15min Kino Pavasaris 2008.08

Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS

2008 m. balandžio 3-17 d. SKAITYKITE Anapus afišų

2 psl. Kino paradui vadovauja moterų desantas

3 psl. Kino šalyje yra vietos lietuviams! 5 psl. "Kino pavasaryje" žiūrėkite...

6, 7, 10, 11 psl. Filmų pradžia - istorijoje

13 psl. Specialus režisieriaus F.Akino interviu

14 psl. Atspėkite filmų kadrus

15 psl.

Pirmasis nemokamas "Kino pavasario" priedas

tiražas 43 000

2

už kadro

Anapus „Kino pavasario“ afišų Ar žinote: Kad artimiausiu metu „Kino pavasario“ organizatoriai gali pristatyti pačių sukurtą filmą apie tai, kaip festivalis kėlėsi iš „Lietuvos“ kino teatro į „Coca-Cola Plazą“? Kad Vilniaus arkikatedroje planuojama laikyti mišias už renginio žiūrovus ir sėkmingą filmų rodymą? Kad pirmieji gamtos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“, yra gausėjantys pulkai varnėnų? Pirmą kartą girdite? Nenuostabu, nes, galima lažintis, beveik nepažįstate festivalio komandos. Todėl siūlome jums susipažinti su „Kino pavasario“ užkulisiais, kuriuose slepiasi dar daug negirdėtų dalykų. „Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: opozicinės vyrų partijos „Kino pavasario“ taryboje pirmininkas, bebaimis kovotojas už lygias teises ir galimybes. Ne paslaptis, kad mūsų „taryboje“ vyrauja absoliuti moterų dauguma. Geriausiai mane apibūdinantis kino herojus - filmo „Gyvenimas yra gražus“ pagrindinis herojus Guido, kurį suvaidino Roberto Benigni. Toli man dar iki jo, kaip iki Kinijos sienos, bet toks norėčiau būti užaugęs. Į viską žiūrėti su humoru ir net sunkiausioje situacijoje matyti teigiamą pusę. Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: naktipiečiai biure, telefono baterijos išsikrovimas, vis dažnesnis apsilankymas Vilniaus arkikatedroje ir žvakutės ALGIRDAS RAMAŠKA uždegimas, kad tik viskas pavyktų ir visi liktų patenkinti. Vykdantysis festivalio direktorius Įvykis „Kino pavasaryje“, vertas filmo scenarijaus: viskas yra įmanoma, arba festivalio tempai. Per vieną festivalį kartu su komanda pietaudami sugalvojom, kad būtų smagu suorganizuoti kino diskusijų klubą. Iškart prie pietų stalo sudėliojom programą ir suradom rėmėjų, po pusvalandžio jau buvo skrajutės maketas, dar po dviejų valandų jas pasiėmėme iš „Logotipo“ spaustuvės ir dalijome festivalio lankytojams. Tuo pačiu metu buvo paruoštas pranešimas spaudai, informacija, mūsų internetiniame puslapyje pasirodė reklama. Ir štai jau po 5-6 valandų pilna „Forum Cinemas“ 5 a. kavinė žmonių: nuo paprastų žiūrovų iki žurnalistų, kino kritikų ir kino kūrėjų, diskutuojančių apie „Kino pavasario“ filmus! Jei per šį festivalį būtų teikiami apdovanojimai, aš savąjį gaučiau už sugebėjimą dirbti kartu su mama. Pabandykit ir suprasit... :-) Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - niekada nemiegu kino salėje, nes man atrodo, kad tai turėtų būti žiauriai nepatogu. Ypač po seanso jausti veriančius žvilgsnius dėl netikėto užknarkimo tyliausioje ar graudžiausioje filmo vietoje. Arba dar baisiau – matyti nubėgusias seiles ant kolegos švarkelio, kurio petys buvo trumpam virtęs pagalve. Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - „Juoda saulė“ (Black sun – Kino pavasaris’06). Apie staiga regėjimą praradusį prancūzų dailininką ir kino kūrėją Hugues‘ą de Montalembert‘ą ir jo išgyvenimus. Tai unikalus filmas tiek edukacine, tiek suvokimo prasme. Skaudžiausi potyriai ir bandymai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų pateikiami per teigiamos egzistencijos pusės prizmę. Pamatę šį filmą suorganizavome ir specialų seansą Lietuvos akliesiems, žinau, kad tai skamba, švelniai tariant, keistai, bet tie žmonės, kurie atėjo, buvo labai patenkinti ir dėkingi.

„Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: Santa-Fanta-Coca Cola (neoficialiai – Santa-Fanta-Kokaina...) Geriausiai mane apibūdinantis kino filmas – „Adomo obuoliai“. Optimizmas ir gyvenimiškas humoras padeda išgyventi tokius juodus periodus, kaip „Kino pavasaris“ :-) Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: ilgėja dienos, trumpėja naktys... O tai reiškia, kad laiko dirbti kasnakt mažėja... Įvykis „Kino pavasaryje“, vertas filmo scenarijaus: kai SANTA MONIKA TNT kosminiu greičiu vežė vėluojančią kino juostą tiesiai Plakatų ir katalogo dizainerė į „CCP Vingis“, o rinkodaros direktorė asmeniškai visų atsiprašinėjo ir perrašinėjo bilietus į perkeltą kino seansą. Filmas visgi buvo parodytas, o geranoriški „Kino pavasario“ žiūrovai (mes jiems už tai labai dėkingi) nepakorė nei vieno festivalio komandos nario. Už tai jiems ir puikiajai TNT vairuotojai (!) žemai lenkiamės! Jei per šį festivalį būtų teikiami apdovanojimai, aš savąjį gaučiau už kantrybę. Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - „Keturios minutės“ ("Vier minuten"), nes žiūrėjau jau šeštą kartą ir po „priešfestivalinių“ darbų maratono bei suspaustų terminų, atiduodant failus į spaudą, klaikiai trūko miego... Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - aš nesiskundžiu miego sutrikimais. „Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: režisierės asistentė Jurga Stakėnaitė. Geriausiai mane apibūdinantis kino herojus - Mariana (akt. Anna Karina) iš Jeano-Luco Godard‘o filmo „Pamišėlis Pjero“ (Pierrot le Fou). Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: šypsenos žmonių veiduose. Įvykis „Kino pavasaryje“, vertas filmo scenarijaus: „Kino pavasario“ persikėlimas iš „Lietuvos“ į „Coca-Cola Plazą“. Jei per šį festivalį būtų teikiami apdoJURGA STAKĖNAITĖ vanojimai, aš savąjį gaučiau už darbą už du. Festivalio vertėja ir logistikos vadovė Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - „Kalbantis filmas“ (rež. Manoelis de Oliveira). Belaukiant, kol prakalbės. Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - „Septyni kardai“ (rež. Tsui Hark). Mąsčiau, kaip jis atsidūrė mūsų festivalio programoje.

„Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: Bu Bu :-) Geriausiai mane apibūdinantis kino herojus - „Šuo Bombonas“, nes paskutinis „Kino pavasaris“ „Lietuvos“ kino teatre, nes pagrindinis herojus – mano šuo, nes „šuns balsas į dangų neina“. Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: ilgėjantys vakarai, bemiegės linksmos naktys, ir dar, kas linksmiausia, – vis dažnesnė saulutė bei saulės akinių poreikis... Įvykis „Kino pavasaryje“, vertas filmo scenarijaus: manau, kad verčiausias filmo scenarijaus yra Santos (plakatų ir katalogo dizainerės, - aut. past.) papasakotas įvykis ir savo ruožtu dėkoju už tai, kad likau nepakarta. Jei per šį festivalį būtų teikiami apdoAGNESTA BARGAILAITĖ vanojimai, aš savąjį gaučiau su lapės Festivalio marketingo vadovė uodega :-) Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - neprisimenu... Juk miegojau... Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - „Taksidermija“, nes alkana negaliu užmigti. O valgyt po šio filmo nesinorėjo dar ilgai...

ODETA KAROBLYTĖ Ilgametė „Kino pavasario” savanorė

„Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: režisieriaus asistentė. Geriausiai mane apibūdinantis kino herojus - Isabelė (Eva Green) iš Bernardo Bertolucci filmo „Svajotojai” (“The Dreamers”), 2003 m. Nes yra tobulo grožio mergina, keistuolė, savaip suprantanti gyvenimą, kiekvieną gyvenimo situaciją galinti susieti su matytais filmais ir jų herojais, gyvenanti kine ir kinu, mėgstanti vyną ir prancūzų kinemateką (Cinematheque Francais). Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: ilgesys, didesnis net už gimimo dienos laukimą, tylus šnabždėjimasis „kada kada“, darbų planavimas iš anksto, kad dienos per „Kino pavasarį“ būtų kuo laisvesnės, ir ribojimas laisvalaikio, stengiantis pamatyti kuo mažiau filmų, taip

taupant save „didžiosioms-trims-kino-savaitėms“. Įvykis „Kino pavasaryje“, vertas filmo scenarijaus: ilgi filmai, sudaryti iš kelių kino juostų. Operatorinėje jas suklijuoja į vientisą filmą, o parodę vėl juostas atskiria. Lieka vienas kitas sugadintas kadras, kurį tiesiog iškerpa, perskirdami juostas. Tai aš tuos kadrus slapta rinkdavau ir keli tokie tapo mano talismanais, kuriuos visada su savimi turiu ir jie TIKRAI neša sėkmę. Taip pat dar vienas įvykis, kai operatorius ne ta tvarka suklijavo juostas, 1-3-2, o pusė salėje sėdinčių žiūrovų to net nepastebėjo... Jei per šį festivalį būtų teikiami apdovanojimai, aš savąjį gaučiau už atsidavimą ir meilę festivaliui. Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - „Žmogus-grizlis“ („Grizzly Man“), rodytas „Kino pavasaryje“ 2006 m. Dokumentika nėra mėgstamiausias mano filmų žanras, man įdomesni žmogaus santykiai su žmogumi, o ne su gamta. Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - „Mokyklinis autobusas” („Shortbus“), rodytas “Kino pavasaryje” 2007 m. Nemiegojau, nes mąsčiau, kodėl filmas aplinkiniams buvo toks sunkiai suprantamas ir į jį dauguma žiūrėjo kaip į komediją, kai man jis buvo ypatingai jautrus, su skirtingomis asmenybėmis, ieškančiomis savojo kelio, skaudžiomis ir sunkiai išsprendžiamomis problemomis, be galo gražia muzika, spalvomis ir meile.

„Kino pavasario“ filmo titruose apie mane būtų parašyta: jam patiko geri filmai. Geriausiai mane apibūdinantis kino herojus - Mikė Pūkuotukas, nes irgi mėgsta eiti į svečius. Aplinkos ženklai, rodantys artėjantį „Kino pavasarį“: daugėja varnėnų. Jei per šį festivalį būtų teikiami apdovanojimai, aš savąjį gaučiau už: negaučiau, nes nėra už ką. Filmas „Kino pavasaryje“, per kurį užmigau - per filmus nemiegu, jeigu nepatinka – išeinu. Filmas „Kino pavasaryje“, po kurio ilgai nemiegojau - aš net po siaubo filmo gerai miegu.

ROLANDAS MASKOLIŪNAS Festivalio programos konsultantas

tema

3

Kino paradui vadovauja dviejų moterų desantas Jau 13-ąjį kartą kinomanus džiuginsiantis festivalis "Kino pavasaris" turi vieną didelį netikėtumą. Už jo vairalazdės stovi dvi protingos, žavios ir labai kiną mylinčios moterys - festivalio direktorė Vida Ramaškienė ir meno vadovė Greta Zabukaitė. Kaip jos jaučiasi, kai "Kino pavasaris" tapo bene mylimiausia kino fiesta Lietuvoje? Ką jos žada šiųmetinio festivalio žiūrovams? Šiemet kino gerbėjus kvies jau 13-as "Kino pavasaris". Tai daug ar mažai? Vida: Jeigu lyginsime mūsų festivalį su tuo, kuris vyksta Kanuose, tai esame dar labai labai jauni. Tačiau visame pasaulyje vyksta 3000 kino švenčių, todėl manau, kad mes - nesame jauniausi. Labiausiai mums smagu yra dėl to, kad Lietuvoje esame lyderiai, mus myli ir užsienyje. Svarbiausia, kad augame, o ne stovime vietoje. Greta: Lietuvoje daugiau nei 13 metų nesulaukė nė vienas kino festivalis. "Kino pavasarį" aš vadinu paaugliu. Jis dar šviežias, bet jau rimtas. Ar įtemptas darbas, stresas, bemiegės naktys neužgesina entuziazmo rengti "Kino pavasarį"? Vida: Jeigu visi ateina, kalba apie mus ir sako, kad laukia kito festivalio, vadinasi, viskas yra gerai. Tačiau stresas kultūriniuose renginiuose yra neišvengiamas. Mūsų komandai adrenalinas yra gyv ybiškai svarbus. Organizmas pats jo reikalauja. Per festivalį būna visko... Greta: Kai pervargsti, kartais net imi galvoti, kad mesi kultūrinį darbą ir dirbsi banke. Tačiau smagu kartu su visa komanda nemiegoti, eiti iš proto. Kai padaręs darbą pamatai, kad į festivalį ateina 47 tūkst. žmonių, supranti, kad tavęs tikrai reikia. Ką apie mus kalba užsienyje? Vida: Praeitais metais buvau susitikusi su kitų pasaulio kino festivalių vadovais. Išvydę "Kino pavasario" filmų programą, jie aikčiojo ir žarstė komplimentus. Juk kino šventėms repertuaras yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinamas festivalis. Greta: "Kino pavasaryje" dirbu tik pirmus metus, tačiau mes su Vida užsienyje turime bendrų pažįstamų. Ir visi jie vadina šį festivalį Vidos festivaliu. "Kino pavasaris" užsienyje yra tikrai puikiai žinomas ir vertinamas. Ar užsienyje egistuoja tokia sąvoka kaip lietuviškas kinas? Vida: Užsieniečiai labai vertina Šarūną Bartą ir Joną Meką. Kitos lietuvių pavardės yra mažai žinomos.

Greta: Aš daug bendrauju su nepriklausomo kino kūrėjais ir lietuvių kinas juos labai domina. Tačiau kai išvardini keletą pavardžių, jie jų nežino. Lietuvišku kinu užsienyje yra labai domimasi, tačiau žinių apie jį - labai mažai. Gal galite papasakoti apie nuolatinius savo žiūrovus, gerbėjus ir tiesiog draugus? Vida: Iš praeitų festivalių prisimenu net keletą kompanijų, kurios dėl "Kino pavasario" pasiima 2 savaičių atostogas. Man dėl to tikrai labai smagu. Kinas žmones ugdo. Aš su nostalgija prisimenu ir prieš dešimtmetį organizuotą neoficialų kino klubą. Tie žmonės niekur nedingo. Jie vis dar yra "Kino pavasario" draugai ir gerbėjai. Greta: Aš seniai pažįstu Vidą ir žinau, kad ji aplink save suburia gerus žmones, kuriuos palaiko ir pralinksmina. Tokie žmonės ilgainiui tampa festivalio draugais. Manau, kad kino festivalio direktorė tokia ir turi būti. Jei prisimintumėte didžiausius praėjusių metų kuriozus, ar galėtumėte pasakyti, ką šiemet darysite kitaip? Vida: Niekada nebebus kino palapinės lauke (juokiasi). Lietuvoje oras ne toks kaip Kanuose, tad galime pamiršti ir prancūziškas pramogas lauke. Bet tai nereiškia, kad neprisigalvosime kitų beprotysčių. Greta: Žinau šią istoriją, tačiau nelaikiau palapinės kampo pliaupiant lietui, todėl nieko negaliu pasakyti (juokiasi). Tad kokios beprotystės "Kino pavasario" gerbėjų laukia šiemet? Vida: Atidarymas bus kaip beprotystė. Paslapčių kol kas neišduosime. Beje, žiūrovai turės galimybę pamatyti 100 filmų. O po tokio kiekio kino galima ryžtis ir beprotystei (juokiasi). Gal galėtumėte sudėlioti pagrindinius ir svarbiausius šių metų festivalio akcentus? Vida: Žinoma, pagrindinis akcentas yra gera programa. Taip pat kino meistrišku-

VIDOS FILMŲ TOP 5 M. Formano “Skrydis virš gegutės lizdo” N. Caro “Banginių vadeliotoja” J. Minkevič "Kleopatra” V. Bortko “Šuns širdis” H.Bartlett “Smėlio karjerų generolai”

Pasak Vidos ir Gretos, šiemet "Kino pavasario" gerbėjų laukia katiniškai magiška kino programa, iš kurios kiekvienas išsirinks ką nors sau tinkančio. J.Kalinsko nuotr.

mo klasė, kuri padeda mums auginti kino žmones. Žinoma, nepamirškime vakarėlių, svečių ir kitų "Kino pavasario" atributų. Greta: Aš turiu svajonę, nors festivalis dar nė neprasidėjo. Noriu, kad "Kino pavasaris" suburtų didelę bendruomenę, kuri ne tik žiūrėtų fi lmus, bet ir gyventų festivaliu, bendrautų tarpusavyje. Taip yra tada, kai išvažiuojame į Kanus. Panyrame į kino

pasaulį. Noriu, kad taip būtų ir Lietuvoje. Kodėl parinkote būtent tokią programą? Pagal kokius kriterijus ji buvo sudaryta? Vida: Programą sudarinėjo Greta. Aš galiu tik pasidžiaugti, kad kino kritikai programą įvertino labai palankiai. Greta: Festivalio filmai buvo atrinkti pagal universalumo kriterijų. Norėjome,

kad kiekvienas atėjęs surastų ką nors sau tinkančio. Visiems neįtiksi, tačiau norisi, kad patenkinti liktų visi žiūrovai. Galiu pažadėti, kad

taip ir bus. Tad "Kino pavasario gerbėjams" belieka sulaukti tos akimirkos, kai atsivers festivalio kino salių durys!

GRETOS FILMŲ TOP 5 F.Fellinio “Amarcordas” P.P.Pasolinio “Teorema” B.Wilderio “Džiaze tik merginos” J.Tati “Pramogų metas” L.Von Triero “Idiotai”

lietuviai

5

Kino šalyje yra vietos lietuviams Gausiai viso pasaulio kiną pristatančiame tarptautiniame festivalyje "Kino pavasaris" puikiai tinka frazė "šioje šalyje yra vietos lietuviams". Tarp įdomių, netikėtų, apdovanotų ir pastebėtų užsienio režisierių filmų kaskart atsiranda vietos ir lietuviško kino naujokams, kurie alsuoja jaunyste, drąsa ir, tikėkimės, kad ateityje jų laukia gražios perspektyvos. Šiųmetinio "Kino pavasario" lietuviškoje filmų programoje net septyni nauji ir dar niekur viešai nerodyti kūriniai. Festivalio nacionalinės kino programos sudarytoja Lina Kaminskaitė teigė esanti maloniai nustebinta, kad iš planuojamų rodyti filmų - tik vienas dokumentinis. "Jei vertintume pastarojo dešimtmečio lietuviškąją kinematografiją, nacionalinė dokumentika buvo žymiai produktyvesnė nei vaidybinis kinas. Gausėjantis filmų skaičius rodo pirmuosius permainų ženklus...", - teigė pašnekovė. Anot Linos, "pagrindinis šių metų lietuviškosios programos tikslas - nacionalinį kiną padaryti kuo labiau prieinamą, taip suteikiant galimybę žiūrovams patiems susipažinti ir įvertinti vietinę kinematografijos produkciją."

Debiutai ir sugrįžimai Festivalio žiūrovai išvys du naujus pilnametražius lietuviškus filmus. "Kino pavasaryje" debiutuoja režisierė Jūratė Samulionytė. Jos trumpo metro "Nerutina" pasakos, kaip pabėgti nuo kasdienybės ir rasti būdą atsikratyti kasdieniškumo. Tai pirmasis lietuviškas fotofilmas, sudėtas iš maždaug 80 tūkstančių skaitmeninių nuotraukų. Po septynerių metų pertraukos į festivalį su vaidybiniu kinu grįš daugelio dokumentinių fi lmų režisierius ir knygų vaikams autorius Vytautas V. Landsbergis. Jo naujausias kūrinys "Kai aš buvau partizanas" vaiko akimis žvelgs į Lietuvai vis dar aktualaus pokario problemas. Vienintelis ir, programos sudarytojų teigimu, tikrai stiprus "Kino pavasaryje" pristatomas dokumentinis filmas - Tomo Tamošaičio "Ispanų suaugusiems". Tai nostalgiška ir pilna humoro istorija, pasakojanti apie viename miestelyje Ispanijos Pirėnų papėdėje dirbančią mokytoją, kelis kartus per savaitę šalies

Festivalio "Kino pavasaris" žiūrovai išvys labai stiprų ir nostalgišką režisieriaus T.Tamošaičio filmą "Ispanų saugusiems".

imigrantus mokančią ispanų, nors moteris pati nekalba jokia užsienio kalba ir vos gali su jais susišnekėti. 2006 metais "Kino manifeste" išgarsėję Ignas Miškinis, Donatas Vaišnoras, Marius Kunigėnas ir Mantas Verbiejus šiemet festivalyje pristatys jungtinį filmą "Brėkštant". Jame kiekvienas papasakos po trumpą istoriją apie moters ir vyro santykius, kurie užsimezga mieste, tarp ketvirtos ir šeštos valandos ryto. Keturi menininkai tą pačią istoriją interpretuos savaip. Žiūrovai taip pat galės išvysti ir Laimanto Kairio filmą "Perlas". Tai vaidybinė kino drama apie senuką, keistais būdais trokštantį sūnaus meilės. Suradęs atžalos paliktą firmos, padedančios seniems žmonėms greičiau nukeliauti anapilin, reklamą, herojus priverčia sūnų pasirašyti tėvo numarinimo sutartį. Tačiau tuo viskas tik prasideda.

Lietuviškas kinas užsienio festivaliuose "Kino pavasaris", be septynių lietuviškų filmų, parodys ir daugiau nei penkiasdešimt užsienio kūrėjų darbų. Festivaly-

je bus pristatyti ne tik turtingų ir brandžiomis kinematografijos tradicijomis garsėjančių Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų fi lmai, bet ir Rumunijos, Ukrainos, gerėjančia kino situacija besidžiaugiančių kaimynių Lenkijos ir Estijos kūrėjų darbai. Šiame kontekste įdomi nacionalinio kino vieta kituose tarptautiniuose festivaliuose. Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, situacija yra nevienoda. "Renginiai yra skirtingi, viskas priklauso nuo jų koncepcijos. Yra tokių, kurie rodo tik savo šalies kiną. Jie pirmiausia skirti specialistams, profesionalams, kitų šalių kritikams ir renginių organizatoriams. Yra festivalių, kurie orientuojasi į tam tikro regiono kiną, festivalių, kurie pristato ar formuluoja svarbiausias šiuolaikinio kino tendencijas ir panašiai. Didieji festivaliai turi specialias sekcijas, skirtas nacionaliniam kinui. Berlyne yra "Vokiečių kino perspektyvos" (ten rodoma metų produkcija), panašios programos yra Kanuose, Maskvoje, kituose didžiuosiuose festivaliuose. Dažniausiai į jų pagrindinę konkursinę programą atrenkami keli ar bent vienas tos šalies, kur vyksta renginiai,

Juosta "Brėkštant" - tai 2006 metais "Kino manifeste" išgarsėjusios režisierių ketveriukės darbas.

filmai", - pasakojo kino kritikė. Lietuvoje kol kas tik džiaugiamasi, kad žiūrovas apskritai gali išvysti nacionalinę, vietinių kūrėjų pristatomą kinematografijos produkciją.

Režisieriai siūlo kurti, o tik po to peikti Festivalyje "Kino pavasaris" savo filmą "Kolekcionierė" pristatanti režisierė Kristina Buožytė sako nenorinti būti labai kritiška, tačiau pripažįsta, kad lietuviškam kinui erdvės tobulėti dar per akis. "Reikia įdirbio, kad būtų pasiektas europinis, pasaulinis lygis, kad galėtume lygiuotis į rodomus filmus, režisierius. Mūsų kinas yra gana jaunas, tačiau jaunieji režisieriai dirba, juda į priekį. Ateityje viskas bus gerai", įsitikinusi K.Buožytė. Pagrindinė problema, dėl kurios lietuviškas kinas vis dar nėra konkurencingas, anot režisierės, yra gerų scenaristų trūkumas. "Scenarijus yra opiausias dalykas. Nėra žmonių, galinčių juos gerai parašyti, todėl režisieriai rašo patys, o kuriant kiekvienas turi dirbti savo darbą. Tada filmas bus stiprus", kalbėjo K.Buožytė. Be to, pri-

dūrė režisierė, į lietuvišką kiną reikia žiūrėti kaip į lietuvišką ir prie jo pratinti žiūrovą. "Tik taip bus daugiau kuriama ir kartelė kils. Pavyzdžiui, Holivudas: kiek filmų ten yra padaroma, ir kiek iš jų yra gerų? Jeigu Lietuvoje būtų tokia kiekybė kino, būtų ir fi lmų, kuriuos žiūrovai pažiūrėtų ir sakytų - nerealu. O dabar kuriami daugiausiai penki ilgo metro filmai per metus, o vertinimo kriterijus yra labai aukštai pakeltas", - sakė K.Buožytė. Paklausta, kaip jaučiasi būdama tarp kūrėjų, į kuriuos skaudžiai sminga kritikos strėlės, K. Buožytė siūlo pabandyti kurti patiems. "Visada sakau, jog prieš pradedant peikti reikia pabandyti padaryti. Tada kritika įgauna svorio", - sakė režisierė.

Ateities kinas - jaunų kūrėjų rankose Visada yra vilties, kad priekaištai lietuviškam kinui liausis. "Man septyniolika", - taip atsakytų Romas Zabarauskas, paklaustas, kokio yra amžiaus ir kaip vadinasi jo naujausias trumpametražis filmas. Nuolat kinu besidomintis bei spaudoje

Kadras iš filmo

apie filmus rašantis vilnietis vienuoliktokas neseniai "Skalvijos" kino teatre pristatė savo kūrinį, kuriame pasakoja apie jo vienmečių jaunuolių kelionę savižudybės link. R. Zabarauskas tikisi, kad filmas "Man septyniolika" galės laisvai konkuruoti su su kitų režisierių darbais. "Po filmo sulaukiau teigiamų atsiliepimų ir ne tik dėl savo amžiaus. Žiūrovams patiko, dalį jų palietė asmeniškai, kai kas netgi apsiverkė. Pats filmo nesureikšminu, tai tik pati pradžia. Šiuo metu rašau ilgametražio filmo scenarijų ir, jei pavyks jį įgyvendinti taip, kaip noriu, festivalio organizatoriai neišvengiamai juo susidomės", - drąsiai tvirtino jaunasis režisierius. Anot R.Zabarausko, lietuviškas kinas turi problemų, pirmiausia dėl pinigų, tačiau kuriant finansiniai dalykai nėra esminiai. Galbūt dėl to internete pristatydamas "Man septyniolika" režisierius paliko žinutę: "Filmas rodomas rubrikoje "Kino bandymai", taigi, matyt, tikėtis per daug nereikia: kamera neprofesionali, biudžetas nulinis, o režisierius totalus profanas (t. y. aš, Romas Zabarauskas)."

Filmo "Kolekcionierė" režisierė K.Buožytė itin daug dėmesio skyrė savo juostos scenarijui.

Kadras iš filmo

6

filmai

Šįmet "Kino pavasaryje" žiūrėkite... Patirtis rodo, kad "Kino pavasarį" kasmet lydi ne tik džiaugsmas, bet ir lengvas sutrikimas, kai aplanko puikiai pažįstama liga sinefilija. Pasireiškia ji milžiniška meile kinui ir lengvu galvos skausmu, bandant išsirinkti tą vienintelį. Siūlome vaistus: gidą po šiųmetinio "Kino pavasario" filmus. Ligos jis neišgydys, bet jausite mažiau skausmo. Patarimais ir patyrimais dalijasi pripažinta sinefilijos specialistė ir festivalio meno vadovė Greta Zabukaitė, kuri pristato pagrindinės renginio programos dalis ir joms atstovaujančius filmus.

MEISTRAI. Ši "Kino pavasario" filmų dalis skirta jau pripažintų režisierių, vadinamų meistrais, maestro arba net ir genijais, darbams. Žiūrovams "Meistrų" programa siūlo devynis filmus, kurių išskirtinis bruožas - profesionalumas. Tai kinas, kuriame stipriau jaučiami ne režisieriaus ieškojimai, o tvirta jo ranka, patirtis, savitas braižas. Visi šios programos filmai tokie garsūs, jog išskirti kurį nors vieną būtų sudėtinga.

Vidurinės mokyklos Prahoje mokytojas Jozefas Tkalounas negali suvaldyti pykčio, kai mokiniai neklauso jo per poezijos pamokas. Jis meta darbą ir, nepaisydamas žmonos įkalbinėjimų išeiti į pensiją, tampa kurjeriu. Po avarijos jis vis tiek atsisako likti namie ir ima dirbti vietiniame Žižkovo prekybos centre taros supirkimo punkte. Čia po truputį ima keistis jo gyvenimas. Netikėta fantazija labai gyvenimiškomis temomis trykštančią istoriją "TUŠČIA TARA" pasakoja nuostabusis čekų komedijos meistras Janas Sverakas ("Kelionė", "Kolia"), pelnęs Karlovy Varų ir Kotbuso festivalių publikos prizus.

lio programoje - net aštuoniolika kino pasaulio akibrokštų. Filmų režisieriai yra mažai kam žinomi, bet netikėtai sužibėję, pribloškę, prizus laimėję kūrėjai. "Atradimuose" bus proga išvysti tuos filmus, kurie drąsiai įšoko į tarptautinį kino pasaulį ir jį užkariavo.

"AŠ ESU KYBORGAS, BET TAI NIEKO" - Pietų Korėjos režisieriaus Chan-wook Parko komiška drama apie tai, kaip mergina, galvojanti, jog yra kovinis kyborgas, užsirašo į psichiatrijos ligoninę ir ten susitinka su kitais pacientais. Galų gale ši patirtis virsta meile vyrui, manančiam, kad turi sugebėjimą vogti kitų žmonių sielas. Tai, matyt, labiausiai eksperimentinis filmas iš visų šios kategorijos režisierių darbų. Absoliučiai keistas, labai vizualus ir be galo egzotiškas.

"Kino pavasaryje‘04" rodyto filmo "Baskų realybė. Kamuoliukas prieš sieną" autoriaus Julio Medemo filme "SUTRIKUSI ANA" pagrindinė herojė yra graži laisvos dvasios aštuoniolikmetė iš Ibizos. Savo aistrą gyventi ji perkelia į naivius paveikslus. Viena dieną kosmopolitė meno mecenatė Justina pasiūlo Anai persikelti į Madridą tobulintis ir gyventi su grupe jos globojamų menininkų. Taip prasideda kelionė į naujus kontinentus Ana bus užhipnotizuota ir jai atsivers jos praėję gyvenimai ir tolimi mitai. Tai privers nutraukti iš protėvių paveldėtą prievartos grandinę, kuri tūno jos sutrikusioje sieloje.

Katynė - didelė žaizda kiekvieno lenko širdyje. Vienas jų - režisierius Andrzejus Wajda, kuriam ši vieta primena 1940-aisiais nužudytą tėvą Jakubą. Todėl sukurti filmą tokiu pačiu pavadinimu ir pasauliui papasakoti ilgai slėptas lenkų karininkų žudynes prie Smolensko, kurias įvykdė rusų NKVD, buvo ne tik režisieriaus ar kitų ten artimųjų netekusių filmo kūrėjų, bet ir visos tautos garbės reikalas. "Oskarui" nominuota "KATYNĖ" - tai ne vien šalies, bet ir vienos šeimos tragedija, kuri nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais.

ATRADIMAI. Šioje festiva-

Woody Alleno pernai sukurta juosta "KASANDROS PRAKEIKSMAS" spėjo sukelti ir dalies žiūrovų pasipiktinimą. Šio kūrėjo darbuose jau matyta, bet visada žavinti matematika: ramus gyvenimas juostos herojų laukia tik mainais už įvykdytą žmogžudystę. Pagrindiniai veikėjai - du broliai iš darbininkų sluoksnio, Teris ir Ianas. Pirmasis daug geria ir lošia, todėl įklimpsta į skolas. Tuomet pasirodo užsienyje gyvenantis turtingas dėdė Hovardas ir pasiūlo nuostabų sandėrį - jis išpirks Terio skolą, jei sūnėnai nužudys jam rūpesčių keliantį verslo partnerį.

Norah Jones ir Jude‘o Law gerbėjai turėtų likti patenkinti judviejų bučiniu kinų režisieriaus Wong Kar Wai juostoje "MANO VAIVORŲ NAKTYS". Filmo kūrėjas yra itin reiklus meilės scenoms. Būtent todėl juostos herojų bučinys buvo filmuotas net 95 kartus. Pats epizodas filme trunka vos keliasdešimt sekundžių. Stengtasi ne veltui - šis romantiškas filmas, pasakojantis apie merginą vardu Elizabeta, mėginančią išsilaižyti žaizdas po skausmingų skyrybų, atidarė jubiliejinį, 60ąjį, tarptautinį Kanų kino festivalį. Tai - graži ir vizuali, kaip ir kiti šio režisieriaus filmai, romantiška istorija, kuri yra, Wong Kar Wai teigimu, duoklė Amerikos kinui ir literatūrai, kadaise įkvėpusiems jį pasirinkti kino kūrėjo kelią.

Cristiano Mungiu "4 MĖNESIAI, 3 SAVAITĖS IR 2 DIENOS" - tai rumuniškas akibrokštas šiame festivalyje. Tai antrasis, po Cristi Puiu "Pono Lazaresku mirties", filmas, leidęs prabilti apie šios šalies kino atgimimą: 2 prizai ir Auksinė palmės šakelė 2007 m. Kanų kino festivalyje, Europos kino apdovanojimai režisieriui, filmui ir begalė kitų apdovanojimų ir nominacijų prizams. Puiki ir įtikinanti istorija apie 1987-ųjų komunistinę Rumuniją, jos jaunimą ir aborto problemas. Šios temos sovietiniame pasaulyje viešai neegzistavo. Šis pabrėžtino realizmo filmas yra pirmoji didžiulio projekto "Auksinio amžiaus pasakos" dalis. Per miesto legendas ir atskirų žmonių atvejus kūrėjai bando perteikti komunizmo istoriją Rumunijoje.

Keturių pagrindinių herojų gyvenimai susipina po vieno žmogaus dingimo - jis išėjo į miškus. Filme matysime vienišų mielų nevykėlių istorijas: dingusiojo žmona Liusetė nekantriai laukia grįžtančiojo, jaunas tėvas Luji nesutaria su žmona, viešbučio administratorė Šantalė svajoja su kuo nors dalytis laime, buvęs lošėjas Marselis sensta. Iš tikroviškų bei absurdiškų, savotiškai primenančių brolių Kaurismäkių kinematografą, momentų sulipdyta ir beveik perkaitinta kanadiečių režisieriaus Stéphane LaFleuro melodrama "CONTINENTAL, FILMAS BE GINKLŲ" subtiliai parodo, kas žmogų daro žmogumi.

Rusų režisierius Aleksandras Sokurovas ilgai brandino troškimą sukurti filmą, kuriame vaidintų operos dainininkė, maestro Msitslavo Rostropovičiaus žmona Galina Višnevskaja. Svajonė išsipildė pernai pasirodžiusioje juostoje "ALEKSANDRA". Tai istorija, kurioje režisieriaus mūza vyksta aplankyti savo anūko, rusų kareivio, tarnaujančio Čečėnijoje. Būtent jos akimis perteikiamas karas, kurio tiesiogiai nematome, bet išvystame jį per pokalbius su paprastais žmonėmis.

Vokiečių režisierius Fatihas Akinas juostoje "IŠ KITOS PUSĖS" pasakoja sudėtingą susikryžiavusių gyvenimų istoriją, kurioje žmonių viltys ir svajonės susipina su meilės bei tėvų paieškomis. Netikėti, sudėtingi veikėjų tarpusavio santykiai charakterizuoja šį kandų ir pribloškiantį filmą. Tėviška, motiniška, heteroseksuali bei lesbietiška meilė sugretinama su šeimos ir tėvystės klausimais. Pernai rugsėjį pasirodžiusi režisieriaus juosta gavo net devynis apdovanojimus. Tai įvairių festivalių geriausio režisieriaus, scenarijaus, žiuri prizai, 2007ųjų Europos filmo nominacija.

Jaunas riedlentininkas Aleksas nužudė apsaugininką ir dabar jaučia moralines kančias. Tačiau šalia to neišvengiamai teka paprastas paauglio gyvenimas: merginos, tėvai, bandymas pritapti. Pieštukas ir bloknotas popieriaus - tai visas kelionės paskutiniosiomis Alekso gyvenimo dienomis bagažas. Tokią istoriją dramoje "RIEDLENČIŲ PARKAS" pasakoja amerikiečių režisierius Gusas van Santas ir šįsyk kūrėjas dar paprastesnis nei iki šiol. Jo filmas kupinas dramaturgijos ir yra arčiausiai tradicinio kino nei bet kuris kitas jo darbas.

Sandanso kino festivalio pagrindiniu žiuri prizu apdovanotame režisieriaus Christopherio Zalla filme "TĖVE MŪSŲ" - dviejų atsitiktinių vyriškių pažintis. Chuanas, buvęs nusikaltėlis, stengiasi pabėgti nuo praeities ir kartu su būriu emigrantų iš Mechiko nelegaliai patekti į Niujorką. Kelionėje jis sutinka Pedro, jaunuolį, kuris vyksta susitaikyti su savo tėvu. Pedro ir Chuanas mėgina susidraugauti.

filmai Ukrainos režisierius Alanas Badojevas filme "ORANŽINĖ MEILĖ" tyrinėja rizikingus žmonių santykius bei viliojančią kūnišką meilę, kai ryte, pabudus iš sapno ir gaivališko šėliojimo, užgriūna atsakomybės reikalaujanti realybė. Dviejų žmonių santykius pakeičia išspausdintas skelbimas apie didžiulį nuomojamą butą. Jei pora norės gyventi čia iki pat buto šeimininko mirties, privalės mylėti vienas kitą labai stipriai.

Šmulis - žydas, o jo svajonė - emigruoti į JAV. Tačiau kol kas jis dirba apsaugininku, gyvena su tėvais ir penkiamečiu sūnumi ir taupo pinigus kelionei. Šmulis įsimyli jauną gražuolę Aminą, tačiau čia jo rūpesčiai tik prasideda: jis žydas, o mergina kilusi iš Pakistano, tad poros meilei trukdo religiniai ir kultūriniai skirtumai. Kuo baigsis ši istorija - klauskit danų režisieriaus Danieliaus Espinosos arba ateikit pažiūrėti jo "UŽDRAUSTĄ MEILĘ".

"AŠ IŠ TITO VELESO" - galėtų pasakyti trys seserys. Sapho - pasileidėlė rankinio žaidėja, šokinėjanti nuo vieno vyro ant kito, bijodama, kad kada nors liks viena. Taip pat ir Afrodita, likusi nebyli nuo tada, kai motina paliko šeimą ir mirė tėvas. Slavica - vyriausioji, 34 metų sveikstanti narkomanė. Teono Strugaro Mitevsko juosta, tai miestelio, komunizmo laikais pastatyto aplink gamyklą, peizažas. "Dėl taršos čia gimė vaikas su dviem galvom ir septyniais pirštais, vyrai miršta anksti, o moterys suserga vėžiu", - taip apie Tito Velesą atsiliepia jo gyventojai.

Šių metų "Kino pavasario" atidarymo filmas "BURTAI" pasakoja apie šešerių metų Stefeką, kartu su paaugle seserimi ir mama gyvenantį nedideliame kalnakasybos miestelyje netoli Vroclavo. Tai vaiko, bandančio susigrąžinti seniai prarastą tėvą, istorija. Lenkų režisierius Andrzejus Jakimowskis filme didžiausią dėmesį skiria ne siužetui, o dailiam istorijos pasakojimui, delikačiam, grakščiam kino vaizdui. Todėl ir lenkų kritikai, ir žiūrovai filmą lygina su "Amelijos iš Monmartro" ir "Mano gyvenimo žuvies" intonacijomis. Iš vienos pusės, magiškas juostos pavadinimas puikiai tinka tryliktajam "Kino pavasariui", iš kitos pusės, tai puiki proga renginiui suteikti lengvą pakylėjimą ir gerą nuotaiką.

Išskirtinio ir ypač laukiamo svečio teisėmis "Kino pavasaryje" pasirodys 2008 m. Berlyno kino festivalyje geriausiu filmu pripažintas ir "Auksinį lokį" gavęs José Padilhos "ELITINIS BŪRYS". Istorija, matyt, jau žinoma: Rio de Žaneiras, 1997 m. Elitinės komandos viršininkas Nasimento atsiduria keblioje situacijoje: jis paskiriamas vadovauti greitojo reagavimo būriui ir prižiūrėti skurdų, pagal džiunglių ir narkotikų baronų įstatymus gyvenantį rajoną. Filmo premjera įvyko visiškai neseniai, todėl, festivalio rengėjų teigimu, tai išskirtinė ir neįtikėtina proga pamatyti šį brazilų kino šedevrą.

Ne ką mažiau ypatingas ir laukiamas - Tailando režisieriaus Aditya Assarato "NUOSTABUS MIESTAS". Šviežia ir tik ką Roterdamo kino festivalio "tigru" už geriausią režisūrą apdovanota istorija pasakoja apie architektą iš Bankoko, savo kompanijos siųstą atstatyti prieš trejus metus praūžusio cunamio sunaikintą pietų Tailande esantį pakrantės miestelį. Tonas vienintelis statybų kompanijos darbuotojas, pasiryžęs pasilikti Dievo ir turistų pamirštame krašte. Bet ilgainiui pats nepastebi, kad svarbesnė jam tampa inteligentiška viešbučio savininkė Na.

Vengrų režisieriaus Arpado Bogdano "LAIMINGAS NAUJAS GYVENIMAS" fiksuoja pirmuosius berniuko žvilgsnius į šaunų naują pasaulį tik išėjus iš globos namų, kur jis jautėsi kaip kalėjime. Tačiau naujas pasaulis nepriima jo taip draugiškai, kaip buvo tikėtasi. O gal jis pats nemoka pasinaudoti galimybėmis? Filmas paremtas autobiografiniais motyvais ir pasakoja apie mėginimą ir nesugebėjimą išgyti nuo patirtų traumų.

"LA ZONA". Taip vadinasi ir pernai pasirodęs režisieriaus Rodrigo Pla filmas, ir turtingas Mechiko rajonas, apjuostas tvirta tvora, saugomas privačių apsaugininkų bei apsuptas šokiruojančio skurdo. Trys lūšnynuose gyvenantys vyrukai įsilaužia į vieną iš prabangių "La Zona" namų. Per apiplėšimą nužudoma senutė, tačiau nuo plėšikų pavyksta pabėgti tarnaitei. Ji įspėja apsaugininkus ir šie, nieko nelaukdami, pagauna ir nušauna du įsibrovėlius. Trečiajam, Migeliui, pavyksta pabėgti. Tačiau ramybės nėra: jį gaudo vietiniai, siekiantys nuteisti Migelį už lindimą ne į savo teritoriją.

"JOS AKIMIS" - tai filmas apie filmo filmavimą. Labai moteriška juosta: tiek argentiniečių režisierė Liliana Paolinell, tiek ir įtikinamai vaidinančios jos kūrinio herojės - moterys. Šios istorijos ašyje - kiną studijuojanti Alicija, kuri nori sukurti dokumentinį filmą apie už grotų kalinčių vyrų žmonas. Prieš porą metų pasirodžiusi drama - debiutinis režisierės kūrinys, pavyzdys, kaip mažo biudžeto filmas gali papasakoti gerą istoriją. Kokia Lilianos Paolinell paslaptis, matyt, atskleis ji pati, atvykusi į šiųmetinį "Kino pavasarį".

Gruodžio 22 d., 16 metų po revoliucijos. Vietinė Bukarešto televizijos stotis nusprendė pasikviesti keletą svečių, kurie galėtų pasidalinti savo šlovės akimirkomis, kai jie šturmavo miesto rotušę skanduodami "Šalin Ceausescu!". Vienišas pensininkas, vakarais dirbantis Kalėdų Seniu, ir alkoholikas istorijos mokytojas turi atsakyti į klausimus abejojančių TV žiūrovų, kurie netiki, kad revoliucija, apie kurią kalba ir kuria didžiuojasi laidos dalyviai, šiame mieste apskritai įvyko. Tokią nuotaikingą ir autoironiško humoro nestokojančią istoriją filme "12:08 Į RYTUS NUO BUKAREŠTO" pasakoja rumunų kino pasididžiavimas Corneliu Porumboiu. "12:08 į Rytus nuo Bukarešto" už geriausią debiutą apdovanotas Kanų kino festivalio "Auksine kamera", nominuotas Europos filmų apdovanojimams ir pripažintas geriausiu Rumunijos filmu 2006 m. Mažas biudžetas ir didelės ambicijos - galbūt tai bus įkvėpimas ir Lietuvos režisieriams.

7

Batia dirba maisto tiekimo įmonėje ir rengia vestuvių pokylius. Filipinietė Džoja rūpinasi irzliais ir kandžiais senukais. Keren savo vestuvių dieną susilaužo koją ir taip sugriauna svajones praleisti medaus mėnesį Karibuose. Trys moterys, trys "Medūzos". Tai iš Izraelio atkeliaujanti komiška drama, kurta sutuoktinių Etgaro Kereto ir Shiros Geffen. Aitrios, sąmojingos ir stilingos "MEDŪZOS" už elegantiškai nupieštą šiuolaikinio Izraelio gyvenimo portretą buvo apdovanotos Kanų kino festivalio "Auksine kamera".

Savo filmą festivalyje pristatys ir estai. Režisieriaus Veiko Õunpuu "RUDENS PUOTA" - tai šešių vienišų gyvenimų fragmentai blokinėje sovietinės eros banalybėje. Pats juostos autorius savo filmą pavadino "juoda kaip degutas komedija apie vienišumą, nusivylimą ir viltį". "Kino pavasario" rengėjai tikisi, kad mūsų stereotipai, esą estai yra šalti, lėti ir neįdomūs žmonės, netrukdys mėgautis kaimynų kinematografija. Ši juosta sulaukė net keturių tarptautinių apdovanojimų ir yra trečias iš eilės Estijos filmas, taip įvertintas per praėjusius metus.

Dar vienas Kanų kino festivalio favoritas - Pietų Korėjos režisieriaus Lee Chang-dongo "PASLAPTINGA SAULĖS ŠVIESA". Miliangas miestas, į kurį Šin-e ir jos 7-etis sūnus atvyksta naujam gyvenimui: moters vyras neseniai žuvo autokatastrofoje, o šis miestas buvo jo gimtasis, į kurį vyras visada troško sugrįžti. Filmo pavadinimas, kinų kalba reiškiantis "slaptoji saulės šviesa", kartu yra ir metafora visko, kas nematoma: meilės, tikėjimo, netekties, akimirkų trapumo. Tai komiškai dramatiškas pasakojimas apie moterį, kurios istorija kupina brangių kasdieniškų akimirkų ir neįtikėtinų pasikeitimų, lyg plonu teptuku tapančių naujo gyvenimo voratinklį nepažįstamame mieste. Šin-e suvaidinusi Jeon Do-yeon Kanų kino festivalyje tapo geriausia aktore.

Garsus popžvaigždžių fotografas Antonas Corbijnas ryžosi ekranizuoti britų roko grupės "Joy Division" vokalisto Iano Curtiso biografiją. Ir tai jam pavyko padaryti labai tiksliai, tvarkingai ir preciziškai - tiek atspindint grupę, tiek ir laikmetį bei pačios Anglijos atmosferą. Režisierius nagrinėja, kaip Ianas Curtisas tapo ryškia roko žvaigžde ir kas lėmė jo savižudybę, analizuoja muzikantą kamavusias problemas, fobijas, įtampą, kurią kėlė epilepsijos priepuoliai, nesėkmingos vedybos ir atsakomybė už grupę. Kanų festivalio "Auksine kamera" ir daugeliu mažesnių prizų apdovanotas filmas "KONTROLĖ" tai natūrali režisieriaus, kurį galima vadinti muzikantų bei muzikos grupių biografijų meistru, filmografijos tąsa. Jo filmų ir fotoalbumų sąraše: U2, "Metallica", "Depeche Mode", Bryanas Adamsas ir kitos muzikos grupės bei atlikėjai.

Melodi grįžta namo į Johanesburgo priemiestį Pietų Afrikoje palaidoti kadaise atstumtos dukters. Melodi sužino, kad turi dešimtmetį anūką Riverį ir ryžtasi jį globoti. Tačiau Riveris turi savo planų: jis veis stručius, kuriuos anksčiau prižiūrėdavo su motina. Netikėtos aplinkybės pasuka herojės ieškojimus kita linkme - Melodi tenka pripažinti skausmingus praeities faktus ir kurti ateitį kartu su anūku. Tokią istoriją filme "PAUKŠTIS, KURIS NESKRAIDO" pasakoja režisierė Threes Ana.

Visi festivalio filmai bus demonstruojami kino centruose "Coca-Cola Plaza" ir "Skalvija" (pastarasis repertuare pažymėtas - SK).

10

filmai

Šįmet "Kino pavasaryje" žiūrėkite... KINAS PRAMOGAI. Tai šiame festivalyje atsiradusi nauja programa. Joje - septyni pramoginiai filmai, nereikalaujantys kančios ar per didelių mąstymo pastangų. "Kinas pramogai" - lengvoji renginio dalis, po kurios iš salės žiūrovai išeis pakylėti ir gerai nusiteikę.

XX a. pradžia, Sicilija. Skurdus ūkininkas ir našlys Salvatorė nusprendžia su šeima emigruoti į Ameriką. Prieš pat sėsdami į laivą keliautojai susipažįsta su Liusi, brite, kuri trokšta sugrįžti į Ameriką, tačiau prieš tai būtinai turi susituokti. Salvatorė nusprendžia padėti jaunikio nerandančiai poniai. Tačiau lemtis spręsis tik atvykus į "NAUJĄJĮ PASAULĮ". Ši režisieriaus Emanuele Crialese juosta, tai graži, vizuali, žaisminga ir turtinga istorija, 2006-aisiais pripažinta geriausiu italų filmu.

Žemėje dedasi keisti dalykai: karalystė žlunga, o žmonės mato drakonus, kurie realiame pasaulyje nė neegzistuoja. Klajojantis burtininkas Gedas imasi darbo. Keliaudamas jis sutinka pamišusį paauglį princą Areną. Nors Arenas atrodo kaip drovus jaunuolis, jis slepia savo tamsiąją pusę, kuri suteikia jam jėgų, neapykantos, nuožmumo ir žiaurumo. Tai "ŽEMJŪRĖS PASAKOS" - režisieriaus Goro Miyazaki sekamos japoniškojo anime istorijos, skirtos visos šeimos savaitgalio apsilankymui kine.

Juosta pasakoja apie dviejų nepažįstamųjų, kuriuos suvedė muzika, meilę. Jis (airių grupės "The Frames" lyderis Glenas Hansardas) - muzikantas ir dainų kūrėjas iš Dublino, dieną taisantis dulkių siurblius tėvo parduotuvėje, vakarais grojantis gatvėse ir svajojantis tapti žvaigžde. Ji (kine debiutuojanti muzikantė Markéta Irglova) - čekė imigrantė, dirbanti bet ką, tačiau neužmirštanti pagroti pianinu, kai tik randa progą. Jie "KARTĄ" susitinka ir tai galbūt jų naujo gyvenimo pradžia. Gražus ir dainingas airių režisieriaus Johno Carney filmas pelnė aibes publikos simpatijų prizų už dainas įvairiuose festivaliuose, "Oskarą" už geriausią dainą "Falling Slowly" ir yra vienas pagrindinių pretendentų tapti "Kino pavasario" publikos filmu. Maria - striptizo šokėja. Jos tėvas Kurtas susijęs su nusikaltėlių pasauliu ir nuolatos policijos įtariamas. Užuodęs laimikį, Kurtas iš muziejaus pavagia neįkainojamą rusų ikoną "JUODOJI MADONA". Taip pradeda pintis nenuspėjamų įvykių grandinė, kuri arba supančios Marios tėvą, arba bus nutraukta jo laisvės vardan. Atsakymas - danų režisieriaus Lasse Spang Olseno romantinėje komedijoje "Juodoji Madona".

KINO DOKAI. Tai - festivalio duoklė visos kinematografijos pradininkui dokumentiniam kinui. Šįsyk su šešiais ir, kaip visada, aktualiais, įdomiais, netradiciniu kampu pasaulio įvykius ir problemas nagrinėjančiais kūriniais.

Režisieriaus Dušano Milico "GUČOS TRIMITAI" - šiuolaikinė Romeo ir Džuljetos istorija Serbijos kaime. Džuljetos tėvas Sačmo (taip vadino ir legendinį Louisą Armstrongą) nepritaria dukters meilei Romeo, trimitininkui iš romų ansamblio. Artėjantis tradicinis trimitininkų festivalis Gučos kaime - galimybė įrodyti Romeo, jog yra vertas savo išrinktosios. Tai filmas apie "kusturiciškus" Balkanus, kupinus daug muzikos, meilės, nacionalinių juokelių ir šimtaprocentinės pramogos.

Ne itin populiarus italų post-punk gitaristas Stefano nusprendžia grįžti namo į Riminį. Jis pasiilgo šiltos lovos ir mamos gaminamo maisto. Pavargusį nuo pašėlusio gyvenimo jį šeima sutinka išskėstomis rankomis. Deja, namų šiluma greitai ima varginti, nes atrodo, kad kiekvienas jos narys išgyvena krizę. Taip rutuliuojasi dar viena italų komedija - režisieriaus Gianni Zanasi filmas neįpareigojančiu pavadinimu "NESUK GALVOS".

"AMERIKA PRIEŠ JOHNĄ LENNONĄ" - apie "The Beatles" lyderį Johną Lennoną, 1960-aisiais tapusį aršiu aktyvistu, kritikuojančiu JAV karą Vietname ir kovojančiu už taiką, pasakojanti dokumentinė juosta. Filmo kūrėjai pasirinko menkai analizuotą muzikanto gyvenimo etapą. Grupės saulėlydyje J.Lennonas "The Beatles" populiarumą ėmė naudoti skelbdamas taiką pasaulyje. Filme pateikiami įrodymai, kad tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas mėgino nutildyti muzikantą dėl jo radikalių pareiškimų ir kritikos karui Vietname.

"MECHANINĖ MEILĖ" - dokumentinis filmas, mėginantis pažvelgti į santykius tarp robotų ir žmonių. Visi juostos herojai bendrauja su robotais, o režisierė leidžia žiūrovams pažvelgti į tokius "santykius" nuo Tokijo Japonijoje iki Braunšvaigo Vokietijoje, nuo Italijos iki Danijos. Pavyzdžiui, vienas išradėjų, sukūręs robotą pagal savo pavidalą, daro eksperimentą: savo mažametę dukrą pasikviečia pabendrauti su mašina, tarsi tai būtų jis pats. Vesdama šiuo pažintiniu turu po pasaulį režisierė Phie Ambo siekia atskleisti esminį žmonių poreikį: mylėti ir būti mylimiems.

"VIENUOLYNAS" - istorija apie 82 metų vienišių poną Vigą, kuris per visą savo gyvenimą nepažino meilės, ir seserį Amvrosiją, jauną rusų vienuolę, kuri atsitiktai ar likimo dėka tampa pono Vigo gyvenimo dalimi. Prieš 50 metų Jurgenas Lauersenas Vigas nusipirko Hesbjergo pilį Danijoje, tikėdamasis paversti ją vienuolynu. Tačiau tik dabar, po daugiau nei 30 metų, jis pagaliau gali tai įgyvendinti: į Daniją jau keliauja rusų ortodoksų vienuolės. Ši juosta režisieriui Pernille Rose Grunkjer garantavo prestižinį Joriso Ivenso prizą Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje.

"KOL MIRTIS MUS IŠSKIRS" - tai vienas pagrindinių santuokos įžadų. O Jano vedybinis gyvenimas eina šuniui ant uodegos, todėl jo viršininkas nusiunčia jį lankyti grupinės psichoterapijos. Čia herojus susidraugauja su dviem mechanikais Rudžiu ir Alfu. Šis filmas - antrasis garsios danų aktorės Paprikos Steen ("Paskutinė Mifūnės daina", "Šventė", "Adomo obuoliai") režisūrinis darbas. Europos kino apdovanojimams nominuota, Danijos kino akademijos prizą už geriausią vaidybą turinti aktorė gerbėjų būrį užsitarnavo vaidindama "Dogmos" ketvertuko filmuose ir demonstruodama puikų humoro jausmą.

Didžiausia popžvaigždžių fotografė Annie Leibovitz per pastaruosius 30 metų sukūrė tiek nuostabių ir įvertintų fotografijų bei portretų, kad tapo ne menkesne žvaigžde nei jos fotografuoti žmonės. Jos darbai puikavosi "Rolling Stones" ir "Vanity Fair" žurnalų viršeliuose, ji fotografavo stilingas rankines reklamuojantį buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą ir visą populiaraus TV serialo "Sopranai. Mafijos kronikos" komandą. Ji užfiksavo karų Ruandoje ir Sarajeve siaubus. Fotografijose ji nepamiršo įamžinti ir savo šeimos bei geriausių draugų, tarp jų - žinomos filosofės Susan Sontag. "ANNIE LEIBOVITZ: GYVENIMAS PRO OBJEKTYVĄ" - sesers Barbaros sukurtas dokumentinis filmas apie talentingą asmenybę, kur šalia madų sesijų išvysime puikius Arnoldo Schwarzeneggerio, Micko Jaggerio, George‘o Clooney portretus ar paskutinę ir garsiausią Johno Lennono ir Yoko Ono nuotrauką.

2006-ųjų vasaros pabaigoje viena droviausių ir mažiausiai suprastų grupių "Sigur Rós" grįžo į tėvynę Islandiją, norėdama surengti keletą nemokamų koncertų, kurie vyktų be reklamos. Unikalus koncertinis turas buvo nufilmuotas. Kvapą gniaužiantis filmas leidžia pažvelgti į šią keistą muzikos grupę jų gimtosios šalies fone. Koncertai vyko apleistuose žuvų fabrikuose, bendruomenių salėse, miške, urvuose. "HEIMA" islandų režisieriaus Deano DeBlois‘o juosta, kurioje sunku rasti ribą, skiriančią šį filmą nuo vaizdo instaliacijos, vizualiai patrauklios, nepaprastai paprastos ir be galo muzikalios.

Įkvėpti "Oskaro" už geriausią dokumentinį filmą gavusios Alo Gore‘o juostos "Nepatogi tiesa", filmo "11-TA VALANDA" kūrėjai kalba apie tai, kas supa visus Žemės gyventojus. Čia žiūrovai išgirs ir pamatys per 50 mokslininkų, mąstytojų ir pasaulio vadovų, nagrinėjančių ekologines problemas. Filme, prodiusuotame Leonardo DiCaprio (čia jis yra ir pasakotojas), kalba buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, mokslininkas Stephenas Hawkingas ir daug kitų įtakingų pasaulio veikėjų.

filmai DRĄSI VIZIJA.

Tai keturiolika filmų, kuriuos geriausiai apibūdina žodis "kitokie". Tema, forma ar išraiškos priemonė paverčia šiuos kūrinius neįprastais reginiais. Jie gali šokiruoti, gali priversti jaustis nepatogiai, sutrikti ar kentėti iki tol, kol salėje užsidegs šviesos. Tai kinas, perteikiantis kitokį žvilgsnį, kitokią ieškojimų kryptį, kuria sekti ir išgyventi sugebės tik ištvėrę iki pat filmo pabaigos.

Benas kitoks. Pirma, jis "BENAS X". Filmas įkvėptas tikros autizmu sirgusio ir nusižudžiusio paauglio istorijos, kurią režisierius Nicas Baltazaras aprašė romane ir ekranizavo. Beno gyvenimas - atskira visata, kurioje jis žaidžia savo mėgstamiausią kompiuterinį žaidimą "Archlord". Taip jis rengiasi gyventi realiame pasaulyje. Mokykla Benui - pragaras, kuriame šiurpas būti priekabių auka didėja kiekvieną dieną. Herojus sugalvoja planą. Taip jo gyvenime atsiranda Skarlait, mergina, su kuria susipažino virtualiame pasaulyje.

Atšiauraus gamtovaizdžio Ladake, 3600 metrų aukštyje Himalajuose gyvena mergaitė Lasija, jos tėvas Karma ir jaunesnysis brolis Čomo. Jų kaimelis yra Indijos "karštojoje" zonoje, Džamu ir Kašmyro valstijoje, todėl griežtai saugomas kariuomenės. Vieną dieną Lasijos tylą sutrikdo į kaimą įsiveržusi ir priešo beieškanti armija. Bet kai kareiviai netikėtai atranda sušalusį kūną, jų misija pasisuka nenumatyta linkme. Tokią istoriją pasakoja indų režisieriaus Shivajee Chandrabhushano filmas "ŠALTIS".

Danų režisieriaus Simono Staho "DEIZĖ DAIMOND" - tikras išbandymas žiūrovui. Pusantros valandos trunkanti jaunos moters Anos, svajojančios tapti aktore, ir jos netyčia pradėto kūdikio istorija. Dramos herojė stengiasi sukurti savo vaikeliui kuo geresnį gyvenimą, tačiau negeba suderinti aktorystės su saugia ir mylinčia aplinka vaikui. Viskas baigiasi poelgiu, visiškai pakeitusiu Anos ir jos dukros gyvenimą. Filmas žiūrovui suteikia tokį diskomfortą, kad vienintelė ramybės neduodanti mintis bus "kur šioje salėje išėjimas". Tačiau tik sulaukusieji juostos pabaigos galės padėti pliusą matytų filmų sąraše.

"SEKLIO" plakate puikuojasi Michaelo Caine‘o, Jude‘o L aw, H a ro l do Pinterio ir Kennetho Branagh pavardės. Išgarsėjęs Williamo Shakespeare‘o ekranizacijomis, šįkart Branagh režisavo naują katės ir pelės žaidimo versiją, to paties pavadinimo Josepho L.Mankiewicziaus filmo perdirbinį. Scenarijų apie senstantį garsų rašytoją Endriu Uaiką parašė Nobelio premijos laureatas dramaturgas Haroldas Piteris. Tai proto žaidimas, kurį herojus žaidžia su jį palikusios žmonos meilužiu ir taip bando jai atkeršyti.

Nuolankaus ir uždaro Muharemo gyvenimas - vienatvė, malda ir susilaikymas. Jo atsidavimą įvertina įtakingos ir turtingos Stambulo tikinčiųjų bendruomenės vadas: Muharemui patikėta rinkti nuomą iš bažnyčios turtą besinuomojančių bankų, įstaigų, gyventojų. Nauja patirtis ne tik jį įstumia į pasaulį, kurio taip vengė, bet ir keičia jis pats tampa išdidus, valdingas ir net abejotinai sąžiningas bei blaškomas aistros. Pasirinkimo sunkumus nagrinėjančią "TAKVĄ - DIEVO BAIMĘ" pristato režisierius Özeris Kiziltanas.

Argentinos pampų ūkininkai šiurkštūs kaip ir jų nederlingi žemės laukai. Režisierė Albertina Carri - priešingai, jautri ir trapi moteris. Tačiau tai jai netrukdo sukurti šokiruojantį, subtilų ir realistišką filmą "ĮNIRŠIS", kurio ašis - vienas Argentinos kaimų. Toks, kokių pilna ir Lietuvoje. Su žmonėmis, pasiduodančiais savo instinktams, vaikais, gyvenančiais skurde ir priverstais dirbti sunkų fizinį darbą, gyvuliais, natūraliai medžiojamais ir skerdžiamais. Tai žiaurus filmas ir ne vien dėl pradžioje pasirodančio titro, kuris skelbia, jog visi ekrane mirštantys gyvūnai miršta iš tikrųjų.

"GYVENIMO TEMPAS" - taip vadinasi amerikiečių režisieriaus Edo Radtke perteikiama trylikamečio Samerio kasdienybė. Paauglys šlaistosi Niujorko gatvėmis ir kartu su draugu iš turistų vagia vaizdo kameras, o po to jas pardavinėja vietiniams. Tačiau Sameris neišmeta jose rastų vaizdajuosčių. Užsidaręs savo kambaryje, jis vogtu kompiuteriu į vieną filmą montuoja kitų žmonių išoriškai laimingus gyvenimus ir ke liauja po vietas, kuriose niekada nebuvo. Vis dėlto ši vizualinė patirtis nepadeda pabėgti nuo žiauraus aplinkinio pasaulio.

Iska gyvena beviltiškame skurde viename atokiausių ir niūriausių Europos užkampių. Ji užsidirba sąvartyne rinkdama metalo laužą perdirbimui, o uždirbtus pinigus išleidžia degtinei, kurią perka tėvams. Maisto ji prašo iš šachtos darbininkų. Iska ir jos sesuo randamos anglių krūvoje ir apgyvendinamos vaikų namuose. Greitai atsiranda motina ir pasiima savo dukras namo. Vos grįžusi į gatvę, herojė ima svajoti apie jūrą. Štai čia prasideda paini ir vingiuota "ISKOS KELIONĖ", lydima vengrų režisieriaus Csabos Bolloko.

Debiutinis pilnametražis Michelange Quay filmas "VALGYKIT, TAI YRA MANO KŪNAS" - ramus, rimtas ir sudėtingas tyrinėjimas. Tai vizualinė šarada, spektaklis, keliantis kai kurių žiūrovų susierzinimą ir tuo liudijantis, kokie vis dar stiprūs lyties ir rasės prietarai. Vengdamas faktų dėstymo, filmas kalba apie vergovę, išsivadavimą, rekolonizaciją ir vudu apeigas. Tai - labai rimtas žvilgsnis į jėgą, skiriančią juoda nuo balto, rami vaizdinė poema Haičiui ir jo audringai istorijai, kurią kiekvienas žiūrovas interpretuos savaip.

11

Praėjusių metų Berlyno kino festivalio favoritas "IRINA PALM" vokiečių režisieriaus Samo Garbarskio drama apie penkiasdešimtmetę našlę Megi, kuri, norėdama sumokėti už sergančio anūko gydymą, nesėkmingai ieško darbo, kol galų gale pamato mažą skelbimą prie parduotuvės "Sexy World". Pagrindinį vaidmenį šioje juostoje sukūrė praeityje garsi skandalų ir meilės nuotykių ieškotoja Marianne Faithfull. Dabar ji stamboka, putlių delnų solidaus amžiaus moteriškė, kontroversiškai, tačiau ne vulgariai įsukta į sekso verslą.

Taipėjaus tatuiruočių meistrė Takeko iki ausų įsimyli Džeidę, paauglę, kuri atėjo į jos studiją išsitatuiruoti tokią pačią tatuiruotę su lelijomis, kokią turi Takeko. Vaikystės įsimylėjimų, suaugusiųjų kalčių ir erotinio ilgesio tyrinėjimas atskleidžia dabarties paslaptis ir praeities troškimus. Tokią istoriją atskleidžia Taivano režisieriaus Zero Chou juosta "MIRTIES LELIJOS".

"SKAFANDRAS IR DRUGELIS" - mažas mažas kinematografinis stebuklas, paremtas tikra stebuklinga istorija. 1995 m. gruodžio 8 d. mados žurnalo "Elle" redaktorius Jeanas-Dominique‘as Bauby patyrė insultą ir liko visiškai paralyžiuotas. Iki tol smagiai gyvenęs 43 metų vyras dabar galėjo judinti tik kairiąją akį. Vienas mirksnis - "taip", du mirksniai - "ne". Naudodamasis tokiu fizioterapeutės išrastu bendravimo kodu, per 14 mėnesių Bauby sugebėjo raidė po raidės sukurti lyriškus ir širdį veriančius memuarus. Jis mirė praėjus dviem dienoms po bestseleriu tapusios knygos išleidimo. Režisieriaus Juliano Schnabelio ("Basquiat") ir dramaturgo, scenaristo Ronaldo Harwoodo filmas buvo apdovanotas Auksiniu gaubliu, prizu už geriausią režisūrą Kanuose, BAFTA prizu geriausiam scenarijui.

Meksika. Johanas ir Estera, priklausantys religinei menonitų bendruomenei, gyvena susituokę jau daugelį metų, o jų darnų lizdelį puošia vaikai. Tačiau tikintis vyras pasiduoda pagundai - romanui su Mariana. Kalbėdamas apie geismą svetimai moteriai, Johanas mano, kad yra valdomas velnio. Tikėjimas Dievu turi išlaikyti sudėtingą išbandymą. Meksikos režisierius Carlosas Reygadas sukūrė labai savitą ir etišką filmą, kurio rimtai ir lėtai tėkmei nepabijo laimingos pabaigos, šiek tiek stebuklingos, tačiau natūraliai įsiliejančios į siužeto liniją. Galbūt dėl to "TYLI ŠVIESA" apdovanota Kanų kino festivalio žiuri prizu.

"XXY" - tai chromosomos, lėmusios hermafroditišką jaunuolio Alekso prigimtį. Argentiniečių režisierė Lucía Puenzo sukūrė šokiruojančią ir ne visiems priimtiną istoriją. Kino ekspertams ji patiko, todėl ir Kanų festivalio "Kritikų savaitės" prizas atiteko būtent šiam filmui.

mokslai

13

Teatro pradžia rūbinėje, o kino - istorijoje "Mes nuolat stebimės, kaip jie gali kažką sukurti iš nieko. Žinai, kad dirbdamas su jais, gali visiškai pasitikėti. Jie, ypač technine prasme, yra tikri profesionalai. Tai tik laiko klausimas, kada pasaulis apie juos išgirs", - taip apie lietuvių kino kūrėjus kalba filmų režisierius, scenarijų autorius, televizijos ir kino industrijos specialistas danas Allanas van O.T.Andersenas.

Jis kartu su "Kino pavasariu" ir "Media desk" balandžio 9-13 dienomis organizuoja nemokamas meistriškumo klases, skirtas supažindinti su mažo biudžeto filmų kūrimu. Čia savo žiniomis dalinsis Lietuvos ir užsienio prodiuseriai, režisieriai ir scenaristai. Pirmą kartą "Kino pavasaris" ne tik rodys filmus, bet ir pats rūpinsis, kad festivalyje

vertų rodyti filmų ateityje būtų dar daugiau. Galimybių trūkumas yra didžiausia jaunų ir perspektyvių kino kūrėjų problema. "Lietuva pradeda atsigauti, į ją ėmė keliauti daug tarptautinės patirties. Tačiau jums vis dar trūksta tų kelių žingsnių. Įstojote į Europos Sąjungą, užsieniečiai čia investuoja savo pinigus, tad, manau, šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas pradėti dirbti su jaunimu. Jeigu iš tikrųjų norite plėtoti nacionalinį kiną", - įsitikinęs A. van O.T.Andersenas.

Nemokamas, tačiau nereiškia, kad prastas Keturias dienas vyksiančios nemokamos kino meistriškumo pamokos supažindins lietuvius su filmų kūrimo paslaptimis. "Svarbiausias tikslas, kurį galiu pasakyti prisimindamas savo studijavimo laikus, yra tas, kad žmonės susirinktų, išgirstų, kas jiems norima pasakyti. Tuomet po visko išeitų šypsodamiesi ir įsitikinę, kad jei tik norėtų kurti filmus, jie galėtų tai padaryti", - pasakojo projekto vadovas. Pagrindinis reikalavimas dalyviams yra anglų kalbos mokėjimas, mat paskaitos vyks šia kalba. Dalyvauti projekte gali bet kokio amžiaus žmonės.

Paskata kurti Pasak A. van O.T.Anderseno, lietuvių kino industrija dar tik žengia pirmuosius žingsnius. J.Kalinsko nuotr.

Paklaustas, ko projekto dalyviai gali tikėtis iš šių pamokų, danų kūrėjas pažymėjo, kad iš-

mokti kažko per tokį trumpą laiką yra beveik neįmanoma: "Esu realistas - nemanau, kad po šių pamokų atsiras penki ilgo metro filmai. Tačiau jei bus bent vienas žmogus, kuris po šio projekto pasakys "ech, tai buvo nerealu, aš kažko išmokau ir tikrai noriu kurti", vadinasi, - tikslas pasiektas. Aišku, kad per tiek laiko kažko išmokyti žmogų sunku, bet įkvėpimui laiko užtenka." Paskaitas apie kino meistriškumą skaitys tiek Lietuvos, tiek ir užsienio režisieriai, scenaristai, prodiuseriai. Tai kino ekspertai iš Latvijos, Suomijos, Danijos, Olandijos, JAV. Lietuvių pozicijoms projekte atstovaus Saulius Drunga, Ieva Norvilienė, Ramūnas Škikas. "Saulius ir Ieva labai susidomėję, jie yra jauni, perspektyvūs, protingi, viską suprantantys kitaip ir galintys įrodyti, kad viskas yra įmanoma", - džiaugėsi meistriškumo klasių rengėjas. Paklaustas, kodėl į lektorių gretas įtraukė prieštaringai Lietuvoje vertinamus filmo "Nereikalingi žmonės" kūrėjus Raimondą Paškevičių ir Martį Martinsoną, A. van O.T.Andersenas teigė: "Teisybę pasakius, man visiškai nesvarbu, ką mano kiti. Ar patiko filmas, ar ne - tai taip pat yra gera tema paskaitoms. Kodėl jis toks ar anoks, ką būtum padaręs kitaip? Dėl to ir meistriškumo pamokos yra paremtos scenarijaus kūrimu. Maris ir Raimondas analizuos savo filmą, perrašys scenas ir diskutuos, kas būtų kitaip, jei būtu-

Dažnas man sako, kad neįmanoma kurti Lietuvoje, nes kinui niekas neskiria pinigų. Patikėkit manim, Lietuvoje dėl šimto eurų kovoja dešimt žmonių. Olandijoje jų yra šimtas ir jie kovoja dėl tūkstančio. Tad galimybės yra vienodos. Sako A.van O.T.Andersenas. me istoriją pasukę vienu ar kitu kampu. Būtų geriau ar blogiau. Jų vaidmuo - pristatyti mąstymo būdą "kas būtų, jeigu". Istorijų pasakojimas yra meno rūšis, forma."

Lietuvių kinas turi ateitį Gali kilti klausimas, kodėl kažkam reikėjo čia atvažiuoti ir bandyti kažką pakeisti? Kodėl užsieniečiui rūpi mūsų problemos? A. van O.T.Andersenas sakė, ne kartą tai yra girdėjęs: "Geriausia motyvacija, matyt, yra tai, jog man patinka filmai, patinka būti šalia kiną kuriančių žmonių, patinka klausytis istorijų, aš pats rašau, režisuoju. Klausiu savęs, ką pats norėčiau sužinoti, ir taip randu atsakymą į klausimą, kas gali būti įdomu jums. Taip gimsta nauda, motyvacija, mėgstamas užsiėmimas. Nėra nieko maloniau, kaip girdėti užsidegusius žmones, kalbančius apie dalykus, kurie juos užveda." Abejones dėl lietuviško kino A. van O.T.Andersenas sklaido entuziastingai girdamas mūsų nacionalinę kinematografi-

ją. "Jūsų kritikai sako, kad lietuviški filmai beviltiški. Aš visiškai su tuo nesutinku. Kai pažiūri į jaunimą, kuris ateina į kino industriją, pamatai, kad tai yra visa ko esmė. Būtent dėl to įdomu būti čia", - sakė danas.

Išradingumas - mūsų stiprybė Kada išvysime pirmąjį perspektyvų ir konkurencingą lietuvišką filmą, projekto vadovas sakė negalįs prognozuoti: "Jei žinočiau formulę, datą, tai eitume ir sukurtume tą filmą. Neįmanoma pasakyti kada, bet galiu garantuoti, jog tai bus netrukus. Jūs turite talentingų žmonių, apie kuriuos vis dažniau sužinome. Turite akademiją, kurioje pilna kiną mokančių kurti žmonių. Ir tu žinai, kad dirbdamas su lietuviais, gali jais pasitikėti. Tai tik laiko klausimas, kada pasaulis išgirs apie jus. Trūksta tik įkvėpimo ir vilties tikėti, kad jūs tai galite. Viskas priklauso nuo kūrybingumo, noro, įgūdžių ir, aišku, istorijos," - kalbėjo A. van O.T.Andersenas.

Europoje pagamintas Kia pro_cee´d turi išskirtinę 7 metų garantiją.

* 7 metų / 150 000 km garantija galios perdavimo įrengimams arba 5 metų / 150 000 km garantija visam automobiliui. CO2 emisija – 152 g / km; degalų sąnaudos 6,4 l / 100 km.

Turi tai pajusti! Užvesk. Ir pajusk laisvę! Laisvę džiaugtis, stebėtis, mėgautis važiavimu. Su pro_cee’d visomis gatvėmis ir keliais važiuosi naujai. Taip, kaip niekada iki šiol nevažiavai! Naujasis KIA pro_cee’d su 7 metų garantija – ateik ir išbandyk! www.kia.lt

Pardavimo salonai: UAB „KIA Auto”, J. Jasinskio g. 14, Vilnius; UAB „Truma“, Veiverių g. 150, Kaunas; UAB „Vakarų autocentras“, Birutės g. 12, Klaipėda; UAB „Autotopus“, Smėlynės g. 112A, Panevėžys; UAB „Šiaulių Kemi“, Pramonės g. 13A, Šiauliai.

Naujasis

– oficialus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” rėmėjas.

14

žvaigždė

Režisieriaus F.Akino kūryba tarp Turkijos ir Vokietijos Šiemet festivalyje "Kino pavasaris" garsus turkų režisierius Fatihas Akinas pristatys naujausią savo dramą "Iš kitos pusės". Gimęs Vokietijos mieste Hamburge ir čia užaugęs, menininkas savo filmais ir mintimis nuolat grįžta į Turkiją, kurioje liko jo šeimos šaknys. Išskirtiniame interviu "Kino pavasariui" F.Akinas pasakojo apie tai, koks svarbus jam yra gyvenimas, kodėl, būdamas turkas, jis vadina save vokiečių režisieriumi, ir kaip įnirtingai jam tenka slėpti savo asmeninį gyvenimą. Kaip kilo fi lmo "Iš kitos pusės" idėja? Tai buvo dėlionė. Buvau baigęs paskutinį savo fi lmą ir ieškojau naujų idėjų. Kaupiau mintyse ir užsirašinėjau įvairias situacijas, istorijas, scenas, mintis, sapnus ir galvojau, kaip aš tai sujungsiu. Ši dėlionė turėjo pavirsti į vieną junginį, į fi lmą, idėją ir galų gale aš sugalvojau, kad tai bus istorija apie likimus, kurie susikryžiuoja, apie tai, kaip mirtis gali pakeisti gyvenimą. Paminėjote mirtį. Kas įkvepia jus kurti personažus, kurie balansuoja tarp gyvenimo ir mirties, kaip, pavyzdžiui, filme "Galva į sieną"? Aš pasakyčiau, kad man už mirtį įdomesnis gyvenimas. Tačiau mirtis yra kiekvieno pabaiga ir tai neišvengiama. Kalbėti apie mirtį daug kam yra tabu, o aš noriu parodyti, kad nors mirtis mus supa kiekvieną dieną, mes vis viena randame jėgų ir noro gyventi, džiaugtis gyvenimu. Filme "Iš kitos pusės" herojai migruoja iš Vokietijos į Stambulą, o ne atvirkščiai, kaip mes esame įpratę girdėti ir matyti kalbant apie Vokietijos ir Turkijos santykius. Kas įkvėpė jus pasirinkti kitokią nei įprasta migracijos kryptį? Globalizacija. Ir tai, kas iš tiesų nėra taip vienpusiš-

Vokietijoje kuriantis turkų kilmės režisierius F.Akinas sako, kad jo filmai yra savotiška duoklė gimtajam kraštui ir jo šaknims.

ka. Daug žmonių išvyksta iš Vokietijos, turkai grįžta į savo kraštą, ir tai yra normalu. Tai - globalus pasaulis Kodėl jūs pats gyvenate Vokietijoje? Žiūrint jūsų fi lmą kyla įspūdis, kad jūsų širdis Turkijoje... Vokietijoje visa mano aplinka, draugai, darbas. Aš gimiau ir užaugau Hamburge. Turkija - mano tėvų kraštas. Jis man svarbus. Juk norint suvokti, kas esi, turi grįžti į ten, kur tavo šaknys, iš kur esi kilęs. Mano fi lmai - savotiška

duoklė mano tėvų gimtajam kraštui ir mano šaknims. Tačiau aš, kaip kūrėjas, dirbu Vokietijoje, čia mano aplinka, net negalėčiau grįžti gyventi į Stambulą. Kaip jaučiatės, kai ilgai "gimdytas" fi lmas staiga ima priklausyti daugeliui žmonių: prizai, įvertinimai, interpretacijos ir populiarumas... Aš esu kūrėjas ir trokštu pasiekti auditoriją. Trokštu, kad mano filmus žiūrėtų, kad temos, analizuojamos

"Iš kitos pusės" Juosta "Iš kitos pusės" tai susikryžiavusių gyvenimų istorija, kurioje žmonių svajonės susipina su meilės bei tėvų paieškomis. Turkas Ali - energingas, aštuntą dešimtį pradėjęs vyriškis, kuris susipažįsta su prostitute Jeter ir ši apsigyvena pas jį. Nedžatas, jo sūnus, yra jaunas Vokietijos universiteto profesorius. Jeter turi jauną dukterį Aiten, kuri tebegyvena kažkur Turkijoje, ir aplinkybės priverčia Nedžatą keliauti į Stambulą ieškoti jos. Tačiau mergina jau Vokietijoje ieško savo motinos. Šiame simetriškai priešingų linijų ir identiškų jausmų filme visi veikėjai prarasdami artimuosius atranda šalį ir atrasdami šalį netenka kitos gyvenimo pusės. F.Akino juosta "Iš kitos pusės" yra laimėjusi Kanų kino festivalio ir Europos kino apdovanojimus už geriausią scenarijų.

juose, būtų suprastos. Aš nekuriu sau ir nenoriu likti šešėlyje. Tai, kad mano fi lmai įvertinti ir patenka į festivalius, man didelis malonumas ir aš džiaugiuosi, kad žmones jie jaudina. Tai, kas slypi už mano fi lmų - mano jausmai, mintys, patirtis yra apsaugoti meninio kūrinio šarvu. Juk jūs matote mano darbą ir tik per jį bandote įžvelgti mane. Tas meninio kūrinio šarvas man padeda atsiriboti ir neatskleisti asmeninio gyvenimo detalių spaudai. Apie mano gyvenimą jūs neperskaitysite žiniasklaidoje. Taip, jums tai puikiai sekasi. Ačiū, aš tai labai vertinu. Nes yra pavyzdžių, kaip galingos valstybės vadovas taip afišuoja savo santykius ir asmeninį gyvenimą, kad aš ir pusė pasaulio nebegali į jį žiūrėti rimtai (jūs žinote, aš kalbu apie vieną prancūzą vyruką ir Carlą Bruni). Aš negaliu galvoti apie jo vykdomą politiką, nes visa, ką jis siūlo apie save sužinoti - tik jo intymaus gyvenimo detalės. Aš nenoriu būti taip vertinamas. Aš noriu, kad mane vertintų už mano darbus. Jūs žinomas kaip režisierius, leidžiantis aktoriams improvizuoti ir ieškoti naujų scenarijaus prasmių - tai tarsi kūrybinio jūsų proceso dalis. Taip, tiesa. Aš, žinoma, tu-

Dosjė Fatihas Akinas gimė 1973-aisiais Hamburge. Režisieriaus tėvai iš Turkijos į Vokietiją atvažiavo 1960-aisiais. Fatiho tėvas buvo vienos valymo kompanijos tarnautojas, o mama dirbo pradinių klasių mokytoja. F.Akinas scenarijus pradėjo rašyti dar vaikystėje. 1995aisiais turkų kilmės režisierius sukūrė pirmąjį savo trumpametražį filmą "Sensinai, tai tu". Šis darbas F.Akinui laimėjo Tarptautinio Hamburgo trumpametražių filmų festivalio apdovanojimą. Antrasis režisieriaus filmas "Žolė" taip pat sulaukė pripažinimo. Vėlesnės F.Akino juostos buvo taip pat pastebėtos viso pasaulio kino festivalių žiūrovų ir įvertintos kritikų. F.Akinas yra didelis garsaus režisieriaus Jimo Jarmuscho gerbėjas. F.Akinas su žmona Monika augina 3 metų sūnų. Norėdamas atsipalaiduoti režisierius kartais pakeičia amplua ir groja naktiniuose klubuose prisidengęs pseudonimu "Dj Superdjango".

riu viziją ir žinau, apie ką mano fi lmas ir kaip jis turi atrodyti, bet jei žinau, kad du žmonės scenoje turi vaizduoti įsimylėjėlius, aš jiems pasakau: "Jūs turite vienas kitą mylėti, tačiau kaip tai padaryti - jūsų reikalas." Nenoriu įsprausti jų į rėmus. Ar jau kuriate naują filmą? Šiuo metu ne. Mėginu rašyti scenarijų. Prieš tai tikrai daug keliavau, įvairiuose festivaliuose pristatinėjau "Iš kitos pusės". Galbūt yra žmonių, kuriems nesvarbu, kur kurti. Tačiau aš negaliu rašyti scenarijaus skirtingų viešbučių kambariuose, traukinyje ar lėktuve. Jei rašau, negaliu blaškytis. Todėl dabar niekur nekeliauju, nors apskritai kelionės po festivalius ir skirtingas šalis - didelė gyvenimo dovana. Mėgstu ne tik susipažinti su naujomis vietomis

ir žmonėmis, bet ir skirtingų šalių virtuve. Džiaugiuosi, kad mano darbas suteikia man tokias galimybes. Po šio atsakymo tikriausiai neverta klausti, ar atvyksite į "Kino pavasarį", kuriame bus rodomas jūsų filmas "Iš kitos pusės"? Deja, ne. Tikrai visų atsiprašau. Šiuo metu rašau. Niekada nebuvau Lietuvoje, mielai apsilankyčiau. Manau, kad esu pakankamai jaunas ir dar sukursiu ne vieną fi lmą (juokiasi). Todėl galiu drąsiai pažadėti, kad būtinai atvyksiu į jūsų festivalį. Kartu su savo komanda esame nusprendę, kad ateityje nesilankysime vis tuose pačiuose festivaliuose, o pagerbsime naujus ir neatrastus, taigi manau, kad jūsų šansai mane pasikviesti - labai realūs ir dideli (juokiasi). F.Akiną kalbino Andrė Jarutytė.

pramogos

Atspėkite, kokiems filmams priklauso šie kadrai "15min" kartu su festivaliu "Kino pavasaris" siūlo skaitytojams išbandyti laimę originaliame konkurse. Pasukite galvas, pasitelkite visas įmanomas priemones ir parašykite mums iš kokių filmų yra "iškirpti" šie kadrai. Nugalėtojui įteiksime kvietimą į vieną iš "Kino pavasario" filmų. Laiškus su atsakymais, savo vardu, pavarde ir kontaktais siųskite adresu [email protected]

"Kino pavasaryje" ne tik geras kinas! Festivalis "Kino pavasaris" savo gerbėjus šiemet pradžiugins ne tik įspūdingais filmais, tačiau ir puikiais teminiais vakarėliais bei originaliomis parodomis.

2)

1)

15

"Kino pavasaris" - ne vien fi lmai, tačiau ir rimtos diskusijos, susitikimai su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis bei originalūs teminiai renginiai", - sakė festivalio direktorė V.Ramaškienė. Pasak "Kino pavasario" vadovės, visa tai kinomanai galės rasti kiekvieną festivalio vakarą sostinės klube "Woo". Čia vyks teminiai vakarėliai ir fi lmų peržiūros. Beje, festivalis kaip ir pernai sulauks aktorių ir režisierių, atvyksiančių pristatyti festivalyje rodomų fi lmų. Su jais gerbėjai pasimatyti galės taip pat "Woo". Didžiausia "Kino pavasario" puošmena šiemet taps vokiečių režisieriaus Rainerio Wernerio Fassbinderio ir

prancūzų aktorės Isabelles Huppert retrospektyvos. "Kino pavasario" žiūrovai prekybos centre "Gedimino 9" galės išv ysti aktorės portretų parodą, o "Coca-Cola Plaza" kino teatre bus eksponuojama režisieriaus R.W.Fassbinderio filmų plakatų paroda.

Sostinės prekybos centre Gedimino 9 kinomanai galės apžiūrėti prancūzų aktorės I.Huppert potretų parodą.

KINO AUGINTINIS

Vardas: Nikė. Amžius: greitai bus 5 metai. Pomėgiai: dievina krevetes, radiatorių bei visus kitus šilumos šaltinius... Nemėgsta: nulipti nuo radiatoriaus. Mėgstamiausias filmas: „Ežiukas rūke“. Mėgstamiausias aktorius: Garfildas – eina dėl jo iš proto. Nikės šeimininkas: “Kino pavasario” direktorė Vida Ramaškienė.

3) SUDOKU 6

3 8 5 9

?

2

7 8 4 1 6 2

1

4

9 7 6 8 5 8 6 1 9 3

Užpildykite SUDOKU lentelę. Klaustuku pažymėtame langelyje esantį skaičių siųskite SMS žinute numeriu 1351 (žinutės kaina tik 1 Lt, dalyvauti gali visi BITĖS GSM, OMNITEL, TELE2 abonentai). Žinutės langelyje rašykite: 15MIN SUD (gautas skaičius) Vardas Pavardė Miestas. Vienas iš teisingą atsakymą atsiuntusių žmonių burtų tvarka laimės pakvietimą į "Kino pavasario" festivalį (jį galėstite atsiimti "15min" redakcijoje, su laimėtoju susisieksime asmeniškai). Sunkus

16

pramogos

Woody Alleno "spermatozoidai" gerina miegą Vienas Didžiosios Britanijos viešbučių tinklas savo svečiams pasiūlė išbandyti neįprastus miego kostiumus. Tai iš megzto šilko pagaminti specialūs drabužiai, kojinės, pirštinės ir galvos apdangalai, kuriuos apsirengęs viešbučio lankytojas primena Woody Alleno juostos "Viskas, ką norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti" veikėją spermatozoidą. Jį suvaidino pats režisierius W.Allenas. Viešbučio atstovai ragina neskubėti juoktis, mat nepabijojusiems tokių naujovių garantuojamas "palaimingas miegas" ir nemokamas pižamos komplektas. Penkiuose savo viešbučiuose pasiūlę šią naujovę, inovatoriškieji britų verslininkai tikina, kad "pagal individualų užsakymą pagamintos raminamosios pižamos"

leidžia odai kvėpuoti, palaiko vienodą kūno temperatūrą, drėgnumą, mažiną niežėjimą ar nemalonų prakaito kvapą. Tokios pižamos tik vienas iš būdų pagerinti klientų miego kokybę, dėl kurios užtikrinimo per galvą verčiasi nemaža dalis viešbučių. Tuo tarpu unikalius miego drabužius sukurti įkvėpęs W.Allenas ir toliau stebina intriguojančiais fi lmais. Šiųmetiniame "Kino pavasaryje" garsusis režisierius pristatys pernai sukurtą fi lmą "Kasandros prakeiksmas". Tiesa, paties režisieriaus spermatozoido kostiumu čia neišvysime, tačiau intrigos bus ne ką mažiau. Pinigų stoka, komplikuoti santykiai su artimaisiais, aplinkybės, tampančios nusikaltimo priežastimi - tai tik dalis problemų, su kuriomis akis į akį W.Alleno fi lme susidurs lietuvių žiūrovai.

W.Allenas įkvėpė Didžiosios Britanijos viešbučių savininkus ir šie sukūrė savo svečiams miego kostiumus, kurie primena režisieriaus suvaidintą spermatozoidą.

Leonardo DiCaprio atsibodo paparacams Dokumentinio filmo "11-ta valanda" bendraautoris ir pagrindinis pasakotojas Leonardo DiCaprio teigia atradęs paslaptį, garantuojančią jam visišką ramybę.

L.DiCaprio, sukūręs dokumentinį filmą, pastebėjo, kad jo nebepersekioja bulvarinė spauda. AFP/Scanpix nuotr.

Pasak aktoriaus, norint išvengti varginančio paparacų ir bulvarinės spaudos dėmesio tereikia sukurti fi lmą apie globalinį atšilimą. L.DiCaprio teigimu, tiek jį nuolat medžiojantiems fotografams, tiek žurnalistams visiškai neįdomu, kai žvaigždė kalba apie klimato pokyčius ar ragina atsisakyti senųjų energijos šaltinių.

"Manau, aš jiems atsibodau, todėl jie paliko mane ramybėje", - džiaugiasi aktorius. Pamatyti pirmus dokumentinius L.DiCaprio bandymus galės ir "Kino pavasario" žiūrovai. "Vienuoliktoji valanda" - taip vadinasi garsaus Holivudo aktoriaus pirmasis režisūrinis darbas. Kokią įtaką darome planetai ir ką paliksime po savęs? Tai klausimai, į kuriuos ir bandys atsakyti šis dokumentinis fi lmas. Jame išvysite daugiau nei 50 įvairių sričių mokslininkų, mąstytojų, aukštų politinių pareigūnų, ir patį L.DiCaprio.

"Kino pavasariška" astrologinė prognozė kino aistruoliams

a

Gimėte per „Kino pavasarį“, todėl artimiausiu metu sulauksite ypatingo dėmesio. Pirmoje balandžio pusėje numatomas valdžios palankumas, todėl nerūstinkite aukštesnių jėgų ir venkite vaikščiojimo į darbą ar paskaitas, antraip pražiopsosite ką nors svarbaus. Piktos apkalbos aplenks jus, būsite ypač mėgstamas draugų, mat jau tryliktus metus iš eilės jiems nereiks sukti galvos dėl gimtadienio dovanos. Savo ruožtu nenustebkite, jei visi artimieji dovanos tą patį – bilietą į kiną, todėl ir gimtadienio vakarėlis rūpesčių neatneš.

Avinas

b

Dirbsite sunkiai, ilsėsitės turiningai: namuose su šeima ir televizoriumi. Darbe toliau slėgs nuobodulys, tačiau išsaugosite stabilumą. Toks pats bus ir vedybinis gyvenimas. Atlyginimas išliks menkas, gali netgi sumažėti. Kasdienybė tekės ta pačia vaga, visiškai priešinga kažkada ypač mėgtam serialui „Santa Barbara“, kuriame vieną pirmųjų vaidmenų sukūręs vos septyniolikos Leonardas DiCaprio 1991 metais pretendavo laimėti geriausio jaunojo serialų aktoriaus titulą. Įdomu, ar iškovojęs šį apdovanojimą jis režisierėms Nadiai Conners ir Leilai Conners Petersen „11 valandoje“ pasakotų apie globalias problemas?

Jautis

c

Savęs radimo metas. Numatoma santykių su savimi pačiu krizės ir jūsų asmenybės dvylipumo pabaiga. Beliks išspręsti lemiamą ginčą ir pasidalyti chromosomomis. Atsakymus į iškylančius klausimus padės rasti Lucia Puenzo filmas „XXY“. Tad vienintelis kelias į vidinę harmoniją veda kino teatro link. Juolab kad dviese ten galėsite apsilankyti už vieno bilieto kainą.

Dvyniai

Nesėkmingos antrosios pusės paieškos ims duoti vaisių. Pagaliau viskas priklausys ne nuo gebėjimo derinti interesus, užmegzti ir puoselėti partnerystės ryšius. Jūsų privalumas – visuotinių dėsnių nepaisymas, tad jei jau sugebate vaikščioti atbulas, rūpesčių nekils ir įsimylint robotą. Tik prieš tai susipažinkite su instrukcija. Amūro vaidmens imasi režisierė Phie Ambo ir jos „Mechaninė meilė“.

d

Vėžys

Liūtams ir toliau nestigs žavesio, energijos ir aplinkinių žmonių dėmesio. Tačiau laikas parodys, ar beatodairiškas šlovės bei valdžios siekimas nevirs perdėtos didybės, tironiško valdingumo ir net nesąžiningumo apraiškomis. Todėl patartina nevengti vienatvės, maldos ir susilaikymo nuo seksualinių malonumų. Tai gali atnešti tik pykčius ir nesupratimą tarp liūtams artimų žmonių. Ir būtinai pažiūrėti režisieriaus Özerio Kiziltano filmą „Takva – Dievo baimė“.

Liūtas

Ateinantį mėnesį, kaip ir visais kitais, sieksite valdžios. Tiesa, sėkmingą karjerą, kuomet nuo klasės seniūno pakilote iki savo daugiabučio namo pirmininko posto, gali sudrebinti neramumai, mat susidursite su esminiais klausimais. Ar nuvykote į visas žadėtas klasės ekskursijas? Ar už jas surinkti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį? Ar už juos atsiskaitėte prieš bendraklasius? Suprasti, kad ne valdžia suteikia laimę galite pasižiūrėję čekų meistro Jano Sveráko „Tuščią tarą“. Humoro jausmas net ir valdingiesiems ne pro šalį.

Artimiausias laikas bus dosnus įkvėpimo bei kūrybinio polėkio. Jei vis dar nerandate savosios mūzos, matyt, nepakankamai stengėtės. Pamirškite racionalumą – laikas vadovautis jausmais. Tam puikiai tiks gražiausių dainų kupinas ir „Oskaru“ už muziką apdovanotas filmas „Kartą“. Galbūt tai jūsų raktas į sėkmę.

Planetos pranašauja romantišką ir kupiną aistros nuotykį. Nekliudykite sau leistis į avantiūrišką ir paslaptingą kelionę, mat patirti įspūdžiai įsimins ilgam. Kelią rodys žvaigždės, spindinčiomis danguje, o ne ekrane. Priešingu atveju sulauksite Norah Jones ir Jude'o Law likimo, kai pirmasis bučinys filme „Mano vaivorų naktys“ pavyko tik po 95 karto.

e f

i

Šaulys

j

Mergelė

Ožiaragis

Nuolat abejojančioms ir sunkiai sprendimus priimančioms Svarstyklėms artėja sunkus metas. Negrįžtamai prarasti sveiką nuovoką ypač gresia balandžio 3–17 dienomis, mat iš daugiau nei penkiasdešimt skirtingų per visą „Kino pavasarį“ planuojamų rodyti filmų išsirinkti tuos, kuriuos norėtumėte pamatyti, bus sunku. Todėl minėtomis dienomis patariama rinktis vienatvę, nebendrauti su draugais, o laiką leisti pirmoje kino teatro salės kėdėje.

Netrukus pasitaikys proga užmegzti glaudesnius santykius su viena žymiausių ir prieštaringiausiai vertinamų moterų Vandenių – Yoko Ono. Galbūt šioje asmenybėje atrasite dalelę savęs, o gal įkvėpimą ieškoti savojo Johno Lenono. Tik būkite pasiruošę net ir didžiausiems netikėtumams, po kurių gali tekti persvarstyti visų namuose esančių „The Beatles“ plokštelių likimą. Bet prieš tai pažiūrėkite Davido Leafo ir Johno Scheinfeldo filmą „Amerika prieš Džoną Lenoną“.

g

Svarstyklės

Žvaigždės perspėja jus saugotis netikrų pranašų, skelbiančių melagingas tiesas. Būkite atsargūs, mat aplink dar daug tų, kurie tiki, kad Skorpionas yra bene vienintelis gyvūnas, sugebantis nusižudyti pats sau susileisdamas nuodų. Panašiai pasielgė ir britų roko grupės „Joy Division“ vokalistas Ianas Curtisas Antono Corbijno filme „Kontrolė“. Tad Skorpionams tiesiog būtina pamatyti šią juostą.

h

Skorpionas

k

Vandenis

Radikalių permainų metas. Jei vis dar stokojate ryžto, pasitikėjimo savimi, sėkmės ar partnerio dėmesio, netolima ateitis pasiūlys galimybę pažvelgti į kitokį gyvenimo būdą. Galbūt anksčiau jų nepastebėjote, tačiau jos visada yra šalia jūsų – Medūzos. Šie duobagyviai medžioja žuvis, kartais žmones, o savo aukas nuodais nužudo per milijoninę sekundės dalį. Kaip tapti viena jų, papasakos Etgaras Keretas ir Shira Geffen (ieškokite filmo tokiu pačiu pavadinimu).

l Žuvys