4il
t";'
(a ,4 t
f..
u y) l'"\'.r[*r
PIRMA KNYGA
valstybe, kaip matome, yta tam tikra bendrija, o kiekviena bendrija yra susikurusi del kokio nors gerio (juk visi viskq daro to, k4 jie laiko geriu, labui), akivaizdu, kad visos ios siekia kokio nors gerio, o labiausiai ir aukidiausiojo gerio siekia ta bendrija, kuri yra visq svarbiausioji ir apima visas kitas; 5i bendrija ir vadinama valstybe, arba pilietine bendrija' 2. Tie, kurie mano, kad tai, kas bfrdinga valstybes vy-
I. 1. Kadangi kiekviena
rui, karaliui, ukio valdytojui ir Seimininkui, yra tas pat, teigia neteisingail, nes taria, kad kiekvienas i5 jq skiriasi tuo, daugeli ar nedaugeli jis valdo, bet ne ruiimi, ir kad valdantis nedaugeli yra Seimininkas, daugiau ukio valdytojas, o dar daugiau - valstybes vyras arba karalius, tarsi didelis ukis niekuo nesiskirtq nuo maZos valstybes, o valstybes vyras nuo karaliaus skirtqsi tik tuo, kad tas, kas valdo vienas pats, yra karalius, o kas pagal tokio [valdymo] mokslo desnius pakaitomis valclo ir yra valdomas, tas yra valstybes vyras; tadiau tai nera teisinga. 3. Tai paaiSk6s tiriant kalbamqji dalykq rnusq iprastu budu: kaip kitais atveiais sudetinq visum4 63
7252a
1
a
TRECIA KNYGA
TRECIA KNYCA
giau, kad [gl-etttq] viena gentis, ar keletas)' 13 Tadiau ar tada, kai tie patys Zmones gyvella toje padioje vietoje, reikia sakyti, kad valstybe yra ta pati, kol gyventojai tebeta tos paiios kilmes, nors nuolat vieni mirdta, o kiti gimsta (kaip apie upes esame ipratq sakyti, kad jos tos paiios ir Saltiniai tie patys, nors nuolat tam tikras vandens kiekis priteka, o tam tikras nuteka), ar Zmones del 1276b Sios prieZasties reikia laikyti tais padiais, o valstybq
-
kita? Juk ieigu valstybd yra tam tikra bendrija, o santvarka yra piliediq bendrija, tai, jei santvarka pasikeistq ruSies atZvilgiu ir taptq kitokia, tikriausiai paaiSketq, kad ir valstybe nei5vengiamai nebera ta pati, lygiai kaip apie chorE, kai kada komi5k4, o kai kada tragi5kq, sakome, kad tai skirtingi chorai, nors Zmones daZnai buna tie patys. 14. Pana5iai ir kiekvien4 kit4 bendrijq bei jungini vadiname kitokiais, jeigu jq sandara yra kitokios ruiies, antai tq padiq garsq dermg sakome esant kitq, frigine' Jeigu jeigu ji vienq kartq yra dorine, o kit4 jau taip, akivaizdu, kad labiausiai valstybq reiketq laikyti ta padia atsiZvelgiant i santvarkq; vadinti jq kitu ar tuo padiu vardu galima ir tuomet, kai joje gyvena tie patys gyventojai, ir tuomet, kai gyvena visi5kai kiti' O ar teisingumas reikalauja, ar nereikalauia vykdyti [isipareigojimus] pasikeitus valstybes santvarkai, tai jau kita kalba.
II. 1. Su tuo, kas dabar pasakyta, susijqs samprotavimas apie tai, ar gero Zmogaus ir doro piliedio dorybq reiketq laikyti esant tq padi4, ar ne tq padiq' Bet jeigu butent tai turetq bfiti iStirta, tuomet pirmiausia reiketq nustatyti piliedio doryb6s pobndi. Kaip iureivis yra vie138
nas i5 bendrijos nariq, taip, mes sakome, yra ir pilietis. Nors jureiviai skiriasi pagal savo paskirti (vienas yra ir_ kluotojas, kitas vairininkas, dar kitas stebetojas, o dar kitas turi kit4 panadq pavadinim4), -akivaizdu, kad tiksliausias kiekvieno i5 jq dorybes apibreZimas bus at_ skiras, bet panaSiai visiems tiks ir tam tikras bendras apibreZimas juk plaukiojimo saugumas yra jq visq darbas, nes to siekia kiekvienas ij jureiviq. 2. Taigi pa_ naiiai ir piliediq, nors jie nevienodi, darbas yra bendri_ jos saugumas, o bendrija yra santvarka, todel piliedio do_ rybe turi btti susijusi su santvarka. O jeigu yra bent kelios santvarkq rn5ys, tai akivaizdu, kad negali biiti vie_ nos tobulos doro pilieiio dorybes, tadiau ger4 Zmogq va_
diname tokiu del vienos ir tobulos dorybes. Taigi aki_ vaizdu, kad tas, kuris yra doras pilietis, gali ir netureti tos dorybes, del kurios jis bntq doras Zmogus. 3. Tadiau ir tie, kurie kelia klausimq kitaip, gali nu_ eiti tt1 padiq samprotavimq keliu kalbedami apie geriau_ siqj4 sant"'arkq. Juk jeigu neimanoma, kad valstybe su_ sicletq vien tik i5 dorqjq, o kiekvienas privalo gerai at_ likti savo darbq skatinamas dorybes, tai, kadangi negnanoma/ kad visi pilieiiai butq vienodi, turbut nebr_rs ir vienos dorybes, pritinkandios ir piliediui, ir geram Zmo_ gui; juk toji, kuri pritinka doram piliediui, turi bnti budinga visiems (tik taip gali egzistuoti geriausioji valstybe), o toji, kuri pritinka geram lmogtri, negali fpriklau_ syti visiemsl, jeigu nebutina, kad geroje valstybeje visi piliediai butq geri Zmones. 4. Be to, kadangi valstybe su_ sideda i5 nevienodq Zmoniq, kaip gyvunas susideda ii sielos jr kuno, siela - i5 proto ir trodkimo, ukis ii
-
139
7z7za
TRECIA KN'\'CA
tas, kieno motina yra piliete, 5. o daug kur Sitai galioja ir neteisetq sunq atZvilgiu. Vis delto nors del tikrqjq pi_
lieiiq tr0kumo jie ir padaro piliediais visus diuos Zmo_ nes (nes tokius istatymus jie taiko del per mai,o Lmo_ niq skaidiaus), tadiau kai jq yra pakankamai, jie pama_ Zu i5skiria [i5 piliediq] pirmiausia tuos, kurie gimg iS ver_
ir verges, po to tuos, kuriq tik motina [piliete], ir pa_ galiau pilieiiais padaro tik tuos, kurir4 abu tevai yra valstybes gyventojai. 6. Taigi ij to akivai zdu, kad yra daug pilieiiq rnsiq ir kad pirmiausia piliediu vadinamas tas, kuris turi teisg eiti garbingas pareigas; juk ir Home_ ras sake: go
.. kaip koki nieking4 klaitnErT,
nes neturintis tokios teises yra tarsi atkilelis. Tadiau kai
kur tai yra slepiama siekiant apgauti gyventojus.
1278b
Taigi ar [dorybe], del kurios Zmogus yra geras, o pi_ lietis doras, yra skirtinga, ar ta pati, aidku ii to, kas pa_ sakyta, - kai kuriose valstybese [geras Zmogus ir do_ ras pilietis] yra tas pats, o kai kuriose - ne tas pats, ir pirmuoju atveju ne kiekvienas, o tik valstybes vyras ir tas, kuris turi ar gali tureti gali4 tvarkyti bendruosius reikalus, ar vienas pats, ar su kitais. IV. 1. Kai Sitai jau iisiai5kinta, reikia nutarti, ar san_ tvarka yra viena, ar jq yra keletas, ir jei keletas, tai ko_ kios jos ir kiek jq, ir kokie yra jq skirtumai. Santvarka yra valstybes tvarka, apimanti ivairias valdZios pareigas, ir ypad tas, kurios yra aukidiausios. Visur valstybeje auk5diausia yra jos valdlia, o valdZia yra santvarka. Kal_ bu apie tai, kad, pavyzdiiui, demokratinese [valstybese] aukddiausia yra tauta, o oligarchijose, prie5in gai, _ 144
\-
TRECIA KNYGA
oligarchai; sakome, kad jq ir santvarkos yra skirtingos. Taip pat kalbetume ir apie kitas [santvarkas]. 2. Pirmiausia reikia nustatyti, kokiu tikslu yra susi_ dariusi valstybe ir kiek yra Zmogaus ir gyvenimo [po_ reikiams tenkinti susidariusios] bendrijos valdymo ru5iq. /au pirmuosiuose musq samprotavimuose, kur buvo apibrdlta tai, kas susijq su r:kio tvarkymu ir Seiminin_ kavimu, buvo pasakyta, kad Zmogus iS prigimties yra pi_ lietinis gyvunas; del to net ir nebudami reikalingi savi_ tarpio pagalbos Zmones ne kiek ne maZiau trokdta gy_ venti kartu. 3. Tadiau juos suveda ir bendra nauda, nes kiekvienam atitenka tam tikra gero gy,venimo dalis. Taigi pagrindinis tikslas yra butent tai - tiek visq kartu, tiek kiekvieno atskirai; taiiau jie susiburia ir palaiko pilieti_ nq bendrijq ir del paties gyvenimo, nes jau vien tai, kad gyvename/ taip pat turbut yra tam tikra gerio dalele, jei tik nera pemelyg didelio gyvenimo vargq pertekliaus; ir akivaizdu, kad dauguma Zmoniq pakelia gausybg kan_ tiq siekdami gywenimo, tarsi jame slypetq tam tikra pa_ laima ir prigimtine saldybe. 4. Betgi minetuosius valdymo bUdus lengva atskirti, juk juos daLnai apibreZiame ir populiariuose samprota_ vimuosers. Seimininko valdZia, nors ii tiesq tiek ii pri_ gimties vergui, tiek i5 prigimties deimininkui naudinga tas pat, vis delto pirmiausia siekia naudos Seimininkui, o del to kartu ir vergui (juk ieimininko valdZia negali buti i5saugota, jei sunaikinamas vergas). 5. O valdZia vaikams ir Zmonai
258
-
l4s
TRECIA KNYCA
TriECrA KNycA
tuoja del valdomqiq, kaip ir kiti menai, pavyzdLiui, gy7279a dyrr.o menas ir gimnastika, o atsitiktinai gali egzistuoti ir del padiq [valdandiqjq]; niekas juk netrukdo treneriui padiam kai kada buti vienu i5 tq, kurie mank5tinasi, kaip vairininkas visuomet yra vienas iS jureiviq; taigi treneris arba vairininkas siekia valdomqjq geroves, o kai ir pats tampa vienu i5 jU, atsitiktinai gauna savqjq naudos dalf, nes vairininkas yra jureivis, o treneris tampa vienu i5 tq, kurie mankitinasi. 6. Tas pat ir del valstybiniq pareigq: kai [santvarka] susikuria piliediq lygybes bei panadumo pagrindu, jie siekia valdyti pakaitomis id - pradZiq jie naturaliai sieke pakaitomis atlikti vieiqsias prievoles, kad paskui jau kas nors kitas rupintqsi jU ge.ove, kaip priei tai jie patys valdydami rupinosi jo labu; dabar del naudos, gaunamos i5 bendrqjq [i5tekliq] ir iS valstybiniq pareigU, jie nori valdyti nuolaU panaiiai butq, jeigu ligoniai valdydami galetq amZinai i5likti sveijie turbut irgi Sitaip siektq valdZios. ki, 7. Taigi akivaizdu, kad tos santvarkos, kurios siekia bendros naudos, yra teisingos absoliutaus teisingumo po-
i.iuriu, o tos, kurios siekia tik valdandiqjq asmenines
jandiaisiais butinai tampa arba vienas, arba keletas, arba dauguma, tai, kai vienas arba keletas , arba dauguma valdo bendros naudos labui, tos santrrarkos butinai yra teisingos, o tos, kai valdoma arba vieno, arba keleto, arba daugumos iabui, yra nukrypimai, nes -arba dalyvaujantieji [valdyme] nera piliediai, arbajie turi dalytis bendra nauda. 2. Tq i5 monarchijq, kuri Ziuri bendros naudos, esame ipratg vadinti karalyste; kai valdo nedaugelis, tadiau daugiau negu vienas, vadiname aristokratija (arba del to, kad valdo geriausieji, arba del to, kad jie valdo atsiZvelgdami i tai, kas geriausia valstybei ir visiems jai priklausantiems), o kai dauguma valdo bendros naudos labui, [tokia santvarka] vadinama bendru visq santvarkq vardu politeja2r'. 3. Taip elgiamasi visai pagrlstai: imanoma, kad vienas arba nedau- rzzgb gelis i5siskirtq dorybe, o daugeliui jau sunku pasiekti visokeriopA dorybg; labiausiai [imanoma pasiekti] karinq dorybg, nes ji atsiranda ten, kur gausu [ty.q]; bfrtent del to tokioje santvarkoje viedpatauja karingasis pradas ir
[valdyme] dalyvauja turintieji ginklus. 4. Nukrypimai
V. 1. Kadangi santvarka ir valdZia yra tas pat, o valdiia yra tie, kurie vie5patauja valstybe;'e, ir viedpatau-
nuo minetqjq santvarkq yra tironija (nuo karalystes), oli_ garchija (nuo aristokratijos) ir demokratija (nuo politejos), nes tironija yra monarchija, siekianti to, kas naudinga monarchui, oligarchi ja - to, kas naudinga turtingiesiems, demokratija to, kas naudinga neturtingiesiems, o bendrarn labui ne viena i5 jq nera nauclinga. l?eikia truputi pladiau pakalbeti apie tai, kas yra kiekviena i5 5it1 santvarkq; dia juk esama ir tam tikrq neai5kumr1, o tam, kuris filosofuoja visais klausimais ir kreipia dernesj rre tik i praktikq, iprasta nieko neapeiti ir ne-
146
147
naudos, visos yra klaidingos, jos yra nukrypimai nuo teisingq santvarkq, nes yra despoti5kos, o valstybe yra laisvqjq bendrija. ApibreZus 5iuos dalykus, kita uZduotis yra i5tirti san,
tvarkas, kiek
jq yra tr kokios jos, ir pirmiausia
sing4sias i5 jq, nes apibreZus Sias taps akivaizdus
-
tei-
ir nu-
krypimai.
KETVIRTA KNYGA
moksluose, kurie nera daliniai, tadiau tam tikros vienos rfl5ies atZvilgiu yra uZbaigti, vieno uZduotis yra iitirti, kas tinka kiekvienai ruiiai'
I.
1. Visuose menuose
ir
pavyzdh\ui, kokios pratybos kokiam krlnui yra naudingos ir kokios geriausios (nes tam, kuris i5 prigimties geriausias ir geriausiai aprupintas, turi tikti tos, kurios yra geriausios), ir kokios vienos pratybos geriausiai tinka vi jeisiems (tai juk irgi yra gimnastikos uZduotis); be to, gu kas nors trokdtq ne to, kas jam tinka, ar tai brltq [knno] savybe, ar varZyboms reikalingas mokdjimas, treneris ir gimnastikos mokytojas privalo pasirdpinti ugdyti ir toki sugebejirn4' 2' Matome, kad panadiai yra ir gydymo, ir laivq statymo, ir drabuZiq [siuvimo], ir visuose kituose menuose.
Taigi akivaizdu, kad to paties mokslo uZduotis yra i5tirti ir geriausi4ja santvark4 - kokia ii yta it kokia turdh{ bnti, kad taptq labiausiai pageidaujama, kai nekliudo jokios iSorinds aplinkybes, ir tai, kokia kam tinka (juk turbut neimanoma, kad daugeliu atvejq brltq pasiekta geriausioji, taigi istatyrnq leidejas ir tikras politikas neturi 176
\-
pamir5ti nei to, tonl ,u.,rrrarka yra absoliudiai geriausia, nei to, kokia yra geriausia esamomis aplinkybemis), taip pat tredi4jq santvark4, grindZiamq i5ankstine prielaida (nes reikia sugebeti iStirti duotqjq santvark4 - ir tai, kaip ji i5 pradZiq galetq susidaryti, ir kaip susidariusi galetq brlti i5saugota kuo ilgesni laikq; kalbu apie tai, ieigu, pavyzdZiui, kokiai nors valstybei atsitiktq taip, kad ji neturetq nei geriausiosios santvarkos, nei jai butinq i5tekliq, nei netgi tos santvarkos, kuri yra [geriausia] imanoma i5 esamr{jq, bet turetq blogesng). 3. Be viso to, reikia paZinti tq santvarkq, kuri tinkamiausia visoms valstybdms. Daugelis i5 tq, kurie i5deste savo poZitrri i santvark4, nors kai k4 ir sako teisingai, tadiau kalbedami apie tai, kas galetq buti naudinga, vis delto klysta. |uk butina tirti ne tik geriausiEj4 santvarkq, bet ir [geriausiq] imanom4, taip pat t4, kuri bttq lengviau lgyvendinama ir visoms [valstyb6ms] bendresne. O dabar vieni siekia paiios aukSdiausios ir reikalaujandios dideliq iStekliq, kiti kalba apie tam tikrE bendresng santvark4 ir, atmetg esamas, giria lakoni5k4jq ar kokiq kit4. 4. Tuo tarpu reiketq ivesti tokiq tvark4, kuriai esamomis aplinkybemis [Zmo. ndsl lengvai paklustq ir galdtq joje dalyvauti, nes i5taisyti santvarkq yra ne lengvesnis darbas kaip ikurti jq i5 pradLh4,lygiai kaip iSmokti kq nors i5 naujo ne lengviau kaip i5mokti id pradZiq; todel, be viso to, kas pasakyta, politikas privalo sugebeti padeti jau egzistuojandioms santvarkoms, kaip jau buvo mineta anksdiau. O tai neimanoma, jei jis neZino, kiek yra santvarkos ru5iq; dabar kai knrie mano, kad yra viena demokratija ir viena oligarchija, o tai neteisinga' 12.2ffi
177
12ala
5. Taigi reikia nepamir5ti, kiek yra santvarkq atmainq ir kiek yra br1dq, kuriais jos gali bnti jungiamos. Toliau, su tokiu padiu supratingumu reikia iZvelgti ir tai, kurie istatyrnai yra geriausi ir kokie tiktq kiekvienai id santvarkq. ]uk lstatymai turi buti leidZiami ir visi jie yra leidZiami atsiZvelgiant 1 santvarkq, o ne santvarkos [kuriamos] atsiZvelgiant i istatymus. Santvarka yra valstybes tvarka, nustatanti, kokiu bUdu paskirstomos pareigos, kas santvarkoje turi aukidiausiqjq valdZiq ir koks yra kiekvienos bendrijos tikslas, o lstatymai, pagal kuriuos valdantieji privalo valdyti ir sulaikyti tuos, kurie jiems nusiiengia, skirtini nuo santvark4 apibudinandiq dalykq. 6. Taigi akivaizdu, kad butina tureti omenyje kiekvienos santvarkos atmainas ir jq skaidiq jau vien istatymq leidimo reikalui, nes neimanoma, kad tie patys istatymai b0tq naudingi visoms oligarchijoms arba visoms demokratijoms, jei tik jq yra daugiau, o ne vienintele demokratija ir vienintele oligarchija.
II. 1. Kadangi pirmajame santvarkq tyrime iiskyreme tris teisingas santvarkas aristokra- karaliaus valdZiq, tijq ir politejE ir tris nukrypimus nuo jq tironijq
-
-
[kaip nukrypimE] nuo karalystes, oligarchij4 nuo aristokratijos ir demokratijE nuo politejos, o apie aristokratijq bei karaliaus valdZiq jau kalbeta (juk tirti geriausi4j4 santvark4 yra tas pat, kaip kalbeti apie Siuos pavadinimus [turindias santvarkas], nes kiekviena ii jq siekia remtis dorybe, aprupinta iStekliais), be to, jau anksiiau apibreZta, kuo tarpusavyje skiriasi aristokratija ir karaliaus valdLia ir kada reikia [santvark4] laikyti karaliaus valdZia, tad belieka apLvelgti tE santvarkq, kuri va-
t78
dinama bendru [jq r.isq] pavadinimu, taip pat kitas santvarkas oligarchij4, demokratijq ir tironij4. 2. Targi, kuris i5 Siq nukrypimq yra blogiausias ir kuris antras [pagal blogumq], akivaizdu: blogiausias brltinai bus nukrypimas nuo pirmosios ir dieviSkiausios santvarkos, o karaliaus valdLia nei5vengiamai arba tures tik vardq, nebudama [tokia i5 tikrqjq], arba remsis didZiulirr karaliaujandiojo pranaiurnu; taigi tironija, budama blogiausia, yra labiausiai nutolusi nuo politejos, antroje vietoje
-
oligarchija (mat aristokratija yra labai tolima pastarajai santvarkai), o nuosaikiausia -- demokratija. 3. Kai kas jau anksdiau yra Sitai i5destgs, tadiau kitu poZiuriu negu mes: jis nusprende, kad visos [santvarkos] yra tinkamos, antai ir oligarchija esanti naudinga, ir kitos, o blogiausia esanti demokratija, tadiau ji esanti geriausia i5 blogiausiqjqr. 4. Mes vis delto sakome, kad jos visos yra visi5kai klaidingos, ir reiketq kalbeti ne apie tai, kad viena oligarchija yra geresne uL kitE, o kad tik ne tokia bloga. Tadiau clabar atsisakykime tokio skirstymo; mums pirmiausia reikia i5nagrineti, kiek yra santvarkq atmainq (jei jau esama keliq demokratijos bei oligarchijos ruSiq), o po to kuri i5 jq bendriausia ir kuri labiausiai pasirinktina po geriausiosios santvarkos; be to, jeigu kartais egzishroja kokia nors kita [santvarka], kuri yra aristokratine ir gerai sudaryta, tadiau daugumai valstybiq netinkama, kokia ji. 5. Paskui * kokia kita kurioms [valstybemsl yra pasirinktina (nes galbot vieniems demokratija yra butinesne uZ oligarchijq, o kitiems oligarchija uZ demokratij4); po to --- kokiu budu turetq veikti tas, kuris siekia ikurti Sias santvarkas (kalbu apie 12'
179
12ssu
KETVIRTA KNYCA
lvairiq ru5iq demokratijas ir oligarchijas), ir pagaliau, kai jau kiek galedami bisime trumpai pamineje jas visas, reiketq pameginti apZvelgti, kas santvarkoms yra praZrltinga ir kas jas Gsaugo, tiek apskritai, tiek kiekvienq atskirai, ir del kokiq prieZasdiq nahrraliai viskas taip klostosi.
III. 1. Santvarkq yra ne viena del to, kad kiekvienos valstybes daliq taip pat yra ne viena. Pirmiausia matome, kad visos vaistybes susideda i5 rlkiq; be to, kad i5 daugybes [jq gyventojq] vieni neiSvengiamai yra turtinvidutiniokai, ir i5 turgi, kiti neturtingi, dar kiti nethg,{jq bei neturtingajq vieni yra ginkluoti, o kiti ginkluoti. Taip pat matome, kad dalis liaudies yra /em' amatininkai. dirbiai, dalis prekiautojai, o dar kiti Tarp diduomenes taip pat esama skirtumq ir turto, ir nuosavybes dydZio atZvilgiu
-
pavyzd1iui, arklius au-
ginti nelengva tiems, kurie nera turtingi. 2. Kaip tik del to senoves laikais kuriose tik valstybese budavo raitininkq, ten budavo ir oligarchijos; jos naudojo arklius karuose pried kaimynus, kaip, pavyzdZiui, eretriediai ir chalkidiediai, ir magnesiediai prie Meandro, ir daugelis kitq 1290a Azijoje. Be turto skirtumq, egzistuoja dar ir kilmes bei dorybes skirtumai, o gal ir dar koks nors, apie kuri, kalbant apie aristokratijq, buvo sakyta, kad tai yra valstybes dalis (juk tada mes nurodeme, i5 kiek bntinq daliq susideda kiekviena valstybe); i5 Siq daliq kai kada valmaZesnis arba didyme dalyvauja visos, o kai kada desnis jq skaidius. 3. Taigi akivaizdu, kad neiSvengiamai yra daug santvarkq, kurios viena nuo kitos skiriasi ru5imi, nes ir jq dalys vienos nuo kitq skiriasi miimi. Juk santvarka yra tam tikras valdZios pareigq sutvarkymas, 180
\-
o jas visi dalijasi u*t" pugu, dalyvauiandir{jrl jegq, arba pagal tam tikrq jq bendrq lygybe, t.y. r'returtingqjq arba turtingqjq, arba abejq bendrq. Be abejo, santvarkq yra tiek, kiek yra pranadumq bei daliq skirtumq sutvarkymo [budq]. 4. Vis ddlto atrodo, kad yra dvi [santvarkq rr]Sysl; kaip apie veius sakoma, kad vieni yra Siaures, kiti - pietq, o visi kiti yra nukrypimai nuo pastarqjU, taip ir santvarkos yra dvi, demokratija ir oligarchija, nes aristokratija laikoma oligarchijos atmaina, tarsi ji butq tam tikra oligarchija, o vadinamoii politeja - demokratija, kaip vejq atveiu vakarq vejas priskiriamas Siaur€s veiui' o rytq pietq vejui2. Pana5iai yra ir su dermemis, kaip vdjas kai kas teigia, nes ir apie jas manoma, kad jq yra dvi dorind ir frigind, o kiti sqskambiai vadinami arrfr5ys ba doriniais, arba friginiais. 5. Labiausiai iprasta laikytis tokios nuomones apie santvarkas, tadiau teisingiau ir geriau skirstyti jas taip, kaip suskirsteme mes, - tarti' kad yra viena arba dvi gerai sudarytos santvarkos' o kitos nuo gerai sumai5ytos [santvarsantvarkos, ir oligarchigeriausiosios kosl3, kitos nes yra grieZtesnes bei despoti5kesnes, o demokratines -
yra nukrypimai: vienos
palaidos ir Svelnios. 6. Nederetq demokratija laikyti, kaip daugelis dabar yra lpratq, [tos santvarkos,] kur vieSpatauja dauguma (juk ir oligarchiiose, ir visur kitur vie5patauja didesnioji dalis), nei oligarchija
-
tos, kur vieipatauja nedaugelis'
nes jeigu, sakysime, i5 viso brltq hlkstantis trys Sirntai ir jie tiems trims [gyventojq] ir i5 jq tukstantis turtingq, Simtams, kurie yra neturtingi, bet laisvi 181
ir kitais allvil-
KETVI]t,TA KNYCA
giais panadus, neduotq valclZios, niekas negaletq pasa_ kyri, kad toje valstybej" y.u d"_ok. skurdZiai bUq ,.,"gu.,rus, bet ,rr'r_Jrtt;; ?TrrH"::: daraniius furtinguosius, niekas tokios [santvarkos] neva_ dinttl oligarchija, jeigu kitiems, turtingiems, nepriklausy_ 12e0b tq jokios garbingos pareigos. Z. Taigi labiau deretq teig_ ti, kad demokratija yra tada, t ui ,ried oligarchija -- kaj turtingieji, rudiu, u;;i'I;::1liJ:il"],]i_: ni b6na gausus, o kiti -- negausfis, nes laisvqjq yra daug, o turringqjq,_ maZai. fieigu pu."igo, brltq skir_ "ko,'yra stomos pagal figj,. kaip, pasak kai Etiopijojea, ar_ ba pagal groZi, tai butq oligarchiya, nes tiek graZiq, tiek dideliq imoniq yr:a nedaug g. Vis delto vien Siq dalykq neuZtenka, norint pakan_ kamai gerai apibreZti jias ,u.rtvu.tur, bet, kadangi yra daug tiek demokrarijos, riek oliga.chilis daliq, reikia dar pridurti, kad nej tada, kai laiJvieji, brldami negausfis, valdo gausius nelaisvuosius, kaip,'pavyzdiiwi,Apoloni_ joje prie Jonijos ilankos ir Teroje (kietvienole ii Siq vals_ tybiq garbingas pareigas ejo tie, kurie issiskyre kilmin_ gumu ir buvo kilg id pirmqjq gyventojq, _ jie sudare nedidelg daugumos -kolonijq dall), nei kai rurtingieji [val_ dol todel, kad pranoksta kitus skaidiumi, kaip, pavyz_ dZiui, KoJofone senoveje (ten daugeli, U.rrro isigijg dideli turtq prie5 prasidedant karui su lidaiss), tai dar nera de_ mokratija -* demokrafija yra tada, kai viedpatauja clau_ gumq sudararrtys laisvieji ir neturtingieji, o oligarchija kai^[valdo] turtingieji ir kilmingieji,"U,jaurni -_ maZuma. 9. Taigi, kad santvarkq yra daug rr del kokios prie_ Zasries raip yra,, jau pasakyto, o koOjt ,; ;." daugiau ne_
KETVIRTA KNYGA
gu mineta ir kokios jos, ir kodel, aptarkime iSeities taSku laikydami tai, kas anksiiau kalbeta. Juk sutinkame, kad kiekviena valstybe turi ne vienE, o daugeli daliq. Jeigu, pavyzdiiui, imtumemes tirti gyvnnq rddis, pirmiausia apibreZtume, kq kiekvienas gyvunas butinai turi tureti (pavyzdiiui. kai kurias i5 jusliq, [organus] maistui kramtyti bei vir5kinti, tokius kaip burna ir pilvas, be to, dar tai, kuo kiekvienas i5 jq juda). 10. Jeigu rai br-rtq tik tie dalykai ir jq bntq ivairiq atmainq (turiu galvoje, jeigu butq keletas tam tikrq burnos ru5iq, ir pilvo, ir jusliq, be to, dar judamqjq daliq), tai darrgybe jq deriniq nei5ven, giamai sukurs daugybg gyvnnq ru5iq (juk neimanoma, kad tas pats gyvunas turetq keletq burnos ar ausq atmainq); taigi, kai imami visi imanomi pastarqjq deriniai, jie sudarys gyvunq ruiis, ir tiek tq rniiq, kiek yra bntinq daliq deriniq. 11. Lygiai tas pat ir minetqjq santvarkq atveju. Juk ir valstybes yra sudarytos ne i5 vienos, bet i5 daugelio daliq, kaip jau daLnai buvo mineta: viena i5 jq susijusi su maistu, tai vadinamieji Zemdirbiai, antroji vadinamieji amatininkai (ji susijusi su amatais, be kuriq 129ra valstybe negali gyvuoti; kai kurie i5 5iq amatq yra butini, o kai kurie skirti prabangai ir geram gyvenimui), treiioji - prekiautojai (prekiautojais vadinu susijusius su pardavimu, pirkimu, pirklyste ir smulkia prekyba), ketvirtoji - samdiniai, o penktoji rrlSis yra ta, kuri tures kariauti; pastaroji ne maZiau butina uZ kitas, jei tik [valstybes gyventojaiJ neketina vergauti uZpuolikams; juk visiSkai neimanoma, kad ta valstybe, kuri yra vergiSkos prigimties, buq verta vadintis valstybe, nes valstybe yra sau pakankama, o tai, kas vergiSka, nera sau pakankama.
182 183
SESTA KNYCA
SESTA KNYCA
3. Taigi, kokia demokratija kokiai valstybei tinka, taip
pat kokia i5 oligarchijq - kokiai daugumai, ir iJ kitq santvarkq kam kokia yra naudinga, jau mineta anksdiau; tadiau kadangi turime idsiai5kinti ne tik tai, kuri id diq santvarkq yra valstybems geriausia, bet ir tai, kaip tiek Sias,
tiek kitas reikia kurti, trumpai tai
ir
apZvelkime.
l)irmiausia aptarkime demokratij4, nes taip kartu paai5_ kes ir jai prie5ingos santvarkos _ tos, kuri4 kai kas va_ dina oligarchljar, reikalai.
I. 1. Taigi, kiek ir kokiq esarna santvarkos sprenir valdiios pareigq bei teismq sutvarkymo skirtumq, ir kuris budas tinka kiekvienai i5 santvarkq, be to, apie santvarkq Zlugimq ir i5saugojim4, kas ir kokios prieZastys tai len-ria, jau pasakyta anksdiau. Taiiau, kadangi yra susidariusi ne viena demokratijos, taip pat kitq santvarkq ruiis, neblogai butq aptarti tai, kas dar galbnt liko apie jas nepasakyta, ir pamineti kiekvienai i5 jq tinkamq ir nauding4 [sutvarkymo] budq. 2. Be to, reiketq iSnagrineti visq 13r7a minetqjq bUdq deriniusl, nes kai jie jungiami, susidaro mi5rios santvarkos, pav y zd:ziu| oligarchiSkos aristokratijos ir demokr:atijai artimesnes politejos. Kalbedamas apie derinius, kuriuos reikia i5tirti ir kurie dar nera i5tirti, turiu galvoje tokius atvejus: jeigu sprendZiandioji dalis ir rinkimai i valdZios pareigas butq sutvarkyti oiiaristokratiSgarchi5kai, o tai, kas susijq su teismais, dZiandiosios bei vieSpataujandiosios dalies
-
oligarchi5kai, arba pastarieji bei sprendZianiioji dalis kai, o rirrkimai i valdZios pareigas aristokratiSkai arba kaip nors kitaip, tai r-re visos dalys bus sutvarkytos sarrtvarkq atitinkandir-r birdu. 262
4. Sis tyrimas
-
turi aprepti visa tai, kas susijg su liau_ climi, ir visa tai, kas, kaip manoma, br:dinga demokra_ tijoms, nes jungiant diuos dalykus ir susidaro demokra_ tijos ru5ys, ir yra ne viena, bet daugiau ir ivairiq demok_ ratijq. Tai, kad yra ne I'iena demokratija, lemia dvi prie_
')',astys: pirmoji anksdiau minetoji (nes yra Zemdirbiq tlauguma, kita - amatininkq, dar kita _ samdiniq, ir lcai pirmoji i5 jq pricledama prie antrosios, o tredioji _ prie abiejq pirmqjq, tai susidariusi demokratija skiriasi ne tik tuo, kad ji tampa geresne ar blogesne, bet dar ir
[uo, kad tai nera ta pati demokratija), o antroji _ ta, lpie kuriq kalbame dabar. 5. Juk tie dalykai, kurie susi_ Jq su demokratija ir, kaip atrodo, yra budingi Jiai san_ lvarkos rDSiai, derinami demokratijas padaro skirtingas, Ircs vienai bus btidinga maZiau jq, kitai _ daugiau, o rlnr kitai - visi. Naudinga paZinti kiekvien4 iJ jq _ ir |,ilm, kad butq galima sukurti batent tokiq, kokios nori_ ltn/ ir tam, kad butq galima pataisyti [esamas]. Juk tie, kurie steigia santvarkas, siekia suteikti jose visa, kas ati_ tlrtlca jq sumanym4, tadiau tai darydami nei5vengia klai_ rlL1, kaip jau mineta anksdiau, kalbant apie santvarkq
SESTA KNYGA
sEsTA KNYGA
Zlugimo
riq
ir
O iSsaugoiimo budus-
Ot-"t
aptarkime [ivai-
principus' pobndi demokratilos- mSiql
ir tai' ko ios
siekia' pnncrdemokratines santvarkos 6. Taigi pagrindinis sanwarkoie [vir317b pas yra laisve' F";;*g;'*": li5ioje kiekviena ku-ip sakoma' to siekia -t'i""u' si] dalijasi lui"'"' '-t""' pakaitomis i5 iaisves bruoZq demokratija' O supadiam' nes demokratiSkai brlti valdomam ir vald'yti verne yt; ryqyT skaidiaus' bet prantamas t"i'^gt'*u' prrdauguma teisingum4' tds atZvilgiu; tuii "'p'uttant tutai dauguma'
ir oua i' k4 nusprqstq nes sakoma' teisingas sprendimas' retq brlti galutinis ir iuri tureti po lygiai; t1d dekad kiekvie^;^;; Ortr"Utu uZ turtinguo-
valo vie.patauti'
tampa galingesni nuo lemiam4 galiq turi'tai' fa sius, nes iq y'u a^ttgiau' laisves po7' Taigi tai yra vienas sprendZia d"tg;;": kilaiko santvarkos principu;
mokratiiose
*'tuiftqi
Zymis, tt"'i t'isi de*okratai ir yra nes sakoma' kad tai gyventi kaip kas nori' tas reiskia nori, o gyventi ne taip, kaip raisves rei5kimasis, principas' ir i5
l"L'i' -dlm3kratiios bflti vergu' t;;; valdomam' at:apskritai arba jo kyla t'i"ki;;'l 'nebiti [valdyti ir bt1' jau pakiitomis o*i t"i jei ba, "";;;*"' orie lvgybe grindzia' ti valdomami;;;;'i" prisidedaprincipais ir tokia tokiais 'val' mos laisvest''a' R"*iu'ltis tokios [nuostatos]: i vi' bus demokratines dymo esme' valdyti vi' rinkri is visq [pilieiiqr; sas valdzios
siems
;;,
valdyti visua; kiekvi"t* iJt*tvienam pakaitomis arba i visas' arba burtars
ir igudZiq; netaikytt pal.ydmo nereikalauia kurios tas, a6' i maZiausi4' tam padiam cenzo arba tik pati turto iokio
i valdzios
,;"1;;t^;;rnkti
264
\-
kartus arba leisti meniui neleisti eiti valdZios pareigu du i5skyrus karines; labai retai, arba tik kai kurias pareigas' arba visas' valdZios pareigas padaryti trumpalaikes ir i5 visq arba kurias imanoma; leisti teisti visiems arba del daugumos - difsluoksniq], ir d6I visq reikalq santvardZiausiq bei svarbiau sit4, pavyzdZiui' ataskaitq' patiketi kos ir privadiq sandoriqi tautos susirinkimui tik arba jokiq sprgsti visus reikalus, o pareigunams patiketi sprqslubal nedaugeli, arba svarbiausius reikalus valti tarybai (9. taryba yra demokrati5kiausia i5 visq
moketi algas vidZios istaigq ten, kur neuZtenka leiq valdZios istaiten, kur jQ uZtenka, net ir i5 Sios siems, - a ga\ia, nes tauta, turedama iStekliq algoms' gos atimam kaip iau visq [reikalq] sprendimE suima i savo rankas' geriausia algas rlineta ankstesniajame tyrime)' Toliau' susirinkime' [dalyvaujantiems] tautos nroketi visiems
-
tai [dalyvaujanistaigose, o jei ne' valdymo lstaigose' ticmsl aukidiausiqiE gali4 turindiose susirinkime' arba tiems pa-
teismuose
ir valdymo
tttismuose, taryboje
ir
tautos
bendruosius pietusa' Be l't)i,gunams, kurie privalo rengti ir iisilavinimas' o Io,iligarchiiq apibudina kilme' turtas bflti siq dalykq rlcmokrati5kumas, kaip atrodo, turetq ddl prlieiingybe: Zema kilme, skurdas' prasdioki5kumas; jq neturi bflti iki gyvrtlclZios pareigq, tai ne vienos i5 nuo senq laikq pervrtn galvos, o jeigu kokios uZsiiiko nebe rinkvrrt:{Jtno, reikia atimti jq galia ir [pareignnus] tl, rl parinkti burtais' bruoZai; o i5 10. Taigi tokie yra bendri demokratijq teisingumu (viItr, lcas visuotinai laikoma demokratiniu ir liaudies lygybe pagal skaidiq), kyla ta demokratija
rtt
265
1318a
SESTA KNYGA
SESTA KNYCA
[valdZia], kuri labiausiai laikoma tokia. Juk lygybe yra tada, kai nehlrtingieji turi ne daugiau valdZios ui turtinguosius ir ne jie vieninteliai vie5patauia, bet visi turi po lygiai <pagai skaidiq>s, nes tokiu atveju jie sutiktq, kad santvarkoje esama ir lygybes, ir laisves. 11' Tadiau dia kyla klausimas, kaipgi jie pasieks lygybq? Ar reikia penkiems Simtams taikom4 turto cenzq padalyti tukstan-
kaip siekreikia anie penki Simtai? Ar tokio pobodZio lygybes ti ne taip, bet, padalijus minetuoju budu, po to i5 pen-
diui,
ir kad tas tukstantis turetq toki4 padi4 gali4,
kiq Simtq ir i5 tukstandio reikia paimti po lygiai Zmoniq, ir tegul jie tvarko rinkimus ir teismus? Taigi, ar butent tokia santvarka yra teisingiausia demokratinio teisingumo poZiuriu, ar teisingesne ta, kuri grindZiama dauguma? Juk pasak demokratijos Salininkq teisinga yra tai, kE nutaria didesnis skaidius, o pasak oligarchiios 5atal, k4 nutaria turintieji didesni turtq, nes jie lininkq teigia, kad sprendimai turi priklausyti nuo turto dyd:zio' 12. Tadiau abiem atvejais esama nelygybes ir neteisingu-
mo: juk jeigu [sprendLia] maiuma, tai yra tironija, nes jei vienas Zmogus turi daugiau negu kiti turtingieji, tai pagal oligarchini teisingum4 jis turi teisg valdyti vienas; o jeigu [sprendZia] tie, kurie yra gausesni, tai jie elgsis neteisingai atimdami liaudies labui i5 turtingqjq rnalu' mos [nuosavybq], kaip mineta anksdiau. Koks tad tur:i
brlti teisingumas, su kuriuo sutiktq ir vieni, ir kiti, reikia nusprqsti remiantis tuo, kaip ap\brdlia teisingumq vieni ir kiti. Mat jie teigia, kad lemti turi tai, k4 nusprett' dZia piliediq dauguma. 13. Tebnnie taip, nors ir ne bc
ir skurdZiq, tegul galioja tai, su kuo sutinka ir vieni, ir kiti arba jq dauguma, o jei jie nusprqstq priedingai [vie_ rri kitiemsl tegul galioja tai, k4 nusprende dauguma ir tie, kuriq -didesnis turto cenzas; pavyzdliui, jeigu pir_ mqjq yra dedimt, o antrqjq - dvidedimt, ir Se5i turtin_ gieji balsavo prie5ingai negu penkiolika neturtingqjq, ir keturi turtingieji prisidejo prie neturtingqjq, o penki ne_ turtingieji - prie turtingqjq, tai kurios puses turto cen_ zas, sudejus vienq ir kitq, vir5ija kitos puses turto cen_ z,E, tos [sprendimas] ir turi isigalioti. 14. Bet jeigu sumos Lrurs lygios, tai reikia laikyti nei5sprendZiamu atveju, pasitaikandiu ir dabar, jeigr_r, sakysime, tautos susirinkime r:tsb itrba teisme balsai [pasiskirsto] po lygiai, nes tokiu at_ vcju tenka sprgsti burtais arba daryti kq nors pana5aus. 'l'aiiau nors ir labai sunku rasti tiesq lygybes ir teisin11urno atZvilgiu, vis delto lengviau jq surasti negu ftikinti l,Ltos, kurie istengia buti prana5esni. |uk lygybes ir tei_ irlugumo visuomet siekia silpnesnieji, o tie, kurie yra f,rllplus, apie tai visai negalvoja.
tI. 1. I5 keturiq egzistuojandiq demokratijq geriausia Vtu ta, kuri yra pirmoji pagal sandarq, kaip mineta anks_ lr,rulir"rose samprotavimuose; ji yra ir seniausia iS visq, ta_ r'l,ttt pirmqja ad jq vadinu todel, kad butent tokia tvarka lrrlltl galima srrskirstyti liaudi. Geriausioji liaudis juk yra Ir,ttrdirbiai, ir todel visur, kur dauguma gyvena id Zem_ rllt'lrystes arba gyvulinir"rkystes, galima sukurti demokra_ tllr1, Nettrredama didelio turto, ji neturi laisvo laiko, tai_
fl
rtt,r.laZnai susirenka
i tautos susirinkimus;
iSlygq: mat jeigu esama dviejq valstybes daliq, turtingqjtl
netureclama btttirrr,l iitekliq, ji yra uZsienrusi savo clarbais ir negeidtl,t hr, kas svetima; jai rnaloniau dirbti negu dalyvauti
266
267
(
Aristotelis
Pirma
h., I, 1; Treiia kn.II, I -2;lY;
V, I
Se5ta kn., 1,6
-
- 4; Ketvirta kn., I; III, I - 8; 14.
UZdqotys:
l.
Koks yra valstybes apibreZimas pagal Aristoteli? I5vardinkite jo esminius elementus (I
kn., I, 1). 2. Kodel Aristotelis atskiria doro piliedio ir gero Zmogaus ,,dorybp"?
(Ill kn., il,1-2)
3. Kokie yra valstybes tikslai ir kaip jq igyvendinimo pobDdis apsprendZia valstybds santvark4? GII kn., lV) 4. Koks yra kriterijus, atskiriant teisingas valstybes santvarkas, nuo klaidingq? (III kn.,
rv.7) 5. I5vardinkite Aristotelio minimas santvarkas
ir apib[dinkite kiekvieha
i5
jq. (lll kn., V,
1-4) 6. Ar Aristotelis pasisako uZ idealios santvarkos k[rim4? GV kn.,
l)
7. Kodel yra daug santvarkq? Kokias dvi santavrkas Aristotelis i5sikiria kaip pagrindines?
(IV kn., III, 1-5) 8.
Kokie yra esminiai demokratijos ir oligarchijos elementai? (IV kn., III, 6 - 8)
9. Palyginkite aristoteli5k4 demokratijos apraSymq su musq laikq demokatija.
(VI kn., I,
6-e) 10. Kokie sunkumai kyla, siekiant lygybes
[veikti? (VI kn., I, 10
- l4)
ir teisingumo? Ar
Siandien Sie sunkumai yra