatorius klausia rusiškai lietuvių ralistų ekipažo apie dulkes greičio ruože: - Nu kak vam gonka? Mnogo pili? Ralistai apsižvalgo ir truputį sutrikę atšauna: - A my segodnia sovsem nepili!!! Automobilių žiedinės lenktynės. Komentatorius komentuoja veiksmą (pasakojant reikia kalbėti greitai): - Štai prie posūkio artėja vokietis, važiuodamas 150 km/ h greičiu, mažina greitį iki 130 km/h ir nuostabiai įsipaišo į posūkį, iš paskos jį vejasi amerikietis, 180 km/h, mažina greitį iki 160 ir nuostabiai įsipaišo į posūkį, ir štai prie posūkio artėja rusų lenktynininkas 200 km/h, didina greitį iki 230 km/h ir su riksmu „VO BLIN KIEK VISKO PRISTATYTA!!!“ dingsta minioje.

30

Viename greičio ruože ralio automobilis patyrė skaudžią avariją ir buvo nepataisomai sumaitotas. Jei manote, kad gerai pažįstate automobilius, spėkite, kokia tai markė, ir laimėkite prizą. SMS žinutės langelyje surinkite: 15MIN SPEJU (jūsų spėjimas) Vardas Pavardė Miestas. Siųskite SMS žinutę numeriu 1351 (žinutės kaina tik 1 Lt, dalyvauti gali visi BITĖS GSM, OMNITEL, TELE2 abonentai). Pvz., 15MIN SPEJU ZAZ VARDENIS PAVARDENIS KAUNAS. Vienam laimingajam atiteks universalus automobilinis laikiklis. Su laimėtoju susisieksime asmeniškai.

www.baltman.eu VILNIUS

Prekybos centras “Europa”, Konstitucijos pr 7A Gedimino pr.5 KAUNAS Laisves al.49 Prekybos centras “Akropolis”, Karaliaus Mindaugo pr. 49 KLAIPEDA Prekybos centras “Mega Plaza”, Herkaus Manto g. 21 Prekybos centras “Akropolis”, pr. 61 NEMOKAMAS RALIOTaikos ŽURNALAS

31