Innov 02 V21

Nr. 2 • 2009 m. ruduo-žiema

7

Žinių trikampis paskatins verslo ir ūkio proveržį

10

G. Verheugenas: „Lietuva turi orientuotis į žiniomis pagrįstą ekonomiką bei visuomenę“

14

Lietuvoje – amerikiečių investicijos į aukštąsias technologijas

Parama įmonių inovacinei veiklai 2007-2013 m. (tiesioginė parama – subsidijos) Priemonės pavadinimas

Pareiškėjai/partneriai

Remiamos veiklos

Projekto finansavimo dydis (mln. Lt)

Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas**

Idėja LT

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės

Planuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų, skirtų inovatyviems produktams ar procesams sukurti, techninių galimybių studijų atlikimas

Iki 0,15

Iki 75 proc.

Intelektas LT

Įmonės Partneriai: įmonės, mokslinių tyrimų įstaigos ir aukštosios mokyklos

Inovatyviems produktams ir procesams sukurti skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

Iki 3

Iki 65 proc.

Intelektas LT+

Įmonės

Inovatyviems produktams ir procesams kurti skirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros kūrimas ir plėtra

Iki 20

Iki 70 proc.

Inoklaster LT

Klasterio* narių paskirtos įmonės, viešosios įstaigos ir asociacijos

Klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su: tyrimų, reikalingų klasteriui plėtoti, atlikimu; klasterio rinkodaros, skirtos naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimu; klasterio bendro naudojimo infrastruktūros valdymu ar administravimu; mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimu, siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius

Iki 1,5

Iki 50 proc.

Inoklaster LT+

Klasterio narių paskirtos įmonės, viešosios įstaigos ir asociacijos

Klasterio investicijos, susijusios su mokymo ir tyrimų centrų bei bendro naudojimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūros kūrimu ir plėtra

Iki 40

Iki 70 proc.

Lyderis LT

Įmonės, išskyrus labai mažas įmones

Įmonių pradinės investicijos į materialųjį turtą, išskyrus pastatų ir kitų statinių įsigijimą, statybą, rekonstravimą, remontą, ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujų gamybos technologinių linijų įsigijimu ir įdiegimu, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimu, įmonės vidinių inžinerinių tinklų, kurių reikia naujoms gamybos technologinėms linijoms diegti ar esamoms modernizuoti, įrengimu

Iki 15

Iki 60 proc.

E- verslas LT

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės

Įmonės investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kurio reikia elektroninio verslo diegimo projektui toje įmonėje įgyvendinti, taip pat projektui įgyvendinti būtinoms išorinių konsultantų paslaugoms įsigyti

Iki 0,3

Iki 50 proc.

Procesas LT

Mažos ir vidutinės įmonės

Įmonių išorinių konsultavimo paslaugų, kurių reikia šiuolaikiškiems vadybos metodams ar valdymo sistemoms, išskyrus personalo valdymo sistemas, toje įmonėje diegti, įsigijimo išlaidos

Iki 0,2

Iki 50 proc.

Naujos galimybės

Įmonės, išskyrus labai mažas įmones

Įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas; įmonę dominančių užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie jų dalyvius įsigijimas; rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimas; įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose parodose, prekybos mugėse ir panašiai; eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimas įmonėje

Iki 0,7

Iki 70 proc.

Parama patentams

Juridinis arba fizinis asmuo, siekiantis apsaugoti savo intelektinės nuosavybės teises, gaudamas Europos patentą arba patentą pagal Patentinės kooperacijos sutartį

Europos patentų arba patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį išlaidų dengimas

Vienam patentui skiriama iki 0,2

Iki 100 proc.

*

Klasteris - ne mažesnė kaip 5 nepriklausomų privačiųjų juridinių asmenų, kuriuos sieja ekonominiai interesai dalyvaujant konkretaus produkto vertės kūrimo grandinėje, grupė. Klasteryje, siekiant jo ekonominių interesų, turi dalyvauti ir mokslinių tyrimų įstaigos arba aukštosios mokyklos, taip pat gali dalyvauti profesinio lavinimo mokyklos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys. Juridinių asmenų dalyvavimas klasteryje turi būti įformintas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi.

** Nurodytas preliminarus didžiausias leistinas intensyvumas, kuris nustatomas vadovaujantis valstybės pagalbos teikimo taisyklėmis.

www.ukmin.lt/inovacijos

Turinys Lietuva gali tapti Baltijos jūros regiono paslaugų centru

4 p.

Žinių trikampis paskatins verslo ir ūkio proveržį

Stiprinama inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo struktūra Regiono paslaugų centro link

13 p.

6 p.

Lietuvoje – amerikiečių investicijos į aukštąsias technologijas

14 p.

7 p.

Baltijos jūros regiono inovacijų strategija atvers naujų galimybių Lietuvos įmonėms

9 p.

G. Verheugenas: „Lietuva turi orientuotis į žiniomis pagrįstą ekonomiką bei visuomenę“

10 p.

UAB „Fermentas“ ateities inovacijas kuria jau dabar

15 p.

Ar Lietuva suspės į lazerių ateities traukinį?

16 p. Sėkmingos Europos inovacijų politikos laukia nauji iššūkiai

Tyliai išgarsinęs Lietuvą

20 p. LR ūkio ministerijos leidinys inovacijų tema Leidinio rengėjai: LR ūkio ministerijos Inovacijų politikos skyrius, Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyrius, ryšių su visuomene agentūra „KPMS ir partneriai“

12 p.

4

inOvacijos

Lietuva gali tapti Baltijos jūros Lietuva turi pertvarkyti savo ekonomiką ir orientuotis į paslaugų bei pramonės sritis, kuriančias aukštą pridėtinę vertę. Taip mūsų šalis gali tapti Baltijos jūros regiono paslaugų centru. Apie tai – interviu su Lietuvos ūkio ministru Dainiumi Kreiviu. Kokie pagrindiniai darbai, pagrindinės veiklos kryptys, kurias įgyvendina Ūkio ministerija? Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos ūkio ministerija yra parengusi ir įgyvendina Lietuvos ekonomikos skatinimo planą. Jis parengtas siekiant sumažinti pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikį Lietuvos ūkiui bei suteikti šalies ekonomikai papildomą stimulą. Tai mūsų atsakas į trumpalaikius iššūkius. Vienos iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos skatinimo plano priemonių yra verslo finansavimo galimybių išplėtimas, eksporto ir investicijų skatinimas. Tačiau taip pat rengiame ir atskirų sričių strategijas, nes krizės ir sunkumai vieną dieną baigsis. Tad jau šiandien pradedame vykdyti ir esminius, struktūrinius mūsų šalies ekonomikos pokyčius. Jie padės Lietuvos ekonomikai persiorientuoti ir kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Kokią matote Lietuvos ekonomikos ateitį? Labai svarbu, kaip mes savo šalį pristatome pasauliui. Lietuva, kaip ir visas Baltijos šalių regionas, iki šiol buvo suprantama kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybė, todėl mums buvo sunku konkuruoti dėl investicijų su Lenkija, Čekija, Vengrija, turinčiomis senas pramonės tradicijas, savų energijos išteklių, daugiau gyventojų ir geografiškai esančiomis arčiau Vakarų šalių, o tai labai svarbu logistikai. Todėl manau, kad Lietuvai save reikėtų pristatyti kaip Šiaurės Baltijos regiono dalį. Juk neatsitiktinai skandinavai mus jau dabar vadina „Nordic-Baltic“, o

Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių bankai bei įvairios bendrovės Lietuvą ir kitas Baltijos šalis laiko savo namų rinka. Kitas svarbus dalykas – mūsų ekonomikos pertvarkymas. Paslaugos turėtų sudaryti gerokai didesnę dalį mūsų ekonomikos, nes būtent paslaugoms teikti nereikia didelių energijos ir gamybos išteklių, kurių neturi Lietuva, tačiau būtini kompetentingi ir išsilavinę žmonės, o dėl mūsų darbuotojų kompetencijos dauguma užsienio investuotojų neabejoja. Todėl paslaugų eksportas turėtų sudaryti apie 30–35 proc. Lietuvos eksporto. Dabar paslaugų eksporto dalis gerokai mažesnė – tik apie 18–20 procentų, ir tai beveik vien logistikos ir transporto paslaugos. Pažiūrėkime, kaip yra Skandinavijos ir kitose Šiaurės Europos regiono šalyse, ir pamatysime, kad jų ekonomikose vyrauja paslaugos, o beveik visą savo gamybą jos yra perkėlusios į Kiniją. Šiaurės Europos valstybių ekonomikos, paremtos paslaugomis ir įvairiomis inovacijomis, yra pačios naujoviškiausios, todėl tai sektinas pavyzdys Lietuvai. O Lietuva turi viską, kad galėtų save pristatyti kaip Baltijos jūros regiono, įskaitant Latviją ir Estiją, centrą, teikiantį aukščiausios kokybės paslaugas. Mes galime pasiūlyti kvalifikuotą darbo jėgą, pakankamai gerai išplėtotą infrastruktūrą (oro uostai, keliai, didelė biurų pasiūla, ryšiai, laisvosios ekonominės zonos, pramoniniai parkai) bei gana žemas vietos išlaidas. Todėl manau, kad minėta Baltijos jūros regiono paslaugų centro idėja yra labai perspektyvi. O pirmieji žingsniai jau padaryti. Su viena didžiausių pasaulyje Didžiosios Britanijos finansų grupe „Barclays“ susitarta Vilniuje steigti informacijų technologijų centrą, dėl panašių projektų vyksta derybos su dar penkiais dideliais bankais. Lietuva aukščiausios kokybės paslaugas gali plėtoti ne tik informacinių technologijų, bet ir logistikos, medicinos paslaugų, turizmo, teisinių paslaugų bei kituose sektoriuose. O investicijų pirmiausia tikimės pritraukti iš Švedijos, Danijos, Suomijos.

Ūkio ministras D. Kreivys sako, kad pradedami vykdyti esminiai, struktūriniai mūsų šalies ekonomikos pokyčiai „Verslo žinių“ nuotr.

O kas laukia gamybos, pramonės sektorių? Gamyba daro didžiausią poveikį šalies bendrajam vidaus produktui, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje vyrauja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės gamyba bei produktai. Brangstant energijos ir darbo jėgos ištekliams, mūsų šalies įmonėms vis sunkiau konkuruoti tradiciniuose gamybos sektoriuose su Kinija ir kitomis mažų kaštų šalimis, todėl būtina pereiti nuo žemesnės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Tai galima daryti per tikslines investicijas į tikslinius sektorius. Mes galvojame ir apie aukštosiomis technologijomis paremtos gamybos galimybes, ir apie tradicinę pramonę. Todėl kuriami pramoniniai parkai, laisvosios ekonominės zonos, kuriose daugiau koncentruosis tradicinė pramonė ir integruoti mokslo,

inOvacijos

5

regiono paslaugų centru paslaugoms ar procesams sukurti reikalingą MTTP („Intelektas LT“). Įmonės gali pasinaudoti ir pagal priemonę „Intelektas LT+“ gaunama subsidija, skirta verslo investicijoms į MTTP infrastruktūros kūrimą ir plėtrą. Tai turėtų padėti įmonei kurti naujas aukštos kvalifikacijos personalo darbo vietas. Be abejo, skatiname Lietuvos pramonės šakų ir sektorių bendradarbiavimą, siekdami padidinti jų tarptautinį konkurencingumą. Todėl pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT +“ skiriama parama klasterių ir jų infrastruktūros kūrimui, jų plėtrai Lietuvoje. Siekdami padidinti įmonių produktyvumą, paramą teikiame įmonių pradinėms investicijoms įsigyjant ar modernizuojant gamybos technologines linijas („Lyderis LT“), diegiant elektroninio verslo sistemas („E-verslas LT“), šiuolaikiškus vadybos metodus bei valdymo sistemas („Procesas LT“).

studijų ir verslo centrai – vadinamieji slėniai, kuriuose telksis aukštosios technologijos. Jau turime ir nemažai gerų pavyzdžių  – bendromis lietuvių ir olandų verslininkų pastangomis jau rengiamasi Lietuvoje statyti didelę saulės energijos baterijų gamyklą, o viena britų bendrovė derasi dėl investicijų į dvi lietuvių inžinerines įmones ir garantuoja joms nemenkus užsakymus būtent Didžiojoje Britanijoje. Taip pat mes manome, kad vienas iš pagrindinių instrumentų pereinant iš žemos pridėtinės vertės ekonomikos į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką yra horizontalios inovacijos. Tai yra visos inovacijos, kurios didina įmonių darbo našumą, gerina valdymą, technologinius procesus, pagaliau  – pačias technologijas. Todėl inovacijoms

skatinti Lietuvos Vyriausybė ir Ūkio ministerija numato skirti ypatingą dėmesį bei reikiamų lėšų – tiek įmonių darbuotojams perkvalifikuoti, gamybos ir vadybos procesams gerinti, tiek mokslo ir verslo bendradarbiavimui, naujoms technologijoms ir kitiems dalykams. Mes manome, kad šios priemonės padės Lietuvos ekonomikai kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Kokios finansinės paramos gali tikėtis inovacijas diegiančios įmonės? Iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų šiam tikslui numatyta skirti apie 2,8 mlrd. litų. Iš jų apie 1,4 mlrd. litų sudaro tiesioginės subsidijos, kurios padės įmonėms tinkamai pasirengti įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklos projektus („Idėja LT“), paskatins Lietuvos įmones investuoti į inovaciniams gaminiams,

Ypatingas dėmesys skiriamas šalies eksporto augimui. Priemonės „Naujos galimybės“ lėšos skiriamos veikloms, padėsiančioms įmonėms atrasti naujas ar išplėsti esamas eksporto rinkas. Ši priemonė sulaukė didelio susidomėjimo. Šiuo metu agentūroje vertinama paraiškų daugiau nei už 100 mln. Lt. Be subsidijų, inovacijas diegiančios įmonės yra finansuojamos per finansų inžinerijos ir su ja susijusias priemones, kurioms numatyta per 1,4 mlrd. litų. Šios lėšos smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV) pasieks per tokias priemones kaip: rizikos kapitalo fondai, bendrai investuojantys fondai (verslo angelai), lengvatinių paskolų teikimas, paskolų garantijos ir dalinis palūkanų kompensavimas. Šiomis priemonėmis siekiama SVV sudaryti daugiau galimybių pasinaudoti parama, taip skatinamas naujų verslų kūrimasis, verslo inovacijų diegimas, įmonių produktyvumo didėjimas. Verslas domisi galimybe gauti paramą, todėl jau netolimoje ateityje galime tikėtis gerų pokyčių versle ir Lietuvos ekonomikoje. n

6

inOvacijos

Stiprinama inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo struktūra Inovacijoms Ūkio ministerija skiria ypatingą dėmesį. Tai atspindi ir nuo spalio 1 dienos pakeista ministerijos struktūra. Įkurtas Inovacijų ir žinių visuomenės departamentas, kuriame dirbs 30 žmonių. Iki šiol veikusio Investicijų ir inovacijų departamento Inovacijų ir technologijų skyriuje buvo tik 5 darbuotojai. Reorganizuojant ministerijos veiklą etatų nepadaugėjo, tiesiog iš naujo sudėlioti šalies ūkio prioritetai, o inovacijos buvo būtent ta sritis, kurios plėtrai Lietuvoje iki šiol skirta per mažai dėmesio ir pajėgų. Naujame Inovacijų ir žinių visuomenės departamente yra trys skyriai: Žinių visuomenės, Inovacijų politikos bei Verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Inovacijų politikos kryptį Ūkio ministerija ėmė aktyviai plėtoti nuo praėjusių metų pabaigos, kai darbą pradėjo naujoji Vyriausybė. Tuomet paaiškėjo, kad būtina stiprinti šalies inovacijų politikos formuotojų grandį, nes keli darbuotojai negalėjo aprėpti visų būtinų darbų, projektų ir programų. Kitas svarbus žingsnis inovacijų politikos įgyvendinimo srityje – kuriama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Joje bus sutelkti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, o tai sudarys galimybę kryptingai įgyvendinti inovacijų politiką Lietuvoje. „Ūkio ministerijoje atsiradus gerokai stipresnei inovacijų politikos formavimo grandžiai ir įgyvendinimo institucijai MITA inovacijų srityje Lietuvoje galima laukti didelių permainų“, – sako Ūkio ministerijos viceministras dr. Mindaugas Petrauskas. Lietuva, kitaip nei Suomija, Švedija, Danija, Olandija ir kitos inovacijų srityje toli pažengusios Europos Sąjungos šalys, iki

Viceministras dr. M. Petrauskas sako, kad inovacijų srityje Lietuvoje galima laukti didelių permainų Eltos nuotr.

šiol neturėjo inovacijų politiką įgyvendinančios įstaigos. MITA planuojama įkurti dabar veikiančios Mokslo ir technologijų agentūros pagrindu, nes Vyriausybė laikosi politikos ne didinti, o mažinti valdymo išlaidas. MITA veikla turėtų padidinti aukštą pridedamąją vertę kuriančių įmonių dalį Lietuvos ekonomikoje ir sustiprinti verslo inovacinį potencialą. Šiems tikslams įgyvendinti agentūroje bus sukoncentruoti ekspertiniai ir finansiniai ištekliai (įskaitant ES struktūrinę paramą), skirti taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektams skatinti, klasterizacijai ir mokslo bei verslo partnerystei stiprinti, inovacijų vadybos kompetencijoms ugdyti. MITA turėtų siekti, kad mokslo tyrimai būtų atliekami kryptingai pagal verslo ir pramonės poreikius ir kad verslas būtų suinteresuotas inovacijomis ir mokslo

pasiekimų pritaikymu versle. Todėl MITA steigia dvi ministerijos – Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos, kad būtų geriau koordinuojami veiksmai šioje srityje. MITA rūpinsis, kad įvairios su inovacijomis susijusios programos būtų įgyvendinamos tikslingai, skatins perspektyvių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų projektų įgyvendinimą, teiks su inovacijų vadyba susijusias paslaugas. „Dabar idėjų turintiems verslininkams dažnai kyla klausimų – ką daryti, kur kreiptis? Nauja inovacijų politikos įgyvendinimo agentūra bus naudinga tiek verslui, tiek mokslo įstaigoms. Joje dirbs kompetentingi specialistai, galintys padėti visais klausimais – pradedant idėjomis, baigiant finansavimo galimybių ar bendradarbiavimo partnerių paieška, kompetentingu projektų vertinimu“, – sako dr. M. Petrauskas. n

inOvacijos

7

Žinių trikampis paskatins verslo ir ūkio proveržį Žengtas dar vienas svarbus žingsnis įtvirtinant inovacijas kaip vieną svarbiausių šalies ūkio prioritetų. Ūkio ministerijos iniciatyva rengiama Lietuvos inovacijų strategija 2009–2020 metams, numatanti ilgalaikes konkurencingo verslo perspektyvas ir kryptingą Lietuvos inovatyvumo didinimo politiką. Iki šių metų inovacijų plėtros skatinimui Lietuvoje skirta per mažai dėmesio. Todėl dabartinė Vyriausybė pradėjo vykdyti esminius, struktūrinius šalies ekonomikos pokyčius, kurie padės pertvarkyti šalies ūkį, didinti įmonių konkurencingumą bei kuriamą pridėtinę vertę. Dar šių metų birželį Vyriausybė patvirtino atnaujintą inovacijų versle 2009– 2013 metų programą. Tačiau strateginio dokumento, apimančio visą inovacijų politiką ir numatančio pagrindines

inovacijų kryptis, prioritetus ir ilgalaikius tikslus, Lietuvoje iki šiol nebuvo. Ūkio ministerijos iniciatyva parengta Lietuvos inovacijų strategija padės ne tik verslui greičiau įveikti šių dienų iššūkius, bet į tikslingą veiklą nukreips ir kitus inovacijų sistemos dalyvius. Esant sudėtingoms ekonomikos sąlygoms, kurias lėmė pasaulio ekonomikos nuosmukis, lengviau išgyvens ir sėkmingai verslą plėtos didesnę pridėtinę vertę kuriančios įmonės, kurios orientuosis į eksportą, diegs naujas

Studijos

Studijos  Verslas Inovacijos

MTEP

MTEP  Verslas

Verslas

Pagrindinės kryptys 1-oji kryptis: integracijos tarp studijų ir verslo stiprinimas 2-oji kryptis: integracijos tarp studijų ir MTEP stiprinimas 3-oji kryptis: integracijos tarp verslo ir MTEP stiprinimas MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Daugelyje išsivysčiusių Vakarų valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu, leidžiančiu pasiekti didelį verslo našumą ir pelningumą bei sparčiai gerėjančią žmonių gyvenimo kokybę. Tuo tarpu Lietuvos įmonių konkurencingumas pastarąjį dešimtmetį augo nežymiai ir daugiausia priklausė nuo palyginti pigių gamybos veiksnių, vidaus investicijų, sparčiai augusio vidaus vartojimo, o Lietuvos inovacinės veiklos rodikliai išliko vieni žemiausių ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet net ir tarp naujųjų ES šalių. 2008 m. Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (toliau vadinama – SII) yra 0,29, o ES šalių vidutinis SII – 0,47. Pagal SII Lietuva lenkia tik Rumuniją, Latviją ir Bulgariją. Lietuvos SII atsilikimą nuo kitų šalių daugiausia lemia nepakankamos verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, taip pat pramoninės nuosavybės apsaugos rodikliai (Europos patentų skaičius).

Inovacijų strategijos schema

Studijos  MTEP

technologijas, pažangius vadybos metodus ir kitas inovacijas. Inovacijos – ne vienadienis, o į ateitį orientuotas sisteminis sprendimas, padėsiantis užtikrinti verslo ir šalies ūkio augimą.

ES statistikos biuro duomenimis, nors Lietuvos ūkyje per vieną dirbtą valandą sukurta pridėtinė vertė kasmet didėja, tačiau 2007 m. ji sudarė tik 47,5 proc. senųjų ES valstybių narių sukurtos pridėtinės vertės vidurkio. Žemi kuriamos pridėtinės vertės rodikliai iš dalies susiję ir su menkai išplėtotu šalies aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriumi. Šio sektoriaus sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis sudarė tik 19,9 proc. visos pramonės sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Statistikos departamento atlikto inovacinės veiklos plėtros tyrimo duomenimis, 2004–2006 m. Lietuvoje inovacinę 

8

inOvacijos

 veiklą vykdė 18,4 proc. įmonių. Tačiau jų apyvarta sudarė daugiau kaip pusę visų įmonių apyvartos (2006 m. – 52,3 proc.).

bo patirties, o baigę studijas iš karto efektyviai įsilietų į įmonių veiklą, o ne pradėtų „gyvenimo universitetus“.

toma pavesti Ūkio ministerijai. Ją įgyvendinant dalyvaus pagal kompetenciją ir kitos ministerijos bei valstybės institucijos.

Kaip rodo daugelio išsivysčiusių šalių patirtis, tradiciniais gamybos veiksniais grindžiamas ekonomikos augimas neišvengiamai yra trumpalaikis, o aukštą ūkio produktyvumą ilgainiui gali garantuoti tik inovacijomis grindžiama įmonių veikla.

2-oji strategijos kryptis – integracijos tarp studijų ir MTEP stiprinimas. Norima pasiekti, kad universitetuose būtų išugdomi tinkamos kvalifikacijos tyrėjai, o naujausi tyrimų rezultatai panaudojami mokymo programose, jaunieji talentai įtraukiami į MTEP veiklą. Todėl numatoma sudaryti sąlygas studentams naudotis atviros prieigos MTEP centrais.

„Kuriant inovacijų strategiją, buvo galvojama ne tik apie organizacinę struktūrą, t. y. vykdomų programų koordinavimą, investicijų pritraukimą ir kt., bet ir apie palyginti didelių finansinių išteklių skyrimą. Norime, kad visa iniciatyva būtų pagrįsta idėjomis, jų įgyvendinimu ir tam skirtais finansiniais resursais“, – sako Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius dr. Almantas Danilevičius.

Lietuvos inovacijų strategijoje pateikiama šalies inovacijų vizija iki 2020 metų. Vizijoje numatyta kryptingai diegti inovacijas versle, studijų ir mokslo sistemose, kuriant aukštos pridėtinės vertės produkciją, didinant intelektualinį ir kūrybinį visuomenės potencialą. Siekiama skatinti žinių trikampio dalyvių veiklos integraciją, tai yra norima, kad studentų rengimas, moksliniai tyrimai ir verslas būtų vystomi ta pačia – inovacijų kryptimi. Su šiomis pagrindinėmis inovacijų vizijos sudedamosiomis dalimis susietos ir trys pagrindinės strategijos kryptys. 1-oji kryptis – integracijos tarp studijų ir verslo stiprinimas. Bus siekiama, kad universitetų ir kitų mokymo įstaigų programos būtų atnaujintos ir orientuotos į verslo bei ūkio plėtros poreikius, o studentai būtų rengiami kryptingai ir nenutiktų taip, kad turėsime per daug vadybininkų ar teisininkų, o šalyje trūks tam tikrų specialybių inžinierių, mokslo tyrėjų ar pan. Taip pat planuojama sukurti praktikos ir stažuočių rėmimo sistemą, kad mokydamiesi studentai įgytų ne tik žinių, bet ir praktinio dar-

3-ioji kryptis – integracijos tarp verslo ir MTEP stiprinimas. Bus siekiama, kad mokslo institucijos daugiau dėmesio skirtų mokslinių tyrimų pritaikymui versle ir priešingai – kad didėtų mokslo tyrimų poreikis Lietuvos verslui. Todėl strategijoje numatoma skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, bendrų inovacinių struktūrų kūrimąsi ir plėtrą, mokslo pasiekimų pritaikymą versle, bendrus tyrimų projektus. Taip pat – toliau plėtoti inovacijoms diegti palankias sąlygas. Be pagrindinių krypčių, strategijoje išskiriamos papildomos kryptys – stiprinti inovacijas versle, studijose, MTEP sistemoje. Kaip įmonėms sunku konkuruoti, jei dirbama su pasenusiais įrengimais ar technologijomis, taip ir atliekant mokslinius tyrimus ar mokant studentus sunku tikėtis gerų rezultatų, jei įstaigų programos ar materialinė bazė neatitinka šių laikų poreikių. Koordinuoti Lietuvos inovacijų strategijos 2009–2020 metams įgyvendinimą numa-

Lietuvos inovacijų strategijos įgyvendinimo priemonės bus finansuojamos per įvairias programas iš valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už šių priemonių įgyvendinimą, skirtų lėšų, ES struktūrinės paramos ir kitų finansinių resursų. „Inovacijų srityje Ūkio ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Kadangi svarbų vaidmenį vaidina finansiniai ištekliai, siekiama koordinuoti jų paskirstymą. ŠMM ketina skirti apie milijardą litų integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams) kurti bei nacionalinėms kompleksinėms programoms ir kitoms susijusioms programoms įgyvendinti. Ūkio ministerija su inovacijų plėtra susijusioms priemonėms yra numačiusi apie 2,8 mlrd. litų finansinę paramą. Toks finansavimas turėtų lemti didelį inovacinės veiklos proveržį šalyje“, – sako dr. A. Danilevičius. n

inOvacijos

9

Baltijos jūros regiono inovacijų strategija atvers naujų galimybių Lietuvos įmonėms

Įgyvendinus projektą mūsų šalies įmonėms atsivers dar daugiau galimybių plėtoti veiklą Baltijos jūros regione BFL nuotr.

Lietuva su Švedija koordinuoja Baltijos jūros regiono strategijos inovacijų dalies projekto „Baltijos jūros regiono programa inovacijų, klasterių ir smulkiojo ir vidutinio verslo tinklų plėtrai“ rengimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinus šį projektą mūsų šalies įmonėms atsivers dar daugiau galimybių plėtoti savo veiklą Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regiono strategija skirta bendriems regiono gerovės, susisiekimo, ekologijos ir saugumo iššūkiams spręsti. Tai pirmoji regioninė Europos Sąjungos strategija, o viena svarbiausių jos dalių yra tyrimai ir inovacijos. Todėl numatyta iki kitų metų pradžios parengti bendrą Baltijos šalių regiono inovacijų, klasterių ir smulkiojo ir vidutinio verslo tinklų plėtros programą. Tai, kad Lietuvai kartu su Švedija pirmą kartą buvo patikėta subkoordinuoti tokio tarptautinio projekto rengimą ir įgyvendinimą, rodo didelį mūsų šalies pripažinimą šioje srityje. Parengti bendrą programą nėra paprasta, nors visą regioną jungia ta pati Baltijos

jūra ir bendri interesai. Aktyviai naujoves diegiančios Skandinavijos šalys (Danija, Suomija, Švedija) ir Vokietija inovacijų srityje yra gerokai toliau pažengusios nei Lietuva, Latvija, Estija ar Lenkija. Vis dėlto skirtumai tarp sėkmingiausiai inovacijas taikančių regionų šalių ir Lietuvos bei kitų valstybių, kuriose esama išsilavinusių jaunų žmonių, tačiau nepakankamai išplėtota infrastruktūra, teikia daug bendros veiklos galimybių ir skatina abiem pusėms naudingą vystymąsi. Šis bendradarbiavimas suteiktų naujų verslo galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač toms, kurių veikla susijusi su inovacijomis. Žinių ir gebėjimų, inovatyvių sprendimų

perdavimas, glaudesnis bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis ir Vokietija, kaip geriausiai gebančiomis naudotis inovacijų teikiamomis galimybėmis valstybėmis, gali padėti Lietuvai, ypač verslui, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą įvairiose srityse – kuriant inovacijų tinklus, tarptautinius klasterius, diegiant paslaugų bei kitas inovacijas. Tai padės mūsų šalių įmonėms dar efektyviau pasinaudoti naujovėmis, tarptautiniais mokslo pasiekimais ir kitomis galimybėmis. „Dalyvaudami šiame projekte ne tik įgysime patirties, žinių, bet ir padėsime mūsų šalies įmonėms surasti verslo partnerius užsienyje. Tarptautinis klasterių, įmonių, inovacijų paramos institucijų bendradarbiavimas iš tikrųjų yra labai svarbus, siekiant, kad įmonė kurtų aukštos pridėtinės vertės produktus, paslaugas, gebėtų konkuruoti globaliu mastu“, – sako Rima Putkienė, Ūkio ministerijos Inovacijų politikos skyriaus vedėja. n

10

inOvacijos

G. Verheugenas: „Lietuva turi orientuotis į žiniomis pagrįstą ekonomiką bei visuomenę“

Po susitikimo Ūkio ministerijoje su ūkio ministru D. Kreiviu Europos Komisijos viceprezidentas G. Verheugenas (dešinėje) sakė, kad ekonomikos atsigavimas jau visai netoli

Rugsėjį Lietuvoje lankęsis Europos Komisijos viceprezidentas Günteris Verheugenas, kuruojantis įmonių ir pramonės politiką, sakė, kad Europos, taip pat ir Lietuvos, ekonomika rodo atsigavimo ženklus. Jis gerais žodžiais įvertino Lietuvos Vyriausybės įgyvendinamą ekonomikos skatinimo planą ir pabrėžė, kad mūsų šalies verslo strategija turi būti orientuota į žiniomis pagrįstą ekonomiką bei visuomenę.

tik metų pabaigoje. Apie tai kalbu ne tik aš, tai mato visa Europa.

Žinoma, negalima tvirtinti, kad ateityje nebus nemalonių staigmenų, tačiau ES ekonomika yra gana stipri ir gyvybinga, kad galėtų atlaikyti sunkmetį ir problemas, kilusias finansų ir ekonomikos sektoriuose.

Verslininkai ir ūkininkai visada nepatenkinti ir kuo nors skundžiasi. Kai jiems pradės patikti valstybės vykdoma politika, galime laukti pasaulio pabaigos. (Juokiasi.)

Po susitikimo Ūkio ministerijoje su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu G. Verheugenas dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvos verslo atstovais, o vėliau atsakė į žurnalistų klausimus. Atsigavimas jau netoli Kada galima tikėtis sunkmečio pabaigos? Visi ženklai rodo, kad Europa, taip pat ir Lietuva, netrukus įveiks krizę. Tikimės, kad kai kurios šalys tą posūkio tašką jau praėjo, Lietuva taip pat turėtų greitai jį pasiekti – tad ir ekonomikos atsigavimas jau visai netoli.

Kaip vertinate Lietuvos pastangas kovoti su krize? Lietuvos politika šiuo klausimu labai panaši į ES. Ekonomikos skatinimo planas, kurį vykdo Lietuvos valdžia, atitinka visas Europos Komisijos idėjas ir rekomendacijas. Lietuvos vykdomos ekonomikos gaivinimo priemonės jau duoda vaisių. Tiesa, rezultatai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labiau išryškės

Su verslu – ranka rankon Tačiau ne visi patenkinti priimtais sprendimais. Verslininkai norėtų, kad ekonomikos skatinimo priemonės būtų įgyvendinamos greičiau.

Iš tikrųjų tai yra laiko klausimas. Ūkio skatinimo planas jau veikia, padaryti svarbiausi politiniai sprendimai, tačiau verslininkai rezultatų pajusti dar nespėjo. Tiesa, yra ir kitų priežasčių, kodėl įmonės nepatenkintos. Lietuva yra numačiusi paramos verslui priemones, dėl kurių sprendimus turi priimti ES institucijos. Žadėti pinigai iš Europos investicijų fondo iki Lietuvos dar

inOvacijos

11

neatkeliavo. Reikia pripažinti, kad ta niūri biurokratinė dvasia yra visoje bendrijoje ir ES institucijose, dėl to sprendimai kartais nepriimami laiku. Ar, jūsų nuomone, mokesčių didinimo ir biudžeto karpymo politika yra teisinga, o gal Lietuvai reikėjo mažinti mokesčius, kaip padarė kai kurios kitos ES šalys? Kiekvienoje šalyje padėtis skirtinga, taigi ir valdžios veiksmai turi būti atitinkami, pritaikyti tos šalies ekonomikai, o ne nukopijuoti nuo kitų. Reikia atsižvelgti į konkrečios šalies mokesčių sistemą, pinigų politiką ir pan. Visas galimybes reikia pasverti, bet, manau, Lietuvos Vyriausybė priima tinkamus sprendimus. Kalbėjotės su įvairių sričių Lietuvos verslo atstovais. Kokias problemas aptarėte? Ne visa diskusija buvo maloni, nes verslininkai kartais labai tiesmukai reiškia savo nuomonę. Tačiau juos išklausyti tikrai reikėjo. Po pokalbio padariau vieną svarbią išvadą: net ir geriausia strategija ar geriausi politiniai sprendimai neveiks, jei strigs jų įgyvendinimas, jei bus sunkumų dėl biurokratijos. Iš Lietuvos verslininkų išgirdau daug priekaištų, kad įgyvendinti ES projektus trunka labai ilgai, kad jie yra per sudėtingi, brangūs, kad stringa struktūrinių fondų panaudojimas. Sutinku, kad ir Europos Komisijoje, ir

G. Verheugenas susitiko su Lietuvos verslo atstovais

pačioje ES yra daug biurokratijos. Pats su tuo jau keletą metų kovoju.

renciją. Todėl ir Lietuva, ir visa ES rinka turi užimti padėtį inovatyviose sferose.

Iš tikrųjų labai svarbu, kad vyriausybės ir ES institucijos su verslu žengtų koja kojon, dirbtų ranka rankon. Esame atsakingi už tai, kad sąlygos verslui būtų kuo geresnės. O verslininkai – už tai, kad įmonės būtų geriau valdomos.

Vienas iš Lietuvos pranašumų – kvalifikuota darbo jėga, turinti puikių techninių gabumų ir geros kokybės aukštąjį išsilavinimą. Politikos formuotojai mano, jog Lietuva ilgainiui turės pabrėžti investicijas į mokslinius tyrimus bei technologijų tobulinimą. Būtų didelė klaida pasikliauti vien pigia darbo jėgos pasiūla. Tai ne išeitis. Gamybos sąnaudos Lietuvoje vis dar mažesnės negu kitose ES šalyse, bet tai trumpalaikis jūsų pranašumas. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti kvalifikacijos kėlimui, tyrimams bei inovacijoms. Jei Lietuva nori pritraukti tarptautinius investuotojus, vien mažomis gamybos sąnaudomis to neįmanoma padaryti – būtina šiuolaikinė gamybinė bazė, pažangių technologijų taikymas, kvalifikuota darbo jėga. n

Aiški kryptis – inovacijos Kokie, jūsų nuomone, Lietuvos konkurenciniai pranašumai, kuriais iki šiol nepakankamai pasinaudojome? Lietuvos verslo strategija turi būti orientuota į žiniomis pagrįstą ekonomiką bei visuomenę. Lietuva negali išvengti ekonomikos globalizacijos. Mes, europiečiai, patiriame didelę Amerikos, Azijos šalių, kurios turi didelį potencialą ir pigią darbo jėgą, gamintojų konku-

Ūkio ministerijoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija

12

inOvacijos

Sėkmingos Europos inovacijų politikos laukia nauji iššūkiai Lisabonos partnerystės atnaujinimas, siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų skaičiaus didėjimo, inovacijas ir verslumą pastūmėjo į dėmesio centrą ir paragino Europos Sąjungą (ES) ir valstybes nares imtis ryžtingų ir nuoseklių veiksmų, kurie padėtų pereiti prie žiniomis grįstos ir aplinkos neteršiančių technologijų ekonomikos. To siekiant 2006 metais buvo pradėta įgyvendinti ambicinga Europos inovacijų politika, susitarta dėl Europos smulkiojo verslo akto. Dėl ES ir valstybių narių partnerystės šiandien galime kalbėti apie pažangą – beveik visos valstybės narės pažengė į priekį diegdamos inovacijas, o atotrūkis tarp ES ir jos pagrindinių konkurenčių, JAV ir Japonijos, sumažėjo. Vis dėlto ES pripažįsta inovacijų politikos trūkumus ir nurodo sritis, kuriose būtina tolesnė pažanga tiek visos Europos, tiek valstybių narių lygmeniu. „Inovacijos negali būti diegiamos remiantis įstatymu. Jos ateina iš žmonių

ir tik žmonės – mokslininkai, tyrėjai, verslininkai ir jų darbuotojai, investuotojai, vartotojai bei valstybės tarnautojai – padarys Europą inovatyvesnę, bet jie taip pat nedirba vakuume. Žmonės dirba pagal mentalitetą ir sistemą, kuri skatina juos įeiti į nežinomą teritoriją“, – pabrėžė Europos Komisijos viceprezidentas G. Verheugenas. Tam tikra pažanga inovacijų srityje jau pasiekta – Europos smulkiojo verslo aktas ypač palengvina smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį, Paslaugų direktyva toliau stiprina vidaus rinkos funkcionavimą, o naujausios ES valstybės pagalbos taisyklės valstybėms narėms suteikia daugiau veiksmingų viešosios politikos priemonių, kurios padeda remiant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą bei inovacijas. Be to, buvo sumažintos išlaidos Europos prekių ženklams registruoti, tačiau didelė problema išlieka intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Turi būti toliau stiprinamos inovacijos paslaugų srityje bei naudojimasis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Vienomis iš priemonių, galinčių padėti plėtoti inovacijas, laikomos reguliavimo priemonės ir standartizavimas. Naujos taisyklės dėl automobilių išmetamųjų

dujų kiekio, REACH įstatymų paketas, ekologinės projektavimo priemonės, taip pat pirmaujančios rinkos iniciatyva turėtų padidinti inovacinius pajėgumus keliuose Europos ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto pirmaujančios rinkos iniciatyva, norint, kad ji turėtų poveikį ir viešųjų pirkimų potencialą, taip pat kad paremtos inovacijos būtų toliau visapusiškai išnaudojamos, vis dar turi įsitvirtinti visoje ES. Europos fondai šiandien labiau nei bet kada anksčiau yra orientuoti į inovacijas. 86 mlrd. eurų buvo skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES regionuose paremti. Nemažai naudos iš šios paramos turėjo ir kaimo vietovės. Be to, parama, teikiama pagal 7-ąją mokslinių tyrimų programą bei inovacijų ir konkurencijos programą, yra ypač naudinga smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Tačiau paramos teikimo procedūros turi būti peržiūrimos ir toliau paprastinamos, turi būti sprendžiamas taisyklių ir schemų painumas bei sustiprintas nuoseklumas. Rizikos kapitalo investavimas taip pat vis dar yra problema. Finansų investuotojai turi labiau pasiruošti investuoti į inovatyvias įmones, iš kurių pinigai sugrįš tik per ilgesnį laiką“, – teigiama Europos Komisijos pranešime. Buvo imtasi ir atitinkamų veiksmų siekiant sujungti aukštąjį mokslą, tyrimus ir verslą. Vis dėlto, žvelgiant į ateitį, naujovių skatinimas turi būti pagrindinis prioritetas visais ES lygmenimis, o valstybės narės ir regionai turėtų geriau išnaudoti partnerystės ir bendradarbiavimo galimybes. Remiantis atlikta pasiekimų analize, Europos Komisija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis pasiūlys Europos inovacijų planą, kuriuo bus siekiama stiprinti požiūrį į inovacijas kaip neatsiejamą būsimos 2010 metų Europos reformų darbotvarkės dalį. n Parengta pagal Europos Komisijos pranešimą

inOvacijos

13

Regiono paslaugų centro link Lietuvos tikslas – tapti Baltijos jūros regiono paslaugų centru, o vieno didžiausių pasaulyje Jungtinės Karalystės banko „Barclays“ pasaulinio lygio informacinių technologijų centro steigimas Lietuvoje yra pirmas svarbus žingsnis į šį tikslą. „Priklausome vienam inovatyviausių regionų pasaulyje, ir tam, kad taptume reikšminga jo dalimi, pasitelkdami inovacijas sieksime, kad Lietuvos ekonomika persiorientuotų į kuriančią aukštąją pridėtinę vertę“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Atrado pliusų Teigiama, jog prieš apsispręsdamas, kur kurti IT centrą ir investuoti, „Barclays“ bankas rinkosi iš keleto Rytų Europos valstybių. „Bankui reikalinga infrastruktūra, kuri aptarnautų pasaulinį tinklą 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus“, – banko poreikius vardino „Barclays“ tarptautinės mažmeninės ir verslo bankininkystės vadovas Fritsas Seegersas. 28-iose pasaulio šalyse veikiančio banko atstovo teigimu, Vilnius yra patraukli vieta jų steigiamam IT centrui, nes čia didelė aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų koncentracija, taip pat siūloma pasaulinio lygio miesto infrastruktūra. Planuojama, jog naujame verslo centre „Green Hall“ Vilniuje įsikūręs IT centras

pilnai veikti pradės iki 2010 m. vasaros pradžios. „Barclays“ banko IT centrai jau veikia Jungtinėje Karalystėje, Indijoje ir Singapūre. Be to, užsienio investuotojus traukia ir lietuvių požiūris į darbą. „Mes žinome, jog šiuo metu jūs išgyvenate sunkų ekonominį periodą, tačiau mus pakerėjo Lietuvos žmonių talentingumas bei jų atsidavimas ir aistra darbui“, – kalbėjo F. Seegersas.

Apie „Barclays Group“ „Barclays Group“, veiklą pradėjusi dar 1690 metais, šiandien yra svarbi pasaulinė finansinių paslaugų teikėja, siūlanti mažmeninės ir verslo bankininkystės paslaugas, kreditines korteles, investicinę bankininkystę, turto valdymo ir investicijų valdymo paslaugas Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. „Barclays Group“ sudaro dvi verslo šakos: „Barclays Global Retail and Commercial Banking“ ir „Investment Banking and Investment Management“. Trečioji svarbi verslo sritis – grupės centras, kuris rūpinasi pagrindinėmis funkcijomis. „Barclays Global Retail and Commercial Banking“ (GRCB) apima visą „Barclays“ mažmeninės ir verslo bankininkystės veiklą visame pasaulyje. „Barclays GRCB“ sudaro „UK Retail Banking“, „Barclays Commercial Bank“, „Barclaycard“, „GRCB Western Europe“, „GRCB Emerging Markets“ ir „GRCB Absa“ („Barclays Bank PLC“ turi 55,6 proc. „Absa Group Limited“ akcijų). „Barclays GRCB“ turi daugiau nei 4800 platinimo taškų tinklą, joje dirba per 145 tūkst. darbuotojų, kurie aptarnauja 49 milijonus klientų visame pasaulyje.

Suteiks subsidijas „Barclays“ šių metų spalio 5 d. įsigaliojusia investicijų sutartimi įsipareigojo ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti technologijų centro veiklą, į IT centrą investuoti ne mažiau nei 20 mln. litų ir iki 2011 metų pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų, kuriuos tikimasi rasti Lietuvoje. „Mes tikime, jog centrui plečiantis ateityje sukursime ir dar daugiau darbo vietų“, – pažymėjo F. Seegersas. Lietuvoje įkurtas IT centras aptarnaus banko mažmeninės ir verslo bankininkystės veiklą. Šiame padalinyje dirbsiantys specialistai bus atsakingi už banko padalinių IT infrastruktūrą, jos tobulinimą, naujų sistemų diegimą. Jie rūpinsis duomenų ir balso perdavimo, tinklų saugumo sferomis. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė sutartimi įsipareigojo teikti subsidijas „Barclays“ naujoms darbo vietoms technologijų centre kurti ir darbuotojams mokyti. Ketinimų protokolą dėl IT centro steigimo Lietuvos ūkio ministerija ir „Barclays“ pasirašė dar šių metų birželį. „Didžiuojuosi, kad „Barclays“ savo naujajam technologijų centrui steigti pasirinko Lietuvą. Ši investicijų sutartis – tai pavyzdys, kaip sėkmingai įgyvendinama mūsų Baltijos regiono paslaugų centro strategija. Investicijos, dėl kurių susitarėme, taip pat turės teigiamą poveikį mūsų eksporto rezultatams, kadangi centras eksportuos savo paslaugas“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. „Barclays“ mažmeninės ir verslo bankininkystės padalinio vadovas F. Seegersas teigė, kad „Barclays“ džiaugiasi galėdama prisidėti prie Lietuvos ūkio plėtros, kurdama naujas nuolatines darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams. „Barclays“ tikisi našios ir ilgalaikės partnerystės su Lietuvos Vyriausybe ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. n

14

inOvacijos

vimus prietaisai privalo būti testuojami ir kalibruojami bent kartą per metus. Be naujų gamybinių patalpų, bus išplėstas mokslinių tyrimų bei vystymo centras, kuris ir ateityje kurs bei gamins infuzijos siurblius, medicininius prietaisus, skirtus vaistams tiksliai dozuoti. Šie prietaisai bus skirti pasaulinei rinkai, kur eksportuojama 90 proc. įmonės gaminamos produkcijos.

Lietuvoje – amerikiečių investicijos į aukštąsias technologijas 16 metų patirtį turinti švirkštinių infuzijos siurblių gamintoja UAB „Viltechmeda“, praeitų metų gruodžio mėnesį akcijas pardavusi JAV kapitalo grupei „Moog Inc.“, nepaisydama pasaulinio ekonomikos nuosmukio ruošiasi plėsti veiklą.

„Viltechmeda“ švirkštiniai siurbliai, kurių pasaulyje yra parduota per 50 tūkst., bus aptarnaujami ir „Moog Inc.“ gaminami produktai, kurių skaičius Europoje siekia 300 tūkst. „Tai bus pagrindinis Europos serviso centras“, – teigia dr. A. Faktorovičius. Planuojama, jog per mėnesį bus aptarnaujama 1,5–2 tūkst. prietaisų. Pagal medicinos prietaisams taikomus saugos reikala-

Pasak UAB „Viltechmeda“ generalinio direktoriaus dr. Anatolijaus Faktorovičiaus, tai bus plyno lauko investicija, orientuota į aukštąsias technologijas bei pridėtinės vertės kūrimą. „Dėl šių priežasčių Vyriausybė taip pat išreiškė norą padėti ir paremti mūsų projektą. Jei viskas pavyks, pastatą planuojame statyti Visorių informacinių technologijų parke“, – sako UAB „Viltechmeda“ vadovas.

UAB „Viltechmeda“ plyno lauko investicija taps pagrindiniu Europos serviso centru

UAB „Viltechmeda“ planuoja padvigubinti gamybą (12–15 tūkst. prietaisų per metus), sukurti iki 50 naujų darbo vietų per kelerius metus. Naujajame gamybos pastate taip pat bus taisomi, inspektuojami bei sertifikuojami UAB

Šiuo metu kur iamas š vir k štinis siurb­l ys skirtas Amerikos rinkai ir jos keliamiems reikalavimams. Planuojama šį prietaisą rinkai pristatyti 2011 metais. Patobulintas prietaisas turės LCD ekraną, palengvinsiantį darbą bei monitoringą, ličio jonų bateriją, kuri suteiks galimybę dirbti iki 15 valandų be elektros energijos tuo atveju, jei elektra dingų arba ligonis būtų transportuojamas į ligoninę. Pasak dr. A. Faktorovičiaus, apie 40 pasaulinių konkurentų turinti UAB „Viltechmeda“ save reitinguotų pirmajame septintuke. Taip pat „Viltechmedos“ vadovas džiaugiasi, kad „Moog Inc.“ europiniam R&D ir serviso centrui steigti pasirinko būtent Lietuvą: „Lietuva nebuvo prioritetinė šalis, nes pirmiausia įmonių buvo ieškoma Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje. Džiugu, jog mus įvertino ir pasirinko.“ Pasak dr. A. Faktorovičiaus, „Moog Inc.“ pasirinko Lietuvą ir „Viltechmedą“ dėl pasiekimų ir sukauptos patirties dirbant konkurencingoje medicinos prietaisų rinkoje. n

inOvacijos

15

UAB „Fermentas“ ateities inovacijas kuria jau dabar Lietuvos biotechnologijų UAB „Fermentas“, „Bioinformatics“ atliktos analizės duomenimis, yra DNR žymenų (markerių) rinkos lyderė Europoje ir užima pirmaujančias pozicijas genų inžinerijoje naudojamų fermentų rinkos segmente. Šiai bendrovei 2008 metais Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas skyrė beveik 3 mln. litų paramą projektui „Naujos kartos molekulinės biologijos įrankiai“. Ateityje dalį šių naujų produktų planuojama naudoti medicininėje diagnostikoje. UAB „Fermentas“ mokslų direktorius prof. Arvydas Janulaitis teigia, jog „Fermentas“ ypatingą dėmesį skiria inovacijoms. „Rinkoje turime daug konkurentų, o konkurencingoje rinkoje be inovacijų ilgai neišgyvensi, – sako A. Janulaitis. – Todėl „Fermentas“ daugiau nei 10 proc. lėšų skiria moksliniams tyrimams bei naujiems produktams kurti. Šiais metais tai sudaro 8,6 mln. litų.“ „Fermento“ produktų papildymo šaltinis ilgą laiką buvo gamta. Tačiau naujų fermentų paieška yra nutraukta, nes naujų fermentų neberandama, o paieškos sąnaudos nėra mažos. Taip pat šių fermentų savybės dažnai ne-

Pasak UAB „Fermentas“ mokslų direktoriaus prof. A. Janulaičio, norint išsilaikyti konkurencingoje rinkoje būtina investuoti į inovacijas

tenkina mokslininkų. „Laboratorijoje mokslininkai gali modifikuoti reagentą taip, kad galima būtų dirbti su juo aukštesnėje temperatūroje, įvairiuose tirpaluose ir pan. Iš gamtos paimamas tik prototipas. Tokiais atvejais pakitimas turi įvykti koduojančiame elemente ir iš gausybės pavyzdžių atrenkamos molekulės, kurių savybės reikalingos mokslininkams“, – dėsto A. Janulaitis.

tačiau parama procesą paspartina ir padeda išlaikyti konkurencingumą.

Iš viso „Fermentas“ planuoja pagaminti 15 naujos kartos molekulinių biologijos įrankių: iš pradžių planuojama sukurti 5 reagentus, kurie padės sukaupti patirties likusiems prototipams sukurti. Kaip teigia ponas A. Janulaitis, šių įrankių kūrimas – įvairių rizikos lygių, todėl nėra garantuota, kad pavyks gauti norimą rezultatą. „Jei viskas klostysis, kaip suplanuota, iki 2011 metų rinkai pristatysime 15 naujų produktų“, – teigia A. Janulaitis. Šiems produktams kurti „Fermentas“ ir gavo paramą. A. Janulaitis teigia, jog projektas galėtų būti vykdomas ir savomis lėšomis,

Su dalimi dabar kuriamų naujos molekulinės biologijos įrankių „Fermentas“ planuoja žengti į medicininės molekulinės diagnostikos sritį. „Naujos molekulinės biologijos įrankių srityje tobuliname ir tokias reagentų savybes, kurios reikalingos medicininės molekulinės diagnostikos sričiai“,  – sako prof. A. Janulaitis. Molekulinės medicinos diagnostika padeda nustatyti ligos sukėlėją, jo atsparumą tam tikriems vaistams, tiksliau, diagnozuoti vėžines ligas ir optimizuoti vaistų dozavimą sergantiesiems kitomis ligomis. n

„Fermentas“ daugiau nei 10 proc. lėšų skiria moksliniams tyrimams bei naujiems produktams kurti. Šiais metais tai sudaro 8,6 mln. litų.

16

inOvacijos

Ar Lietuva suspės į lazerių ateities traukinį? Lazeriai – viena iš sričių, labiausiai garsinančių Lietuvos vardą pasaulyje. Jau keturis dešimtmečius Lietuvoje atliekami lazerių fizikos ir technologijų tyrimai, kuriama mokslo ir gamybos infrastruktūra, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Lietuvos lazerių įmonės didžiąją dalį pajamų uždirba kurdamos lazerius mokslinių tyrimų rinkai: šalies įmonių produkcija sudaro beveik 10 proc. visos šio sektoriaus rinkos. Taikomasi ir į didžiausią – medžiagoms apdirbti skirtų lazerių sektorių, o prieš kelerius metus Lietuvos lazerių kūrėjai susidomėjo ir mikroapdirbimo technologijomis saulės elementams gaminti. Šalies lazerių sektoriaus produkcijos pardavimas jau priartėjo prie 100 mln. litų, o vidutinis metinis sektoriaus augimas siekia apie 20 proc. Per paskutinius penkerius metus pardavimas

išaugo daugiau nei 2,4 karto. Lietuvos lazerių pramonė eksportuoja 86 proc. kuriamos ir gaminamos produkcijos, iš jų trys ketvirtadaliai parduodama Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ką apie lazerius ir jų ateitį Lietuvoje mano patys jų kūrėjai – Lietuvos mokslo ir verslo žmonės? Rimantas Kraujalis, 2007 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatas, beveik trijų dešimčių išradimų ir mokslinių straipsnių autorius, fizikas, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos vykdomasis

direktorius ir EKSMA įmonių grupės prezidentas, yra nusiteikęs gana realistiškai ir Lietuvai už lazerines technologijas aukšto pažymio vis dar nerašytų. Dėl tam tikrų priežasčių „Inovacijos“ paklausė gerb. R. Kraujalio nuomonės apie lazerių dabartį ir ateitį Lietuvoje. – Kas šiuo metu vyksta šalies lazerių srityje? – Visų pirma lazeriai  – tik „prekės ženklo“ pavadinimas, apskritai reiktų kalbėti apie šviesos technologijas, lazeriai – tik specifinis šviesos šaltinis. O kalbą apie šviesos technologijas, kitaip fotoniką, geriausia pradėti nuo labai paprastų pavyzdžių: Vokietijoje, valstybėje, kuri turi 30 kartų daugiau gyventojų nei Lietuva, fotonikos sektoriuje dirbančių žmonių – maždaug 15 kartų

inOvacijos

daugiau nei Lietuvoje. Atitinkamas ir indėlis į bendrąjį vidaus produktą bei darbo vietų skaičius – apie 117 tūkst. Lietuvoje, net skaičiuojant su mokslininkais, – nepilni 500. Jei imtume tik įmones – išvis tik 350 darbo vietų. Paprasta aritmetika: 117 tūkst. padalinkime iš 30, tad kiek darbuotojų Lietuvoje turėtų būti? Maždaug 10 kartų daugiau, nei yra... Taigi Lietuvoje – dar tiktai pati fotonikos pradžia, nors startinė pozicija ir susiformavo prieš 25 metus (turiu omeny laikotarpį, kai pas mus kuriami ir parduodami fotonikos produktai). Beje, fotonikos srities moksliniai tyrimai Lietuvoje atliekami turbūt daugiau nei 40 metų, nuo 1965 m. Kokia padėtis dabar? Valstybė iki paskutinio meto nebuvo nieko investavusi į tokio sektoriaus kūrimą, bet, sakyčiau, blogai nėra. Vilniuje apie 350 žmonių turi darbo vietas, jos palyginti brangiai apmokamos ir kuria gana aukštą pridėtinę vertę. – Tarkime, esate dėstytojas, o valstybės – studentai. Kiek Lietuvai parašytumėte už fotonikos darbus? – Lietuvai iki 2004 m. parašyčiau turbūt dvejetuką arba trejetuką pagal dešimtbalę sistemą, nes ji niekuo nenusipelnė. O nuo 2004 m., kai pradėta teikti Europos Sąjungos parama, ir dar Lietuvoje buvo pradėtos remti aukštosios technologijos, mokslininkai buvo

Lietuvoje įmanoma ir didelių mastų serijinė lazerių gamyba, teigia bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius K. Jasiūnas

17

Kad lazerių pramonė išties išsiplėstų, reikia dar labai daugelio dalykų, sako EKSMA įmonių grupės prezidentas R. Kraujalis

gerokai paskatinti orientuotis į tokius šviesos technologijų tyrimus, kurie reikalingi mūsų verslui. Tad po 2004 m. parašyčiau kokį ketvertą, galbūt penketą. Bet ne daugiau. Iki šiol vis dar turime dvi neišspręstas problemas. Pirmoji – paprasčiausias klausimas: kada Lietuvai geriau? Turbūt tada, kai geriau kiekvienam mūsų. Juk negali taip būti, kad mes dirbame Lietuvai, o mums bus blogai. Žmonės tada tiesiog nedirba, tai dar prie 250 metų nustatė Adamas Smithas. O antroji problema – juk vis dėlto norėtųsi, kad valstybėje politikai prisiimtų atsakomybę panašiai kaip verslininkai versle. Kad jie nustatytų, išgrynintų, suformuluotų pagrindinius, nacionalinės svarbos uždavinius. Pavyzdžiui, nacionalinės svarbos uždavinys gali būti tam tikri energijos resursai, gamtinė aplinka, žmogaus sveikata. Tą reikėtų labai aiškiai įvardyti ir skirti pinigų, paskelbti konkursus, kad galėtų dalyvauti verslas. Gal mes su lazeriais, tarkime, elektrą gamintume. Vyriausybinėse konferencijose dažnai sakau: paskelbkite, kad Lietuvoje prioritetas yra, pavyzdžiui, šaldytuvų gamyba. Kodėl gi Lietuva negali būti šaldytuvų kraštas? Olandija juk tulpių kraštas. Tada mes gal pasiūlysime technologijas, kaip geriau tuos šaldytuvus gaminti naudojant būtent lazerius. O dabar politikai išsisuka nuo prioritetų formulavimo ir sako: jūs, mokslininkai, susitarkite, kas Lietuvai svarbu. Nie-

kaip negaliu suprasti, kaip gali mokslininkai susitarti, kas svarbiau. Ar gali, pavyzdžiui, inžinieriai susitarti, ką reikia gaminti? Kiekvienas juk moka vis skirtingus dalykus, ir kiekvienas gins tai, ką moka. Lazeris, praėjus daugiau kaip 50 metų nuo jo sukūrimo, šiandien anoks stebuklas. Su juo reikia kažką daryti, pritaikyti jį, pats lazeris – tik įrankis, kaip ir plaktukas. Yra skardininko, chirurgo, juvelyro plaktukai – visi jie skirtingi. Jei moku gaminti plaktukus – padarysiu bet kokį, bet aš juk nežinau, kokio reikia. Taip pat ir su lazeriu. Mūsų Lietuvoje gaminami lazeriai, jų mazgai daugiausia skirti mokslinių tyrimų sektoriui, kur nereikia labai didelių serijų. Kodėl negaminame didelėmis serijomis? Todėl, kad nežinome, kur tą lazerį pritaikyti. – Kokią matote lazerių ateitį Lietuvoje? – Manau, man ir mano kolegoms blogai nebus. Tačiau kad lazerių pramonė išties išsiplėstų, reikia dar labai daugelio dalykų. Lietuvoje pagaminti šimtus tūkstančių vienetų vienodų daiktų praktiškai nepavyktų. Kai tik sužinosime, kad tam tikro dalyko reikia šimto tūkstančių vienetų, Azija iškart juos ir pagamins  – labai greitai nukopijuos nuo mūsų arba susigalvos patys. Bet kai pasauliui prireikia 20–30 vienetų specialių lazerių, mes visiems skelbiame, kad užėmėme 50 proc. rinkos tam tikroje lazerių srityje. 

18

inOvacijos

 Tačiau perspektyva yra. Jei tiek laiko išgyvenome tokiomis sudėtingomis sąlygomis, išgyvensime ir toliau. Manęs dažnai klausia, ką reikia padaryti, kad būtų 10 kartų geriau. Aš atsakau: mes žinome savo ir savo įmonės natūralias ribas, tad ir stengiamės dirbti nepažeisdami tų ribų, ir dirbti pakankamai kokybiškai. Tačiau prisiimti misijos sukurti Lietuvoje lazerių pramonę mes patys negalime. Į ją kas nors turi investuoti. Jei suspėsime į ateities traukinį Kęstutis Jasiūnas, 2007 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatas, vienas iš mokslininkų, kurie daugiau nei prieš du dešimtmečius Lietuvoje pradėjo technologijų pramonę, dabartinis bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius, įžvelgia Lietuvoje ir dideles serijinės lazerių ar jų dalių gamybos galimybes. „Inovacijos“ pakalbino K. Jasiūną šia tema. – Kaip apibūdintumėte lazerinių technologijų pramonės ir mokslo situaciją šiandien? – Mokslas vienaip ar kitaip gauna finansavimą. Galimybių lazerių mokslo srityje daug, pinigų – pakankamai, tik

turėk idėjų ir būk aktyvus. O pramonė, verslas – jau kas kita. Čia įtakos turi krizės ir panašūs dalykai: mados, finansavimas, pinigų kiekis rinkoje, rinkos poreikiai. Visai kiti žaidimai nei mokslo srityje. Mokslas šiandien gyvena gerai ir turi galimybių gyventi dar geriau, nesvarbu, kad Lietuvoje karpomas biudžetas. Moksle ekonominio sunkmečio tikrai nėra. Jei mokslininkai gyvena iš projektų pinigų, tie pinigai – juk ne iš Lietuvos biudžeto. – Ar save šiuo metu laikote daugiau mokslininku, ar verslininku? – Ne mokslininkas, jau net nebe inžinierius. Daugiau verslo atstovas. – Kokią matote lazerių ateitį Lietuvoje? Mokslas ar pramonė perspektyvesnė? – Lietuvoje tiesiog nėra rinkos. O pasaulyje ateitis labai graži ir šviesi. Ar Lietuva toje šviesioje ateityje dalyvaus – čia jau kitas klausimas. Mūsų per maža kritinė masė, kad darytume įtaką. Visas mūsų įmonės gyvenimas, visi projektai, užsakymai vyksta „anapus“: Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje,

Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir t. t. Negalime sakyti, kad nėra valstybės paramos Lietuvoje. Mokslo infrastruktūra gauna paramą iš struktūrinių fondų, lazerininkai į ją pretenduoja ir gauna tikrai nemažai. Valdžia deklaruoja, kad remia tą mokslą, kuris susijęs su verslu. O mūsų srities mokslininkai su verslu tikrai draugauja. – Šviesus lazerinės ateities traukinys riedės kažkur užsienyje, o Lietuva arba suskubs įsėsti, arba ne? – Lietuva su savo potencialu lazerių technologijų srityje turi galimybę būti tame ateities traukinyje. – Ar nevyksta protų nutekėjimas į užsienį? – Jie nuteka, bet paskui parteka atgal. Yra mokslininkų, kurie išvažiavę dirba užsienyje, bet mes sėkmingai įtraukiame jų protus dirbti čia. Jie dalijasi savo žiniomis, sugebėjimais, mes net siunčiame savo žmones, kad jų laboratorijose mokytųsi, stažuotųsi, parsivežtų naujų idėjų. Manau, tas nutekėjimas yra net teigiamas, jei tik sugebi juo pasinaudoti. Aišku, jei protai nuteka į užsienį braškių skinti, tada kas kita.

Truputis istorijos

Pirmojo lietuviško lazerio elektronika

Darbas prie pirmojo lietuviško lazerio: pirmas iš kairės – R. Kraujalis, pirmas iš dešinės – K. Jasiūnas

Pirmojo lietuviško lazerio optika

inOvacijos

19

– Kaip šiandien laikosi jūsų vadovaujama „Ekspla“? – Pagrindinė mūsų rinka  – mokslo tiriamieji lazeriai. Mes negaminame serijų, didelių kiekių, beveik visi užsakymai yra vienaip ar kitaip unikalūs. Mums nelabai baisus ir ekonominis sunkmetis, nes lazerinių technologijų rinka pasaulyje dabar dar tik auga ir sulaukia vis geresnio finansavimo tose valstybėse, kur yra mūsų pagrindiniai pirkėjai. Natūralu, kad bandome įsiskverbti ir į tokias rinkas, kur lazeriai naudojami masiškai, kaip plaktukai ar grąžtai. Mums jau buvo pradėję sektis, bet 2008 m. vasarą sukliudė krizė. Tačiau planuojame, kaip kitąmet atstatysime, ką turėjome, ir auginsime toliau. Lazerių rinka iš principo yra labai segmentuota, nes kiekvienam sprendimui reikia šiek tiek kitokio lazerio, o skirtumai tarp lazerių tokie, kad serijinė gamyba tampa nebeįmanoma. Čia ne automobiliai, kur tą pačią seriją gali pritaikyti pagal skirtingus poreikius pakeisdamas korpusą ar variklį, tačiau didžiąją dalį surenki ant to paties konvejerio. Su lazeriais taip neišeina. – Jūsų nuomone, didelių mastų serijinė gamyba Lietuvoje neįmanoma? – Kodėl gi, viskas įmanoma. Darbo jėgos prasme Lietuva nėra bloga šalis. Daug kas yra nudegę Kinijoje ir dabar pradeda žvalgytis aukštesnių technologijų gamybos patikimesnėse vietose. Turime ženklų ir net kontaktų, ir net dirbame su vienu projektu, susijusiu su priešakinėmis medicinos technologijomis. Mums užsakė sukurti specia­ lų lazerį, ir jei pasiseks, jei užsakovų projektas bus sėkmingas, jie Lietuvoje pradėtų gamybą, kurios mastai aplenktų visos dabartinės Lietuvos lazerių pramonės mastus. Ten, kur nebetinka senos technologijos Lietuvos lazerių technologijų bendrovė „Šviesos konversija“ neseniai paskelbė kurianti naują genų tyrimams skirtą lazerį. Lietuviai šiame projekte dalyvauja su tyrėjais iš kitų aštuonių Europos šalių. Planuojama, kad iki 2012 m. šis lazeris bus sukurtas ir pritaikytas tyrimams.

R. Kraujalis aiškina darbininkams pirmojo lietuviško lazerio konstrukciją ir veikimo principus

Romas Danielius, „Šviesos konversijos“ mokslo direktorius, mano, kad Lietuvos ateitis  – vis dėlto nišinėms rinkoms skirti lazeriai, tačiau tai nesą blogai. „Inovacijos“ paprašė ir R. Danieliaus atsakyti į keletą klausimų. – Kokią matote lazerinių technologijų dabartį ir ateitį Lietuvoje? – Dabartis yra ganėtinai aiški, o dėl ateities  – daug spekuliacijų. Matau, kad vienaip ar kitaip dirbome nišinėms rinkoms, tad, matyt, ir toliau dirbsime. Jei staiga atsirastų labai didelė rinka kokiam mūsų produktui, būtų problemiška tuo pasinaudoti dėl įvairių priežasčių, visų pirma dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Turime kvalifikuotų fizikų, bet ar turime inžinierių, kurie būtų susipažinę su lazerių problematika? Tai labai dažnai yra didelė kliūtis. Šiaip mes gana neblogai gyvename, gaunama parama įvairiais kanalais, per vietinius ir ES struktūrinius fondus. Daug tarptautinio bendradarbiavimo. Turint idėjų galima gerai suktis. – Lietuva toliau liks specifinių, siaurai pritaikomų lazerių kūrėja ir gamintoja? – Manau, taip. Didelėse technologinių lazerių, skirtų, pavyzdžiui, metalui pjaustyti, rinkose dešimtmečiais dirba kitos kompanijos, mėginti jas pasivyti būtų labai sunkus uždavinys.

Mes dirbame daugiau mokslinėje rinkoje, taip pat mėginame įsiskverbti į naujas rinkas. Mūsų lazeriai tinka ten, kur jau nebeveikia senos technologijos, pavyzdžiui, kur reikia išpjauti labai plonus (mažiau nei 100 mikronų) atminties lustus. Deimantinis diskas silicio plokštelės taip jau nebepjauna. Ten kaip tik tinka trumpų impulsų lazeriai – būtent tai, kuo mes užsiimame. Tad mums ir reikia ieškoti tokių naujų sričių, rinkų, kur dar ne viskas užimta. – Kokią apskritai matote lazerių technologijos ateitį pasaulyje, ar tai bus pramoninė didelių serijų gamyba, ar specializuoti lazeriai kiekvienai smulkiai pramonės šakai? – Niša nebūtinai reiškia smulkią pramonės šaką. Kai reikia atlikti vieną nedidelę, palyginti specializuotą operaciją, tai nereiškia, kad mastai bus maži. Pavyzdžiui, jau dabar lazeriai naudojami šviesos diodams gaminti, mūsų partneriai jau pritaikė lazerius kompiuterių atminties gamyboje, buvo idėjų pritaikyti juos ir skystųjų kristalų monitorių gamyboje (jei pastarieji, žinoma, nepasens), saulės elementų gamyboje (tai bandoma daryti ir Vilniuje). Kuri nors iš šių rinkų gali ir gerokai prasiplėsti. Bet kuriuo atveju lazeriai atliks kurias nors operacijas, t. y. bus įvairių gamybos procesų dalis. n Straipsnyje panaudotos EKSMA archyvų fotografijos

20

inOvacijos

Tyliai išgarsinęs Lietuvą Lietuviškos įmonės vadovas, pripažintas vienu iš 40 didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų pramonei darančių asmenų, pasitinka „Inovacijų“ žurnalistą naujame, gana standartiniame biure ne pačioje populiariausioje Vilniaus vietoje. Ir pasakoja savo sėkmės istoriją taip, tarsi tai būtų tiesiog likimo dovana. Didžiausio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas Ilja Laursas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į telekomunikacijų naujienų ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darančių asmenų sąrašus. Šiame reitinge jis – net 14 vietoje, aukščiau už RIM, „Microsoft“, „Nokia“, „Facebook“, „Huawei“, „Samsung“, „Google“ ir kitų žinomų kompanijų atitinkamo sektoriaus vadovus. I. Laursas Lietuvoje būna retai. Nieko nuostabaus, „GetJar“ – jau tarptautinė kompanija, turinti padalinius tiek Londone, tiek garsiajame Silicio slėnyje JAV. Tačiau iki to laiko, kol „GetJar“ pastebėjo itin stambus Silicio slėnio investuotojas – pasaulinė investicinė kompanija „Accel Partners“, vadovo ir jo bendradarbių kelias į sėkmę nebuvo nei tiesus, nei lengvas. „Mūsų kompanijos istorija prasidėjo labai seniai, – pasakoja I. Laursas. – Tai buvo 1999 metai. Pradžia banali – pradėjome nuo interneto puslapių kūrimo. Įdomiau tapo 2000-aisiais, kai susitikome su kompanija „Midas Interactive“, gana didele pasauline žaidimų platintoja. Ji iki šiol veikia Didžiojoje Britanijoje ir yra žinoma pasaulinėje žaidimų platinimo rinkoje. Taigi 2000-aisiais persiorientavome į tuometinę madą – pirmąsias interaktyvias mobiliąsias technologijas. Tuo metu iš jų buvo laukiama labai daug, begalė kompanijų, investuotojų ir fondų tik ir ieškojo, kaip į jas investuoti.

Atsidūrėme tinkamoje vietoje tinkamu laiku, teigia vienas įtakingiausių pasaulio telekomunikacijų industrijos asmenų I. Laursas

Tuomet net būdavo juokaujama: jei tik moki parašyti žodį WAP, gausi pinigų kokiam nors WAP produktui sukurti.“

teractive“ – „Midas Baltics“ tapo 100 proc. lietuviško kapitalo įmone ir nuo to laiko pradėjo savarankišką kelią.

Tad I. Laursas su bendraminčiais daug nedvejodami ir įsteigė mobiliųjų žaidimų kūrimo kompaniją, ji vadinosi „Midas Baltics“. Pavadinimas atspindėjo, kad 50 proc. įmonės akcijų priklausė minėtai „Midas Interactive“.

„Turėjome išties daug mobiliosios rinkos žinių, valdėme beveik visas populiaresnes mobiliąsias technologijas, – 2005-uosius prisimena I. Laursas. – Tuomet net juokaudavome, kad jeigu pasirodytų programinės įrangos platforma šaldytuvui, mes parašytume jai žaidimą, bent jau „Tetrį“ tai tikrai.“

2000–2005 m., pasak vadovo, lietuviška įmonė – 5 jos darbuotojai – tik tą ir tedarė, kad kūrė žaidimus mobiliesiems telefonams. Per penkmetį sukurta apie 200 produktų, kurie Lietuvos vartotojams daugiausia pažįstami kaip „Omnitel“ siūlomi žaidimai. „Midas Baltics“ žaidimus naudojo ir „Bitė“ bei „Tele2“. Kompanijos žaidimai buvo gana populiarūs ir tarp kai kurių užsienio operatorių klientų. I. Laurso teigimu, tuo laikotarpiu kompanijos veikla bent jau Lietuvos akcininkams buvo pelninga. Deja, tai dar toli gražu nereiškė sėkmės: palyginti su tradicinėmis, gerai įsitvirtinusiomis žaidimų kūrimo kompanijomis, „Midas Baltics“ apyvartos atrodė vargingai. Todėl 2005 m. atėjo laikas išsiskirti su „Midas In-

Mėginant įsitvirtinti šalies rinkoje, kompanijos veikla buvo gerokai praplėsta už paprastų žaidimų telefonams ribų. Buvo pradėta net 10 įvairių mobiliųjų projektų – nuo video mobiliajame telefone iki socialinių tinklų programų. Tuomet ir atsirado dabar taip išgarsėjęs „GetJar“ interneto portalas, tiesa, tuo metu tik kaip vieta internete, kur užsiregistravę programinės telefonų įrangos „maniakai“ galėjo atsisiųsti išbandyti naujus kompanijos kuriamus žaidimus ir kitokias programėles. „GetJar“ portalas nebuvo nei komercinis, nei nekomercinis mūsų projektas, – juokiasi I. Laursas. – Tai apskritai nebuvo verslo projektas, tie-

inOvacijos

21

siog įrankis mūsų pačių parašytoms programėlėms testuoti.“ Pasak vadovo, mobiliųjų telefonų programinės įrangos rinka išskirtinė dėl labai didelės fragmentacijos  – yra tūkstančiai skirtingų telefonų, tad negalima tikėtis užtikrinti šimtaprocentinį bet kurios programos veikimą bet kuriame telefone. Net tam pačiam telefono modeliui gali reikėti kiek skirtingų programinės įrangos versijų, pavyzdžiui, žaidimai, kurie veiks „Omnitel“ parduodamuose „Nokia 3110“ telefonuose, gali neveikti Jungtinėje Karalystėje parduodamuose tuose pačiuose telefonuose, ir atvirkščiai. Skirtingų variacijų, pasak I. Laurso, išeidavo dešimtys tūkstančių: tūkstančiai telefonų, padauginti iš keleto šimtų operatorių ir dar keleto šimtų bazinių stočių, kurios irgi gali lemti, veiks ar neveiks konkreti programėlė. Taigi, fragmentacija buvo didelė ir testuoti buvo be galo sunkus uždavinys, kompanijos programuotojams nepakakdavo tiesiog atsinešti į darbą 10 telefonų, išbandyti, ar juose veikia konkreti programa, ir pasakyti – veikia. Lūžio taškai „Vienintelė išeitis, kurią matėme – sukurti testuotojų bendruomenę internete, – pasakoja I. Laursas. – Tuo metu jau pagarsėjusi „Wikipedia“ parodė, kad interneto bendruomenė gali išties daug. Taigi, mes dėjome į „GetJar“ portalą savo programėles, kvietėme visus vartotojus, kad ir kur būtų, kad ir kokį telefoną turėtų, nemokamai jas atsisiųsti ir mainais tik pasakyti, veikia jos ar neveikia. Tik tiek.“ Iki 2004 m. „GetJar“ buvo uždaras portalas, t. y. vartotojams, norintiems tapti programų testuotojais, reikėdavo registruotis. Tačiau I. Laurso kompanija dar nebuvo didelė ir naują programą ar naują programos versiją tegalėdavo pasiūlyti tik kartą per 3–5 mėnesius. Greitai susiburianti testuotojų komanda lygiai taip pat greitai ir išsibarstydavo, kiekvienai naujai programai reikėdavo auginti naują auditoriją. „Matėme vienintelę išeitį – pasidalyti savo testavimo platforma su kolegomis, kitais mobiliųjų telefonų programų kūrėjais, – pasakoja I. Laursas. – Penkeri metai portalo veiklos jau buvo pakankamai daug, kolegų ir

„GetJar“ sėkmės paslaptis – kad sistema buvo atvira, nemokama, paprastai prieinama ir kiekvieną savaitę joje būdavo pasiūlomas naujas turinys partnerių turėjome išties nemažai. Tad padarėme testuotojų programą atvirą kitiems programų kūrėjams. Bet kuris mobiliųjų programų kūrėjas galėjo nemokamai skelbti savo programas, o testuotojai – jas išbandyti.“ Toks sprendimas, pasak I. Laurso, ir buvo pagrindinis lūžio taškas. Kai portale savo produktus pradėjo siūlyti 20–30 programų kūrėjų, kas savaitę vis pasirodydavo po kelias naujienas. Tada testuotojų bendruomenė tiesiog sprogo: vartotojų daugėdavo kiekvieną savaitę, o per pusmetį „GetJar“ tapo didžiausia pasaulyje „Java“ – tuo metu dominavusios mobiliosios platformos – programų platintoja visame internete. Sėkmės paslaptis  – kad mobiliųjų programų platinimo sistema buvo atvira, nemokama, paprastai prieinama ir kiekvieną savaitę joje būdavo pasiūlomas naujas turinys. „Interneto duomenų srautas tuomet augo taip greitai, kad mes nebesugebėdavome tvarkytis,  – šypsosi „GetJar“ vadovas. – Nuolat lūždavo visi serveriai, mus vis išmesdavo iš visų duomenų centrų ir interneto svetainių talpinimo kompanijų, nes viršydavome visus įmanomus srauto limitus. Perio­ dą nuo 2004 m. pabaigos iki 2005 m. vidurio taip ir vadiname  – skrydžiu nuo amerikietiškųjų kalnelių. Pokytis buvo itin staigus. Per trejus metus

keturis kartus nuo nulio perrašėme visą „GetJar“ platformą, kad ji sugebėtų patenkinti vis augančio vartotojų srauto poreikius.“ I. Laursas nevadina sprendimo atverti „GetJar“ portalą kitiems programų kūrėjams inovatyviu ar kuo nors išskirtiniu  – tai buvęs logiškas verslo žingsnis. O tolesnis sprendimas dar labiau atsiverti interneto bendruomenei irgi buvo sėkmingas: 2005 m. viduryje, kai „GetJar“ tapo prieinamas absoliučiai visiems interneto naršytojams (t. y. nebereikėjo registracijos), portalas nuo savo konkurentų atsiplėšė tiek, kad net buvę lyderiai nė iš tolo jam nebeprilygo. Komercinė sėkmė 2006-aisiais, pasak „GetJar“ vadovo, buvo antroji susidomėjimo technologijomis banga. 2000-aisiais mesta begalė investicijų, sukurta kompanijų, įdėta pinigų, o toliau, maždaug iki 2005-ųjų, slinko nusivylimo banga, nes investicijos neatnešė norimos grąžos. Nusivylimo mobiliųjų telefonų programomis priežastis labai reali – mobiliojo ryšio tinklai dar nebuvo pakankamai greiti, o telefonai – pakankamai tobuli. Bet jau 2004–2005 m. pradėta gauti realių pajamų iš telefonų melodijų, logotipų, „Java“ žaidimėlių ir pan. Tuo užsiėmusios kompanijos staigiai išaugo, 

22

 jų metinės apyvartos tapo šimtamilijoninės. Tad 2006 m., kai prasidėjo antroji susidomėjimo banga, susikūrė daug naujų kompanijų, gerai finansuojamų iš rizikos fondų, su dešimčių milijonų dolerių biudžetais. Tokios programinės įrangos milžinės kaip „Google“, „Adobe“ ir kt. taip pat susidomėjo mobiliųjų telefonų programų rinka ir ėmėsi kurti jai produktus. „Mes staiga ir netikėtai atsidūrėme tinkamoje vietoje tinkamu laiku: jau turėjome tai, ko labiausiai geidė mobiliųjų programų rinkos dalyviai,  – sako I. Laursas.  – Turėjome savo vartotojus. Juokinga, bet milžiniškos kompanijos tiesiog stojo į eilę tam, kad leistų pinigus pas mus. Tuomet mes buvome bene vienintelė mobiliojo ryšio operatorių alternatyva, platinti programas per operatorius buvo per lėta ir per brangu. O tuo metu, kai programų mobiliesiems telefonams kūrėjai tiesiog pradėjo grūstis prie mūsų slenksčio siūlydami pinigus, mes apskritai neteikėme tokių komercinių paslaugų, „GetJar“ buvo bendruomenės projektas. Taigi, buvome tiesiog priversti paversti jį komerciniu. Galima palyginti su mokamomis automobilių vietomis – jos sukurtos ne todėl, kad valstybė tikisi iš jų užsidirbti, o dėl to, kad yra per mažai vietos ir per daug norinčiųjų.“

inOvacijos

Didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai darantys asmenys César Alierta Izuel, „Telefónica“ Vivek Badrinath, NGNMA Simon Beresford Wylie, NSN Andrew Bud, „mBlox“ Andrea Casalini, „Buongiorno“ Peter Chou, HTC Vittorio Colao, „Vodafone Group“ Jay Freeman, „Cydia“ Scott Forstall, „Apple“ Morgan Gillis, „LiMO Foundation“ Dr. Paul Jacobs, „Qualcomm“ Stephen Hayes, 3GPP SG Mitsunobu Komori, „NTT DoCoMo“ Ilja Laurs, „GetJar“ Mike Lazaridis, „Research In Motion“ Andrew Lees, „Microsoft“ Didier Lombard, „France Telecom“ Masayoshi Son, „Softbank Group“ Lowell McAdam, „Verizon Wireless“ Sunil Bharti Mittal, „Bharti Enterprises“ Bill Morrow, „Clearwire“ Boris Nemsic, „Vimpelcom“ Michael O’Hara, „GSM Association“ René Obermann, „Deutsche Telekom“ Dr. Kai Öistämö, „Nokia“ Dr. Tero Ojanperä, „Nokia“ Chamath Palihapitiya, „Facebook“ Viviane Reding, „European Commission“ Ren Zhengfei, „Huawei“ Andy Rubin, „Google“ Dr. Saad al Barrak, „Zain“ Patrick Slim Domit, „America Movil“ K Shin, „Samsung Mobile“ Sultan A. Bahabri, „Hits Telecom“ Dr Hamadoun Touré, ITU Ben Verwaayen, „Alcatel Lucent“ Hans Vestberg, „Ericsson“ Jon von Tetzchner, „Opera“ Wang Jianzhou, „China Mobile“ Lee Williams, „Symbian Foundation“

„Mūsų mokamos paslaugos buvo labai paprastos,  – toliau pasakoja vadovas. – Toms kompanijoms, kurios mokėjo pinigus, rezervuodavome vietą pirmuose puslapiuose ir visaip kitaip skatinome jų matomumą, dėl to vartotojai siuntėsi dar daugiau jų produktų. Geriausias pav yzdys  – „Google („Informa Telecoms & Media“ duomenys) Maps“. Beje, pati pirmoji, bando„Nuo to laiko mes ir atradome savo damoji „Google Maps“ kopija, viešai bartinį verslo modelį, – toliau pasakoja išvydusi pasaulį, buvo įdėta „GetJar“. „GetJar“ vadovas. – „GetJar“ sulaukus Vėliau „Google“ ir galutinę programos tokio populiarumo, beveik įšaldėme kiversiją paskelbė pas mus. Tai buvo tus projektus. O jau 2007 m. pradžioje gana populiari programa, siųsta apie (2006 m. sėkmingai gyvenome, augo30 tūkst. kartų per savaitę. Tačiau me, sulaukėme didelio susidomėjimo, „Google“ išpirko gana daug reklamipajamų ir t. t.) mumis pradėjo domėtis nio ploto ir siuntimosi kartų skaičių profesionalūs investuotojai „Venture padidino iki 300 tūkst. per savaitę, Capital Fund“, kurie seka, kas vyksta daugiau kaip milijono per mėnesį. rinkoje, bando nustatyti, kurios sritys Skirtumas pakankamai didelis, kad yra perspektyviausios. Galiausiai pastipriai motyvuotų panašias kompasirašėme sutartį su „Accel Partners“. nijas mokėti už paslaugas.

Tai tradicinis, klasikinis Silicio slėnio investuotojas, nuolatinis jų darbas yra naujų kompanijų auginimas, o didžiausi pasiekimai – „Facebook“ (kompanija dabar vertinama 15 mlrd. dolerių), „Real Networks“, „Micromedia“ ir kt. Sutartis buvo pasirašyta 2007 m. rudenį. Pasak I. Laurso, tokio lygio investicija Lietuvoje buvo beprecedentis atvejis, tad buvo neaiškūs net paprasčiausi mokesčių klausimai, ar lietuviškų akcijų mainai į britaniškas yra kapitalo prieaugis, ar reikia mokėti atitinkamus mokesčius, ar ne. „GetJar“ vadovai turėjo kreiptis į Vyriausybę, valstybės konsultantus, tai užtruko beveik 6 mėnesius. Tačiau 2007 m. spalį sutartis pasirašyta, „Accel Partners“ investavo 6 mln. dolerių, o „GetJar“ pradėjo augti pasauliniu mastu. „Didžiausia investuotojo vertė, ko gero, ne pinigai, o žinios ir patirtis, – sako I. Laursas. – Jų darbas – kurti kompanijas, vadyba, organizacija, tinkamų žmonių paieška. Tad ir mes gavome galimybę pasiekti žmones, kurie su kažkokia lietuviška kompanija net nekalbėtų. Bet su „Accel Partners“ kalbasi. Pavyzdžiui, pavyko pritraukti į pardavimo vadovus Harvardo absolventą, kuris mokėsi su Billu Gatesu vienoje mokykloje. Mūsų rinkodaros viceprezidentas – buvęs „Pepsi“ vadovas Europoje. Kitas „GetJar“ žingsnis buvo kompanijos atidarymas Londone, o šių metų vasarį – ir JAV, Silicio slėnyje. Toliau kompanijos planuose  – iki kitų metų vidurio Silicio slėnyje suburti 30–40 žmonių (dabar jų dirba apie 15). I. Laursas ateities planais nesidalija ir drąsių prognozių neteikia. Pasak jo, verslas mobiliųjų telefonų programų rinkoje daug kuo panašus į lošimą, o tuos savo ir bendraminčių sprendimus, kuriuos kitados laikė genialiais žingsniais, jis dabar tevadintų sėkmingais statymais žaidžiant ruletę. O inovacijos? Visi žingsniai, pavertę kelių Lietuvos programuotojų komandą pasaulinio garso kompanija, vadovui atrodo paprasti ir logiški sprendimai. O kad konkurentai jų laiku nepriėmė – tai turbūt jau jų problema. n

inOvacijos

23

Parama įmonių inovacinei veiklai 2007-2013 metais (finansinės inžinerijos priemonės)

ES struktūrinė parama

Kontroliuojančiojo fondo sukūrimo sutartis (ŪM, FM, EIF)

EIF fondo valdytojas (iki 1000 mln. Lt)

Kontroliuojančiojo fondo sukūrimo sutartis (ŪM, FM, INVEGA)

INVEGA fondo valdytojas (iki 300 mln. Lt)

Rizikos kapitalas (iki 5 mln. Lt/įm.)

Verslo angelai (iki 0,5 mln. Lt/įm.)

Pagal konkursą atrinktos privačios kapitalo valdymo įmonės

Pagal konkursą atrinktos privačios kapitalo valdymo įmonės

Portfelinės garantijos bankams

Pagal konkursą atrinkti bankai

INVEGA SVV paskolų garantijos (iki 129 mln. Lt)

INVEGA SVV paskolų palūkanų dengimas (iki 104 mln. Lt)

SVV kreditai (vidutiniškai 2-3 mln. Lt/įm.)

Maži kreditai (iki 0,35 mln. Lt/įm.)

Atviras kreditų fondas (iki 1,5 mln. Lt/įm.)

Pagal konkursą atrinkti bankai

Pagal konkursą atrinkti bankai

Visi bankai, su kuriais INVEGA sudariusi sutartis

Kontroliuojančių fondų priemonėse bankai ir kapitalo valdymo įmonės prisideda savo lėšomis. Papildomai apie 1000 mln. Lt Daugiau informacijos: www.skatinimoplanas.lt, www.ukmin.lt, www.invega.lt