15min Resta 2009

Specialus dienraščio „15min“ priedas apie taupias statybas, remontą ir ekologiją

o

ba

ar

la

-p

nd

09

žio

20

7 -1 0

d.

R E S TA dų

ce

nt

re

LI T

V , 5 r. EXP O ( La i s v ė s p

il n

i

) s u

,



paroda

Paroda

kviečia statyti taupiai

Balandžio 7-10 d. Lietuvos parodų centre LITEXPO vyksiančioje statybos ir remonto parodoje RESTA 2009 šiemet akcentuojamos idėjos apie alternatyvių produktų statyboje naudojimą, leidžiantį taupiau ir ekonomiškiau statyti, eksploatuoti bei panaudoti tiek gyvenamuosius, tiek kitokios paskirties pastatus. Šias idėjas ir sprendimus parodoje pristatys per 20 proc. visų dalyvių, jos atsispindės ir renginiuose. Bus pristatomi alternatyvūs šildymo ir vėdinimo, elektros instaliacijos

sprendimai, energiją taupančio pasyvaus namo, nedarančio žalos aplinkai koncepcijos, netgi energiją taupančios elektros lemputės. Bendrovė „Veikmės projektai“ lankytojus su-

pažindins su pirmuoju Lietuvoje energiją taupančio pasyvaus namo projektu. Pagal šį projektą planuojama statyti namą Vilniaus priemiestyje, Gulbinuose. Bendrovė „Progressus group“ pirmą kartą pristatys alternatyvą geoterminiam šildymui – stogo čerpes su saulės kolektoriumi. Saulės kolektoriai, kurie šiuo metu populiarėja visoje Europoje, bus pristatomi ne viename parodos stende. Susirinkti informaciją apie įvairius alternatyvius šildymo sprendimus, renovaciją bus galima ir renginiuose – Vilniaus Gedimino technikos universiteto dviejų dienų konferencijoje, daugelyje parodos seminarų. „Šią temą – taupiai statyti ir eksploatuoti – padiktavo bendra ekonominė situacija. Brangstant tradiciniams energetikos ištekliams, didėjant sąskaitoms už pastatų šildymą ir eksploatavimą, statybų rinkoje, vis sparčiau populiarėja idėjos apie alternatyvių produktų panaudojimą. Manome, kad ateityje šios idėjos bus vis dažniau realiai įgyvendinamos ir parodoje galėsime pristatyti ne tik koncepcijas, pavyzdžiui, taupaus namo, bet ir eksponuoti jau realizuotus projektus“, - sako parodų centro LITEXPO direktorius Aloyzas Tarvydas. Iš viso šiuo metu parodo-

je RESTA yra užsiregistravusios 502 kompanijos iš 14 šalių: Lietuvos, Argentinos, Austrijos, Kinijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Olandijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos. Didžiausia parodos ekspozicijos dalis – apie 250 dalyvių – skirta statybinių bei apdailos medžiagų pristatymui. Taip pat bus galima susipažinti su naujausia langų, durų ir vartų, grindų dangos, šildymo, vėdinimo, santechnikos įranga bei elektros instaliacija. Dalyvių stendai, kuriuo-

se eksponuojamos pirmą kartą Lietuvos rinkoje pristatomos naujienos, bus pažymėti raide N. Pirmą kartą šioje parodoje vyks loterija lankytojams, kurios laimėtojui bendrovė „Vilpra“ padovanos židinį. Paroda RESTA šiemet vyks 16-ąjį kartą. Ji yra pelniusi Pasaulinės parodų verslo asociacijos UFI pripažinimą, taip pat buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo konkurso „Geriausias metų gaminys“ aukso medaliu.

Loterijos prizas židinys

Šių metų parodos „Resta“ svečių staigmenos lauks jau prie kasų. Kiekvienas parodos lankytojas kartu su bilietu į parodą gaus loterijos bilietą. Balandžio 10 dieną, 14 v a l . , „ L it e x p o“ 3 salės fojė skelbiama loterija, kurios metu laimėtojas bus apdovanotas 12 tūkst. Lt vertės židiniu. Prizą įsteigė UAB „Vilpra“.



paroda

RENGINIAI Balandžio 7 d., antradienis

Balandžio 8 d., trečiadienis

11.00 Oficialus parodos „Resta 2009“ atidarymas 3 salės fojė.

12.00–16.00 „Gaisrinės saugos aktualijos projektuojant ir statant statinius“.

Konferencijų salė 1.1 12.00–16.00 „Gaisrinės saugos aktualijos projektuojant ir statant statinius“. Organizatorė Gaisrinės saugos ir ekspertizės įmonių asociacija, Lietuva

Konferencijų salė 2 14.00-16.00 Projekto „Asmeninio naudojimo 5Kw vertikaliosios vėjo jėgainės „Tassa“ ir su jomis susijusios technologijos“ pristatymas. Organizatorė UAB „TASSA BALTIC“

Konferencijų salė 5.3 13.00–15.00 3D projektavimo technologijos. Organizatorė UAB „Infoera“, Lietuva

Konferencijų salė 5.3 15.30–18.00 Ekspozicinis namas – susikurk darbo vietą namuose. Sutaupyk laiko ir pinigų, dirbk namuose be streso. Būk laisvas ir kūrybingas – gamta įkvėps tave naujiems atradimams. Organizatorė Violeta Liminovič

Balandžio 10 d., penktadienis Konferencijų salė 5.1 12.00–16.00 Pasyvusis namas.

Konferencijų salė 1.1

Organizatorė MNGA

Organizatorė Gaisrinės saugos ir ekspertizės įmonių asociacija, Lietuva

Konferencijų salė 3.2 11.00–17.00 VGTU mokslinė konferencija.

Konferencijų salė 5.2 12.00–14.00 Šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ir perspektyvos. UAB „Kalvis“ sprendimai dėl biokuro naudojimo buityje ir pramonėje. Pranešėjai: Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas, UAB „Litbioma“ prezidentas R.Lapinskas, UAB „Kalvis“ atstovai S.Žebelys, P.Vaičiulis. Organizatorė UAB „Kalvis“, Lietuva.

Konferencijų salė 5.2 14.30–16.30 Pastatų apšiltinimas. Nauja technologija. Pranešėjai UAB „Švykai“ atstovai, Lietuva. Organizatorė UAB „Švykai“

Konferencijų salė 5.3 13.30–15.00 Termostatai „Danfoss“, balansiniai ventiliai. Pranešėjas A.Timofejevas, UAB „Danfoss“. Organizatorė UAB „Danfoss“, Lietuva

„Viega GmbH & Co. KG“ Terminių paviršių aktyvavimo sistema „Fonterra“ - pastato atitvarų (grindų, sienų, lubų) aktyvavimas šildymo ir/arba vėsinimo funkcijai. UAB „Roof Master“ Efektyvi ir nesunkiai naudojama švedų firmos JAPE namų priežiūros produktų gama.

Konferencijų salė 5.1 12.00–14.00 • Pasyvusis namas. Pasyviojo namo projektavimo ypatumai; • Energiškai efektyvūs pastatai Europoje; • Pasyviojo namo koncepcija; • Pasyviojo vienbučio gyvenamojo namo Gulbinuose, Vilniuje, projektas.

RESTA 2009 naujovės

Balandžio 9 d., ketvirtadienis Konferencijų salė 1.1 10.00–14.00 Konferencija „Klasteriai. Reali galimybė sukurti didesnę pridėtinę vertę“. Organizatorė Alytaus verslininkų asociacija

Konferencijų salė 5.1 10.00–18.00 • Konferencija „Geotechninių įrenginių projektavimas“. • Atraminių polių sienučių projektavimas. Programinė įranga „MSheet“. • Polių, polių grupių trimatis modeliavimas, rezultatų analizė. Programinė įranga „MPile“. Pranešėjai: Linas Gabrielaitis, Peteris Brandas.

Organizatoriai: „Geobaltus“ Ltd. (Lietuva) ir „Delft GeoSystems“ B. V. (Olandija).

Konferencijų salė 5.2 15.00–17.00 Dvišaliai susitikimai. Organizatorė Alytaus verslininkų asociacija

Konferencijų salė 5.3 13.30-14.30 Šildymo instaliacijos DEVI vidaus ir lauko sistemoms. Pranešėjas M.Žardalevičius.

Organizatorė UAB „Danfoss“, Lietuva

Konferencijų salė 3.2 11.00–17.00 VGTU mokslinė konferencija.

UAB TIS Požeminiai atliekų konteineriai „L&T ® DeepLoad“, kurių du trečdaliai įkasami į žemę. UAB „Memelsta“ Pastatų apšiltinimo vata „Owens corning“. UAB „Rytas“ Naujoji pilnavidurė greito ir supaprastinto montavimo padanga „SC20 CONTINENTAL CS Easy“, skirta autokrautuvams. IĮ „Megarė“ Pirties kubilas, pagamintas iš nerūdijančio plieno, kuriame 3 kub.m vandens sušildomi per 2 val. UAB „Švykai“ „Poliuretan Spray “ – dvikomponentė poliuretaninė sistema, sukurta gauti kietai, uždarų porų termoizoliacinei putai. Pritaikymas - naujai statomų ar renovuojamų pastatų termoizoliacija. UAB „Termoliuksas“ Greitaeigiai susivyniojantys vokiški EFAFLEX firmos vartai „Turbo“. Šios serijos vartai turi spiralinę sistemą, kuri užtikrina greitą vartų atidarymą. UAB SRJ Nerūdijančio plieno strypų tvora, skirta individualių ir pramoninių objektų aptvėrimui. IĮ EKO HOUSE Sertifikuota EUROMAC2 statybinė sistema. Tai – apšiltinti ir armuoti konstrukciniai kartoniniai laikančių rūsio/namo sienų (lauko ir vidaus), perdangų, stogo elementai. UAB „DOJUS agro“ „John Deere“ – universalūs, kompaktiški, galingi traktoriai su mechanine transmisija. Tinka komunaliniams, vejos priežiūros darbams. Galima naudoti ir žemės įdirbimo darbuose. „Menzi Muck A91 Mobil“ – multifunkcinis ekskavatorius, pasižymintis išskirtinėmis pravažumo savybėmis. UAB „Hauraton GmbH & CO.KG“ RECYFIX HICAP paviršinio drenažo ir akumuliavimo sistemos ypač didelėms bei intensyviai eksploatuojamoms teritorijoms. UAB „Impex House“ Čerpių imitacijos stogų danga iš plieno ir aliuminio su poliuretano užpildu. Pasižymi geromis šilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis. UAB „Ferimpex“ Kamštinių grindų dangų kolekcijos „CorkComfort“, „WoodComfort“, „VinylComfort“. UAB „Progresus group“ Čerpės su saulės kolektoriumi.



statyba ir remontas

Taupūs ir ekologiški namai

Julija Kšivickaitė, [email protected]

Ekonominė situacija visame pasaulyje keičiasi sparčiu tempu, tačiau, nepaisant sunkmečio, troškimas turėti nuosavą būstą ar tobulinti bei puošti jau turimą niekur nedingsta – tai nepriklauso nei nuo ekonominės padėties, nei nuo metų laiko. Naujų sprendimų paieška ar netgi savotiškas vertybių perkainojimas šiuo metu skverbiasi ir į statybų, būsto renovacijos bei remonto sferas. Todėl šiemet tarptautinė paroda „Resta“ taip pat atsigręžia į racionalaus taupymo idėjas. Specialus „Restos“ ir „15min“ leidinys pristato, ko

gero, ryškiausias nūdienos taupumo ir ekologijos architektūroje tendencijas.

Energijos taupymo autoritetai Bene didžiausia XXI amžiaus problema – energija, o ypač senkantys neatsinauji-

nančios energijos resursai, kurie tapo itin aktualūs pasaulinės krizės metu. Klaidinga manyti, kad didžiausia dalis pagamintos energijos tenka pramonei ir transportui, galbūt daugeliui bus naujiena, tačiau net 40 procentų visų energijos resursų Europoje sunaudoja pastatai. Todėl vis labiau populiarėja energiją taupančių namų, kurie sumažina šildymui skirtas išlaidas, statyba. Pagal šildymui sunaudojamos energijos kiekį energiją taupantys pastatai Vokietijoje yra klasifikuojami į keturias grupes: • Nulinio energijos suvartojimo namas - 0 kWh/kv.m • Pasyvus namas - 15 kWh/ kv.m • Trijų litrų namas - 16 - 39 kWh/kv.m • Mažo energijos suvartojimo namas - 40 - 79 kWh/kv.m Nulinio arba dar kitaip pliusinio energijos suvarto-

jimo namai yra šiuolaikinės statybos vizija. Pastato šildymo tikslams toks namas turėtų nesunaudoti jokios papildomos energijos. Visus tokio namo energijos išteklius kompensuoja papildomai gauta saulės kolektorių, geoterminio šildymo ir kitų naujų technologijų pagrindu gauta energija. Pasyvus namas jau yra realybė, koncepcija, apimanti taupią, kokybišką, sveiką ir ilgaamžę statybą. Tai ypač energiškai efektyvūs pastatai, kuriuose šiluminio komforto, vidaus oro kokybės ir akustinės aplinkos siekiama nenaudojant tradicinių šildymo ir aušinimo sistemų. Pasyvių namų pradininku laikomas daktaras Wolfgangas Feistas, Pasyvaus namo instituto, esančio Vokietijos Darmštato mieste, įkūrėjas. Pirmas toks namas realizuotas Vokietijoje 1991 metais. Tokiam namui reikia <30kWh/kv.m a (šildymui, karštam vandeniui, šviesai ir buitiniams prietaisams). Šių namų statybai naudojamos šiuolaikinės statybinės medžiagos ir konstrukcijos bei naujausia inžinerinė įranga, jie pasižymi ypač energiškai efektyviomis atitvaromis, geru sandarumu ir minimizuotu šalčio tiltelių poveikiu. Likusieji energijos poreikiai padengiami naudojant modernią saulės energijos (nebūtinai) ir ventiliacijos įrangą su

80 – 90 proc. atgaliniu šilumos grįžtamumu.

Pasyvūs namai – ateities vizija Pirmasis mažų energijos sąnaudų namas Suomijoje buvo pastatytas 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Pastato energijos sąnaudos buvo stebimos 3 metus, po kurių Techninis tyrimų centras Suomijoje įvertino, kad papildomos investicijos į energinį efektyvumą  atsiperka per 5-6 metus ir sutaupo 15-20 proc. investicijų sumos. Techninis tyrimų centras Suomijoje paskaičiavo, kad per 25 metus energiškai efektyvus namas sutaupo 3050 tūkst. eurų – tai yra gero automobilio kaina. Skandinavijos, kur architektūroje itin dažnai naudojamos kokybiškos ir ilgaamžės medžiagos, patirtis rodo, kad investicijos į pasyvaus namo statybas, lyginant su įprastinio namo statybomis, naudojant kokybiškas konstrukcines ir apdailos medžiagas, yra didesnės tik 2–5 proc. Vokietijoje ir Austrijoje pasyvūs namai šiuo metu labai populiarėja. Jau dabar Europos Sąjunga rengia Statybų įstatymų sąvadą, kuris įsigalios 2016 metais. Būtent tuomet pasyviojo namo standartas taps bendras visose ES šalyse.

Pasyvaus namo projektai Lietuvoje Lietuva neatsilieka nuo kitų ES šalių – čia taip pat jau realizuojami pasyvaus namo projektai. Tiesa, toks pastatas turi būti sertifikuojamas, dėl to jis tampa brangesnis ir technologiškai sudėtingesnis, todėl net kelios įmonės susivienijo bendram tikslui. Iš pradžių buvo bandoma pritaikyti tipinį projektą, todėl pirmasis bandymas buvo nesėkmingas. Galiausiai pasyvaus namo idėją pradėta vystyti iš naujo nuo pat pradinės projektavimo stadijos. Pasyvaus namo projekto ėmėsi bendrovės „Veikmės projektai“, „Veikmė“, „Balterma ir ko“, „Hronas“ ir „Paroc“. Projekto autorių skaičiavimais, individualiam dviejų aukštų, apie 200 kv. m. ploto, namui apšildyti per metus prireiks ne daugiau kaip 2250 kWh. Toks namas daugiausiai šilumos energijos gauna iš aktyvios jame gyvenančių žmonių veiklos, todėl teigiama, kad pasyvus namas tinkamas tik aktyviems žmonėms. Skaičiuojama, kad šio energiją taupančio daugiau negu 200 kv. m. ploto namo gyventojai per metus šildymui išleis apie 1000 Lt. Šiluma namo viduje bus palaikoma be aktyvios šildymo ir kondicionavimo sistemos. Šilumos nuostolius mažins energiškai efektyvios ati-

5

statyba ir remontas

– jau įgyvendinama vizija Dabartinė ekonominė situacija gera tuo, kad skatina mus mokytis gyventi ekonomiškiau ir taupiau. Besidomintiems paprastais energiją tausojančiais būdais - keletas patarimų, kaip sumažinti naudojamos energijos kiekius ir šildymo išlaidas. • Pirmiausia, jei planuojate statytis namą, sodo namelį ar pan., pasidomėkite alternatyviais energijos gavybos būdais. Pastatas gali būti šildomas geoterminio šildymo būdu, vanduo (ar dalis jo) gali būti šildomas saulės energijos, egzistuoja ir vėjo jėgainės bei saulės energijos kolektoriai, kurių sąlyginai brangus įrengimas atsiperka gana greitai ir tuomet galėsite džiaugtis nemokamu šildymu ir kitais patogumais. • Jei norite, kad namuose būtų jauku ir šilta, didžiausius gyvenamųjų patalpų angų plotus orientuokite pietų, pietryčių ar pietvakarių kryptimis, tuomet jūsų gyvenimas nuolat bus nutviekstas saulės. • Jei planuojate dideles vitrinas ar langus, labai svarbu žiemos metu jas dengti užuolaidomis, šis būdas yra neįtikėtinai efektyvus. Šiltinant būstą ne tiek svarbus šilumos izoliacijos sluoksnis, kiek jo sandarumas ir šildymo efektyvumas, tai reiškia, kad būtina rasti būdų, kaip sugrąžinti vėdinimo metu prarandamą šilumos energiją. Be to, kuo namas bus kompaktiškesnis, tuo jame bus šilčiau. Taigi visa, ką darome, darykime protingai, nes, pasak indėnų patarlės, žemę mes ne gauname iš savo tėvų, o pasiskoliname iš savo anūkų.

Robertas Karvauskas Lietuvoje esančius pastatus pagal apšiltinimo kokybę ir ekonominį efektyvumą skirsto į tris grupes. I-oji (senoji) karta (iki 1985 m.) – tai namai, suprojektuoti ir pastatyti su tuščiais oro tarpais sienose arba nešiltintomis sienomis be oro tarpų, šaltomis palėpėmis, nuo kurių kambarius atskiria nesandarios nešiltintos perdangos. Šiame etape namo šiltinimas buvo saviveikla. Spaliai, pjuvenos, perlitas polietileno maišuose, keramzito granulės – tai tos medžiagos, kuriomis šiame etape kartais buvo bandoma pagerinti namų šilumines savybes. Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis nebuvo pakankamai sulaikoma nei kondukciniu, nei radiaciniu, nei konvekciniu būdu iš patalpų į lauką perduodama šiluma. Tokių namų energijos sąnaudos šildymui sudaro 250 – 300 kWh/kv.m per metus. I-osios kartos vidutinio (apie 130 kv.m gyvenamojo ploto) namo išlaidos šildymui per metus siekia iki 5000Lt. II-oji (vidurinioji) karta (1985–2008 m.). Atsiradus kokybiškesnėms šiltinimo medžiagoms (stiklo ir akmens vata, putų polistirolas), imta projektuoti ir statyti apšiltintus namus. Šilumos izoliacijos sluoksnių storius sąlygoja statybos techniniame reglamente įvardinti rodikliai. Deja, tarp jų nėra sandarumą reglamentuojančių rodiklių, todėl projektuojant ir šiltinant namus į šią savybę nebuvo pakankamai kreipiama dėmesio. Tradicinės lakštinės šiltinimo medžiagos ir nepakankamas sandarumo reikšmės supratimas neduoda galimybės pakankamai sandariai apšiltinti namus. Šiltinimo medžiagų sluoksniai, turintys pakankamą šiluminę varžą bei naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos (selektyvinės stiklo dangos, blizgios plėvelės, klijuojamos už radiatorių), pakankamai gerai sulaiko kondukciniu bei radiaciniu būdu netenkamą šilumą, bet nesulaiko didžiausio – konvekciniu būdu netenkamo šilumos kiekio. Šiame etape projektuojami ir statomi namai, orientuoti į energijos sąnaudas šildymui 75–100 kWh/kv.m per metus. Tačiau praktinėje statyboje su tradicinėmis šiltinimo medžiagomis, deja, nepavyksta pasiekti tinkamo apšiltintų konstrukcijų sandarumo, todėl šios sąnaudos realiai dažniausiai būna didesnės, taigi vidutinio namo išlaidos šildymui – apie 1500 Lt per metus. III-oji (naujoji) karta (nuo 2008 m.). Tai šiuo metu projektuojami ir statomi namai su sandariu apšiltinimu ir kontroliuojamu vėdinimu. Dėl naujausios technologijos pasiekiamas visiškas šiltinimo sandarumas, o dėl puikios šiluminės varžos pasiekiamas pasyvaus namo (šildymo sąnaudos ≤ 15 kWh/kv.m per metus) šiltinimo efektyvumas su minimaliais šiltinimo medžiagos sluoksniais: stogui – 15 cm, sienoms ir grindims – 10 cm. III-osios kartos namuose dėl sandaraus šiltinimo efektyviai sulaikoma visais būdais pernešama šiluma – ir kondukciniu, ir radiaciniu, ir konvekciniu. Taip apšiltinto vidutinio dydžio namo su įrengta ekonomiška vėdinimo sistema ir pakankamai sandariais langais bei durimis išlaidos šildymui gali sudaryti tik 250 – 300 Lt per metus. Lyginant su pirmosios kartos pastatais, tai atrodo neįtikėtina.

tvaros, didelis pastato sandarumas, specialūs langai ir mechaninė vėdinimo sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu. Pagrindinis šio jungtinio projekto uždavinys – realiai įvertinti tokio būsto statybos, komforto ir rentabilumo rodiklius bei kaštus Lietuvos sąlygomis. Konkrečiu pavyzdžiu bus siekiama parodyti, kad ypač energiškai efektyvų namą yra paprasta eksploatuoti, o pastatyti galima įprastomis priemonėmis ir naudojant šiandien rinkoje esančias medžiagas, nenaudojant sudėtingų valdymo sistemų, tinkamai parenkant architektūrinius ir konstrukcinius sprendimus. Realizuotas ir apgyvendintas individualusis namas bus nuolatos stebimas, jame vykdomas šilumos sunaudojimo monitoringas – nuolat matuojamos vidaus ir išorės temperatūros, sunaudotas šiluminės ir elektros energijos kiekis. Tikimasi, jog ši idėja ras atgarsį, juk lietuviai mėgsta taupyti, ypač viską, kas nemokama, tereikia įsisąmonti, kad ir energija gali būti tokia.

Taupios ir ekologiškos gyvenvietės Pastaruoju metu itin aktyviai kalbama ir diskutuojama ne tik apie atskirus taupius, ekologiškus namus, bet ir apie darnios plėtros urbanistiniame planavime idėjas. Lietuvoje taip pat jau pradėtos vystyti taupios bei ekologiškos gyvenvietės. Pasak Lietu-

vos mokslininkų, darnus miesto vystymasis yra pastangos suderinti ekonominį miesto augimą ir socialinę pažangą neeikvojant neatsinaujinančių gamtos išteklių ir nekeliant grėsmės ekologinei pusiausvyrai. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie darnios miesto plėtros principus. Investuotojai irgi ieško naujų, patrauklių teritorijų bei jų įsisavinimo būdų. Ekologiškos ir autonomiškos, energijos išteklius taupančios gyvenvietės pirmiausia imtos statyti ieškant išskirtinumo dar visai neseniai išsipūtusioje nekilnojamojo turto rinkoje. Pavilnių regioninio parko kaimynystėje pradėta statyti nauja individualių namų gyvenvietė „Pavilnio slėnis“. Kompaktiški 75-149 kv.m ploto išskirtinės gyvenvietės namai yra sąlyginai nebrangūs ir labai taupūs. Visi namai turi aukščiausią šiuo metu Lietuvoje B klasės energinio naudingumo sertifikatą, žymintį itin mažas šildymo ir karšto vandens ruošimo kainas. Išorinės namų sienos padengtos daug storesniu, nei įprasta, termoizoliaciniu sluoksniu. Visi gyvenvietės namai orientuoti taip, kad jų kiemai, pagrindinės patalpos bei terasos būtų atsukti į pietų ir vakarų puses. Tokioje gyvenvietėje kiekvienas namas turi atskirą kiemą, terasą, automobilių stovėjimo aikštelę. Kai kurie namai yra su garažais. Visi šie namai ypač taupūs, išsiski-

ria itin geromis izoliacinėmis savybėmis ir atitinka energetinio naudingumo B klasę, o tai garantuoja mažas energijos sąnaudas ir komfortą. Šių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos – nuo 1650 litų per metus, teigia projekto vystytojai UAB „Sostinės namai“. Kiekviename name įrengta rekuperacinė oro sistema su šviežiu oru grąžina į patalpas iki 95 proc. šilumos. Oro atnaujinimas patalpose vyksta nedarinėjant langų, o tai ne tik padeda išvengti šilumos nuostolių, bet ir teigiamai veikia gyventojų sveikatą. Gulbinų gyvenamųjų namų kvartalą, įsikūrusį netoli Molėtų plento, Didžiuosiuose Gulbinuose, galima pavadinti vienu iš racionalių energijos taupymo eksperimentų. Tai bene didžiausia autonomiška ir ekologiška individualių gyvenamųjų namų gyvenvetė Lietuvoje. Jau porą metų gyvenančių naujakurių patvirtinti rezultatai – akivaizdūs: sausį ir vasarį geoterminis šildymas padengė daugiau kaip 90 proc. šilumos kaštų. Apšildyti geoterminiu būdu beveik 200 kv.m ploto namą šiandien yra 2,5 karto pigiau, nei dujom. Iki 70 procentų šilumos nuostolių šaltuoju metų periodu sutaupo įrengiama rekuperacinė sistema, o elektros energija joje naudojama tik oro tiekimui. Įsirengus saulės kolektorius

Lietuvoje galima sušildyti pusę naudojamo metinio karšto vandens kiekio, tačiau dėl klaidingų įsitikinimų, kad Lietuvoje trūksta saulės, tokia sistema nėra populiari, tad ji dažnai yra sąlyginai brangi.

Storas šilumos izoliacijos sluoksnis – dar ne viskas Svajonė turėti šiltą ir ekonomišką namą skatina ieškoti moderniausių šilumos sukūrimo ir išsaugojimo priemonių. Pastaruoju metu itin aktualus ir populiarus tapo būsto renovacijos klausimas. Tačiau imantis šios atsakingos veiklos būtina atkreipti dėmesį į apmaudžią klaidą, kuri daroma, pasirenkant prioritetus šioje srityje. Pasak konsultanto pastatų šildymo klausimais Roberto Karvausko, Lietuvoje, statant namus, konstrukcijų šiluminė varža dažniausiai didinama storinant šiltinimo medžiagos sluoksnį. Ir tik nedaugelis supranta, kad namo šiltinimo efektyvumui didžiausią įtaką daro ne šiltinimo medžiagos storis, o tinkamas namo užsandarinimas. Todėl tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimą, stengiantis išsaugoti šilumą, prilyginčiau svarsčių gamybai iš vatos.

6

privalumai ir trūkumai

Trijų paršelių pėdomis

arba kuo skiriasi gyvenimas šiaudiniame, mediniame ir moliniame name „Gyveno kartą miške trys paršiukai: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas. Visi trys baisiai bijojo vilko ir visaip kaip stengėsi nuo jo apsisaugoti, todėl namus sau rentėsi. Nif Nifas statėsi namą iš šiaudelių, Nuf Nufas - iš pagaliukų, o Naf Nafas - už anuodu gudresnis paršiukas - statėsi iš akmenėlių...“ Kuo baigėsi ši pasaka, mes žinome, tačiau, nepaisant to, įdomu palyginti tris senus ir kartu naujus ekonomiškus ir ekologiškus statybos būdus.

MOLINIS NAMAS MEDINIS NAMAS

XIX a. pabaigoje atsirado pirmosios šiaudų presavimo mašinos, o neilgai trukus JAV, Nebraskoje, iš šiaudų blokų, tarsi iš labai didelių plytų, pastatyti pirmieji pastatai. Šie pastatai pasižymi energetiniu efektyvumu, neteršia aplinkos ir gali būti tiek gražūs, tiek ir pigūs. Neseniai šiaudinių namų statybos pradėtos ir Lietuvoje. Teigiama, kad šiaudiniai namai yra biopozityvūs, teigiamai veikia tiek fi zinę, tiek psichinę žmogaus savijautą bei tausoja aplinką. Kaip rašo Šiaudinių namų statytojų asociacija, „presuotų šiaudų namai pasižymi labai didele šilumine varža – 8-10 kv.m K/W, o tai gerokai sumažina šildymo išlaidas. Pastatyti presuotų šiaudų namą yra pigiau nei tokio pat dydžio įprastą plytinį ar medinį“. Ypač jei esi ūkininkas ir turi tam reikalingų žaliavų. Šiaudiniai namai itin greitai ir lengvai pastatomi, statyba nereikalauja ypatingos kvalifi kacijos – draugai ir kaimynai, vadovaujami bent vieno įsigilinusio į technologiją žmogaus, gali padėti vieni kitiems statyti. Namai iš presuotų šiaudų ryšulių yra atsparūs stipriems vėjams - atlaiko iki 215 km/h vėją – bei žemės drebėjimams. Tai itin ekologiškas sprendimas, nes statybai naudojami atsinaujinantys vietiniai ištekliai (šiaudai, molis, medis), sumažinamas atmosferos teršimas, kadangi šiaudai panaudojami, o ne sudeginami kaip nereikalingos atliekos. Pasak technologų, šiaudų sienos, padengtos 25-75 mm gipso ar molio tinku, daug atsparesnės ugniai nei medinės sienos. Jos sugeria išorinius garsus ir sukuria ramią ir jaukią aplinką namo viduje, todėl nereikalingos papildomos garso izoliacinės medžiagos. Kita vertus, lyginant su molio plytų ar rąstiniu namu – šis yra pats netvirčiausias, kaip ir pasakoje apie tris paršelius. Tokiame pastate, nenaudojant medinio karkaso, neįmanoma įrengti kelių aukštų perdangų. Tokio pastato sienos yra ganėtinai storos, tačiau architektūrinės galimybės – neribotos.

Tradiciškai teigiama, kad pats sveikiausias ir labiausiai tinkamas žmogaus aplinkai yra medinis namas. Tačiau medis, kai pastatas nešildomas arba šildomas neperiodiškai, gali pradėti pelyti ar pūti, jį naikina grybai ir vabzdžiai. Bet kuriuo atveju galima drąsiai teigti, kad rąstinis namas turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų. Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas „kvėpuodamas“ natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose. Kaip teigia nuo 1994 metų besispecializuojanti UAB „Mediniai namai“, „sienos iš 18 cm storio rąstų paprastai nešiltinamos, tačiau „aprengti“ sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Privalumas – greita rąstinio namo statyba. Nuo užsakymo pateikimo medinis namas gali stovėti po vieno sezono. Paprastai konstruktyvas sukertamas per mėnesį, surenkamas per dvi ar tris savaites. Ilgiau užtrunka inžinerinės įrangos montavimo darbai, stogo statyba, gerovės tvarkymas“. Kita vertus, rąstinių namų statyba yra sudėtinga ir specifinė statybos šaka, reikalaujanti gilių technologinių žinių, o tai kelia statinio kainą. Dėl šiuolaikinės statybos technologijų rąstiniuose namuose palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmės lygis, tokį būstą lengva prižiūrėti. Šio tipo name nebūna karšta ir vasarą, todėl papildomos kondicionavimo sistemos tampa nereikalingos – taip taupoma elektros energija. Mediniai namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų „vaikščiojimą“. Rąstinė siena per metus sukrenta apie 10 cm. Judėjimas vyksta ir rąstui sukantis horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugoma teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Svarbiausia - šiuos darbus patikėti atitinkamiems specialistams. Be to, mediena yra degi, tačiau rąstai gali būti apdorojami specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis. Kitas svarbus pastebėjimas – degantis rąstinis namas ilgai išsaugo savo konstrukciją stabilią ir nesugriūva tiek sienų, tiek stogo konstrukcijose esančių rąstų junginiai. Tad laiku atvykę ugniagesiai kurį laiką gali vykdyti gelbėjimo operacijas net ir pastato viduje.

Pastatų sienų statybai ilgai buvo naudojamos plytos, laikomos vienu didžiausiu civilizacijos pasiekimu. Kintant statybos darbų technologijai, pradėti gaminti lengvesni, mažiau energijos ir darbo sąnaudų reikalaujantys keraminiai gaminiai, keraminiai blokeliai ir įvairių matmenų bei tankio blokai, kurie yra labai populiarūs. Pažvelkime į išskirtinį variantą - drėbtą namą. Tai dar archaiškesnis ir labai nebrangus statybos variantas. Kaip teigė tokį namelį berenčianti VU socialinių mokslų daktarė Zina Gineitienė, „tarpukaryje visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Dzūkiją, buvo statomi, tiksliau krečiami, moliniai statiniai. Dažniausiai po ranka esanti gamtinė medžiaga buvo naudojama statant tvartus, rečiau – klojimus, klėtis, svirnus. 1939-aisiais moliniai statiniai sudarė 17,6 proc. visų Lietuvos pastatų. Prieškario literatūroje yra aprašymų, kaip gerai išmaišytą molio ir šiaudų mišinį krėsdavo ant pamatų maždaug metro aukščio ir pusmetrio storio sluoksniu. Po penkių dienų, moliui apdžiūvus ir suslūgus, sienų paviršių apipjaustydavo aštriu kastuvu ir krėsdavo naują sluoksnį“ (www.asus.lt). Tokie namai išsiskiria itin paprasta technologija, todėl, skiriant pakankamai laiko, tokį būstą galima susiręsti patiems. Tik dėl konstrukcijos ir kitų statybinių niuansų reikia tartis su specialistais. Tokių namų privalumas, lyginant su šiaudiniais ir mediniais, – jie nereikalauja papildomos priežiūros, molis ir negesintos kalkės veikia kaip antiseptikas, apsaugo pjuvenas ir medines perdengimo atraižas nuo grybelių ir puvimo, sienos yra lengvos, todėl nereiks masyvių pamatų. Be to, jiems būdinga savita, organiška estetika. Molinis namas karštą vasarą būtų žymiai vėsesnis, nei pastatytas iš medinių rąstų namas. Tačiau žiemą jis bus žymiai šiltesnis, nei būstas iš betono ar akmenų. Tai ypač pigus statybos būdas, nes visos reikalingos medžiagos yra vietinės ir dažnai gali būti gaunamos nemokamai. Drėbto molio sienos pigesnės ir ekologiškesnės nei plytų, tačiau molio minklę sunku paruošti, sienos ilgai džiūva ir daug nusėda, blogai sukimba su dažais ir tinku. Tradiciniu būdu norint gerai paruošti (pūdyti) molio minkles reikėdavo net 8-12 mėnesių. Statyti galima buvo vos kelis mėnesius - nuo pavasario iki birželio pabaigos. Dabar sukurtos naujos šiuolaikiškos technologijos, kurios pailgina statybų laiką ir leidžia iš natūralių medžiagų pastatyti tris kartus šiltesnius namus. Rezultatas - gana šiltas ir stiprus statinys, kurio sienose yra apie 70-80 proc. organinių užpildų ir 20-30 proc. rišamųjų medžiagų. Statant naudojami klojimai iš 25 mm storio lentų. Pranašumas - namą gali statyti visa šeima: sunkesnių darbų imasi suaugusieji, vaikams patikėdami tai, kas jų jėgoms, pavyzdžiui, mindyti pjuvenų betoną.

PRIVALUMAI: pigus, biopozityvus, tausoja aplinką, lengvai pastatomas, itin ekologiškas, sienos gerai sugeria išorinius garsus. TRŪKUMAI: šis namas yra pats netvirčiausias, nenaudojant medinio karkaso, neįmanoma įrengti kelių aukštų perdangų.

PRIVALUMAI: gera oro kokybė namo viduje, natūrali ventiliacija, oras patalpose greitai įšyla ir lėtai vėsta, greita statyba, lengva prižiūrėti. TRŪKUMAI: jei namas nešildomas ar šildomas nereguliariai, atsiranda pelėsių ir puvimo grėsmė, rąstai gali imti „vaikščioti“, mediena – degi medžiaga.

PRIVALUMAI: labai pigu, itin paprasta technologija, gali statyti visa šeima, vasarą pastate vėsu, žiemą patalpos greitai įšyla ir gerai išlaiko šilumą, savita, organiška estetika. TRŪKUMAI: ribotas statybų sezonas, statant tradiciniu būdu – ilgas molio minkės paruošimo laikas.

Informaciją paruošė J.Kšivickaitė

ŠIAUDINIS NAMAS

7

ekologija

Ekostatyba ir sveikas kambario mikroklimatas Paulius Jaruševičius, Ekologiškos statybos asociacijos direktorius bei Ekologiškos kultūros asociacijos (EKA) ekspertas

Kalbant apie ekologišką statybą, reikia aiškiai atskirti du dalykus: statybos pramonės įtaką gamtai ir patalpų mikroklimato poveikį žmogaus sveikatai.

Daug diskutuojama apie globalų atšilimą, apie tai, kad pastatų šildymui sunaudojama daug energetinių resursų, kad statybos pramonė yra vienas iš didžiausių gamtos teršėjų bei energijos vartotojų. Deja, kalbant apie ekologišką statybą, retai teužsimenama apie patalpų mikroklimato įtaką žmogaus sveikatai. Tyrimai įvairiose šalyse rodo, jog projektuojant ir statant namus daugeliui architektų žmogaus sveikatai tinkamos patalpos nėra prioritetinis uždavinys. Garsus britų architektas Chrisas Moranas mano, jog tai lemia trys pagrindinės priežastys. Pirmiausia tai – suvokimo trūkumas. Vyrauja nuomonė, jog aplinkos tarša yra globalinė problema, kad gamtą teršia „kažkas ir kažkur“, tai esą „mažai susiję su manimi ir aš negaliu to pakeisti“. Antroji priežastis – palyginti ribotas sveikos gyvensenos suvokimas, dažniausiai reiškiantis sporto klubų lankymą, vitaminų vartojimą, ekologišką maistą ar netradicinę mediciną. Trečioji priežastis, anot Ch.Morano, yra ta, jog dažniausiai kalbama tik apie atskirus statybų pramonės elementus. Nepaisant visko, naujausi moksliniai tyrimai jau gali atskirti, kas daro įtaką žmogaus savijautai. Jau įmanoma suprojektuoti ir statyti namus, biurus bei kitus pastatus be teršalų ir kenksmingų cheminių medžiagų.

Rizikos faktoriai

Daugelis teršalų nesusiję su pastatais: rūkymas patalpose, pro langus patenkantis užterštas oras, dulkės ar purškiami žemės ūkyje naudojami pesticidai, aukštos įtampos elektros laidai ir mobiliojo ryšio antenos bei galima pačios žemės radiacija. Dažniausiai ne daug ką galime pakeisti. Tačiau tam tikrais atvejais galime pasirinkti tinkamesnį sklypą statybai, parinkti tinkamesnę vietą pastatui sklype, sodindami augalus, formuodami sklypų landšaftą, fontanus bei vandens telkinius galime padaryti natūralius teršalų barjerus ir filtrus.

Sveiko namo statyba

„Kvėpuojančios“ sienos, padarytos iš drėgmei ir orui laidžių statybinių medžiagų, dažytos natūraliais dažais, masyvo baldai, grindys ir kiti mediniai paviršiai, padengti natūraliais aliejais, o ne laku, padės sukurti sveiką klimatą namuose ir darbo vietoje, labai sumažins priverstinės ventiliacijos būtinybę, padės palaikyti pastovią temperatūrą ir drėgmę patalpose. Šių faktorių statybos normatyviniai aktai nepripažįsta, tačiau Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad tokiuose pastatuose be žalos sveikatai galima sumažinti ventiliaciją bei saugoti šilumą. Taigi pabandykime apsibrėžti esminius faktorius, nulemiančius sveiką pastato klimatą.

1. Statybinės medžiagos

Nuo to, iš ko pastatytas pastatas, kuriame gyvename, būname ar dirbame, priklauso kambario mikroklimatas, patalpų oro cheminė sudėtis, gyventojų ar darbuotojų sveikata, savijauta ir darbingumas. Statybinių medžiagų sertifikavimu ir ženklinimu jau daugiau kaip 30 metų užsiima daugybė mokslinių institucijų Europoje. Siekiant padėti vartotojui susiorientuoti statybinių medžiagų gausoje, daugelis statybinių medžiagų, atitinkančių šiuolaikinius darnos ir ekologiškumo standartus, pažymėtos įvairiais ženklais, tokiais kaip NATUREPLUS, EKOTEST, IBO FSC ir kt. Lietuvos įmonės žengia pirmuosius žingsnius darnios statybos ir ekologiškų statybinių medžiagų importo bei gamybos srityje. Mūsų šalyje kai kuriuose pastatuose jau įrengti medžio granulių šildymo katilai, populiarėja šilumos siurbliai, vis plačiau naudojama saulės ir vėjo energija. Jau galima rasti sertifikuotų ekologiškų statybinių me-

Trys dalykai, nuo kurių galima pradėti Miegamasis. Mes beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Miego metu organizmas atsistato. Jei negalite pakeisti visko, visų pirma sveiką kambario klimatą kurkite miegamajame kambaryje. Vaikų kambarys. Vaikų ląstelės sparčiai vystosi ir jie yra ypač jautrūs toksinams. Vaikai daugiau laiko praleidžia arčiau grindų, todėl atkreipkite dėmesį į vaikų kambario grindis ir lovą. Kilimai. Jei rūpinatės savo ir artimųjų sveikata, atsisakykite kilimų. Nesvarbu, iš kokios medžiagos kilimas pagamintas, jis kaupia dulkes ir dulkių erkes, sukeliančias alerginius susirgimus. Išgydykime savo būstą ir būkime sveiki!

džiagų, tokių kaip „Biofa“ ir „Auro“ natūralūs dažai bei aliejai, „Steico“ termoizoliacinės medžiagos, „Durisol“ statybiniai blokai ir kt. Kol kas ekspertai ekologiškų statybinių medžiagų grupei nepriskiria plačiai naudojamo gipso kartono, mineralinių termoizoliacinių medžiagų, gelžbetonio konstrukcijų, ruloninės stogų dangos. Tačiau šiandien jau yra žinoma, jog dėl formaldehidų bei kitų lakiųjų organinių junginių emisijos žmogaus sveikatai yra žalingi dispersiniai emulsiniai vandens pagrindo dažai, lakas medienai bei medžio klijai, baldų gamyboje ir statyboje naudojamos medžio drožlių plokštės, sintetiniai kilimai bei dangos. Pasaulio vėžio asociacija pareiškė, jog formaldehidai sukelia vėžį, gali būti sunkių alergijos formų priežastis.

2. Šildymo sistema

Labiausiai žmogaus sveikatai priimtinas šildymas yra šilumą spinduliuojantys radiatoriai. Žmogaus terminis komfortas yra + 20 C laipsnių temperatūra. Geriausia terminė aplinka bus sukurta tada, kai dalies kambario grindų temperatūra bus kiek aukštesnė nei oro, nebus skersvėjų ir namo sienos bus pakankamai masyvios, kad sukauptų reikiamą šilumos ir drėgmės kiekį natūraliems temperatūros ir drėgmės svyravimams sušvelninti. Šių sąlygų beveik neįmanoma pasiekti šildant konvekciniu (šilto oro padavimo) būdu, kuris, be to, turi daug kitų trūkumų, tokių kaip dulkių svilimas, sukeliantis neigiamų pasekmių sveikatai. Teigiamą poveikį kambario mikroklimatui sudaro saikingai naudojamas grindų šildymas. Jei ketinate statyti mažai energijos naudojantį namą, racionaliausia, ekologiškiausia ir pažangiausia patalpų šildymui naudoti medžio granulių katilus, o vandens šildymui – saulės akumuliacines sistemas. Kokybiškai įrengtas geoterminis šildymas racionaliai tinka daugiau energijos naudojantiems pastatams.

3. Vėdinimas

Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias oro teršėjas biuruose yra pati ventiliacijos sistema ir jos įrenginiai. Taigi įrenginiai, kurių paskirtis valyti orą ir vėdinti patalpas, yra vienas iš grėsmingiausių galimų oro teršėjų. Šviežias oras yra būtinas norint papildyti deguonies kiekį patalpose. Oro apykaita leidžia pašalinti iš patalpų dulkes, mikroorganizmus, drėgmę ir toksinus, kuriuos išskiria žmogaus organizmas, medžiagos ir buitiniai prietaisai. Tačiau „išeinantis“ iš patalpos oras „išsineša“ ir šilumą. Atsižvelgiant į tai, dažnai siūlomas sprendimas – rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tačiau ir šių sistemų galimas poveikis sveikatai vis dar kelia nemažai ginčų. Mokslininkai nerekomenduoja gyvenamose patalpose instaliuoti priverstinių oro padavimo sistemų. Sveikam kambario mikroklimatui palaikyti optimalu būtų priverstinė oro ištraukimo sistema, kombinuota su natūralaus oro cirkuliacija. „Kvėpuojančios“ sienos, natūraliai apdirbti mediniai paviršiai labai sumažintų priverstinės ventiliacijos būtinybę, o kartu – ir iš lauko patenkantį dulkių ir kitų teršalų kiekį, padėtų palaikyti sveiką, pastovų klimatą patalpose bei taupytų šilumą.

4. Drėgmė

Būtinybė palaikyti drėgmę patalpose susijusi su žmogaus sveikata. Žmogui reikalinga pastovi patalpų santykinė drėgmė (rekomenduojama – nuo 40 proc. iki 65 proc.). Tačiau drėgmė sudaro palankias sąlygas sienų pelėsiui atsirasti, bakterijoms ir virusams daugintis. Sausas oras didina bronchito, astmos ir alergijų riziką. Oro kondicionavimas padeda sureguliuoti drėgmę, tačiau neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Rekomenduojama

drėgmę reguliuoti natūraliai, statyboje naudojant „hidroskopines“ medžiagas, lengvai sugeriančias ir išgaruojančias drėgmę. Šiuo požiūriu molis yra pati efektyviausia statybinė medžiaga, tačiau galima naudoti ir kitas, tokias kaip mediena ar kalkinis tinkas. Reikia atkreipti dėmesį, kad medienos „hidroskopinės“ savybės išlaikomos tik ją aliejuojant. Lakuotos grindys ir baldai bei sintetiniais dažais nudažytos sienos šias savybes visiškai praranda.

5. Apšvietimas

Žmonės daug laiko praleidžia patalpose, todėl natūralus apšvietimas tampa būtinas siekiant palaikyti natūralų organizmo bioritmą. Projektuojant namus, reikia gerai pagalvoti apie langų kiekį ir jų kryptį. Šviesios sienų spalvos, taškinis, tikslinis bei atmosferinis apšvietimas padės jaustis komfortabiliai ir sumažins energijos poreikį.

6. Triukšmas

Triukšmas didina nervinę įtampą ir stresą. Kadangi daugeliu atvejų triukšmo blokavimas nesuderinamas su žmogaus poreikiu vėdinti patalpas atveriant langus, projektuojant pastato funkcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į racionalų patalpų išdėstymą.

7. Elektromagnetiniai laukai

Visuomet, kur yra elektra, susidaro elektromagnetiniai laukai. Laukai yra dviejų rūšių: elektriniai laukai, atsirandantys esant elektros įtampos skirtumui, ir magnetiniai, susidarantys tekant elektros srovei. Elektrinius laukus sugeria sienos. Magnetiniai laukai prasiskverbia per sienas. Magnetinius laukus namo išorėje ir viduje sukuria: • Aukštos įtampos linijos. Jos, ekspertų teigimu, sukuria elektromagnetinį lauką ir kelia pavojų žmogaus sveikatai 200 metrų spinduliu. • Elektros pastotės ir transformatorinės tiek lauke, tiek pastatų viduje turėtų būti izoliuojamos storomis mūro sienomis, kad sudarytų pakankamą ekraną elektromagnetinėms bangoms. • Mobiliojo ryšio antenos. Daugelyje pasaulio šalių jau šiandien antenos nestatomos prie mokyklų. Penkiolikos metrų ir aukštesnės antenos kelia mažiau grėsmės. • Netvarkinga žiedinė elektros instaliacija. Nesudarykite elektros „žiedų“ arba naudokite šarvuotus elektros laidus. Nakčiai atjunkite elektros instaliaciją. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad namuose reikėtų vengti belaidžių telefonų ir bevielio interneto sistemų.

8. Kambariniai augalai

Augalai ne tik papuošia kambarius, bet ir atlieka didelį vaidmenį kuriant sveiką kambario klimatą. Jie mažina anglies dvideginio kiekį ir didina deguonies koncentraciją. Tiek augalai, tiek žemė padeda sulaikyti drėgmę. Nustatyta, kad kai kurie augalai absorbuoja ore esančias toksines medžiagas.



horoskopai

Šiais metais neslops jūsų pasitikėjimas savo jėgomis. Nepaisant galimų mažų nesklandumų ir toliau sėkmingai tobulinsite savo būstą. Šiemet daugiausia dėmesio skirkite virtuvės atnaujinimui - nebūtina pirkti naujo šaldytuvo, pakaks ir sulčiaspaudės, nebūtina kloti naujų grindų, užteks ir poros naujų paveikslėlių ant sienos. Metų daiktai: paveikslo rėmai, sulčiaspaudė. Šiais metais sustabdykite visus pradėtus didelius projektus, juk ir pats jaučiate, jog dirbate „ne ta ranka“. Geriau skirkite visą dėmesį augalams. Jei gyvenate bute, tegul šiais metais žydėte žydi jūsų balkonas ar palangės, jei šalia savo namo turite gabalėlį žemės, purenkite jį, kai tik rasite laiko. Vertėtų daugiau dėmėsio skirti energijos taupymui - tai jau seniai liudija ir jūsų gaunamos sąskaitos už elektros suvartojimą. Metų daiktai: vazonai, vazonėliai, kastuvas, energiją taupančios lemputės. Niekada nestokojote pragmatiško požiūrio į gyvenimą, didžiavotės savo taupumu, taigi, joks sunkmetis jums nebaisus. Jei ketinote įsigyti kokį nors prabangų baldą, pagalvokite, ar tokios pat kokybės negalite gauti už mažesnę kainą. Tiesa, laiko į paieškas teks investuoti, tačiau tai, ką surasite, itin nustebins ir pradžiugins. Šiais metais vertėtų pagalvoti apie namų bibliotekos ar skaitymo kampo įsirengimą. Čia gerai įsikomponuos supamoji kėdė ar patogus fotelis, kuriuos taip mėgstate. Metų daiktai: knygų lentynos, supamasis krėslas. Svajojote svajojote apie nuosavą būstą ir viskas baigėsi šnipštu. Nepanikuokite ir nenukabinkite nosies - galbūt dabar sunku patikėti, tačiau, nepraėjus nė dešimtmečiui, turėsi savo svajonių būstą. Sakote, ilgai laukti? Bet svajonių būstai iš dangaus nekrenta. Geriau kol kas koncentruokitės į kokį nors naują hobį, kuris pravers, kai turėsite naujus namus: tapykite šilkui, gilinkitės į dekupažo techniką ar bent vąšeliu nerkite. Šiais metais neverta vaikytis brangių pirkinių, tačiau itin geros kokybės stalinė lempa ras vietą jūsų būste. Metų daiktai: vąšelis, virbalai, stalinė lempa. Nors artimieji ir draugai ragina sustoti ir nepasiduoti išpardavimų vilionėms, jums itin norėsis pasinaudoti visomis nuolaidomis, ypač baldų ir buitinės technikos salonuose. Suvaldykite savo vartojimą. Verčiau šiais metais išlaisvinkite namus nuo bereikalingo šlamšto. Jūsų šių metų užduotis - į namus įsileisti kuo daugiau saulės ir šviesos: atsisakykite senų žaliuzių, sunkių užuolaidų, tegul medžiu iškaltas sienas pakeičia šviesios, pastelinės spalvos. Jei namuose turite pakankamai vietos, verta pagalvoti nebent apie valgomojo stalą su 6-iomis kėdėmis. Metų daiktai: dažai sienoms, valgomojo baldai. Ar jums neatrodo, kad išgražinę namus šiek tiek mažiau dėmesio skyrėte savo atžalų kambariui? Pasikalbėkite su vaikais, kokių kambarių jie norėtų, ir padėkite įgyvendinti jų norus. Nesvarbu, kad pigūs plakatai ant sienų jums nepatinka - ne jūs šiame kambaryje gyvenate. Jei dar nerūšiuojate šiukšlių, šiais metais privaloma pradėti to imtis. Jei turite nuosavą namą, imkitės aplinkos tvarkymo darbų, sėkmingai prigis visi pasodinti medžiai ar kiti stambesni augalai. Metų daiktai: šiukšlių maišai, sodinukai. Niekaip neapsisprendžiate, kaip dekoruoti miegamojo sienas? Šį pavasarį pagaliau rasite sprendimą - pavartykite katalogus interjero salonuose, panaršykite internete ir jūsų sienos „sužydės“. Vienas iš galimų sprendimų - lipdukai sienoms arba šeimos nuotraukų kolekcija. Ši vasara - geras metas pabaigti pradėtus remonto darbus, tačiau su sąlyga, kad neteks versti sienų ar keisti stogo. Daugiausiai dėmesio skirkite vonios kambariui. Metų daiktai: lipdukai sienoms, vamzdžiai, čiaupai, replės.

2009-ųjų namų horoskopas:

taupiai ir patogiai

Jūsų priešas - seni sintetiniai kilimai, kurie kažkodėl dar „puošia“ jūsų namų grindis. Arba visai jų atsisakykite, arba pakeiskite į pagamintus iš natūralių medžiagų. Šiais metais visuose namuose galite perstumdyti baldus - gyvensite žymiai patogiau. Vasarą nusipirkite naują patalynę ir šviesią lovatiesę, geriausiai, jei tai bus lietuviški gaminiai. Jei pastaruoju metu prastai miegate, pagalvokite, ar nevertėtų iš miegamojo „iškraustyti“ kompiuterį ir televizorių. Metų daiktai: natūralūs audiniai, vilnonis kilimas. Nesklandumai darbe jus gerokai erzina, tačiau greitai susirasite mielą užsiėmimą, kuris taps ir papildomu pajamų šaltiniu. Verta pagalvoti apie patogios darbo vietos susikūrimą namuose: šviesią, netoli lango, idealiausia - palėpėje. Šiais metais pagaliau įsisąmoninsite, jog daug ir brangu nebūtinai yra gražu ir patogu. Pernelyg daug neinvestuodami atnaujinkite savo virtuvės rakandų ir indų kolekciją, geriausia, jei tai bus klasikinio stiliaus daiktai, be didelių įmantrybių. Metų daiktai: virtuvės rakandai. Šiais metais tapsite tikru guru, kurio draugai ir pažįstami teirausis, kaip neišlaidauti ir dar šį tą sutaupyti. Pasirūpinkite savo namų miegamuoju: graži skaitymui skirta lempa šalia lovos, nauja knygų lentyna ar maža komoda sukurs dar daugiau jaukumo. Tik jokiu būdu nesirinkite juodos ar violetinės spalvos daiktų. Smėlinė, žalia, tamsiai pilka - šios spalvos tinkamiausios. Nusipirkite kelias orchidėjas - negalėsite atsidžiaugti šiais augalais. Metų daiktai: gėlės, smulkūs miegamojo baldai. Jūsų namai puikūs, tačiau viską gadina bendroji namo laiptinė. Pabandykite pasitarti su kaimynais, ką visi kartu galėtumėte padaryti. Daugiau dėmesio skirkite savo namų koridoriams, laiptams ar holams, naujomis akimis pažvelkite, ar ten nėra kokių nors pavojingų kampų, laidų ar vamzdžių, gali būti, kad kils noras pakeisti šviestuvus. Metų daiktai: šviestuvas, plaktukas, vinys. Nieko taip nenorėsite, kaip pabaigti dailinti savo jaukųjį lizdelį, tačiau jauskite saiką: neužkraukite visų palangių vazelėmis, paveiksliukais ir žvakėmis. Geriau turėti mažiau, bet bragesnių, geresnės kokybės daiktų. Jei nesate patenkintas savo lova, pats laikas ieškoti patogesnės. Tik nesusigundykite labai ekstravagantiškais modeliais. Norėsis vaikščioti po antikvariatus ir ieškoti nežinia ko. Jei pavyks aptikti senovinį ovalo formos veidrodį - tai jūsų daiktas. Jei namuose turite muzikos instrumentų, kuriais seniai niekas nebegroja ir neketina groti, be gailesčio jais atsikratykite. Metų daiktai: veidrodis, žvakidė, miegamojo lova.

Specialus dienraščio „15min“ priedas. Redaktorė J.Vaičiūtė, tekstai M.Sakalauskaitės, J.Kšivickaitės, P.Jaruševičiaus, dizainas G.Valutytės. Nuotraukos: „Litexpo“, Istockphoto. Dėl reklamos kituose specialiuose prieduose kreiptis el.p. [email protected], tel. (8-5) 2105895. Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

Leidėjas: UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. [email protected] , www.15min.lt